Į Laisvę 1958 16-17(53-54)


Į LAISVĘ Nr. 16-17 (53-54),

Lietuvos nepriklausomybės 40 metų sukakčiai

      T u r i n y s
Liudijimo žodžiai iš Sibiro ...........................................   1
Adolfas Damušis: Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį  2
Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia .......  9
Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje ................... 21
Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą 27
Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys ................. 41
Iš Sibiro poezijos ..................................................... 58
DARBAI IŠ IDĖJOS: ... 60-126
Anapus:
Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje
(Julius Vidzgiris),

   Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas), 
        Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas), 
        Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis); 
Tremtyje: Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas (Vytautas Vaitiekūnas), 
        Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas Alte, 
        Balfas pažangos kelyje, 
        Europos Bičiulių penktoji studijų savaitė,
        Amerikos-Kanados studijų savaitė. 
Pasauly: Kur Lietuvai durys atviros (Stasys Bačkis), 
        Kai įvykiai pradeda riedėti (J. B.), 
        Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje, 
        Bjaurusis amerikonas, 
        Ateities mokslai ir žmogaus asmuo (V.B.). 
Idėjos spaudoje: Diskusija dėl kūrybos nuosmukio, 
        Dėl demokratijos, 
        Dėl nepriklausomybės idėjos nusavinimo, 
        Dėl visuomeninės grupių reikšmės, 
        Dėl pasaulėžiūros ir politikos, 
        Dėl kolonijos Hondūre, 
        Dėl jaunesnės kartos vertinimų; 
Laiškai: Fausto Kirbos, Juozo Mikuckio, kun. J. Velučio;
Vardai įvykiuose. 


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 

Į LAISVĘ BENDRADARBIAI: V. V. Adamkavičius, dr. K. Ambrozaitis, dr. M. Anysas, R. Bačkis, kun. K. Balčys, dr. A. Baltinis, St. Barzdukas. K. Brazauskas, dr. Z. Brinkis, K. Bružas, kun. V. Dabušis, dr. A. Damušis, St. Daunys, A. V. Dundzila, A. Gečiauskas, dr. J. Grinius, A. Grinienė, dr. Z. Ivinskis, V. Jonikas, P. Jurkus, V. Jurkuvienė, kun. St. Yla, dr. J. Kazickas, kun. D. Kenstavičius, F. Kopryva, A. Krikščiūnaitė, dr. A. Kučas, K. Kudžma, dr. A. Maceina, dr. V. Maciūnas, A. Mažiulis, dr. A. Musteikis, M. Musteikis, P. Narutis, dr. K. Pakštas, A. Pocius, L. Prapuolenis, dr. J. Puzinas, dr. A. Ramūnas-Paplauskas, inž. A. Sabalis, V. Sidzikauskas, K. Skrupskelis, S. Sužiedėlis, A. Šalčius, R. Šomkaitė, Ed. Turauskas, V. Vaitiekūnas, dr. V. Vardys, B. Vaškelis, dr. J. Vidzgiris, dr. V. Vygandas.

LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

NR. 16-17 (53-54) 1958 M. GRUODIS

LIETUVOS nepriklausomybės 40 metų sukaktį baigiame, sustodami prie netikėtos dovanos iš Sibiro: trys mergaitės atsiuntė savo darbo maldaknygę — poros colių pločio, trijų colių ilgio, juodai aptaisytą, su piešinėliu pirmam puslapy, tekstas rūpestingai ranka surašytas. Maldos jų pačių individualizuotos pagal pergyvenimus Sibiro ištrėmime.

Imame nuo pat pradžios maldas, kuriomis pradeda ir baigia kieto darbo dieną:

DANGAU, PALAIMINKI VARGO DIENĄ

Išaušo sunki darbo diena.

Šv. Trejybe, noriu Tave pagarbinti kantrybe ir pagarba savo bendradarbiams.

Duok mums išminties ir jėgos ramiai iškęsti visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą.

Palaiminki mano mylimuosius ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės Gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už Tiesą.

Sujunki mus visus vienybėn gyvu tikėjimu, nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile. Amen.

Mūsų Tautos Kankiniai, išmelskite stiprybės, sumanumo ir vienybės mūsų Tautos darbuotojams, išmelskite tikrai šviesų amžiną poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę.

Skaityti daugiau: LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

LIUDIJIMAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PAŽANGOS EIGĄ

ADOLFAS DAMUŠIS,
Detroit, Mich.

1. KOKĮ TECHNIKINIŲ MOKSLŲ PERSONALĄ ATSIKŪRUSI LIETUVA TURĖJO, KIEK JO UŽTEKO UNIVERSITETUI IR PRAKTINIAM GYVENIMUI, KIEK BUVO PAGAMINTA SAVŲ SPECIALISTŲ?

1918 metais Lietuva paveldėjo labai negausų technikinį personalą, apytikriu skaičiavimu tarp 150-200 žmonių, bet jie buvo labai ryžtingi ir nebijojo darbo. Labai daug dėmesio ir energijos jie skyrė švietimui, kaip pačiam svarbiausiam uždaviniui. Jų pastangomis buvo sukurtas Lietuvos universiteto technikos fakultetas, kelios aukštesniosios technikos mokyklos Kaune, vėliau Vilniuje, kultūrtechnikų mokykla Kėdainiuose. Daug gamtos mokslų specialistų suėmė ir matematikos gamtos fakulteto organizavimas su fizikos, chemijos, biologijos ir geologijos skyriais. Dotnuvos žemės ūkio akademija irgi turėtų būti tam tikra dalimi įskaitoma į technikinį personalą ruošiančių mokyklų grupę.

Be abejo, šis dėmesio nukreipimas į švietimą buvo teisingas. Buvo ruošiamasi ateičiai. Praktiniam pramonės darbui nedaug laisvų jėgų beliko. Todėl pramonės intensyvus augimas pačioje Nepriklausomybės gyvenimo pradžioje buvo nudelstas. To priežastis buvo nepakankamas specialistų skaičius. Įsteigtos mokyklos buvo pilnos studentų, bet laisvojo gyvenimo pabaigoje technikinių specialybių mokyklos buvo plūste užplūstos.

Skaityti daugiau: TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

ZENONAS IVINSKIS, Roma,

Į KLAUSIMUS APIE ISTORIJOS MOKSLUS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

1. Tautinis susipratimas kilo drauge su dėmesiu Lietuvos istorijai, kurią tyrė ir populiarino daugiausia istorijos mėgėjai patrijotai. O kiek nepriklausoma Lietuva išaugino istorijos specialistų?

Iš tiesų tautinė lietuvių sąmonė vystėsi ir stiprėjo, kai jie, vis labiau apčiuopę savos praeities didybę, ėmė ja žavėtis ir idealizuoti garsingus didžiųjų kunigaikščių laikus. Kaip retas kuris 19-jo amžiaus galo patriotas savo tautiniam susipratimui reikšti nesigriebdavo eiliuotų posmų, taip dažnas jų vis imdavosi ir Lietuvos istorijos temų. Juk ir “Aušros” romantikų pagrindinė tema buvo pristatyti senosios Lietuvos didybę. Reikėjo tad laukti, kad šitokioje dvasioje prisikėlusi Lietuva duos žymų skaičių jaunuolių užsidegėlių, kurie ims savą istoriją tirti. Taip darė lenkai magnatai ir bajoraičiai nuo antros 19-to amžiaus pusės, pradėję Lenkijos ir Lietuvos istorijos šaltinius leisti ir nuosekliai Jogailaičių valstybę tyrinėti. Tačiau Lietuvoje ilgai iš romantiško mėgėjiškumo nebuvo išeita. Kai 1922 buvo kuriamas Lietuvos un-tas, svetur nuosekliai istorijos studijas ėjusieji tebuvo pirštais skaičiuojami, ir jiems patiems gyvenimas neleido pilnai atsidėti savo sričiai. Taip jau buvo lemta, kad ir vėliau Lietuvos aukštosios mokyklos negalėjo paruošti žymesnio skaičiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų. Jeigu neskaityti apie dešimties universitetinių dėstytojų, Lietuva teišaugino vos keletą Lietuvos istorijos specialistų, savarankiškai tyrinėjančių ir besireiškiančių moksle. Skaičius nepaprastai mažas! Kodėl taip įvyko? Priežasčių reikia ieškoti pačiam un-te ir šalia jo.

Skaityti daugiau: MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

STASYS YLA,
Putnam, Conn.

Atsakyti į Jūsų klausimus nėra lengva, nes jie apima gana plačias aritis. Antra vertus, reikia realių duomenų. Atsakymai be duomenų gali virsti improvizacija. Jausdamas atsakomybę už jaunesnį skaitytoją, kad nesusidarytų vaizdo ar perdėtai juodo ar perdėtai šviesaus, buvau ketinęs visai neatsiliepti į Jūsų prašymą.

1. PILIETINĖ MORALĖ REIŠKIASI PILIETINIŲ PAREIGŲ SUPRATIMU IR JŲ SĄŽININGU VYKDYMU. AR GARSĖJO NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE TĄ PILIETINĘ MORALĘ ARDANTIEJI REIŠKINIAI, KAIP IŠEIKVOJIMAI, KYŠININKAVIMAS, KITOKIA KORUPCIJA, DIVORSAI? AR TAI RODĖ TENDENCIJĄ DIDĖTI AR MAŽĖTI?

Atkuriant nepriklausomą valstybę viešoji dorovė (Jūs vadinate pilietine) dėl karo atneštų naujų sąlygų išgyveno lūžį, kuris nebuvo apgalėtas ligi nepriklausomybės galo. Lūžis buvo neišvengiamas. Tauta nebuvo paruošta staigiems politiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems įvykiams, kurie susibėgo trumpo laiko bėgyje. Lūžis pasireiškė įvairiomis moralinėmis negerovėmis -nusikaltimais viešajam turtui, gyvybei, socialinei meilei. Duomenys, kuriuos iš mūsų teismų ir policijos statistikų surinko kun. St. Krištanaitis (Tiesos kelias 1940, N. 5, 6) rodo, kad minėti nusikaltimai ne mažėjo, bet augo. Labiausiai plėtėsi nusikaltimai prieš viešąjį turtą. Valstybinio turto išeikvojimų 1922-25 padaryta už 10 milijonų litų; 1929-30 policijos užregistruota 678 išeikvojimai valstybinio turto ir 66 - privatinio. Vagysčių 1931-37 m. bėgyje padidėjo 22 kartus. Nusikaltimai prieš gyvybę (nužudymai), policijos duomenimis, 1930-1936 padvigubėjo. Savižudybės tame tarpsnyje laikėsi toj pačioj pozicijoj. Sužalojimai muštynių metu 1926-37 išaugo šešis kartus. Skaudžiausia žaizda buvo negimusių gyvybių žudymas: per metus buvo nužudoma apie 10.000 (St. Gruodis, Negimusios gyvybės naikinimas, 81).

Skaityti daugiau: DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

JUOZAS BRAZAITIS, Brooklyn, N. Y.

Lietuvos nepriklausomybės keturiasdešimt metų sukaktis metų pradžioje buvo paskelbta. Kad galimas ta proga nepriklausomos Lietuvos pažinimas paskelbimu ir nesibaigtų, mėginom iš savo pusės atgaivinti nepriklausomo gyvenimo vaizdą keliais pasikalbėjimais su to gyvenimo dalyviais ir liudininkais. Pasikalbėjimais su asmenimis, kurie yra išaugę grynai nepriklausomoje Lietuvoje ir joje buvo ėmę reikštis savo kūryba pačiose pirmose eilėse — kiekvienas savo srityje.

Dr. Antanas Maceina,pats pajėgiausias filosofinis talentas, kurį davė nepriklausoma Lietuva, pasisakė pereitą kartą. Dabar suteikiam liudijimus trijų. Dr. Zenonas Ivinskis buvo paprašytas atsakyti dėl humanistinių mokslų padėties, konkrečiai dėl istorijos, kuri buvo tokia svarbi atgimimo dvasiai ugdyti. Dr. Adolfas Damušis, atstovas tiksliųjų ir pačių moderniųjų mokslų, kurie buvo taip apleisti ligi nepriklausomybę atgaunant, atsakė j klausimus, kurie rodo tų mokslų pažangos eigą nepriklausomoje Lietuvoje. Prof. kun. Stasys Yla, pastoralistas, prašytas pareikšti savo pažiūras dėl tautos moralės, kuri yra pagrindas ir visai tautinei kūrybai bei visuomeniniam gyvenimui.

Jų liudijimai neišsemia visos nepriklausomos Lietuvos vaizdo. Tačiau duoda pagrindinius bruožus ir paskatina jau patį skaitytoją permąstyti atvirai, nuoširdžiai ir konkrečiai, kaip sunkiais žingsniais teko kopti į pažangą.

Nepriklausomo gyvenimo liudininkais parinkti šie asmens dar ir dėl vienos ypatingos priežasties - jie visi yra taip pat sukakties žmonės, susilaukę šiemet po 50 metų.

Su kiekvienu iš jų yra susipynęs ir čia apie juo rašančiojo veikimas. Betgi gilus ir pagarbus sentimentas tiems vyrams, tariu, nesukliudys pažvelgti į juos objektyviai, kaip į dalelę tos pačios gyvosios Lietuvos.

Skaityti daugiau: TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

BALTŲ EMIGRACIJOS EUROPINIS UŽDAVINYS

KULTŪROS FILOSOFIJOS POŽIŪRIU

ANTANAS MACEINA, Freiburg i. Br.

ĮVADO VIETOJE

Nepriklausomoje Lietuvoje kultūrinės kūrybos kryptį ir tautos veikimo uždavinius labiausiai žymėjo ir ryškino prof. Stasys Šalkauskis. Nepriklausomybės veikimą okupacijai sukliudžius, tremtyje atsidūrusių lietuvių buvimą labiausiai ėmėsi įprasminti ir jų veikimo uždavinius ryškinti prof. Antanas Maceina.

Lietuviams tremtiniams buvo skirtas Maceinos įspėjamasis ir skatinamasis raštas “Rezistencija prieš tremties dvasią” (Į Laisvę Nr. 2). Jį pratęsė savo pareiškimais “40 metų sukakties temomis” (Į Laisvę Nr. 15). Jais įspėjo nuo pavojaus užsidaryti savame kevale. Jais skatino eiti į gyvenimą ir reikštis jame kūrybiškai, dinamiškaiaugimo ir auginimo, ne konservavimosi keliu; Abraomo, ne Odisėjaus pavyzdžiu...

Įspėjantis Maceinos raštas buvo “Trys pavojingos Vakarų iliuzijos”(Į Laisvę Nr. 12). Jame dokumentaliai rodė, kaip Vakarų Europos intelektualai (filosofai, sociologai, teologai) klaidingai sutinka bolševizmą ir rengia kelią Vakarų minties ir kūrybos kapituliacijai.

Logiška jo išvadaapeliuoti į laisvėje atsidūrusius tremtinius, kad prisiimtų misiją būti tarpininku, kurs padėtų suprast vakariečiui tikrąją bolševizmo esmę ir sykiu jo grėsmę. Apie šią tremtinių bei Baltijos emigrantų paskirtį jis prašneka rašte “Baltijos emigracijos europinis uždavinys”, kuris čia skelbiamas. Juo prašneka ne tik lietuviui, latviui, estui, bet ir vakariečiui, kuriam yra prieinama vokiečių kalba. Tai jo paskaita Baltų Draugijos suvažiavime 1957 kovo 23 Lueneburge, paskelbta rinkinyje “Die baltischen Voelker in ihrer europaeischen Verpflichtung”, Hannover-Doehren 1958. Iš ten ją čia ir imame.

Tuos kelis Maceinos raštus reikia imti drauge, nes jie vienas kitą papildo ir paryškina.

Skatindamas emigraciją vykdyti europinį uždavinį, Maceina pirmasis stojo avangarde, tarpininko vaidmenį atlikdamas atsitiktiniais pranešimais vokiškai kalbančiai visuomenei, nuolatinėmis paskaitomis Freiburgo universitete, veikalu “Das Geheimnis der Bosheit” (leidžiamu ir ispaniškai) bei kt. raštais. Gilus filosofinis žvilgsnis į aktualų klausimą ir nuostabiai sugestyvi forma yra tai, kas gali pagauti europinį šios dienos žmogų, atsidūrusį prieš bolševizmo kultūrinę grėsmę.

Šios rūšies veikla Maskvos komunizmui nėra miela. Maskva tad ir pasiskubino reikalauti iš Bonnos vyriausybės, kad uždraustų veikti įvairiems emigrantų mokslinio pobūdžio institutams Vokietijos teritorijoje. Tai rodo, kad komunizmui pavojingiausia yra mokslinė tiesa ir ją pastatyti prieš komunizmą yra teisingas kelias. — Red.

Skaityti daugiau: BALTŲ EMIGRACIJOS EUROPINIS UŽDAVINYS

Iš Sibiro poezijos

TUNDRŲ PUŠAITĖ

Prisiglaudus prie tundros veido,
Ir tu čia tremtinė liūdna.
Sakyk, sakyk, kas tau neleido
Su saule pasilikt šviesia?...

Ar tu myli šią žemę šaltą, —
Melsvas padanges pamiršai?
Kodėl viršūne savo balta
Dairais po tundrą taip liūdnai?

— Prisimenu padangę baltą,
Su ilgesiu tenai žvelgiu...
Bet aš myliu tą tundrą šaltą,
Aplaistytą žmonių krauju.

Skaityti daugiau: Iš Sibiro poezijos

Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje?

ANAPUS

JULIUS VIDZGIRIS

JULIUS VIDZGIRIS sociologijos daktaras, buvęs Amerikos Balso bendradarbis, specialiai sekęs ir sovietinę spaudą. Laikome, kad jo pateikiama dokumentacija yra svarbi norint teisingai Lietuvoj padėtį įvertinti.

Nepriklausomybės idealas nūdieniame pasaulyje neginčijamai pripažįstamas ir žymi tautų, plačiųjų masių atbudimą, bendrą visuomenės demokratėjimo kryptį. Tai išraiška ir kartu sąlyga naujos žmogaus sąmonės, kad kiekvienas turi teisių, į kurias niekas negali kėsintis, tarp jų teisę laisvai lemt savo gyvenimą, jį savarankiškai tvarkyti. Nūdien nepriklausomybės siekia ir jos ilgesiu gyvena net kolonijų tautos, apie kurias visai iki šiol nekalbėta. Tuo tarpu lietuviai yra viena tų Europos tautų, kurios pagrįstai didžiuojasi savo sena valstybine praeitimi, iš tikrųjų senesne, negu tuo gali girtis maskvinis pavergėjas. Lietuviškoji nepriklausomybė — seniai subrandintas ir naujausios visuomeninės raidos sutvirtintas idealas. Svetima “globa”, “vadovavimas’, prievarta brukamas "išganymas’ yra tai, kas sovietinėje okupacijoje nuolat žeidžia lietuvio žmogiškojo orumo sąmonę. Ir šiuo tat požiūriu okupacija yra mėginimas atsukti istorijos ratą atgal.

Skaityti daugiau: Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje?

Žvilgterėjus į dabartines Lietuvos archeologijos darbus

JONAS PUZINAS

JONAS PUZINAS, buvęs humanitarinių mokslų fak. dekanas, archeologijos katedros vedėjas, svarbiausias specialistas archeologas, kurį davė nepriklausoma Lietuva. Dabar vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių. Gyvena Philapelphijoje ir aktyviai reiškiasi bendruomenės veikime.

Lietuvių sovietinėje spaudoje nuolat pabrėžiama, kad tik sovietinėje santvarkoje susidariusios geros darbo sąlygos mokslo žmonėms dirbti ir kad jų vadinamoje “buržuazinėje Lietuvoje” nieko ar visai nedaug tebuvę padaryta. Tačiau žvilgterėjus į faktinę padėtį, tik paskutiniaisiais metais jaučiamas didesnis pasistūmėjimas į priekį. Tik pernai po ilgų svarstymų tarpusavyje ir pasitarimų su partijos organais išleisti pirmieji tomai Lietuvos istorijos (Lietuvos TSR istorija I tomas. Nuo seniausių laikų iki 1861 metų, 447 psl.) ir Lietuvių literatūros istorijos (iki A. Baranausko imtinai, 587 psl.). Ilgai nenusistatyta, kaip interpretuoti senosios Lietuvos istorinius faktus ir literatūrinius reiškinius. Šiuo atžvilgiu kiek dėkingesnė proistorinės medžiagos interpretacija: čia tereikėjo prisiderinti prie Sovietų Sąjungoje įprasto marksistinio-leninistinio atskirų laikotarpių suskirstymo ir nusistojusios terminijos. Tačiau ir proistorikams nusmaigstytos darbo gairės dažnai buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą.: pradžioje aiškinant etninius klausimus teko derintis prie N.J. Marro sukurtų teorijų, 1950 pasmerkus jo mokslą, staiga reikėjo pasukti į J.V.

Stalino nustatytas vėžes kalbotyrai, o N.S. Chruščiovui nuvainikavus Staliną — vėl vengti jo vardo. Visa tai, be abejo, buvo nemažas stabdys moksliniams darbams. Todėl ir nenuostabu, kad per 13 metų nepadaryta tiek, kiek būtų buvę galima atlikti dabar turimomis darbo jėgomis.

Skaityti daugiau: Žvilgterėjus į dabartines Lietuvos archeologijos darbus

Lietuvos fizinė geografija

KAZYS PAKŠTAS

KAZYS.PAKŠTAS ..nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis geografijos specialistas, geografijos profesorius Kauno ir Rygos universitetuose, didžiausias iš lietuvių keliautojas po Ameriką ir Afriką moksliniais tikslais.

Amerikoje nuo 1939. Dabar profesoriauja Steubenville, Ohio.

Geografijos mokslas nepriklausomoje Lietuvoje ir Europoje

Lietuvos universitetas buvo įsteigtas 1922. Tais ir sekamais metais valstybė skyrė gan apčiuopiamas sumas įvairių katedrų inventoriui ir knygoms. Bet geografija universitetan atėjo tik 1925 gale, ir jos reikalams jau nebebuvo palikta jokių lėšų, nenumatyta jai net asistentų. Tad ilgą laiką geografijai teko vesti nevaisingą kovą dėl keleto šimtelių litų knygoms ir žemėlapiams. Tik nuo 1932 geografija pradėjo gauti truputį pinigų ir numatytos dviejų asistentų vietos. Šiuo metu sovietinė propaganda šitą Lietuvos universiteto silpnybę bando sumesti Lietuvos buržuazinei santvarkai, kuriai nerūpėjusi Lietuvos žemė nei jos turtai.

Eilę metų man teko vesti labai sunkią kovą už geografijos reikalus universitete ir iš dalies gimnazijose. Kaip tos kovos dalyvis, nematau aš jokio pamato čia kaltinti nei buržuazinės, nei demokratinės, nei diktatūrinės santvarkos. Lietuvos inteligentija buvo išėjusi mokslus Rusijoj, kurios gimnazijos ir universitetai menkai išvystė geografijos dėstymą. Tie ir kiti Rusijos pavyzdžiai labai ilgai varžė ir spaudė Lietuvos inteligentų galvoseną. Gretimoje Vokietijoje geografijos mokslai jau nuo pusės devyniolikto amžiaus darė didelę pažangą. Rusija, jau nuo dvidešimto amžiaus pradžios, savo skurdžią geografinę literatūrą papildydavo gausiais stambių veikalų vertimais iš vokiečių kalbos. Prancūzo E. Reclus garsūs veikalai irgi buvo išversti rusų kalbon. Sovietinė Rusija pirmą tuziną metų irgi maitinosi tokiais vertimais, tik jie būdavo prasčiau atliekami ir labai skurdžiai, proletariškai išleidžiami.

Skaityti daugiau: Lietuvos fizinė geografija

Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

MEČYS MUSTEIKIS

MEČYS MUSTEIKIS. Dėl nesveikatos negalėjo emigruoti ir gyvena dabar Gautingo sanatorijoje Vokietijoje. Bet energingai leidžia spaudai skirtą informacijos biuletenį Eli.

Praeitais metais tokiame straipsnyje apžvelgėme 1956 m. laikotarpio kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), o šiame peržvelgsime 1957 metus, pasiremdami literatūros žurnalu “Pergalė” ir laikraščiu “Literatūra ir Menas”.

DRAMOS TEATRAI

VilniausValst. Akademinis dramos teatras suvaidino 5 naujus veikalus: Balio Sruogos ‘Apyaušrio dalią”, R. Blaumanio pjesę “Siuvėjų dienos Silmačiuose”, Kazio Sajos komediją “Silva studentauja’, A. Korneičiuko “Eskadros žuvimas” ir J. Būtėno ir A. Kernagio “Pamilau dangaus žydrumą” (iš J. Janonio gyv.).

Kauno Muzikinis dramos teatras davė 5 premjeras: I. Franko pjesę “Pavogtoji laimė”, Bizet operą “Perlų ieškotojai”, F. Šuberto muzikinę komediją “Trijų mergelių namai”, V. Višnevskio “Raitelių pirmoji” ir J. Grušo 5-kių veiksmų tragediją “Herkus Mantas”.

Kauno Jaunojo žiūrovo teatras 4 naujus veikalus: ž. Moljero komediją. “Skapeno išdaigos”, A. Liobytės pasaką “Užburtas karaliūnas’ (arba “Meškos Trobelė”), V. Katajevo komediją “Apskritimo kvadratūra ir R. Blaumanio dramą “Sūnus palaidūnas”.

Klaipėdos Dramos teatras davė 3. Kazio Sajos komediją “Septynios ožkenos”, A. Himeros dramą “Žmogus ir vilkas” ir J. Chlivickio “Neramios širdys’ (šis veikalas vaizduoja, kaip rašo Literatūra ir Menas, “paskutinius fašistinio viešpatavimo Lietuvoje metus).

Skaityti daugiau: Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

TREMTYJE

LIETUVOS valstybei ir lietuviams katalikams šių sukaktuvinių metų išskirtinumas, ypatingumas laisvojo pasaulio lietuviuose kaip ir nejuntamas. Nei jų valstybinė-politinė veikla, nei religinis gyvenimas 500 metų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir jos Šventojo Globėjo Šv. Kazimiero gimimo, 350 Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje, 100 metų Lietuvos himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos gimimo ir 40 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto — neatžymėjo nei naujomis visuotinio pobūdžio idėjomis ar sumanymais, nei naujais kūrybiniais žygiais, nei pastangomis sulaužyti rutiną ar atsikratyti snobizmo. Šiame tad kasdienybės fone Bendruomenės Seimas su savo visais palydovais ryškėja kaip šių sukaktuvinių metų vienintelis paminklinis įvykis. Jis išjudino visų laisvųjų lietuvių tarpusavinių tautinių ryšių pajautimą ir paskatino galvoti apie bendrąsias tautines problemas.

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Pasaulio lietuvių bendruomenės seimui rengti organizacinio komiteto sekretorius, kuriam teko daugiausia darbų.

Kiekvienas seimą savaip vertinam. Bet autorius parodo ir tą seimo rengimo virtuvę, iš kurios matom ne tik, ko buvo norima ir kas pavyko, bet ir kokios yra mūsų pačių moralinės, intelektualinės bei kūrybinės jėgos.

Kūrybinių ir moralinių jėgų manifestacija

Jis pagyvino visų laisvųjų lietuvių tautinės sąmonės budrumą ir suteikė tautinės dvasios polėkiams naujų impulsų. Jis parodė lietuvių kūrybinį pajėgumą, kurį pripažino ir toki svetimųjų autoritetai, kaip žinomasis meno kritikas Stuart Preston. Bendruomenės organizacijos atžvilgiu seimas išbaigė organizacinį pastatą, uždedamas jam stogą — išrinkdamas PLB valdybą. Į mūsų tautos istoriją seimas įsirašo kaip laisvajame pasaulyje išsibarsčiusių lietuviškų diasporų tautinio gyvybingumo, solidarumo bei kūrybingumo manifestacija, sava mozaika apjungusi probleminius svarstymus bei pasisakymus, dainos bei muzikos koncertus, meno bei knygos parodas, iškilmingas pamaldas, sportą bei banketą.Tokia įvairialytė tautinė manifestacija be nebus pirmoji mūsų išeivijoje iš viso.

Skaityti daugiau: Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

Alto sušauktas š.m. birželio 27-28 Amerikos lietuvių kongresas Bostone sukėlė daug aistringų kalbų dėl jame viešai prasiveržusios trinties tarp biurokratijos ir demokratijos.

Lietuvių Enciklopedija biurokratiją pažymi kaip “valdininkų valdžią, neprieinamą visuomenės kontrolei... atsakingą tik savo vyresnybei”. Biurokratija turi savo teigiamų ir neigiamų žymių. Teigiama joje yra valdžios centralizacija ir pastovumas. Tarp neigiamų žymių Enciklopedija mini stoką santykių su visuomene, perdidelį kišimąsi į visus reikalus ir asmens iniciatyvos trukdymą. Biurokratija yra pateisinama laikais, kada visuomenėje yra maža visuomeninio susipratimo ar nusimanymo ir kada ji yra linkusi nuoširdžiai, be kritikos pasitikėti autoritetais. Biurokratija yra sunkiau pateisinama, kada visuomenėje ima augti iniciatyva, o su ja ir atsakomybės už visuomeninius reikalus pajutimas bei aktyvaus dalyvavimo noras. Tai normalus kelias demokratiškai bręstančioje visuomenėje.

Amerikos Lietuvių Taryba veikia nuo 1940. Nuo to laiko ji daug pasitarnavo bendram Lietuvos reikalui. Jos vadovams ir veikėjams priklauso visų padėka už laiką., energiją, kuriuos jie atidavė Lietuvai pagal sumanumą ir išgales. Tačiau nuo 1940 iki dabar Amerikos lietuvių visuomenėje yra įvykę didelių atmainų, o Alto priekyje yra išlikę tie patys žmonės su tais pačiais psichologiniais nusiteikimais, kuriuos jiems per eilę metų išugdė Alto organizacinė struktūra su aiškia biurokratinio principo persvara.

Skaityti daugiau: Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

Balfas pažangos kelyje

Balfo seimai daromi kas dveji metai. Paskutinis buvo lapkričio 29-30. Newarke, N.J. Dalyvavo 86 skyrių atstovai (po vieną nuo 50 narių) ir 14 Balfo direktorių.

Seimas buvo labai rūpestingai paruoštas. Tai nuopelnas vietos rengėjų komiteto ir Balfo reikalų vedėjo kun. L. Jankaus. Valdybos pranešimai rodė, kad Balfo globojanti ranka pasiekė ne tik Vokietiją, Austriją ar kitą laisvąjį pasaulį, bet ir Lenkijos lietuvius, Sibirą, pačią Lietuvą.

Veikimui toliau gyvinti ir plėsti buvo galvojama, kad naudinga būtų ir Balfo vadovybėje duoti daugiau pasireikšti tiems Balfo veikėjams, kurie vietose pinigus organizuoja (šiam seimui suvežė apie 25.000 dol.). Jau prieš seimą Balfo pirmininkas buvo tuo klausimu taręsis su visuomeninių grupių centrais, kurie lig šiol skirdavo Balfo direktorius, kiekviena grupė po 5. Reformoms neprieštaravo tautinė sąjunga ir katalikų federacija, prieš pasisakė socialistai ir sandariečiai. Klausimas liko nesutartas, bet jis iškilo seime.

Skaityti daugiau: Balfas pažangos kelyje

KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Per 1956-58 metus Balfas turėjo pajamų pinigais 198,293.20 dol., gėrybėmis 523,148.50, viso 829,087.33. Išlaidų viso 717,968.02.

Piniginės pajamos yra daugiausia aukos, viso 130,637.00. Chicaga daugiausia — 27,109.20, New Yorkas -Brooklynas 9,580.70, Detroitas 10,533.80, Clevelandas 5,179.00.

Aukotojai iš šalies: kardinolas Spellmanas 15,000.00, Amerikos katalikų vyskupai 20,000.00.

Išleista pinigais daugiausia Vokietijai 19,214,73, be to, pinigais dar Vasario 16 gimnazijai 48,840.07, piniginei šalpai kituose kraštuose 8,738.10, drauge su maistu ir kitomis gėrybėmis Vokietijai 66,731,07.

Lietuvai siuntinėliams 28,863.27, Sibirui 12,401.78.

Skaityti daugiau: KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Europos Bičiulių penkta studijų savaitė

Nedidelis Bernriedo kaimelis prie Štarnbergo ežero, Vokietijoje. Apsuptas žaliuojančių kalvų ir sodų, jis kiekvienam lietuviui primena kurį nors jo gimtojo krašto kampelį. Todėl čia taip savaime plaukė lietuviškos dainos garsai tyliais vakarais, kai suvažiavo iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai į savo penktąją Studijų Savaitę, vykusią rugpjūčio 17 - 24 dienomis.

Tokios savaitės yra skirtos ne tik asmeniniam susitikimui tų, kuriems brangios tos lietuviškojo pasipriešinimo idėjos ir tradicijos, kurias pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais krašte sukūrė rezistencinis Lietuvių Fronto sąjūdis. Buvo aktyvūs šio sąjūdžio nariai ir jau užsienyje išaugęs jaunimas, virtę Lietuvių Fronto Bičiuliais, tęsia tą pačią rezistencinę kovą laisvojo pasaulio kraštų sąlygomis ir kasmet susirenka studijų savaitėje apsvarstyti aktualių klausimų. Ypatingai kreipiamas dėmesys padėčiai tėvynėje, atsižvelgiant į bendrą vakarų krikščioniškojo žmogaus situaciją ir iš to išplaukiančias pareigas. Todėl savaičių programose daug vietos skiriama teorinei — paskaitinei daliai.

Rugpjūčio 18 d. Bernriede atidarydamas penktąją Studijų Savaitę, Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkai prof. Zenonas Ivinskis apžvelgė ligšiolinių savaičių turinį ir pabrėžė jų periodiškumo reikšmę.

Skaityti daugiau: Europos Bičiulių penkta studijų savaitė

Amerikos-Kanados studijų savaitė

Giedrioj vakaro tyloj prie Spyglio ežerėlio, 1958 rugpjūčio 10 d. 8 val. vakaro dr. V. Majauskas, stovyklautojų vadovas, pradėjo 2-ąją Amerikos ir Kanados LFB studijų savaitę. Po įvedamojo žodžio pakvietė prof. dr. Ad. Damušį, asistuojant R. Šomkaitei ir inž. P. Naručiui, pakelti tautines vėliavas. E.Blandytei deklamuojant, Lietuvos himną giedant pakilo Amerikos ir Lietuvos vėliavos.

Rytais po maldos ir pusryčių iki pietų buvo svarstomos paskaitininkų paruoštos mintys, o popiet, kadangi saulė kaip užsakyta negailėjo savo spindulių, buvo užtenkamai progos ir smėlį papurenti ir vandenį pataškyti, kuris spyglio ežerėlyje toks skaidrus. Vakarais skambėjo dainos, žavėjo kultūriniai parengimai ir susimąstymai arba “Spyglio Koto” pakutenimai.

Sekmadienio vakarą atžymėjo Detroito lietuvių programa, kurią išpildė p. Gobienės paruošta tautinių šokių grupė “Šilainė” ir smuiko ir piano muzika (Marytė ir Kazys Lekniai).

Pirmadienis — diskutuojama lietuviškoji kultūra (dr. Kaupasvadovauja), vakare atgaivina nuotaiką dr. S. Aliūno “Spyglio kotas’ ir dainos.

Skaityti daugiau: Amerikos-Kanados studijų savaitė

AKTAS

JUNGTINIŲ VALSTYBIŲ IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ II-SlOS STUDIJŲ SAVAITĖS, ĮVYKUSIOS 1958 METŲ RUGPJŪČIO 10-16 DIENOMIS DAINAVOS STOVYKLOJE

AKTAS

LIETUVIŲ Fronto Bičiulių Il-sios Studijų Savaitės dalyviai, —

KONSTATUODAMI, kad didžios tiesos nesikeičia, tik laikai ir žmonės keičiasi; kad didžios tiesos suspindi žvaigždėm, kai laikai ir žmonės aptemsta; kad suspindi tos, kur labiausiai reikalingos žmogaus ir žmonijos kelionei per pasaulį;

MATYDAMI, kad dabarties žmonijos ilgesys labiausiai nukreiptas į tris žvaigždes — į laisvės, teisingumo, žmoniškumo žvaigždes;

TIKĖDAMI, kad laisvė, teisingumas, žmoniškumas ateis ir ims žmonių ir žmonijos gyvenimą keisti tada, kai juos prisiimsime kiekvienas individualiai, nes didžiosios tiesos prigyja ir duoda vaisius tik žmoguje įaugusios;

JAUSDAMI, kad šis didžiųjų tiesų kelias į gyvenimą iškyla akivaizdžiau ir jautriau šios dienos kolektyviniame mūsų žvilgyje į pavergtosios Lietuvos laisvės kovotojus; kad jų pagarba verta daugiau negu žodžio, lakaus ir jautraus; kad jų pagarba privalo mūsų noro ir pastangų perkelti laisvės, teisingumo, žmoniškumo žvaigždes į save pačius ir į savo artimiausią aplinką.

MELSDAMI DIEVĄ visi kolektyviai ir kiekvienas savo mintimis ir širdimi iš naujo ir iš naujo gaivinti mūsų dvasią ir stiprinti mūsų ryžtą tarnauti laisvei, teisingumui, žmoniškumui, —

Skaityti daugiau: AKTAS

Kur Lietuvai durys yra atviros?

PASAULY

LIETUVOS TARPTAUTINĖ PADĖTIS

Leidinyje Lietuva Okupacijoje, paruoštame PLB seimo organizacinio komiteto, yra dr. S.A. Bačkio, Lietuvos ministerio Paryžiuje, pranešimas apie Lietuvos tarptautinę teisinę ir politinę padėtį. Jame yra kai kurių ligšiol nežinotų viešiau konkrečių davinių. Jų dalj pakartojame.

*

KAIP SU PRIPAŽINIMU

Lietuva tarptautinės teisės atžvilgiu tebėra nepriklausoma valstybė. Atskiri Vakarų kraštai nelygiai tą nepriklausomybę pripažįsta.

“Aiškiausia laikysena yra Jungtinių Amerikos Valstybių ir Vatikano. Vakarų Vokietijos atskirų kraštų teismai nevienodai sprendžia. Vieni Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos de facto pripažįsta, kiti nepripažįsta. Yra neaiškumų ir Belgijos bei Olandijos praktikoje... Lietuvos prijungimo de jure nėra pripažinusios nei  Vokietija, nei Belgija, nei Olandija. Griežtai nuosekliai laikosi D. Britanijos teismai. Kol D. Britanijos vyriausybė prijungimo de jure nėra pripažinusi, teismai daro tik tokius sprendimus, kurie logiškai eina iš tokio vyriausybės nusistatymo. Reikia pabrėžti, kad JAV nusistatymas yra aiškiausias ta prasme, kad JAV nepripažįsta ne tik Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos, bet ir jokių Sovietų Sąjungos administracinių aktų Lietuvoje, taip pat neleidžia JAV teismuose Sov. konsulams atstovauti Lietuvos piliečiams ir nepripažįsta okupuotos Lietuvos sovietinių įstatymų galios... Prancūzijos laikysena eina iš kasacinio teismo sprendimo, pagal kurį Prancūzija Lietuvos prijungimo nėra pripažinusi nei de jure, nei de facto. Minėtas teismas savo sprendimą remia Prancūzijos sutartimi su Latvija, bet iš analogijos tatai tinka ir Lietuvai. Faktas, kad Prancūzija nėra atidavusi Latvijos aukso Sovietų Sąjungai, taip pat rodo, kad prijungimo nepripažįstama”.

Skaityti daugiau: Kur Lietuvai durys yra atviros?

Kai įvykiai pradeda riedėti

ATSTOVYBĖS PRIE VATIKANO LIKIMAS

Dr. S.A. Bačkio apžvalgoje parodyta, kokia buvo Lietuvos politinė padėtis tarptautinėje plotmėje iki dabar. Ją pratęsiant naujais įvykiais, tenka pastebėti, kad 1958 metai šiek tiek pajudino sustingusią padėtį. Deja, ne mūsų naudai. Niuansų pasireiškė Amerikos vyriausybės smulkiuose veiksmuose. Jie ėmė rodyti faktinį mažą slydimą nuo vyriausybės tebedeklaruojamos ir nekintamos principinės linijos — nepripažinti Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą: Briuselio parodoje žemėlapyje Lietuva atsidūrusi Sovietų Sąjungos teritorijoje; pranešime apie Amerikos lėktuvo pasirodymą viršum Baltijos pajūrio žemės (Lietuva ir Latvija faktiškai) vadinamos sovietine teritorija. Tai žygiai ne privačių asmenų, bet valstybes informacijos agentūros ir valstybės departamento. Su širdgėla sekėme Amerikos Balso Miunchene likvidavimą ir jį vertinom, kaip appeasemento naują žingsnį pakeliui į santykių atolydį ir susigyvenimą su status quo, kaip to reikalauja daugelis Amerikos opinijos formuotojų.

Daug didesnės politinės ir moralinės reikšmės yra Lietuvos atstovybės likimas prie Vatikano. Iš ligšiolinio status jis pajudėjo staiga 1958 gale. Šiuos žodžius rašant nebuvo dar tikrų žinių, ar atstovybė tikrai bus uždaryta, ar diplomatinis status atšauktas tiktai atstovui asmeniškai ir kokios to viso priežastys.

Skaityti daugiau: Kai įvykiai pradeda riedėti

Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje

Briuselio tarptautinėje parodoje Lietuva buvo apeita Amerikos ir Vatikano paviljonuose. Tuo tarpu geriau buvo pasielgta su Latvija abiejuose tuose paviljonuose. Lietuvos atstovui Washingtone padarius žygių, buvo pasiųsta į Amerikos paviljoną ir lietuviškos spaudos pavyzdžių. Paaiškėjo taip pat, kad latviški pavyzdžiai ten buvo atsiradę privačia vienos latvės paviljono tarnautojos iniciatyva. Mėginom aiškintis, kodėl buvo apeita Lietuva Vatikano paviljone. Gerai informuoti šaltiniai mums pateikė tokios informacijos ir komentarų.

*

Vatikanas, turėjęs Briuselio parodoje savo paviljoną, pats tiesiogiai jo nerengė, o pavedė tam reikalui sudarytam komitetui iš belgų Briuselyje. Nors iš anksto nebuvo žinomas Vatikano paviljono planas, bet buvo spėjama, kad ten bus pavaizduota ir Tylos Bažnyčia. Todėl Liet. pasiuntinybė prie Šv. Sosto iš anksto (dar keli mėnesiai prieš parodos įrengimą) pasisiūlė Vatikano valstybės sekretoriui talkinti medžiaga ir eksponatais. Už tai buvo padėkota ir pranešta, kas tą paviljoną rengia, ir pažadėta talka pasinaudoti. Po to viskas nutilo.

Skaityti daugiau: Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje

Bjaurusis amerikonas

Ar ne keistas reiškinys: po paskutinio karo Amerika nė pėdos žemes niekam neatėmė; Amerika pirmoji atskubėjo su pagalba atsilikusiems kraštams, o betgi Azijoje, Afrikoje amerikietis labiau nekenčiamas nei sovietas, nors jis yra grobikas, galvažudys, apgavikas? Net Europos kai kurie kraštai, kurie dar laikosi ant kojų tik Amerikos pinigo dėka, šnairuoja į amerikie-tį. Kur priežastis?

*

W. Lippmannas ir kiti jo nusistatymo publicistai atsakymą, suranda greitai: kaltas valstybės sekretorius Dulles; kalta visa vyriausybės užsienio politika. Gilesnių priežasčių randa Amerikos nesėkmėms užsieniuose pusiau beletristiniame, pusiau reportažiniame, bet šarmantiškai parašytame veikale Ugly American du autoriai William J. Lederer ir Eugene Burdick. Lederer yra jūrų kapitonas, specialus asistentas prie Amerikos kariuomenės viršininko Pacifike, per penkeris metus išmalęs labiausiai pietų Aziją, buvęs radijo reporteris ir eilės knygų autorius. Burdick buvęs laivyno leitenantas, Kalifornijos universiteto politinių mokslų dėstytojas; jo specialybė Azija. Šitie kvalifikuoti žmonės ėmėsi pasakoti apie Amerikos veiksmus pietų Azijoje. Jie sakosi, kad faktai yra tikri, tik jie sukaitalioti vietomis ir sutelkti apie žmones, kurie virsta jau beletristiniais tipais. Tie žmonės tai amerikiečių pareigūnai, atsiųsti į Azijos kraštus su specialiais uždaviniais. Apie juos pasakodami, autoriai netiesiogiai ir atsako, kodėl vieniems nevyksta, kitiems pavyksta.

Iliustracijai atpasakojam vieną vaizdą. —

Skaityti daugiau: Bjaurusis amerikonas

Ateities mokslai ir žmogaus asmuo

Mokslo pažanga skubiai braujasi ne tik į erdves, bet ir į žmogaus organizmą. Erdvėse pasieks mėnulį, pasieks Venerą, Marsą. O žmogaus organizme? Iki kol į žmogaus organizmą galės brautis, nesuardydamas asmenybes? Tokis klausimas susilaukia ir rašytojų susidomėjimo. Vienas toks rašytojo mėginimas į tą problemą įžvelgti aprašomas čia toliau.

Yra literatūrinis žanras, kuris vadinasi istorinis romanas. Jame istoriniai faktai tėra rėmai, ant kurių rašytojas kuria situacijas ir žmones, žodžiu, kuria fikciją iš mokslinių (istorinių) prielaidų. Jų žvilgsnis nukreiptas į žmonijos praeitį. Šitas žanras yra literatūros kritikų pripažintas, ir istorinių romanų kūrėjai nesijaučia posūniai didžiojoj rašytojų šeimoj.

Esama ir kito literatūrinio žanro, kuris vadinasi moksline fikcija. Jis nėra visiškai naujas — Jules Verne jau brovėsi į žemės vidurius ir keliavo į mėnulį apie 1865 metus. Šio žanro kūrėjai taip pat atsiremia į mokslinę patirtį ir kuria fikciją iš mūsų dienų griežtųjų mokslų prielaidų. Jie tačiau savo žvilgsnį kreipia į pasaulio ateitį. Literatūros kritikai dar vis šnairuoja į šituos bandymus, ir mokslinės fikcijos kūrėjai dar vis išeina į pasaulį po kukliu kišeninės knygutės (pocketbook) viršeliu.

Jų rinka labiausiai yra jaunoji karta. Karta, kurios žvilgsnis nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį. Karta, kuri laboratorijose skaldo atomus, kuri veržiasi užkariauti erdvę, kuri operacinėse salėse nebebijo peiliu atverti žmogaus širdies, kuri išmoko elektronų pagalba paerzinti smegenų ląsteles ir atskleisti pasąmonio pasaulį. Tokia yra mokslinės fikcijos skaitytojų - ir kūrėjų - karta. Vienas iš tų kūrėjų, labiau populiarus, negu galima tikėtis jo amžiuj, yra Algis Budrys.

Skaityti daugiau: Ateities mokslai ir žmogaus asmuo

IDĖJOS SPAUDOJE

Diskusija dėl kūrybos nuosmukio.Dėl demokratijos.Dėl nepriklausomybės idėjos nusavinimo. — Dėl visuomeninės reikšmės praeityje. — Dėl visuomeninio svorio pokario gyvenime. Dėl pasaulėžiūros ir politikos.Dėl kolonijos Hondūre. — Dėl jaunesnės kartos vertinimų.

1.

Daugiausia atgarsio susilaukė 60 kultūrininkų pasirašytas atsišaukimas “Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui”. Aštrūs pasisakymai dėl jo dar labiau paryškino ne tik kultūrinės kūrybos nuosmukį, apie kurį kalbėjo pasirašiusieji, bet ir apskritai minties suskurdimą, loginio galvojimo degradaciją ir socialinės kultūros sumenkėjimą, kartais tiesiog chamizmą.

Tokių ženklų pademonstravo net diskusijos dėl kūrybos ir visuomenės New Yorke bendruomenės seimo metu, nors ten ir buvo rinktiniai žmonės. To buvo tarp tų, kurie buvo pareiškimo idėjų priešininkai, neapsiėjo be to ir pareiškimo kai kurie šalininkai.

Susidūrimą tarp pareiškimo šalininkų ir jo priešininkų stebintiems ir toliau iš šalies būtų lengviau apsisprsti už tą ar kitą pusę, jei iš vienos pusės būtų kultūros aukšto lygio atstovai, iš kitos — kultūros diletantizmo atstovai. To, deja, nėra. Tarp pareiškimą pasirašiusių yra ir kūrybinių diletantų; tarp pareiškimo priešininkų yra ir aukštos kvalifikacijos kultūrininkų. Tas paradoksalus reiškinys ir yra viena iš priežasčių, kodėl pareiškimo autoriai negali surinkti visu šimtu procentų pritarimo iš stebėtojų, klausytojų, nes tiesą atneša ir ją padaro įtaigią ne tik loginė argumentacija, bet ir jos nešėjo kūrybinės, moralinės kvalifikacijos.

Kokis bus diskusijų rezultatas, dar per anksti pasakyti. Pereitame nr. buvom nuogąstavę, kad pareiškimas neliktų tik bomba į pelkę ir kad jis nesibaigtų tik aptaškydamas sprogdinamuosius ir sprogdintojus. Aptaškymo būta gausaus. Kad besitaškant būtų nusausinta pelkė, vargiai to galima tikėtis. Nuoširdžiai lauktume, kad kultūrininkai nustotų pelkę taškę ir judintų iš jos patį kultūros vežimą savais pozityviais kūrybiniais darbais.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

LAIŠKAI

Iš daugybės kalėdinių sveikinimų parenkame ir čia pakartojame tris: du gilios prasmės žodžio ir minties menininkų ir vieną religinės dvasios rūpintojo.

*

POETO FAUSTO KIRŠOS

...Naujųjų metų proga gavau Liet. Fronto Bičiulių laiškelį — Sibiro kapai — atvaizdą. Smaigas į tyrų žemę ir numeris — viskas, kas liko iš tremtinių vargo dienų. Vaizdas šiurpus. Naujųjų Metų sąvartai labai gilus susimąstymas. Lydi kančia ir pražūtis. Tuo tarpu skaitai —Brooklyno ir New Yorko erdvėje rengia puošnius ir prabangius balius ir kaukių vakarus. Keista žmogaus dalia. Suprantama, negi verksi, atsisėdęs ant akmens.

Labai ačiū už prisiminimą ir malonią progą pagalvoti, kas buvo, kas yra ir kas bus. N. Metų sąvarta metinė proga. Deja, nesimato sąvartos nei politikų galvose, nei politikoj, nei Lietuvos byloje.

Jums didžios ištvermės ir jėgų darbuose.

Faustas Kirša

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Vardai įvykiuose

Amerikos Balsą Europoje likvidavus, lietuviškojo skyriaus paskutinis vedėjas dr. Pranas Padalis persikėlė į Washingtono Amerikos Balsą, dr. Kajetonas Čeginskas išvyko į Švediją, Alina Grinienė likosi gyventi Miunchene, Vincas Natkus išvyko į Tiubingeną studijų, dr. Juozas Sakalauskas likosi Vokietijoje taip pat be perspektyvų, Jonas Stonys su žmona atvyko į Ameriką ir laikinai sustojo New Yorke. Iš viso lietuviško skyriaus neatleistas tik vienas prof. Stasys Žymantas, kuris paliktas einamajai informacijai lietuvių reikalais; dr. Vytautas Dambrava veikia bendrame skyriuje.

*

Lietuvos atstovybės prie Vatikano reikalais Amerikoje visuomenę pirmiausia ir gausiausiai informavo gen. konsulas Jonas Budrys New Yorke.

Romoje daugiausia pozityvių pastangų atstovybės reikalu darė vyskupas V. Padolskis, prel. Ladas Tulaba, kun. Vincas Mincevičius;į bendrą darbą dėjosi ir kiti Romoje gyveną lietuviai.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Aukos, pranešimai, metrika

Į Laisvę aukojo:

Dr. K. Ambrozaitis — $10.00; K. Bružas, kun. A. Paškevičius, V. Ramonas, S. Rudys — po $7.00; kun. K. Balčys — $5.00; J. Gelumbauskas, S. Jankus, kun. Kemėšis, A. Mažiulis B. Michelevičius, B. Prapuolenis, N. Tautvila — po $2.00; A. Ignaitis — $1.00.

Mieliems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja    Į Laisvę leidėjai


Spaustuvei esant paskutiniu metu itin apkrautai darbais, Į Laisvę teko laukti savo eilės. Dėl to suvėlintą šį nr. leidžiame dvigubai didesnį.


Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJA

Svarstymai apie valstybės pagrindus. 80 pusl.

Į Laisvę leidinys Nr. 2

Galima gauti Į Laisvę administracijoje ir pas Į Laisvę platintojus.


Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, metrika