Į Laisvę 1970 50(87)

     T  U  R  I  N  Y  S
Laiškai redakcijai .................................................. 2
Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas ...................... 3
Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio .... 26
Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje ................... 28
Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate (1. vlk.) 33
Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei ................... 47
Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas ...................... 52
Jurgis Gliauda: Epilogas ........................................... 54
Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas:
                  Rusai nužudė lietuvį profesorių .................. 57
Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos ..................... 59
Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti ............................... 61
Laisvinimo veiksniuose ............................................. 64
Lietuvių Fronto Bičiulių gretose ................................... 73
Spauda, radijas, knygos ............................................ 80
“Į Laisvę” vedamieji ............................................... 93


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1970 50(87)

LAIŠKAI REDAKCIJAI

Išbalansuotas straipsnis

Leonardo Valiuko straipsnyje "Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas svetimųjų tarpe” "Į Laisvę” nr. 49/86 randame daugybę sugestijų lietuviškai informacijai stiprinti. Istorinis nagrinėjamos problemos fonas, dalykiška argumentacija kritikoje ir pozityvios sugestijos puikiai išbalansuoja straipsnį, kas retai besutinkama dabartinėje lietuviškoje žurnalistikoje, ypač sprendžiant gyvąsias dienos problemas.

Dr. Zigmas Brinkis
Los Angeles, Calif.

Be reikalo apgailestauta

Aprašęs ateitininkų kongresą Čikagoje K. Baras apgailestavo, kad nebuvo paskelbta kongreso manifestacija ir kad nepriimtos rezoliucijos. Gerai, kad ir nebuvo priimtos, nes tokios rezoliucijos, kurios vėliau buvo priimtos ir paskelbtos kongreso vardu, ateitininkams garbės nedaro.

A. M.
Chicago, III.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKCIJAI

LIETUVOS STEIGIAMASIS SEIMAS

Jo kilmė ir reikšmė

ZENONAS IVINSKIS

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 50 metų sukaktį, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba viešu atsišaukimu deklaravo, kad “demokratijos visuotinumo pagrindu sukurta tautinė mūsų Bendruomenė iš tikrųjų būtų nepriklausomos Lietuvos demokratinio Steigiamojo Seimo sukakties vertingas Įprasminimas” (“Pasaulio Lietuvis”, 1970 m. birželio mėn. Nr. 11/47).

Steigiamojo Seimo prigimčiai, dvasiai ir poveikiui į nepriklausomą valstybę kuriančią lietuvių tautą išryškinti spausdiname prof. dr. Zenono Ivinskio paskaitą, skaitytą Lietuviškų studijų savaitėje 1970.VII.25 Stuttgart - Hohenheim, Vakarų Vokietijoje.

Redakcija

“Sveikiname Naujos Valstybės Steigiamąjį Seimą ir visomis širdimis velijame jam, kad jis ir praėjęspaliktų tautos atminimuose toks pat skaistus, koks skaistus rodės ir laukiamas!”1

“Kokiomis virpančiomis širdimis mes jo laukėme! Laukėmenetikėdami, kad galime tokios laimės susilaukti... mes jau nebe memorialus rašinėjame, kad apie mus patiktų..., kad mus užjaustų ir užtartų... mes jau sau žmonės. Norėsime, plačiai žengsime, norėsime susipančiosime . .. Seimas reiškia tikrąją laisvę, nebe popierinį pažadą, Steigiamasis Seimas iškyla aukščiau visų kitų tautos veiksmų, kokių tik randame mūsų istorijoje”.2

Šitaip jaudindamasis parašė ištisą straipsnį Tautos Pažangos partijos leidžiamame laikraštyje “Tauta” Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse ne kas kitas, o to laikraščio redaktorius, mūsų populiarusis Vaižgantas, kurio šimto metų gimimo jubiliejinę sukaktį pernai dėmesingai lietuviai yra paminėję ir šiapus ir anapus.

Skaityti daugiau: LIETUVOS STEIGIAMASIS SEIMAS

Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio

SIMONAS KUDIRKA, lietuvis jūrininkas, kuris 1970.IX. 23 prie Amerikos krantų nuo rusų “Sovietskaja Litva” peršoko ant amerikiečių pakrančių apsaugos laivo “Vigilante” ir paprašė politinio pabėgėlio teisių. Amerikiečiai lietuvį sugrąžino rusams.

Čia spausdinamą Simono Kudirkos tragikai išreikšti poeto Bern. Brazdžionio eilėraštį autorius skaitė literatūros vakaruose Los Angelese, Čikagoje ir Bostone. Klausytojai jį sutiko atsistojimu (Čikagoje) ir Lietuvos himnu (Bostone). Eilėraštį poetas Bern. Brazdžionis specialiai perleido spausdinti “Į Laisvę” žurnale.

(Plačiau skaityk šiame numeryje “Už laisvę verta mirti”).

Iš ciklo “Vaidila Valiūnas” Simonui Kudirkai


Vaidila Valiūnas kai South Boston City Point
Švyturio beviltiškai ieškodamas sustojo, —
Aklos žvaigždės, krisdamos nakties gelmėn tamsion,
Blyškiai blėso prie egzilo dainiaus kojų.

Vigilante laivo bortą plovė lapkričio lietus,
O Atlantas, tartum kūdikis pravirko —
Ašaros ir kraujas mušė į krantus:
“Kur jūs dėjot Simoną Kudirką?”

—    Ko tu, ko tu užgesai, senasis švytury,
Švietęs gangsterio Caponės, nacio Schmito,
                               ir bedievio Bimbos kartai?
Čia, kur metų metais buvo atviri
Piligrimams, bėgusiems nuo caro ir nuo maro, vartai...

Veidmainingų vaišių laivo borte maišėsi Moskovskaja Osobaja,
                                                                   ir Scotch, ir votka, ir lietus,
Ir girti pirkliai už žmogų žuvį pirko...
Ašaros ir kraujas mušė į krantus:
“Mes nematėm, kas rankas surišo Simonui Kudirkai...”

“Žmonės nepadėjo, Dieve, tu padėk...”—
Dar aidėjo klyksmas klūpančio ir tiesiančio rankas į laisvę,
O krauju nutviskus Vigilante laivo vardo kiekviena raidė
Mirštančių vergų viltingą priebėgą nulaistė.

Verda verda įniršio ugnim Atlanto sietuva:
“Nepaverskit, admirolai, jūs manęs gėdingo smurto liūnu...”
—    Paskandinkit, versmės, piratus, pabėgančius “Sovietskaja Litva”, —

Nenugrims gelmėn šaukimas vaidilos Valiūno.
Aplink laivą Vigilante — melas, aplink švyturį — naktis,
                                                 aplink Ameriką — tamsu...
Vėliava, kaip gedulo nakties marška, krauju sumirko. 
Šaukiam vaidilos Valiūno teisiančiu balsu:
“žmogžudžiai,
                         grąžinkit laisvę Lietuvai,
                         grąžinkit laisvėn Simoną Kudirką!”

TAUTA IR IŠEIVIJA LAISVĖS KOVOJE

BRONIUS NAINYS

Vienos iš reikšmingiausių žmonių gyvenimo apraiškų, laisvė ir vergija, lydėjo žmoniją nuo pat jos egzistencijos pradžios. Tačiau paradoksas yra, kad žmogus, pats norėdamas būti laisvas ir gyventi nepriklausomai nuo kitų, vis dėl to siekė kitą pavergti ir nepripažinti jam to, ko pats labiausiai sau troško. Gyvenimo raida pasaulyje klostėsi taip, kad protingiausias Dievo tvarinys žemėje ne tik kad nerado, bet ir neieškojo protingo sprendimo įgyvendinti žemėje laisvės gėrį, bet nuolat siekė primesti savo artimui vergijos blogį. Ir žmogui kultūrėjant, tampant daugiau civilizuotu, noras kitą pavergti ne tik neblėso, bet dar daugiau didėjo. Nenuostabu todėl, kad šiandien, pačiame moderniausiame civilizacijos žydėjime, kai žmogus išsiveržė už žemės ribų ir išskrido į erdves, vergija išbujojo taip, kaip niekada anksčiau. Daugiau kaip pusė pasaulio yra pavergta ir neša labai sunkią priespaudą. Kartu sunkią vergijos naštą jau 30 metų velka ir su ja kovoja ir mūsų sena, daug visokių laikų pergyvenusi, džiaugsmo ir vargo patyrusi lietuvių tauta.

30 vergijos ir kovos su ja metų yra jau nemažas laiko tarpas. Tad verta mesti žvilgsnį atgal ir pažiūrėti, kas buvo pasiekta ir kur buvo nueita, kiek prie laisvės priartėta, ar nuo jos nutolta. O praeitį įvertinus, būtų pravartu pažvelgti ateitin.

Lietuvos ateitį lemiantis veiksnys šiuo metu yra Sovietų Rusija, nes ji yra faktiškasis Lietuvos pavergėjas. Lietuvių tauta pavergėjo nekenčia, siekia jo atsikratyti ir atgauti savo laisvę. Tarp pavergtojo ir pavergėjo jau trisdešimtį metų vyksta grumtynės. Grumtynės už laisvę Lietuvai didesnės ar mažesnės reikšmės turėjo ar turi šie veiksniai: pavergta lietuvių tauta, laisvoji lietuvių išeivija, Lietuvos diplomatai, didžiųjų valstybių politika ir pavergti, laisvi, ar pusiau laisvi kaimynai.

Skaityti daugiau: TAUTA IR IŠEIVIJA LAISVĖS KOVOJE

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS LAIMI KOVĄ IR JAV-BIŲ SENATE

• Gromyko bandymas sustabdyti rezoliucijos pravedimą JAV-bių Senate • “Gromyko-Rusk-Mansfield planas” • “Septynių dienų karas” ir jo laimėjimas • Senatorius Mansfield neatlaiko Rezoliucijoms Remti Komiteto spaudimo ir duoda eigą H. Con. Res. 416 ir Senate • Rezoliucijoms Remti Komiteto milžiniškas laimėjimas • Sulauksime ir ‘‘antrojo stebuklo”

Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) Lietuvos bylos reikalu pravedimas JAV-bių Kongrese pareikalavo milžiniškų pastangų bei ilgo, intensyvaus ir ištvermingo darbo iš Rezoliucijoms Remti Komiteto, kuris vadovavo visam tam žygiui. Tos rezoliucijos pravedimas Atstovų Rūmuose nebuvo lengvas, bet jis buvo žymiai sunkesnis ir komplikuotesnis JAV-bių Senate. Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas pateikia vieną kitą įdomesnį momentą iš kovos už minėtos rezoliucijos pravedimą Senate.

Redakcija

Žygio padėtis 1966 metais

Garsioji rezoliucija buvo pravesta Atstovų Rūmuose 1965 metų birželio mėnesio 21 dieną. Po šio laimėjimo Rezoliucijoms Remti Komitetas visus savo “pabūklus” nukreipė į JAV-bių Senatą. To Kongreso (89th Congress) pirmoji sesija artėjo prie galo. Atstovų Rūmuose pravestoji rezoliurija buvo perduota JAV-bių Senato užsienio reikalų komisijai (Committee on Foreign Relations), kuriai vadovavo (ir tebevadovauja) senatorius J- William Fulbright (D. - Arkansas). Senatorius J. Wm. Fulbright nejudėjo šiuo klausimu nė iš vietos, ir rezoliucijos pravedimas Senate minėto Kongreso pirmosios sesijos metu tapo nebeįmanomas. Rezoliucijoms Remti Komitetas pradėjo ruoštis 1966 metų kovai. Ta rezoliucija žūtbūt turėjo būti pravesta ir Senate antrosios sesijos metu (1966 metais). Priešingu atveju, susirinkus naujajam Kongresui (90th Congress) 1967 metais, būtų reikėję pradėti viską iš naujo: rezoliucijos pravedimas Atstovų Rūmuose 1965 metais nebebūtų galiojęs.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS LAIMI KOVĄ IR JAV-BIŲ SENATE

JĖGŲ TELKIMAS LIETUVOS LAISVINIMUI

ALGIMANTAS GEČYS

Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto metinėje konferencijoje Čikagoje 1970 m. gruodžio 5 d. kalbą pasakė JAV LB centro valdybos vicepirmininkas inž. Algimantas Gečys. Kalbai nei konferencija, nei lietuvių spauda neparodė tinkamo dėmesio. O ji tokio dėmesio verta dėl keliamų problemų aktualumo ir siūlomų sprendimų racionalumo. Kalbą spausdiname ištisai — Redakcija.

Tautos pavergimui užsitęsiant ilgiau negu kad didžiausi pesimistai yra galvoję, daugėja pavojai kovoje už laisvę palūžti, šie pavojai tyko tiek mūsų tautą, 30 metų pavergtą, tiek ir mus pačius, žvelgdami į kenčiančią tautą, matome ją okupanto varginamą ir prievartaujamą, bet gyvą ir laisvės betrokštančią. Tai liudija mūsų artimųjų laiškai, Bražinskų drąsa ir laisvos Lietuvos nemačiusio 30 metų jūrininko nesėkmingas bandymas pabėgti laisvėn, — įvykis, visu smarkumu priminęs pasauliui Lietuvos likimą. Džiaugiamės ir didžiuojamės tautos noru išlikti laisva. Aštuoniolika metų už laisvę liejusi kraują, šiandieną tauta bando prieš okupantą kovoti tautiniu sąmoningumu, dvasiniu ir kultūriniu pranašumu. Pavergtiems lietuviams kovojant už išlikimą, mums, išeiviams, yra skirta pareiga vesti kovą už mūsų tautos teisę savarankiškai tvarkytis savo valstybėje, šis tautai valstybingumo siekimas ir yra priežastis šios VLIK-o sesijos, siekiančios nusmaigstyti gaires išeivijos politinei veiklai. Gvildendamas pateiktą temą “Jėgų telkimas Lietuvos laisvinimui”, ir bandysiu tas ateities gaires pasiūlyti. Gilinsiuos į platesnį visuomenės užangažavimą, naujos veiklos metodikos išdirbimą, laisvinimo veiklos tęstinumo užtikrinimą, planavimo reikalingumą ir būtinumą veiksniams išlaikyti ne vien politinį, bet ir moralinį autoritetą tremties visuomenėje. Noriu, kad pateikti siūlymai ar pareikšta kritika būtų priimta kaip konstruktyvūs patarimai stiprinti laisvės kovai, kurioje dalyvauja beveik be išimties visa tauta ir visa išeivija.

Skaityti daugiau: JĖGŲ TELKIMAS LIETUVOS LAISVINIMUI

JAUNIMO DARBUOTOJŲ PARUOŠIMAS

Senesniosios ir vidurinės kartos darbuotojų gretos retėja didele sparta: vieni patys išeina į “pensiją”, gi kiti yra pašaukiami amžinybėn. Pagrindinių mūsų organizacijų dėmesys krypsta į jaunimą. Jaunesniojoje kartoje padėtis toli gražu nėra tokia, kokios mes pageidautumėm ar lauktumėm: pilna to žodžio prasme pagrindinėms mūsų organizacijoms darbuotojų reikia ten ieškoti su žiburiu.

Pagrindinės mūsų jaunimo organizacijos, ateitininkai ir skautai, dar juda: turi savo susirinkimus, ruošia iškylas bei stovyklauja ir turi kitokio pobūdžio parengimų. Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad tuo tų organizacijų narių (su labai mažomis išimtimis!) veikla ir baigiasi. Trumpai, nei ateitininkai nei skautai per visą tremties metą neparuošė darbuotojų pagrindinėms mūsų organizacijoms laisvajame pasaulyje.

Skaityti daugiau: JAUNIMO DARBUOTOJŲ PARUOŠIMAS

EPILOGAS

RAŠYTOJAS LAUREATAS JURGIS GLIAUDA, premijuotu romanu ‘‘Ora pro nobis” (1952 m.) pirmasis lietuvių literatūron įvedęs 1941 metų sukilimo tematiką, 1970 m. laimėjo Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio skelbtame konkurse pirmąją premiją už romaną “Aitvarai ir giria”.

Ištrauką iš šio partizanine tema parašyto romano spausdiname šiame “Į Laisvę” numeryje.

 (Iš Jurgio Gliaudos premijuoto romano“Aitvarai ir giria”)

 

Jie žuvo visi, nes juos apsupo priešų pulkas . ..

Kovotojų santykis: šimtas prieš vieną. Ginklų santykis: priešų liepsnosvydžiai, padegamos bombos, artilerija prieš partizanų šautuvus...

Jie žuvo visi — ir niekas nežino jų paskutiniųjų veiksmų, scenų: žodžių, apmaudo, minčių, žaizdų, kančių, nes pasaulis buvo ir tebėra barbariškai kurčias heroizmui, prilygstančiam antikinėms legendoms ...

Jie žuvo visi, su savimi į Anapus nusinešdami ant jiems nepastatytų paminklų neįrašytus antikinius žodžius: Redde quod debes!..

Jie žuvo visi liepsnojančioje girioje, kaip feniksai, kad ateityje kiltų iš pelenų skrydžiui. . .

Jie žuvo visi, kaip legendariniai pilėniečiai, išvengdami vergijos . . .

Jie žuvo visi, nes tuščiaskambė Atlanto Charta buvo niekšų ir apgavikų melai. ..

Jie žuvo už visus tėvynę apleidusius ir kad išėjusieji galėtų skelbti visam pasauliui Lietuvos laisvės troškimą.

Ar jie žuvo kartoms, kurios ateis?

Ar jie žuvo kovotojų kartoms, kurios ateis?

Skaityti daugiau: EPILOGAS

ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ

SOLIDARUMAS SU TAUTA:

—    Rusai nužudė lietuvį profesorių

—    Aukštosios matematikos kilpos

—    Už laisvę verta mirti

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE:

—    Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas Čikagoje

—    Planas VLIK-o veiklai stiprinti

—    LB VI taryba pradeda darbą

—    Pašnekesys Tabor farmoje

—    Amerikos Lietuvių Taryba kviečia į vienybę

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE:

—    Nauja LFB vadovybė

—    Europos LF Bičiuliai

—    LFB Čikagos apygarda juda

—    Studijų ir poilsio savaitė Dainavoje

—    Frontininkai prie Atlanto

—    Frontininkai prie Pacifiko

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS:

—    Dvi lietuvės informuoja 400 delegačių

—    Blogiau negu saulėlydis

—    Kuo kaltas vyskupas Brizgys ...

—    ... ir Grandinėlė?

—    Pasimetęs mokslininkas

—    Lietuviškas radijas amerikiečiams

—    Demokratinė Lietuva kreivame veidrodyje

—    “Į Laisvę” redaktoriaus žodis

—    Atsiųsta paminėti

RUSAI NUŽUDĖ LIETUVĮ PROFESORIŲ

SOLIDARUMAS SU TAUTA

Brooklyne leidžiamas “Darbininkas” 1970 m. gruodžio 4 d. dar labai nedrąsiai savo vedamajame paskelbė pirmąjį pranešimą apie Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Jono Kazlausko nužudymą. Čia rašoma:

“Europoje buvo gauta žinių, kad prof. Kazlauskas buvo suimtas, išvežtas į Rusiją ir netoli Maskvos įkištas į bepročių namus. Per porą savaičių jis turėjo būti ten sulik-viduotas”.

Čikagiškis “Draugas” gruodžio 9 davė pilnesnį pranešimą:

“Pakartotinai iš įvairių šaltinių atėjo žinios iš Lietuvos, kad okupantai bolševikai suėmė lietuvį kalbininką J. Kazlauską, uždarė į bepročių ligoninę ir ten numarino. Velionis buvo kviečiamas su paskaitomis į vieną JAV universitetą. Tuo reikalu jis buvo nuvykęs į Maskvą, kur jį areštavo. Velionis susirašinėjo su kai kuriais lietuvių kalbininkais JAV-se ir po jo tragiškos mirties tie kalbininkai gavo raštu žinią, kad mūsų kalbininkas žuvo nuo okupanto rankos... Yra dar žinoma, kad Kazlauskas buvo skiriamas filosofijos -istorijos fakulteto dekanu, bet atsisakė. Tada ir prasidėjo jo bėdos”.

Patikrinus visus prieinamus šaltinius tuo reikalu, dr. J. Kazlausko suėmimo ir nužudymo aplinkybės kiek skiriasi nuo “Drauge” aprašytų.

1970 m. spalio 8 d. apie 1:30 val. p. p. prof. J. Kazlauskas paskambino žmonai, kad grįžtąs pietų. Iš Mokslų Akademijos bibliotekos namo ėjo pėsčias. Netrukus pralenkė jį juodos spalvos rusiška “Volga” ir sustojo. Išlipo du civiliai apsirengę vyrai, sustabdė profesorių, kažką pakalbėjo ir visi trys sulipo į automobilį. Prof. Kazlauskas atsisėdo šalia šoferio. Nuo to laiko niekas jo gyvo daugiau nebematė.

Skaityti daugiau: RUSAI NUŽUDĖ LIETUVĮ PROFESORIŲ

AUKŠTOSIOS MATEMATIKOS KILPOS

Tą pačią savaitę atnešė paštininkas “Soviet Life” July, 1970 ir ‘‘Gimtojo Krašto” 1970 m. rugpiūčio 20 d. numerius. Abu patiko. Gražiai aprašytas mano tėvų gimtasis kraštas. Rektorius prof. dr. J. Kubilius kviečia laisvojo pasaulio lietuvius iki 40 metų atvykti metams pastudijuoti Vilniaus universitete, arba, “seniausiame Tarybų Sąjungos universitete”, kaip pasakytų žymus mokslininkas prof. dr. Alg. Avižienis. Siūlo visą eilę kursų. O aš tebesu “frešmanas”, ir pats dar nežinau, kuo norėčiau būti.

Bet vilioja ir Lukšių kolchozas, kurį “Soviet Life” žurnale be galo išgyrė Irina Kalitenko. Ir sunku apsispręsti: universitetan ar kolchozam Kolchoze būtų lengviau prisitaikyti, nes vedėjas Kostas Glikas gyvena kaip tikras kapitalistas: pajamos — 2 milijonai rublių, daug pieno ir mėsos. Kostas išvažinėjęs Ameriką, Kanadą ir Europą. Lengvai susiprastume mudu.

Skaityti daugiau: AUKŠTOSIOS MATEMATIKOS KILPOS

UŽ LAISVĘ VERTA MIRTI

Amerikiečiai išdavė Simą Kudirką

1970 m. lapkričio 23 nuo “Sovietskaja Litva” laivo į amerikiečių pakrančių sargybos laivą “Vigilant” peršoko lietuvis jūreivis Simas Kudirka ir paprašė azilio. Susipainioję biurokratinėse procedūrose, amerikiečių pakrančių apsaugos pareigūnai lietuvį grąžino. Į amerikiečių laivą atėję keli rusai lietuvį primušė iki sąmonės netekimo ir išsigabeno atgal. Amerikiečių admirolas W. B. Ellis, autorizavęs prievartinį grąžinimą, padarė nemažesnį nusikaltimą už rusus budelius, nes sulaužė Genevos tarptautinės konvencijos nuostatus politinių pabėgėlių teisėms apsaugoti, pažeidė Amerikos įstatymus ir garbingas šio krašto tradicijas. Teisingai dėl šio įvykio susijaudino visa Amerika: porą mėnesių apie tai rašė visi laikraščiai, diena iš dienos kalbėjo radijo stotys ir televizija.

RUSAI TURI PASITRAUKTI IS PAVERGTOS LIETUVOS — masinėse demonstracijose, protestuojant prieš Simo Kudirkos grąžinimą rusams, reikalavo kino ir filmų aktorė Rūta Kilmonytė - Lee; iš visų kalbėtojų Rūta pasakė geriausią kalbą.

(Nuotrauka L. Briedžio)

Apie įvykį sužinojęs iš spaudos, įtūžo ir pats prezidentas Nixonas. Tuoj pat įsakė reikalą ištirti ir per 48 valandas davinius pristatyti jam. Gruodžio 10 spaudos konferencijoje jis viešai amerikiečių tautą užtikrino, kad tokie įvykiai ateityje niekad nebepasikartos. Trys į šį reikalą įvelti pakrančių apsaugos (Coast Guard) karininkai buvo suspenduoti pareigose. JAV Atstovų rūmai sudarė specialią komisiją Simo Kudirkos pagrobimui išaiškinti.

Skaityti daugiau: UŽ LAISVĘ VERTA MIRTI

VYKIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS ČIKAGOJE

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto metiniai seimai paprastai vyksta New Yorke. 1970 m. gruodžio 5-6 d. d. įvykęs seimas buvo atkeltas į Čikagą. Jis vyko Simo Kudirkos tragedijos ir dar nebaigtos Bražinskų bylos ženkle. Ir seimo vieta, ir psichologinės nuotaikos lietuvių visuomenėje, ir politinė atmosfera Amerikoje sudarė labai palankias sąlygas vyriausios lietuvių politinės vadovybės metiniam susitelkimui išsimušti iš rutinos ir tapti išliekančiu ir išeivijos istorijoje atžymėtinu įvykiu. Tur būt tas sąlygas jausdamas, JAV LB centro valdybos pirmininkas V. Volertas ir linkėjo, kad “šis seimas būtų pats sėkmingiausias”.

Deja!

Buvo daug sveikinimų, daug linkėjimų, daug žodiškų kvietimų talkon, vienybėn, bendran darban.

Buvo daug pranešimų, paskaitų (visai neblogų!), nemaža savigyros. Buvo ir balius. Tačiau pritrūko reikšmingesnių nutarimų.

Skaityti daugiau: VYKIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS ČIKAGOJE

Planas VLIK-o veiklai sustiprinti

Metiniame VLIK-o seime Čikagoje 1970 m. gruodžio 5-6 d. d. Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis vyriausios politinės vadovybės veiklai sustiprinti pasiūlė žemiau spausdinamą planą:

I. Lietuvos bylos iškėlimas Jungtinėse Tautose

LFB delegacija siūlo Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui šio seimo metu priimti nutarimą siekti Lietuvos bylą iškelti Jungtinėse Tautose ir sudaryti komisiją specialiai tuo klausimu rūpintis.

Sutinkant, kad Jungtinės 'Tautos nėra tobula organizacija spręsti tarptautinėms problemoms, tačiau reikia pripažinti, kad visos tautos, siekiančios laisvės ir jau turinčios laisvę, savo interesams ginti paprastai pasirenka Jungtinių Tautų forumą. Ne visais atvejais suinteresuotai partijai pasiseka į šį forumą įeiti, tačiau teigiamu atveju pati problema iškart jau įgauna tarptautinį svorį ir laimi tarptautinės opinijos dėmesį.

Skaityti daugiau: Planas VLIK-o veiklai sustiprinti

JAV LB VI TARYBA PRADEDA DARBAI

Sugebėjimas gyvenimiškais kompromisais, nepažeidžiant principų, išlaikyti visuomeniško gyvenimo darną yra viena iš pagrindinių visuomenininko dorybių. Jis save nuvainikuoja, kai savo asmenišką ambicingą įgeidį, grupinius kėslus arba organizacinės technikos interpretaciją paverčia principu ir už tokį “principą” kovoja iki paskutinio kraujo lažo. 1970 metais išrinktosios JAV LB Vl-sios tarybos pirmoji sesija Clevelande spalio 24-25 d. d. išryškino principingus Lietuvių Bendruomenės darbuotojus, o taip pat ir ambicingus kovotojus “iki paskutinio kraujo lašo”.

I VI-ją tarybą buvo išrinkti 35 nariai: B. Brazdžionis ir A. Mažeika (Vakarų apyg.); dr. P. Kisielius, dr. K. Bobelis, kun. J, Bo-revičius, R. Sakadolskis, J. Jasaitis, M. Rudienė, J. Jasaitytė, E. Bradūnaitė, dr. A. Razma, V. Ka-mantas, B. Nainys, A. Kairys, V. Ruibytė, V. Kleiza ir P. Žumbakis (Čikagos apyg.); N. Šlapelytė, dr. A. Klimas, dr. K. Keblys ir A. Rugienius (Detroito apyg.); dr. A. Butkus, dr. A. Lenkauskas, dr. S. Matas, A. Rukšėnas ir J. D. Staniškis (Clevelando apyg.); O. Ivaškienė ir E. Sužiedėlis (Bostono apyg.); dr. E. Marijošiūtė - Vaišnienė ir dr. P. Vileišis (Hartfordo apyg.); kun. V. Dabušis ir dr. J. Stukas (New Jersey apyg.); J. Ardys, J. Stikliorius ir V. Volertas (Pietryčių apyg.).

Skaityti daugiau: JAV LB VI TARYBA PRADEDA DARBAI

PAŠNEKESYS TABOR FARMOJE

Pirmą LB-nės spaudos - radijo darbuotojų susitikimą suorganizavo prieš keletą metų savo Tabor Farmoje (Sodus, Michigan) tuometinis PLB Valdybos pirmininkas J. J. Bachunas. Jis norėjo, kad LB darbuotojai užmegztų glaudesnius ryšius su spaudos ir radijo žmonėmis. LB ar kitų veiksnių gilesnės ir komplikuotesnės problemos nebuvo nei gvildenamos nei svarstomos, o buvo pasitenkinta tik pašnekesiais ir pabendravimu bei pasivaišinimu.

Panašų susitikimą suorganizavo 1970 metais ir dabartinė PLB Valdyba. Tas bendruomenininkų, redaktorių ir radijo darbuotojų suvažiavimas įvyko rugsėjo mėnesio 19 ir 20 dienomis buvusioje a. a. J. J. Bachuno “tėvynėje” — Tabor Farmoje, kurios dabartiniu savininku yra Valdas Adamkus, šiam susitikimui bei pašnekesiui buvo duodami jau “iškilmingesni” vardai: vieni šį susitikimą vadino “LB rekolekcijomis”, antri — “LB-nės spaudos — radijo dienomis”, treti — “Gyvosios lietuvybės sambariu” ir pan. Buvo linksniuojamas žodis “redaktoriai”, bet ne visi buvo pakviesti į tą pašnekesį. Tame pašnekesyje matėsi ir taip vadinamų politinio gyvenimo darbuotojų. PLB Valdyba išskyrė ir kai kurių politinių vienetų žmones — jie liko nepakviesti.

Skaityti daugiau: PAŠNEKESYS TABOR FARMOJE

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA KVIEČIA Į VIENYBĘ

Amerikos Lietuvių Tarybos 30-tas metinis suvažiavimas Čikagoje 1970 m. lapkričio 14 neparodė jokių atsinaujinimo ženklų. Gal kiek įdomesnis dalykas (bet ne staigmena), kad naujuoju centro pirmininku išrinktas frontininkas dr. Kazys Bobelis, dalyvaująs Katalikų Federacijos mandatu.

Ataskaitiniuose senosios valdybos narių pranešimuose nebuvo galima pajusti jokio veiklos pulso, nekalbant jau apie bet kokį praktišką išradingumą, veiklos kūrybiškumą ar dinamiką, žaista žodžiais ir fantazijomis, k. t., apie “10 komisijų darbus“, “ALT-bos leidinius”, “Informacijos biuro veiklą” ir t.t.

Informacijos biurui ir valdybos narių kelionėms sunaudota apie 50 proc. apyskaitiniais metais surinktų aukų. Prasmingesne investacija reikia laikyti paramą VLI-K-ui ir išlaidas genocido parodos ruošimui.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA KVIEČIA Į VIENYBĘ

Nauja LFB vadovybė

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Bendrinės stovyklos metu Dainavoje 1970 m. rugpiūčio 9-16 d. d. buvusioji LFB vyr. taryba ir centro valdyba pareigas perdavė naujai išrinktiesiems organams.

1966 metais išrinktąją LFB vyr. tarybą sudarė dr. Adolfas Damušis (pirm.), dr. Kazys Ambrozaitis, kun. Viktoras Dabušis, dr. Petras Kisielius, dr. Antanas Klimas, dr. Vytautas Majauskas, Pilypas Narutis, dr. Pranas Padalis, Levas Prapuolenis ir Leonardas Valiukas.

JAV - Kanados centro valdybon įėjo J. Mikonis (pirm.), J. Žilionis ir dr. J. Skrinska (vicepirm.), VI. Čyvas (sekret.), J. Vasaris (ižd.), V. Rociūnas (biul. red.) ir V. Paliūnas (biul. admin.).

LFB veiklą abi šios vadovybės organizavo bendruose posėdžiuose ir pasitarimuose. Maždaug visame praėjusiame dešimtmetyje ar net ilgiau frontininkai didžiuosius lietuviškus įsipareigojimus vykdė ne savo vardu, bet bendrinių organizacijų apimtyje. Labai dažnai dėl šios taktikos LF bičiuliai iš kai kurių kitų grupių (dažniausiai nieko nedirbančių) yra susilaukę nepagrįstų priekaištų. Prieš tai, kai frontininkų veikla labiau koncentravosi savos organizacijos rėmuose, jiems būdavo primetamas “separatistų” vardas, kai stipriau įsiliejo į bendrinių organizacijų veiklą, buvo kaltinami “infiltracija” ir “valdžios troškimu”, pagal posakį “eisi per dvarą — gausi mušti, neisi per dvarą — gausi mušti”.

Skaityti daugiau: Nauja LFB vadovybė

Europos LF Bičiuliai

17-sios Lietuviškųjų studijų savaitės metu Stuttgarde - Hohenheime (žiūr. J. Griniaus “Septynioliktoji Lietuviškų studijų savaitė Vokietijoje”, “Į Laisvę” nr. 49/86) įvyko aštuonioliktoji metinė Europos LFB konferencija. Konferencijai vadovavo dr. K. J. Čeginskas, sekretoriavo bič. M. Milvydienė.

Apyskaitinį pranešimą padarė valdybos pirmininkas dr. Z. Ivinskis. Didžiausias Europos LF bičiulių darbas — tai Lietuviškųjų studijų savaičių suorganizavimas. Jas LFB pradėjo, vėliau išplėtė, o dabar jos apima visus Vokietijos lietuvių organizuotus vienetus. 18-tajai Liet. studijų savaitei organizuoti šioje konferencijoje buvo sudaryta komisija: dr. K. J. Čeginskas (talkinant dr. J. Griniui) — moderatorius, A. Grinienė — meno vadovė ir J. Barasas — techniškų reikalų vadovas. Dėl sekančios studijų savaitės dauguma pasisakė už aukštesnį lygį ir panašias sąlygas, kaip Stuttgarde. Pageidauta aktualių temų, nemušant mokslinio lygio, apimant įvairias lietuvių kultūros sritis. Bus bandoma, kaip ir praeityje, įtraukti paskaitininkų ir iš užsienio, nes tai stiprina studijų patrauklumą.

Skaityti daugiau: Europos LF Bičiuliai

LFB Čikagos apygarda juda

Levo Prapuolenio vadovaujama LFB Čikagos apygarda rodo džiugaus judrumo, čikagiečiai bičiuliai, atiduodami daug jėgų bendrinėms ir kitoms organizacijoms, pastaruoju metu žymiai suaktyvino ir frontininkų veiklą. Iš žymesnių įvykių pažymėtina:

Simpoziumas kartų skirtumams

ir jungtims panagrinėti įvyko 1970 m. spalio 30 d. Vyčių salėje. Simpoziumą atidarė apygardos pirmininkas L. Prapuolenis, vadovavo veikli jaunosios kartos atstovė, JAV LB tarybos narė Audronė Kubiliūtė. Diskusijų metu iškelta didžiulė lietuviškos šeimos, organizacijų, lituanistinių mokyklų reikšmė, ieškota būdų išjudinti lietuvybe nesidominčią jaunimo dalį, svarstyta kai kurių reformų klausimai ir prieita išvada, kad reiktų mažiau kalbėti, o daugiau veikti.

Skaityti daugiau: LFB Čikagos apygarda juda

Studijų ir poilsio savaitė Dainavoje

Kasmetinė JAV ir Kanados studijų ir poilsio savaitė įvyko Dainavoje rugpiūčio 9-16 d. d. Suvažiavo stovyklautojai ir poilsiautojai, bičiuliai ir bičiulių bičiuliai ir jų šeimos. Pradedant penktadienio popiete, stovyklautojų skaičius žymiai paaugo. Savaitgalyje sutelkta ir pati įdomiausia programa.

Penktadienio vakare buvo įspūdingai pagerbti Lietuvos partizanai. Mišios vakare buvo laikomos lauke prie didžiulio Lietuvos žemėlapio. Kiekvienas apskritis žemėlapyje buvo pažymėtas degančia žvakele. Prisimintinas kun. G. Kijausko, S J, pamokslas. Vėliau salėje Clevelando “Vaidilos” teatro grupė pastatė ištraukas iš A. Landsbergio “Penkių stulpų” ir J.

Jankaus “Peilio ašmenimis”. Pabaigoje parodyta skaidrės iš genocido parodos.

Šeštadienio vakare vokalinę programą atliko vyrų oktetas iš Clevelando, vadovaujamas R. Babicko, humoristinę — rašytojas Aloyzas Baronas.

Skaityti daugiau: Studijų ir poilsio savaitė Dainavoje

Frontininkai prie Atlanto

Tęsdami prieš kelioliką metų pradėtas tradicijas, New Yorko apygardos frontininkai 1970 m. balandžio 26 buvo suvažiavę į New Yorką. Viešpaties Atsimainymo parapijos lietuviško stiliaus bažnyčioje prel. J. Balkūno atnašautos pamaldos su patriotiškom mintim persunktu pamokslu buvo prasmingas šiam frontininkų suvažiavimui įvadas. Šis iškilus pamokslininkas įspūdingai išryškino laisvės kovotojo heroizmą bei aukos už Lietuvos laisvę prasmę. Gausios organizacijų vėliavos šiose pamaldose ir Lietuvos laisvinimo veiksnių atstovų bei Lietuvos gen. konsulo A. Simučio dalyvavimas iškilmių įspūdį dar labiau sustiprino.

Pasigesta organizacinės veiklos

Po pamaldų įvyko formalus Rytų apygardos LFB suvažiavimas, kurio metu buvo žvilgstelėta į apygardos veiklą bei susipažinta su atskirų sambūrių dabartine padėtimi. Visų sambūrių veiklos vaizdas panašus: frontininkai, įsipareigoję bendrinei visuomeninei veiklai, pamiršta savąją. Pranešėjai tai iliustravo besireiškiančių platesnėje Lietuvių Bendruomenės veiklos LF bičiulių pavardėmis, tarsi tuo pateisindami sambūrių neveikią bei stagnaciją. Tik vienas šiaurinės New Jersey sambūris sudarė gražią išimtį: ten ir į visuomenę einama su LFB artimais rūpesčiais, ir spėjama savuosiuose rateliuose savas problemas apsvarstyti, ir surandama būdų sambūrio iždui papildyti.

Skaityti daugiau: Frontininkai prie Atlanto

Frontininkai prie Pacifiko

"Mes tikrai galėtumėm pajudėti pilna sparta savo veikloje”, kalbėjo kartą vienas iš tautininkų “rabinų” tautininkų - frontininkų pašnekesy, "jei turėtumėm bent porą jūsų vyrų savo narių tarpe”. Kalifornijos lietuvių bendruomenė taptų tikrai skurdi ir nejudri, jei iš jos pasitrauktų frontininkai.

Darbuotojų šaltinis

LFB Los Angeles sambūris davė ir duoda darbuotojų visoms pagrindinėms organizacijoms: LB, ALT-bai, BALF-ui, Lietuvių Fondui ir kit. Ne paslaptis, kad minėtų ir kitų organizacijų veikla pagyvėja, kai į jų valdybas įsijungia frontininkų.

Frontininkų pastangomis Kalifornijos lietuviai suėjo į glaudų kontaktą su steito ir krašto žymiaisiais pareigūnais, jie atvedė į lietuvių tarpą pačius iškiliuosius amerikiečius, jų pastangomis buvo suorganizuoti ir pravesti lietuvių organizacijų, pav. Lietuvos vyčių visuotiniai seimai Kalifornijoje, jie išvedė lietuvius iš parapijų salių į pirmaeilius viešbučius, jie išjudino iš snaudulio ir mūsų veiksnius.

Savos organizacijos budintojai

JAV-bių ir Kanados frontininkai 1965 ir 1966 metais pakėlė tam tikrą savo organizacijos krizę. Kalifornijos frontininkai išvystė spaudimą j savo organizacijos tuometinius centro organus, ir buvo paskubintai išrinkta nauja LFB vyr. taryba ir centro valdyba. Buvo atgaivintas ir “Į Laisvę” žurnalas, kuris ir iki šiol skaitytojus iš Kalifornijos lanko.

Skaityti daugiau: Frontininkai prie Pacifiko

Dvi lietuvės informuoja 4000 delegačių

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

“Darbininkas”, 1970 m. liepos 15 numeryje rašo:

Birželio 8-12 San Antonio mieste, Texas valstijoj, vyko “General Federation of Women’s Clubs” suvažiavimas. Suvažiavimai vyksta kasmet. Dalyvauja 64 valstybės, šis suvažiavimas buvo gausus. Dalyvavo apie 3-500 delegačių ir narių ir 500 svečių.

Lietuvėm moterim šį kartą atstovavo Lietuvių Moterų Klubų Federacijos atstovė, Washingtono klubo pirmininkė Elena Mažeikienė, vietoje negalėjusios dalyvauti LMKF pirmininkės V. Leskaitienės, ir Galina Židonienė, dabartinė Pabaltijo Moterų Tarybos pirmininkė.

Skaityti daugiau: Dvi lietuvės informuoja 4000 delegačių

Blogiau negu saulėlydis

“Garsas”, 1970 m. rugpjūčio mėn. numeryje rašo:

“Ketvirtoji direktorių tarybos sesija pradėta 1 P. M., dalyvaujant visiems viršininkams ir direktoriams, kaip ir trečioje sesijoje.

Prez. šimutis pakvietė V. Jucių perskaityti straipsnį apie Susivienijimą, išspausdintą lietuvių žurnale “Į Laisvę” 1969 metais spalių mėnesį. Sekė atviros diskusijos. Prez. L. Šimutis savo pastabose pažymėjo, kad straipsnyje yra aiškinimų be pagrindo arba visai neteisingų. Adv. Mack pareiškė, kad jeigu straipsnyje yra melo, žurnalo leidėjai yra atsakingi... Dr. V. Šimaitis laiko tokius žurnalo aiškinimus kenksmingus Susivienijimui.

Skaityti daugiau: Blogiau negu saulėlydis

Kuo kaltas vyskupas Brizgys...

Išeivijai skaldyti skirtas “Gimtasis kraštas” 1970 m. birželio 25 rašo:

“Štai kad ir vyskupas Brizgys. Jis ne ganytojiškais religiniais, o kurstomaisiais politiniais kalėdiniais ir naujametiniais pamokslais nuolat juodina tarybinę santvarką Lietuvoje...

Tokiomis kalbomis vyskupas V. Brizgys demaskavo ne tik save, bet ir visos katalikų bažnyčios viršūnės reakcinę veiklą kapitalistiniame pasaulyje. Visiškai aišku, jog ne “sielų išganymo” reikalai yra tos veiklos centre, o kišimasis į socialistinių šalių, į Tarybų Sąjungos, drauge ir į Tarybų Lietuvos gyvenimą”.

Čikagiškės “Naujienos” 1970 m. rugpjūčio 15 rašo:

“Susidaro įspūdis, kad vysk. Brizgys, pabuvęs Romoje, perėjo į koegzistencijos ir bendradarbiavimo eiles ir jis bando nauju keliu vesti lietuvius katalikus”.

Dėl “Gimtojo krašto” tikslų daug galvos sukti nereikia, bet kodėl insinuacijomis vysk. Brizgį suniekinti panūdo “Naujienos”?

... ir Grandinėlė?

Kultūrinį bendradarbiavimą Maskva išeivijai perša lyg nekalčiausią avinėlį, kurio vilnos turėtų šildyti šalstančią išeivijos lietuvybę. Liaudies dainose, tautiniuose šokiuose ir sporto varžybose politikos nėra ir negali būti, — aiškina bendradarbiavimo apaštalai mūsų tarpe. Jei taip iš tikro būtų, reikėtų pritarti “Gimtajam kraštui”, kuris 1970 m. birželio 4 išėjo ginti Clevelando lietuvių tautinių šokių grupės “Grandinėlės” nuo nepagrįstų Juliaus Smetonos užsipuolimų “Naujienose”. Šis išeivijai skaldyti skirtas laikraštis taip rašo:

“Eilinis priepuolis lyg drugys supurtė Julių Smetoną, kai jis savo panosėje, Klivlende, ‘išaiškino’ dar vieną ‘išdavikų’ grupę. Ir tai ne kokius nors ‘akiratininkus” ar kitokius smetoninės ‘drausmės’ ardytojus, o paprasčiausius lietuviškų šokių entuziastus iš Klivlando “Grandinėlės”’.

Skaityti daugiau: ... ir Grandinėlė?

Pasimetęs mokslininkas

Komunistų partijos oficiozas lietuvių kalba “Tiesa” 1970 m. birželio 2 praneša apie prof. dr. A. Avižienio Vilniuje skaitytą paskaitą ir duoda jo pareiškimą, kuriame yra ir tokia vietelė: “Na, o į Vilnių visada mielai užsuksiu, kai tik atsiranda galimybė atsilankyti Europoje. Aš ir kiti mokslininkai išeiviai labai didžiuojamės, gavę tribūną seniausiame Tarybų Sąjungos universitete”.

Šį mūsų mokslininko pareiškimą “Tėviškės žiburių” bendradarbis palydi tokiu komentaru:

“Taigi, prof. dr. A. Avižienis, kalbėdamas ne tik savo vardu, bet ir kitų išeivių mokslininkų vardu, Vilniaus universitetą vadina seniausiu Sovietų Sąjungos universitetu. Toks neatsargus prasitarimas yra labai parankus Maskvos propagandai, nes juo pripažįstamas priverstinis Lietuvos įjungimas į Sovietų Sąjungą”.

Charakteringu sutapimu, “seniausio Tarybų Sąjungos universiteto” terminą vartojo sovietinis daktaras L. Vladimirovas, 1970 m. gegužės 12 suruošęs propagandinį Vilniaus u-to 400 m. sukakties minėjimą Jungtinėse Tautose.

Sb. Jokubauskas

LIETUVIŠKAS RADIJAS AMERIKIEČIAMS

1968 m. balandžio mėn. 26 d. Čikagoje pirmą kartą prakalbo inž. Antano ir Marijos Rudžių įsteigta ir finansuojama radijo programa “Lietuvių radijo forumas”. Programa pravedama kiekvieno šeštadienio vakare 8-9 val.

Ši radijo programa skiriasi, tur būt, nuo visų kitų lietuviškų radijo programų Amerikoje. Ji neturi komercinių skelbimų. Pranešimai kovos už Lietuvos laisvę, o taip pat kultūriniais, visuomeniniais ar šalpos reikalais daromi veltui, nes visa tai yra neatidaloma lietuviško gyvenimo dalis. Bet pats pagrindinis “Lietuvių radijo forumo” tikslas yra supažindinti amerikiečius su laisvųjų lietuvių gyvenimu, jų pasiektais moksliniais bei kultūriniais laimėjimais, pristatyti jiems vis gyvą pavergtos Lietuvos klausimą ir priminti reikalą budėti prieš komunizmo pavojų laisvajam pasauliui. Todėl šioje programoje lygiagrečiai naudojamos lietuvių ir anglų kalbos.

LIETUVIŲ RADIJO FORUMO vadovybė su svečiais: iš kairės sėdi — buv. JAV ambasadorius Lenkijoje ir JAV pašto valdytojas dr. John Gronouski su ponia, programų leidėjas inž. Antanas Rudis, direktorė — Marija Rudienė ir Karilė (Gedutytė) Rudienė; stovi — adv. Jonas Krupa su žmona Margarita (Rudyte) ir tech. reikalų vedėjas Antanas Rudis, jr.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS RADIJAS AMERIKIEČIAMS

DEMOKRATINĖ LIETUVA KREIVAME VEIDRODYJE

Palyginti neilgas atstatytos nepriklausomos Lietuvos valstybinis gyvenimas turėjo du griežtai skirtingus laikotarpius — demokratini iki 1926 gruodžio perversmo ir autoritetinį po gruodžio perversmo iki sovietų invazijos.

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvai nedraugingi veiksniai nepriklausomos Lietuvos autoritetini laikotarpį kiekviena proga iškiša kaip mūsų tautos valstybinio nesubrendimo liudijimą. Antai, visai neseniai (1970.IX.17) Kanados dienraščio “The Montreal Star” bendradarbis taip pat papriekaištavo Kanados baltiečiams, kad jie tik dabar supratę Vakarų demokratiją, kurios nesupratę savo krašte nepriklausomybės dienomis. Tam savo teiginiui pavyzdžiu jis cituoja Lietuvą, kurios nepriklausomybė buvusi tik šešerių metų amžiaus, kai Antanas Smetona “became dictator by coup d’etat”.

Laisvųjų lietuvių informaciniai leidiniai nepriklausomos Lietuvos autoritetinį laikotarpį svetimiesiems paprastai vaizduoja santūriai, objektyviai. Paprastai konstatuojama, kad po 1926 perversmo prezidentas Smetona pradėjo nepriklausomos Lietuvos autoritetinį ar pusiauautoritetinį režimą, bet tuoj pat primenama, kad Smetona neturėjo tikro diktatoriaus savybių, kad greta tautininkų spaudos buvo toleruojama, nors cenzūruojama, ir kita spauda, ir greta tautininkų organizacijų buvo toleruojamos, nors budrioj policijos kontrolėj, ir kitos organizacijos. Pabrėžiamas taip pat taktas, kad, Hitleriui atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą, tas sukrėtimas pastūmėjęs prezidentą Smetoną nauju ministru pirmininku paskirti nepartinį generolą Joną Černių, kuris į vyriausybės sudėtį įtraukęs ir krikščionis demokratus bei liaudininkus, tuo būdu darydamas posūkį į demokratinės santvarkos atstatymą.

Ar verta murzinti demokratinį laikotarpį, kad skaisčiau atrodytų autoritetinis?

Būdingos mūsuose betgi kai kieno pastangos, siekiant rodyti patrauklesnį autoritetinį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, nuvertinti ir murzinti demokratinį laikotarpį, tam panaudojant karo stovio įvestus spaudos bei susirinkimų laisvės aprėžimus ir kitus karo stovio nepatogumus, nutylint, kad karo stovio buvimas demokratinėje Lietuvoje pirmoj eilėj buvo diktuojamas netaikingos tarptautinės padėties, būtent, Lietuvos - Lenkijos santykių. Karo stovis demokratinėje Lietuvoje buvo ne partinės, o tik valstybinės politikos reikalas. Tai liudija ir faktas, kad jo panaikinimo nestatė nė liudininkai savo sąlyga įeiti į koalicinę vyriausybę su krikščionimis demokratais 1923-1924 metais.

Skaityti daugiau: DEMOKRATINĖ LIETUVA KREIVAME VEIDRODYJE

“Į Laisvę” redaktoriaus žodis

1970 m. rugpiūčio 9-16 d. d. Dainavoje vykstant studijų ir poilsio savaitei, naujasis “Į Laisvę” redaktorius LFB centro valdybos pirmininkui J. Mikoniui parašė laišką, kuriame iškėlė kai kuriuos redagavimo rūpesčius. Laiškas buvo perskaitytas LF bičiulių posėdyje. Čia veik ištisai spausdinamas to laiško tekstas.

Mielas Pirmininke,

Tavo kvietimas atvykti Dainavon ir pabuvoti kartu su visais jumis labai gundantis, tačiau teko tai pagundai atsispirti. Dėkoju bič. V. Rociūnui už sutikimą pabūti stovykloje redakcijos akimis ir ausimis, o reikalui esant, ir lūpomis.

Prieš ketvertą metų Dainavoje man yra tekę būti redaktoriaus Leonardo akimis ir ausimis. Gal būt perdaug džiaugiausi visu tuo, ką čia mačiau ir girdėjau, nes lūpos ištarė neatsargius žodžius. Tąsyk, svarstant “Į Laisvę” reikalus, aš pasakiau:

— Losangeliečiai redagavime ištvers, jei reikės, ir dešimt metų.

Tik tada praregėjau, kad tais žodžiais esu pasirašęs tuščią vekselio blanką, kai LFB vyr. tarybos pirmininkas dr. Adolfas Damušis šį pavasarį neatlaidžiai pareikalavo šį vekselį išpirkti, štai, kaip tapau naujuoju “Į Laisvę” redaktoriumi.

Skaityti daugiau: “Į Laisvę” redaktoriaus žodis

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Antanas Maceina, BAŽNYČIA IR PASAULIS, bažnytinio gyvenimo kaita po II Vatikano Susirinkimo. Kritinis skerspiūvis. Išleido Vakarų Europos Lietuvių Sielovada 1970 m. Aplankas Kazio Veselkos. Spaudė “Draugo" spaustuvė, 3434 W. 63rd St., Chicago, Illinois 60629. Tiražas 2000 egz., 157 pusi. Kaina 2 dol.

Jurgis Gliauda, AITVARAI IR GIRIA, Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio premijuotas romanas. Laisvosios Lietuvos knygų leidyklos leidinys Nr. 1. Viršelis dailininko Antano Rūkštelės. Spaudė Morkūno spaustuvė Čikagoje. Premijos mecenatai Ona ir Valerijonas šimkai.

Anatolijus Kairys, DU BROLIUKAI, Amerikos Lietuvių Vaiko Ugdymo d-jos leidinys nr. 17. Viršelis ir iliustracijos dail. Juozo Kiburo; 78 p. Spaudė M. Morkūno spaustuvė, 6051 So. Ashland Avė., Chicago, Ill., 60636, 1970 m.

Bronius Budriūnas, LIETUVIO GIESME, mišriam chorui, žodžiai V, Mykolaičio - Putino. Premijuota P. L.B. Valdybos tautinių giesmių konkurse 1968 m. JAV LB Kultūros Fondo leidinys Nr. 47, Čikaga, 1970.

Danutė Brazytė - Bindokienė, MIESTE NESAUGU, premijuota apysaka jaunimui. JAV LB Kultūros Fondo leidinys Nr. 44. Čikaga, 1970. Viršelis ir iliustracijos Jūratės Eidu-kaitės. Spaudė Immaculata Press, Putnam, Conn.

Česlovas Grincevičius, GEROJI VASARA, mozaikinis romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, aplankas dail. N. Vedegytės - Palubinskienės. Spausdino Draugo spaustuvė, 197.0 m., 4545 W. 63rd Street, Chicago, Illinois 60629; kaina 5 dol.

VEDAMIEJI

IŠ KANKINIŲ KRAUJO TAUTA SEMIASI STIPRYBĘ

Trisdešimties metų rezistencinės kovos prieš Lietuvos pavergėją sukaktį mini lietuvių tauta, atžymi ją ir pavergėjas. Nauja, sustiprinta rusiško teroro banga ritasi per Lietuvą. Vėl liejasi lietuvių kraujas, dygsta nauji kapai.

Į Lukšos ir Butėno, į Vitkaus ir Pečiulionio, į Senio ir Sūnelio eiles visai neseniai prie Amerikos krantų įsijungė Simas Kudirka, o pavergtoje Lietuvojeprof. Jonas Kazlauskas ir daugelis kitų, pradžioje paslaptingai dingusių, o vėliau paskelbtų “nuskendusiais”, “sušalusiais”, “pasikorusiais”, “traukinių suvažinėtais”.

Maskvos agentai į išeivių galvas kala, kad nuo Stalino lai-kų viskas ten pasikeitę į gerąją pusę. Kai kas yra pasikeitę ir į gerąją pusę. Tačiau vienas dalykas tikrai nepasikeitė: nepasikeitė lietuvių tautos troškimas atgauti laisvę ir nepriklausomybę, nepasikeitė ir Maskvos bestiališkos priemonės tą troškimą sunaikinti. Šioje nelygioje kovoje yra pasikeitus rezistencijos forma. Lietuvių tauta, kaip ir partizaninių kovų dienomis palikta vienų viena, tyliai, atkakliai ir ištvermingai savo surastais būdais ir priemonėmis okupacijai priešinasi. Priešas tai žino ir širsta. Masinių skerdynių ir deportacijų vykdyti nebegali, nes jau nebepajėgtų, kaip Stalino dienomis, nuslėpti to nuo pasaulio akių. Tautiškai sąmoninga, intelektualiai ir finansiškai pajėgi ir pakankamai įtakinga išeivija jau įstengia pažadinti pasaulio sąžinę, kaip Simo Kudirkos ir Bražinskų atvejais. Ji turi ir įtakingų draugų. Okupantas ir tai žino. Todėl savo nusikaltimus prieš lietuvių tautą dar rafinuočiau ima slėpti. KGB atakuoja individualiai ir pirmiausia sunaikina tuos, kuriuos laiko okupacijai pavojingiausiais. Žudo KGB kamerose ar bepročių namuose, o prieš visuomenę nusikaltimus dengia “nelaimingų atsitikimų” skraistėm.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI