Į Laisvę 1969 46(83)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ............................................................. 2
“Į Laisvę” įžanginiai ........................................................... 4
Laiko reikalavimai: — Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.) 6
Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys ........................ 8
Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta ......................................... 11
Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”) .............. 12
Gyvybiniai tautos reikalai: —
      Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys);
      Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus);
      BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas);
      ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža) .............................. 16
Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys) .................... 24
Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašnekesys su dr. Eliziejumi Draugeliu) 42
Naujų kelių ieškotojai Lietuvos laisvinimo darbe ............................... 47
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) . 63-96

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1969 46(83)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), neseniai išrinktas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas. Jis jpilietino LB JAV-se, redagavo (ir redaguoja) “Pasaulio Lietuvį”, ilgą laiką buvo PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Pritaria "Į LAISVĘ" žurnalo linijai

• Gaila, kad negalėjai dalyvauti LFB poilsio ir studijų savaitėje. Teko išsikalbėti su visa eile frontininkų. Visi pilnai pritarė dabartinei “Į Laisvę” žurnalo užimtai linijai. Sėkmės!

Dr. Antanas Klimas

Rochester, New York

•    “Į Laisvę” žurnalo linija pilnai priimtina kiekvienam patriotui lietuviui. Būtų gera, kad išliktumei prie žurnalo redagavimo kiek galima ilgiau. Žinau, kad tai yra nepaprastai sunkus darbas, pareikalaująs daug laiko, pasišventimo ir kantrybės.

Dr. Antanas Razma

Joliet, Illinois

•    Perkėlimas “Į Laisvę” į Kaliforniją išėjo žurnalui labai į sveikatą! Malonu pačiam skaityti, negėda kitam parodyti. Esate užėmę karališką liniją. Sėkmės ir ištvermės!

Algirdas Jaunius

Muenchen, Vakarų Vokietija

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

VEIKLA IR PINIGAI

Nuolat padejuojama, kad didesnei veiklai išvystyti stokojama pinigo. Tuo nusiskundžia ir kultūrinio, ir politinio, ir visuomeninio sektoriaus darbininkai. Iš tikro, pinigo trūksta. Pinigo trūksta, iš vienos pusės, kad dalis mūsų visuomenės pasidarė lietuviškiems reikalams nebejautri, iš antros— kad iš dosliosios visuomenės perdaug prašoma.

Tiesa, be dolerio didesnės veiklos išvystyti ir reikšmingesnių planų realizuoti negalima. Pinigo reikia ne tik ginklams kalti ir pramonei kurti, bet taip pat apaštalų ir misionierių uždaviniams vykdyti. Tad savaime aišku, kad pinigo reikia ir lietuviškai kultūrai ugdyti, ir lietuvybei puoselėti, ir laisvės kovai vesti. Sąmoningas lietuvis dalį savo asmeniško uždarbio dolerių, svarų, markių ar lirų forma nukreipia į visuomeniškus kanalus. Kiek, kur ir kaip duoti, kiekvienam nurodo tautinio atsakomingumo jausmas. Mūsų sąlygose įstatymai, įsakymai ir potvarkiai negalioja. Kas praranda atsakomingumo jausmą, praranda ir tautišką gėdą, ir pinigu tenkina vien tik savo asmeniškus -egoistinius poreikius.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

PAŽINKIME PATYS SAVE

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. DR. LEONARDAS ANDRIEKUS, O.F.M., Kennebunkport, Maine (JAV), Lietuvių Pranciškonų Provincijolas, poetas, laikraštininkas. Kun. dr. L. Andriekus, O.F.M. gimė 1914 metų liepos mėnesio 15 dieną Barstyčiuose, Mažeikių apskrityje; į Pranciškonų vienuoliją įstojo 1934; studijavo Austrijoje (1937-1939), Jugoslavijoje (1939) ir Italijoje (1940-1945). Teologijos daktaro laipsnį įgijo šv. Antano universitete Romoje. Atvyko į JAV-bes 1946.

Ano, graikų išminčiaus patartis pažinti pačiam save tapo labai aktuali mums, lietuviams, emigracijoje. Pažinti savo pajėgumą, veiklos dirvą, galimybes bei kliūtis reiškia ne tik išmintį, bet ir našaus darbo sąlygą. Čia turėkime mintyse kultūrinį darbą, kuris vienos tegali išsaugoti mus gyvus ir naudingus tautai. Stoka gi savęs, kaip tautinės bendruomenės, pažinimo vestų mus į klystkeles ir nesusipratimus. Tuo atveju kiltų pagundos užsimoti plačiau, negu įmanoma, pasiduoti iliuzijom ir nusivilti.

Šiandien mūsų lietuviškoje buityje kažkaip lyg vengiama susiliesti su emigracine tikrove ir atvirom akim išpažinti kai kurias negeroves. Pirmojijų yra faktas, kad lietuviai emigracijoje virto susiskaldžiusia bendruomene; antrojikad mūsų parapijos nebepajėgia būti tautinės tvirtybės centrais, nors kažkaip trokštų.

Skaityti daugiau: PAŽINKIME PATYS SAVE

Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys

JUOZAS ARDYS

JUOZAS ARDYS, Cherry Hill, New Jersey (JAV), Lietuvių Bendruomenės darbuotojas, Lietuvos bylos kėlėjas ir gynėjas kitataučių tarpe.

Kiekvienoje bendruomenėje turime taip vadinamų veikėjų, kurie griebiasi vieno ar kito darbo su didžiausiu užsidegimu ir energija, bet po pusmečio ar metų ir jie patys, ir jų planai, ir jų pradėti darbai pranyksta iš horizonto. Visai lietuviškai veiklai ir Lietuvos laisvinimo darbui reikia nepaprastos kantrybės, ištvermės ir ištesėjimo. To nestokoja Juozas Ardys.

Juozas Ardys (g. 1924 Utenoje) baigė Utenos gimnaziją 1941 ir pradėjo technikos studijas VDU Kaune. Jas baigė 1956 JAV-se (University of Connecticut). Jau 15 metų dirba General Electric kompanijoje kaip vyr. inžinierius planavimo srityje (elektros jėgos pritaikyme pramonėje, naudojant paprastus ir kontroliuojamus aukšto pajėgumo srovės lygintojus).

Gimnazijoje veikė skautuose — buvo paskutinysis dr. J. Basanavičiaus draugovės (Utenos gimnazijoje) draugininkas. JAV-se skyrė ir skiria visą dėmesį LB, lituanistiniam švietimui ir LFB. Išdirbo 8 metus LB Philadelphijos apylinkės valdyboje (3 metus — pirmininkas). Paskutiniųjų poros metų laikotarpyje Philadelphijos ir Delran (N. J.) lietuviai “pajudino žemę”: J. Ardys vadovavo to specialaus komiteto finansų komisijai ir buvo informacijos komisijos narys. Šiuo metu jis vadovauja LFB rytų apygardai.

ALEKSAS KULNYS

ALEKSAS KULNYS, West Covina, California (JAV), Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės narys ir “Į Laisvę” žurnalo administratorius.

Ne vienas, šalindamasis nuo visuomeninio darbo, suranda visą eilę “pasiteisinimų”: šeimos reikalai, profesinis pasitobulinimas, tolimesnės studijos ir t. t. ir t. t. Tokių ar panašių pasiteisinimų negirdime iš Alekso Kulnio. Ir šeima, ir atsakingos pareigos darbe, ir profesinis pasitobulinimas neatitraukė ir neatitraukia jo iš lietuvių visuomeninio gyvenimo.

Aleksas Kulnys (g. 1923.X. 7 Radvilių k., Šiaulių vls. ir aps.) baigė Šiaulių gimnaziją 1944. Aukštąjį mokslą pradėjo Tuebingen’o universitete 1945 ir chemijos mokslus baigė 1950 Aukštojoje technikos mokykloje (Technische Hochschule) Karlsruhe mieste (Vakarų Vokietijoje). Vienerius metus dirbo ten kaip mokomojo personalo narys chemijos fakultete. 1951 išvyko į Kolumbiją ir 7 metus dėstė chemiją Bogotos universitete (Universidad National de Colombia). 1958 persikėlė į JAV-bes ir dirba elektronikos pramonėje (puslaidininkių išvystymo srityje).

Studentavimo laikais aktyviai dalyvavo Korp! Grandis veikloje. Kolumbijoje aktyviai reiškėsi Lietuvių Bendruomenėje (buvo LB krašto valdybos sekretorius). JAV-se atiduoda su kaupu savo duoklę LB, Rezoliucijoms Remti Komitetui ir inžinierių - architektų sąjungai. Jau antri metai vadovauja LFB Los Angeles sambūriui ir baigia trečius metus, administruodamas “Į Laisvę” žurnalą.

 

IŠKILIOJI LIETUVIŲ RAŠYTOJA

ALĖ RŪTA-ARBIENĖ, Santa Monica, California (JAV), rašytoja, visuomenininke. Plačiau apie Alės Rūtos kūrybą duodame šiame “Į Laisvę” numeryje (kitame puslapyje); taip pat duodama ištrauka iš neseniai išėjusio jos romano “Vieniši pasauliai”. Aktyviai reiškėsi ir reiškiasi LB (buvo JAV LB Tarybos narė), ateitininkų ir frontininkų veikloje.

Rašytoja Alė Nakaitė - Arbienė rikiuojasi į eilę tų lietuvių rašytojų, kurie lietuvių tautai labiau žinomi slapyvardžiais negu tikrosiomis pavardėmis, k. t., Maironis, Vaižgantas, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir t. t. Ji žinoma laisviesiems lietuviams, nes kaip rašytoja ji iškilo už Lietuvos ribų. Tremtyje pasirinko ir Alės Rūtos slapyvardį.

Alė Rūta iš viso iki šiol yra parašiusi ir išleidusi 15 knygų, kurių tarpe yra 10 romanų, 2 poezijos rinkiniai, 1 novelių knyga ir 2 knygos jaunimui. Du romanai premijuoti: “Trumpa diena” — “Draugo” premija, “Kelias į kairę” — “Dirvos” premija. Premijomis atžymėti vaidinimai vaikams — “Žiogas ir skruzdės” ir “Pakrūmė”.

Skaityti daugiau: IŠKILIOJI LIETUVIŲ RAŠYTOJA

IŠ NAMŲ

Ištrauka iš ALĖS RŪTOS naujo romano “Vieniši pasauliai”

Griežė buvo išblyškusi, bet galva išdidžiai atlošta. Suspaustose lūpose įšalusi ironiška šypsena. Motina kalbėjo ir kalbėjo. Apie mokslo reikšmę, apie pareigas kitiems ir sau pačiai, apie darbą ir maldą, apie tėvus ir draugus, apie laiko brangumą . . . Staiga jai ėmė darytis silpna. Bet ji norėjo pasirodyti stipri iki galo. Manė, labai negerai, kai vaikai pajunta tėvų silpnumą. Reikia laikytis ir ištesėti. Ji tiesi praėjo pro Griežę. Jos keliai linko, tirpo širdis. Būtų mieliau apsikabinusi mergaitę, priglaudusi, paglosčiusi.. . Praeidama šaltai pasakė:

— Apsigalvok, Grieže! Visa, ką dabar sakiau, yra teisybė. Nustok tinginiavusi, grįžk į mokyklą!

Vos nulingavo į savo kambarį ir sukrito ant lovos.

“Jei žodžių nesupranta, gal širdis atjaus mano širdies skausmą? Gal tyliai persvarstys, ką sakiau? . ..”

Išsisėmusi gulėjo ant lovos.

“Viešpatie, padėk! Viešpatie... Tavo valia ...” — šnabždėjo.

Skaityti daugiau: IŠ NAMŲ

LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS IR JŲ TIKROJI PASKIRTIS

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Laisvojo pasaulio kraštuose, kur tik yra didesnės ar mažesnės lietuvių bendruomenės, turime gausybę organizacijų, draugijų, klubų bei klubelių ir kitų vienetų bei vienetėlių. Vienos iš tų grupių yra gana judrios, kitosleidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas. Visose tose grupėse yra dar ir “judėjimo” ir “veiklos”, bet dauguma tų vienetų nebeduoda jokios naudos nei lietuvių nei Lietuvos reikalui.

Kokia gi yra lietuvių organizacijos ar vieneto bent šiuo metu tikroji paskirtis? Visi geros valios lietuviai sutiks,kad organizacija ar draugija ar kitu vardu besivadinąs vienetas, jei dar nori laikyti save lietuviška grupe, turi (ir privalo) atlikti kasmet bent vieną konkretų darbą ar žygį, atnešantį naudos lietuvių ar Lietuvos bylos reikalui.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS IR JŲ TIKROJI PASKIRTIS

NEIŠNAUDOJAMOS AUKSINĖS PROGOS LIETUVOS VARDUI GARSINTI

Kasmet rudenį Frankfurt’o mieste (Vakarų Vokietijoje) vyksta knygų paroda, kurioje savo leidinius išstato visų pasaulio kraštų pajėgesnės leidyklos. Tokių leidyklų, žinoma, yra tūkstančiai, o jų leidinių šimtai tūkstančių. Vokiečių susidomėjimas šia paroda yra didelis. Leidyklų ir lankytojų orientacijai kasmet išleidžiama 20,000 egzempliorių apie 500 puslapių parodos vadovo - katalogo, informuojančio vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Lietuvis lankytojas, įsigijęs šį puikų ir vokišku kruopštumu paruoštą katalogą, ieško Lietuvos vardo. Deja, jo kataloge nėra, nes šioje parodoje niekas neatstovauja nei Lietuvai nei bet kuriai lietuvių leidyklai.

Skaityti daugiau: NEIŠNAUDOJAMOS AUKSINĖS PROGOS LIETUVOS VARDUI GARSINTI

BATUN-AS IR JOS TIKSLAI

BATUN-as (BALTIC APPEAL TO THE UNITED NATIONS)tai pabaltiečių junginys, atsiradęs po 1965 metų lapkričio 13 dienos lietuvių taip vadinamo žygio į Jungtines Tautas. Šis vienetas buvo oficialiai suformuotas 1966 metų vasario mėnesio 9 dieną.

Pradinis to junginio tikslas buvo informuoti laisvųjų kraštų ambasadas ar pasiuntinybes prie Jungtinių Tautų. (New Yorke) Pabaltijo kraštų bylos reikalu. Šis vienetas to tikslo (kartkartėmis su mažais nukrypimais) iki pat šiandien ir siekia bei laikosi.

Tą darbą turėjo ir turėtų atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Laisvės Komitetai (su savo centrinėmis įstaigomis New Yorke), VLIK-as ir latvių ir estų centrinės organizacijos. Visi tie veiksniai (mūsų ir kitų pabaltiečių) beveik nieko nedarė šioje srityje, ir todėl atsirado partizaninis visų trijų grupių junginys, kuris ėmėsi to darbo.

Skaityti daugiau: BATUN-AS IR JOS TIKSLAI

SUSIVIENIJIMŲ SAULĖLYDIS

Skaitlingiausi nariais lietuvių vienetai JAV-se yra: LR KSA (Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje) ir SLA (Susivienijimas Lietuvių Amerikoje). Tai apdraudos organizacijos, kurioms priklauso Lietuvoje ar JAV-se gimę lietuviai ir nemaža dalis naujųjų ateivių, pasiekusių Ameriką po Antrojo pasaulinio karo. Šio šimtmečio pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu abi grupės buvo išvysčiusios plačią ir našią lietuvišką veiklą. Praeityje abu vienetai yra daug davę lietuvių ir Lietuvos reikalams. Šiuo metu abi grupės jau nebevaidina beveik jokio vaidmens JAV-bių lietuvių gyvenime.

SLA skelbiasi, kad ir nariais ir kapitalu geriau stovįs už LRKSA. Katalikiškasis susivienijimas skaitlingiausias nariais buvo 1930 metais. Jis turėjęs tuo metų 15,997 narius; 1960— 8.991 narį; gi 19696.354 narius. SLA turėjęs 1962 metais 11.650 narių. Paskutiniu metu tas vienetas nėra paskelbęs tikslaus narių skaičiaus. Reikia manyti, kad nuo 1962 metų iki šiandien yra “nubyrėję” apie 3,000 narių. Ir vieno ir kito susivienijimų kapitalas siekiąs virš 3,000,000.00 dolerių. Abu vienetai yra pilnoje senųjų ateivių kontrolėje. Tik jei jau nebegali surasti tinkamo kandidato vienam ar kitam postui iš senųjų ateivių (ar JAV-se gimusiųjų), tai tą vietą, “sukandę dantis”, užleidžia naujiesiems ateiviams. Vienetų vadovybėse ar komisijose naujieji ateiviai sudaro labai mažą procentą. Susivienijimai renka savo centrinius organus kas kelinti metai. SLA nariai išrenka vadovybę korespondenciniu būdu, gi LRKSAsavo seimuose. Atrodo, kad abu vienetai neturi pakankamai sumanesnių ir veiklesnių darbuotojų, ir, nesant “geresnių kandidatų”, senieji valdybos nariai visad perrenkami, kol numiršta ar patys pasitraukia.

Skaityti daugiau: SUSIVIENIJIMŲ SAULĖLYDIS

SOVIETŲ IR NACIŲ BYLA DĖL UŽNEMUNĖS RUOŽO

DR. JONAS BALYS

“So viel Zeit fuer eine relativ belanglose Angelegenheit . . . Das eine Loesung so schwer zu finden war, sind alarmierende Zeichen dafuer, dass sich die Beziehungen zwischen Berlin und Moskau verschlechtert haben”.

B. Ruland, Deutsche Botschaft Moskau (Muenchen, 1964) p. 328.

DR. JONAS BALYS, College Park, Maryland (JAV), etnologas, folkloristas, mokslininkas, laikraštininkas. Jonas Balys (g. 1909.VII.2 Krasnavos vs., Kupiškio vls., Panevėžio aps.) baigė Panevėžio mokytoją seminariją 1928. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose. 1933 Vienoje įgijo daktaro laipsnį. 1933-1944 VDU ir VU (nuo 1942) mokomojo personalo narys. Buvo mokomojo personalo narys Pabaltijo universitete (1946-1948) ir Indianos universitete, JAV-se (1948 -1952). Dr. J. Balys yra eilės knygų autorius, išleistų lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Vadovavo Lituanistikos Institutui (1964-1967). šiuo metu dr. J. Balys redaguoja to instituto leidžiamą metraštį (Lituanistikos Darbai), kurio antras tomas išeis 1969 metų pabaigoje.

Kai 1939 metų vasarą aiškėjo, kad ginkluotas susidūrimas dėl vokiečių reikalavimų lenkams darosi labai galimas jau artimais mėnesiais, anglai ir prancūzai bandė vokiečius prilaikyti, baugindami dvigubu frontu, t. y. rusų įsikišimu rytuose. Tad jau nuo birželio mėnesio vyko Maskvoje derybos su rusais. Anglai ir prancūzai siūlė rusams pasirašyti sutartį, kuri garantuotų Rumunijos, Lenkijos ir Pabaltijo valstybių nepriklausomybę. Rusai sutiko prie tokios sutarties prisidėti tik tada, kai jie patys galės nuspręsti ar tiems kraštams gresia koks net “netiesioginio užpuolimo” pavojus, o tada jie turėsią teisę įvesti į tuos kraštus savo kariuomenę, net jeigu ir nebūtų tokios pagalbos paprašyti. Lenkija pareiškė, kad ji jokiu atveju nesutiks praleisti per savo teritoriją raudonosios armijos, nes žinojo, kad kur ji įžengia, iš ten geruoju neišeina. Visas reikalas užkliuvo dėl Pabaltijo valstybių. Buvo aišku, kad rusai nori okupuoti Estiją, Latviją ir Lietuvą, — tai būtų kaina už rusų dalyvavimą Vokietijos apsupime. Anglai ir prancūzai su tuo nesutiko. Klausimas buvo pavestas ištirti kariniams ekspertams. Visą tą derybų eigą yra smulkiai aprašęs B. Meissneris (žr. jo Die Sowjetunion, die haitischen Staaten und das Voelkerrecht, Koeln 1956, p. 24 -49) ir mūsiškis A. Tarulis (žr. jo Soviet Policy Toward the Baltic States 1918-1940, Notre Dame 1959, p. 101-113) ir ypač išsamiai A. Čeginskas (Commentationes Balticae, 12-13, 1967, p. 31-103).

Skaityti daugiau: SOVIETŲ IR NACIŲ BYLA DĖL UŽNEMUNĖS RUOŽO

SUAKTYVINTINA KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Pašnekesys su DR. ELIZIEJUMI DRAUGELIU, vienu iš didžiųjų kovotojų dėl Lietuvos laisvės, nepriklausomybės laikų iškiliuoju Lietuvos veikėju, Lietuvos Respublikos buvusiu vidaus reikalų ministeriu ir visų trijų Lietuvos laisvųjų seimų nariu

• Trintis lietuvių išeivijoje — • Pilnesnis lietuvių profesionalų prisidėjimas prie Lietuvos laisvinimo darbo — • Bendravimas su komunistų pavergtu kraštu — • Parama Pietų Amerikos lietuviams — • Kaip ir kada Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę? — • Linkėjimai “Į LAISVĘ” žurnalui.

DR. ELIZIEJUS DRAUGELIS, Sao Paulo, Brazilija. Skaityk su juo pašnekesį šiame “Į Laisvę” numeryje.

Med. dr. Eliziejus Draugelis leidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas Sao Paulo mieste, Brazilijoje, aktyviai dalyvaudamas tenykštėje lietuvių veikloje. Dr. E. Draugelis (g. 1888.IV.11 Bardauskų k., Vilkaviškio aps.) baigė Marijampolės gimnaziją 1909, o medicinos studijas Maskvoje 1914. Studentavimo laikais aktyviai reiškėsi lietuvių studentų katalikų veikloje (kartu su Pr. Dovydaičiu, K. Bizausku, V. Endziulaičiu, P. Grajausku, Z. Starkumi ir kit.). Komunistų kalintas, grįžo Lietuvon 1918. Čia tuoj įsijungė į Lietuvos atkūrimo darbą: išrinktas pirmuoju Marijampolės m. burmistru (1918); vidaus reikalų ministeris (1919 - 1920, E. Galvanausko kabinete); visų trijų seimų (1920 - 1926) narys ir II seimo sekretorius; sveikatos departamento direktorius (1927 - 1928); ligoninių direktorius (1928 - 1941). Aktyviai reiškėsi Liet. Ūkininkų Sąjungoje ir buvo ilgametis jos pirmininkas. Pasitraukė į Vakarus 1944, išvyko į Braziliją 1947.

Skaityti daugiau: SUAKTYVINTINA KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS

NAUJŲ KELIŲ IEŠKOTOJAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininko Leonardo Valiuko ir “Naujienų” redaktoriaus ir Amerikos Lietuvių Tarybos vykdomojo komiteto sekretoriaus dr. Pijaus Grigaičio dialogas laiškais. Tie jų laiškai rezoliucijų žygio reikalu, rašyti 1961 metų antroje pusėje, nebuvo dar niekur iki šiol paskelbti.

•    “Naujienų” redakcijos ir dr. Pijaus Grigaičio “pranašystės” rezoliucijų žygio reikalu.

•    Amerikos Lietuvių Tarybos centro vykdomojo komiteto atsisakymas imtis rezoliucijų pravedimo darbo ir Rezoliucijoms Remti Komiteto suformavimas.

RAMI DEŠIMTMEČIO PRADŽIA

Prisiminkime 1961 metų pačias pirmąsias dienas. Prezidentas Dwight D. Eisenhower buvo bebaigiąs savo poros gana ramių kadencijų (ir krašte ir užsienyje) prezidentavimą; naujasis krašto prezidentas John F. Kennedy dar nebuvo įkėlęs kojų į

Baltuosius Rūmus; JAV-bių dar nekamavo Vietnamo karas; krašto juodukai dar nebuvo pasinešę į riaušes; kairysis ir ekstremistinis elementas dar niekur nebuvo pakėlęs galvų (ir kumščių) — nei JAV-se nei kur nors kitur. Trumpai tariant, bent laisvojo pasaulio žmonės gyveno gana ramius laikus.

NEPASITENKINIMAS LIETUVIŲ TARPE

Nepasitenkinimo (ir gana didelio) buvo jau tada galvojančių lietuvių tarpe dėl veiksnių sustingimo, jų išsisėmimo ir tuo pačiu jų neveikios, šviesiau galvojantieji lietuviai buvo jsitikinę, kad Lietuvos laisvinimo darbas jau tada buvo užvilkintas ir buvo praleistos auksinės progos Eisenhower - Dulles laikais Lietuvos bylos pilnam pajudinimui. Visa eilė lietuvių darbuotojų manė, kad Lietuvos laisvinimo darbe buvo galima žymiai daugiau padaryti, negu kad mūsų veiksniai darė ar bandė daryti. Ypač, buvo užleistas svetimųjų į kovą dėl Lietuvos laisvės įjungimas.

Skaityti daugiau: NAUJŲ KELIŲ IEŠKOTOJAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

DARBAI IR ĮVYKIAI

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Sovietų Sąjunga pilna baimės

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

SVETIMŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ INFORMAVIMAS: —

•    JAV-bių Kongreso pastangos perreformuoti Amerikos Balsą

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PUSLAPIUOSE: —

•    Mūsų veiksniai ir “partizaninės” organizacijos

•    Žodžiai prieš nepadorius lietuvius

LAISVOJO PASAULIO LIETUVIUOSE: —

•    Amerikos lietuvio viešnagė Australijos lietuvių tarpe

•    Proto ir širdžių šventė Vakarų Europoje

•    Lietuviškųjų studijų savaitė (klausytojo žodis)

•    Astuoni milijonai dolerių broliškai šalpai

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Amerikos Lietuvių Tarybos bankrotas

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Lietuvių Fronto Bičiulių 13-toji studijų savaitė

•    Laisvojo ir komunistinio pasaulio tendencijos bei intencijos

NAUJOS KNYGOS: —

•    Geras informacinis leidinys apie Lietuvą

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

SOVIETŲ SĄJUNGA PILNA BAIMĖS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Praėjusių keliolikos mėnesių laikotarpyje papildomai surinkta naujų duomenų apie pavergtos Lietuvos gyvenimą ir žmonių nuotaikas, žinios rinktos visais galimais būdais ir priemonėmis ir jų autentiškumas tikrintas, jei tik buvo galima, bent iš kelių šaltinių.

Rusinimas

Lietuvių mokyklose mokoma rusų kalbos, rusų mokyklose dėstoma lietuvių kalba. Skirtumas rezultatuose: lietuviai rusų kalbos išmokomi, rusai lietuvių — ne. Žydai savo vaikus leidžia tik į rusų mokyklas ir visais kitais atžvilgiais pataikauja rusams. Lietuvių atžvilgiu žydai arogantiški, kaip Stalino laikais. Todėl žmonės žydų labiau nemėgsta už rusus.

Labiausia surusinti miestai — Vilnius ir Klaipėda. Čia ne visose viešosiose įstaigose galima lietuviškai susikalbėti. Vidaus reikalų susirašinėjimui įstaigose vartojama lygia teise abi kalbos. Į lietuviškai parašytą laišką ar raštą atsakymas dažnai ateina rusų kalba arba priešingai. Tikra kalbų mišrainė. Susirašinėjimas su Maskva vyksta vien tik rusų kalba. Komunistų partijos pavergtoje Lietuvoje oficiali kalba yra rusų kalba. Lietuviškai kalbama tik provincijos kolchozų ir miestelių partijos susirinkimuose.

Skaityti daugiau: SOVIETŲ SĄJUNGA PILNA BAIMĖS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Svarbi informacija

1969 meti} vasarą politiškais tikslais sovietu organizuotų ekskursijų iš Amerikos į pavergtą Lietuvą nebuvo. Sovietų strategija koncentruojasi ateinančių metų vasarai. Sovietų ambasados “antrasis sekretorius” Ed. Juškys patikimuosius okupanto pasiūlyto bendradarbiavimo talkininkus jau painformavo, kad ruoštųsi 1970 metų vasarą organizuoti gausias Amerikos lietuvių jaunimo ekskursijas į Lietuvą, kur vyksiančios įvairios tautinių šokių ir dainų šventės, tautodailės parodos, sporto ir įvairūs kitokie įvykiai. Ekskursijos būsiančios organizuojamos ir iš kitų laisvojo pasaulio kraštų. Daugelis galės važiuoti rusiškais pinigais.

Sovietų agentai, šią vasarą iš Amerikos lankęsi pavergtoje Lietuvoje, irgi gavo atitinkamas instrukcijas.

Visos tos iškilmės būsiančios organizuojamos Lenino 100-jo gimtadienio sukakčiai paminėti. Nereikia abejoti, kad ta proga bus išnaudota ir Lietuvos okupacijai legalizuoti. Sekančiais metais sukanka 30 metų nuo pirmosios rusų okupacijos 1940 metais.

Reikia laukti, kad prieš pavasarį pražys mūsų folklorinių patriotų džiaugsmas, kad bendradarbiavimo su kraštu sąlygos lengvėjančios ir prasidės smerkimas tų, kurie sovietų klasta nenorės patikėti. Reikia taip pat laukti, kad užsienio lietuvių rezistencinei kovai vadovaują veiksniai reikiamai pasiruoš šią sovietų akciją sutikti, nors “Vienybė”, “Vilnis” ir “Laisvė” vėl postringaus, kad išeivijos bendravimui su kraštu kliūtis statanti ne Maskva, bet "vaduotojiški keikūnai”.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

JAV-BIŲ KONGRESO PASTANGOS PERREFORMUOTI AMERIKOS BALSĄ

SVETIMŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ INFORMAVIMAS

•    Amerikos Balso reformos reikalu įneštas įstatymo projektas —

•    “LITUANUS” tebešlubuoja — • JAV LB Centro valdybos planai

Svetimųjų informavimas Lietuvos bylos reikalu buvo ir tebėra vis dar blogoje padėtyje. VLIK-as šiek tiek juda, bet ALT-ba nė piršto nepajudina šiame taip svarbiame darbe. JAV-bių LB Centro valdyba, kiek teko patirti, turi konkrečių planų ir tie planai būsią netrukus pradėti realizuoti.

Pavergtieji lietuviai laukia (ir būtinai reikalingi!) tinkamos, geros, tikslios ir pilnos informacijos apie visas laisvųjų lietuvių pastangas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Ta spraga šiek tiek užkišama VLIK-o išlaikomomis (ar remiamomis) radijo programomis iš Vakarų Europos, kurios skiriamos pavergtajam kraštui. Čia galėtų daug talkinti Amerikos Balsas (Voice of America — lietuvių skyrius). Toli gražu taip nėra. Paskutiniu metu yra pastangų JAV-bių Kongrese tą reikalą pakreipti tinkamesne linkme.

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ KONGRESO PASTANGOS PERREFORMUOTI AMERIKOS BALSĄ

MŪSŲ VEIKSNIAI IR “PARTIZANINĖS” ORGANIZACIJOS

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PUSLAPIUOSE

Redakcijos pastaba. “Darbininkas”

(1969 metų rugpjūčio mėnesio 13 dienos numeryje), komentuodamas praėjusį “Į Laisvę” numerį (Nr. 45/82), iškelia keletą. įdomių minčių ir pasiūlymų Lietuvių Bendruomenei, mūsų veiksniams ir “partizaninėms” organizacijoms. Reikia manyti, kad tam tikra dalis “Į Laisvę” prenumeratorių “Darbininko” negauna. Čia duodame ištisai minėtus “Darbininko” komentarus.

“Į Laisvę” nr. 45    (82) numerio medžiaga suorganizuota pagal vieną idėją —Lietuvos laisvės veiklą, tos veiklos artimiausius uždavinius, reikalingas organizacines reformas. Ši idėja buvo svarstoma Los Angeles LF Bičiulių 1969 suorganizuotose diskusijose. Ten turėti pranešimai, diskusijų mintys ir išvados yra didžioji šio “Į Laisvę” numerio dalis.

Gerai, kad buvo surengtos diskusijos. Gerai, kad diskusijų medžiaga čia paskelbta. Tai įgalina ir kitas ten pareikštas mintis permąstyti ir tokiu būdu prisidėti prie idėjų išpopuliarinimo. Būtų naudinga, kad ir kitų simpoziumų, pokalbių rengėjai taip padarytu. Ne tik politinių pokalbių, bet ir literatūriniu, mokslinių, religinių. Tokiu pokalbių perkėlimas į spaudą turėtų didesnę auditoriją — taigi geriau pasiektų savo tikslą.

Skaityti daugiau: MŪSŲ VEIKSNIAI IR “PARTIZANINĖS” ORGANIZACIJOS

ŽODŽIAI PRIEŠ NEPADORIUS LIETUVIUS

Šiuo metu tapo popularus šūkis "nė vieno, ypač viešo žodžio, nukreipto prieš padorų lietuvį, kad ir kartais nesutinkantį su mūsų galvojimu bei įsitikinimais”. Šį pasiūlymą padarė prof. dr. Antanas Klimas savo paskaitoje, kuri atspausdinta “Į Laisvę” žurnalo praėjusiame numeryje. Profesorius, be abejo, nesiūlo sustabdyti tikrais faktais paremtos kritikos ir sąžiningai argumentuotų diskusijų. Be kūrybingos kritikos ir be pozityvių diskusijų visas lietuviškas gyvenimas išeivijoje atsidurtų pilnoje stagnacijoje. Ši išvada derinasi su antra tame pačiame straipsnyje formuluota teze — laisvųjų lietuvių pagrindinės vienybės išlaikymu.

Priėmus prielaidą, kad laisvųjų lietuvių pagrindinės vienybės išlaikymui susilaikoma nuo piktų ir neteisingų žodžių prieš padorius lietuvius ar organizuotus vienetus, “Lietuviai Amerikos Vakaruose”, “Naujienų”, “Keleivio” ir “Dirvos” skaitytojai turėtų pasidaryti išvadas, kad šiuo metu patys nepadoriausi lietuviai yra frontininkai. Susidaro įspūdis, kad šių laikraščių redaktoriai vadovaujasi principu, pagal juos logiškai išplaukiančiu iš dr. A. Klimo tezės, kad, jų nuomone, nepadorius lietuvius reikia šmeižti, įžeidinėti, viešai insinuoti.

Skaityti daugiau: ŽODŽIAI PRIEŠ NEPADORIUS LIETUVIUS

AMERIKOS LIETUVIO VIEŠNAGĖ AUSTRALIJOS LIETUVIŲ TARPE

LAISVOJO PASAULIO LIETUVIUOSE

Pašnekesys su kun. kleb. Jonu Jutkevičiumi, JAV LB Tarybos prezidiumo vicepirmininku ir Lietuvos Vyčių veikėju, kuris neseniai atostogavo Australijoje ir susitiko su visa eile Australijos lietuvių veikėjų

Kun. Jonas Jutkevičius, Worcester, Mass, (JAV), šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, JAV LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių veikėjas, 1969 metų pradžioje atostogavo (kartu su savo broliais kunigais Antanu ir Juliumi) Australijoje ir turėjo progos susitikti su visa eile Sydney ir Melbourne lietuvių veikėjų. Žemiau duodamas pašnekesys su kun. J. Jutkevičiumi, kuriame jis duoda savo įspūdžių iš viešnagės Australijos lietuvių tarpe. Kun. kleb. Jonas C. Jutkevičius yra gimęs ir augęs JAV-se, Lietuvą pažįsta tik iš knygų.

LB IR LIETUVOS VYČIŲ VEIKĖJAS — Kun. kleb. Jonas C. Jutkevičius (deš.), Worcester, Mass. (JAV), JAV-bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių darbuotojas, su William F. Knowland, buv. JAV-bių senatoriumi, o dabar— “The Oakland Tribune” (Oakland, California) dienraščio leidėju ir redaktoriumi. Kun. kleb. J. C. Jutkevičius įteikia šiam žymiam amerikiečiui Lietuvos Vyčių medalį.

Redakcija

—    Kaip kilo mintis praleisti šiais metais savo atostogos Australijoje?

—    Beveik kasmet visi trys (aš ir kiti du mano broliai kunigai — Antanas ir Julius) savo atostogų metu pasukame kelionei į vieną ar kitą pasaulio kraštą. PLB seime, kuris 1968 metų rudenį įvyko New York mieste, sutikau Australijos lietuvių veikėjus Simą Narušį ir Joną Valį. Ir vienas ir kitas kvietė mane prie pirmos progos aplankyti Australijos lietuvius. Nei man nei mano broliams niekad nebuvo tekę Australijoje būti. Taigi, ta “pirmoji proga” ir buvo mūsų šių metų atostogos.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIO VIEŠNAGĖ AUSTRALIJOS LIETUVIŲ TARPE

PROTO IR ŠIRDŽIŲ ŠVENTĖ VAKARŲ EUROPOJE

 (XVI-toji lietuviškų studijų savaitė)

Proto ir širdžių šventė — taip lakios minties ir elegantiško žodžio meistras dr. Juozas Eretas pavadino tą vienkartinį metuose Vakarų Europos lietuvių kultūrinį renginį, kurį šiaip jau įprasta proziškiau vadinti lietuviškųjų studijų savaitėmis.

Ir tas antrasis bevardžio autoriaus sugalvotas pavadinimas yra nemažiau tikras, kaip spalvingas ir skambus dr. Ereto komplimentas. Juk renginys trunka visą savaitę. Jos metu rimtai studijuojama. Studijiniai klausimai sukasi lietuviškosios tikrovės rate.

Iš eilės šešioliktoji lietuviškųjų studijų savaite šiemet įvyko liepos 13-20 dienomis Bad Godesberge, Vakarų Vokietijoje, Baltiečių krikščionių studentų namuose. Ją suruošė Vokietijos lietuvių visuomeninės organizacijos, globojant PLB Vokietijos krašto valdybai. Technikinį rengimo komisijos darbą atliko: Alina Grinienė, kun. V. Damijonaitis ir stud. M. Landas.

Savaitę aplankė apie 100 žmonių iš 10 Europos ir užjūrio kraštų. Perskaityta 10 paskaitų. Pagal paskaitininkų gyvenamuosius kraštus —    6 buvo iš Vakarų Vokietijos, 2 —    iš Šveicarijos ir po 1 — iš Prancūzijos ir Švedijos. Be to, suruoštas simpoziumas Vokietijos lietuvių bendruomenės reikalais.

Savaitės moderatorius — Vasario 16 gimnazijos direktorius V. Natkevičius.

IŠ STUDIJŲ SAVAITĖS EUROPOJE — Nuotraukoje (pirmoje eilėje): dr. Zenonas Ivinskis (kairėje) su žmona, dr. Jonas Grinius (dešinėje) su žmona, antroje eilėje (tarp Grinių) — pulk. J. Lands-koronskis ir kiti.

Studijų savaičių tikslas

Savaitė atidaryta liepos 13 d. Atidarymo kalboje moderatorius nušvietė savaičių atsiradimo istoriją ir paskirtį. Jos prasidėjo 1954 metais ir buvo kurį laiką ruošiamos vienomis Europos Lietuvių Fronto Bičiulių jėgomis savo tarpe. Nuo 1957 metų praplatėjo tiek rengėjų, tiek dalyvių visuomeninis pagrindas. Jos tapo atviros visų idėjinių krypčių ir nusistatymų lietuviams. Savaičių savotišką lietuvišką ekumeniškumą stiprina ir toji aplinkybė, kad jas aplanko vis daugiau tautiečių iš įvairių pasaulio kraštų.

Skaityti daugiau: PROTO IR ŠIRDŽIŲ ŠVENTĖ VAKARŲ EUROPOJE

LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE

Redakcijos pastaba. Vienas iš “I Laisvę” žurnalo prenumeratovių dalyvavo XVI-je lietuviškųjų studijų savaitėje, kuri įvyko 1969 metų liepos mėnesio 13 - 20 dienomis Bad Godesberge (Vakarų Vokietijoje) ir atsiuntė savo pastabų apie tą įvykį. Jo kritiški žodžiai verti dėmesio.

Esu tikras, kad Jums parašys raštingieji apie XVI-ją lietuviškųjų studijų savaitę Vakarų Vokietijoje. Tiesa, nesu bemokslis. ESu baigęs universitetą. Spaudos darbas — ne mano sritis. Pabandysiu pareikšti vieną kitą mintį apie minėtą įvykį. Jei nepatiks, numeskite.

Atvirai kalbant, grįžau namo iš tos studijų savaitės su prislėgta nuotaika. Tikėjaus visai ko kito. Su mažomis išimtimis, buvo kalbama (ypač paskaitose) apie senus dalykus, neaktualius, apie klausimus, kurie ir vokiečių ir lietuvių spaudoje jau yra “apžiūrėti iš visų šonų”.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE

AŠTUONI MILIJONAI DOLERIŲ BROLIŠKAI ŠALPAI

BALF-as paminėjo sukaktį

BALF-as (Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas) 1969 metų pradžioje paminėjo savo 25 metų darbo ir veiklos sukaktį. Ta sukaktis buvo atžymėta 1969 metų kovo mėnesio pabaigoje organizacijos suvažiavimu, pokyliu ir koncertu, įvykusiais JAV-bių lietuvių sostinėje Chicagoje.

BALF-O ATGAIVINTOJAS — BAL F-as praėjusio dešimtmečio antroje pusėje buvo pradėjęs negaluoti. Kun. L. Jankus, tapęs BALF-o reikalų vedėju, galima sakyti, atgaivino BAL F-ą ir įstatė šią šalpos organizaciją vėl į tinkamas vėžes. Gaila, kad jis per anksti buvo pašauktas amžinybėn. Daug talkos iš a.a. kun. L. Jankaus sulaukė Rezoliucijoms Remti Komitetas. Jo pastangomis buvo įneštos kelios rezoliucijos, jis parašė šimtus laiškų rezoliucijos pravedimo reikalu senatoriams ir kongresmanams.

8 milijonai dolerių šalpai

BALF-as per visą savo veiklos laikotarpį išdalino virš aštuonių milijonų dolerių (maistu, rūbais, vaistais, pinigais ir kit.) į vargą patekusiems savo tautiečiams Vakarų Europoje ir už geležinės uždangos. BALF-o šalpa lietuviams, gyvenantiems kituose kontinentuose, nėra buvusi žymi.

Iš kur tos didžiulės pinigų sumos ir visos kitos gėrybės yra pasiekusios BALF-ą? Didelę dalį suaukojo JAV-bių lietuviai, gi taip pat didelė dalis (maisto produktų, kitų gėrybių ir pinigų) atėjo iš JAV-bių šalpos įstaigų ir katalikiškųjų bei kitų krikščioniškų organizacijų.

Skaityti daugiau: AŠTUONI MILIJONAI DOLERIŲ BROLIŠKAI ŠALPAI

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS BANKROTAS

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

Amerikiečių kongresas ir kanadiečių gegužinė

Šiaurės Amerikos lietuviai turėjo 1969 metų rugpiūčio mėnesio paskutinį savaitgalį (rugpiūčio 30, 31 ir rugsėjo 1 dienomis) du didesnius įvykius: Amerikos Lietuvių Taryba organizavo ir pravedė savo trijų dienų septintąjį iš eilės Amerikos Lietuvių Kongresą (šie politiniai suvažiavimai šaukiami maždaug kas penkti metai) Detroit'o mieste (Michigan steite), o Kanados Lietuvių Bendruomenė turėjo savo poros dienų XV-tąją metinę Kanados Lietuvių Dieną Hamilton’o mieste (Ontario provincijoje), šie įvykiai turėjo skirtingus tikslus. ALT-bos ruošiamo kongreso, kaip kad patys organizatoriai skelbė, tikslas buvo “pademonstruoti Amerikos lietuvių vieningumą kovoje už Lietuvos išlaisvinimą ..Kanadiečiai rinkosi į savo metinę šventę be ypatingesnių tikslų, o tik susitikti pažįstamų, pasilinksminti ir pasikalbėti vienu ar kitu aktualesniu lietuvišku ar Lietuvos klausimu. (Kodėl Kanados lietuviai nepadaro tų savo vadinamų Kanados Lietuvių Dienų didžiulėmis demonstracijomis dėl Lietuvos laisvės? Dabartinės jų tos metinės šventės yra tik didžiulės gegužinės saviesiems. Red.). Kanadiečiai dalyvių skaičiumi (jei skaičiai šiuo atveju kaiką reiškia) bent 10 kartų pralenkė amerikiečius: ALT-bos skaitlingiausiame parengime dalyvavo apie 300 asmenų, o kanadiečių — apie 3.000 dalyvių.

Vakuumas politiniame darbe

Ar JAV-bių lietuviams neberūpi Lietuvos laisvinimo reikalai ? Toli gražu taip nėra! Nekaltintina dėl to JAV-bių lietuvių visuomenė: ji moka ir skaitlingai dalyvauti ir dosniai paremti pozityvius darbus bei žygius. Šio taip vadinamo kongreso nepasisekimo priežastimi buvo ALT-bos pati vadovybė. Šis nepasisekęs politinis suvažiavimas aiškiai parodė, kad Amerikos Lietuvių Taryba yra praradusi JAV-bių lietuvių visuomenės pasitikėjimą. Nė vienas geros valios lietuvis neturėtų džiūgauti dėl šio kongreso nepasisekimo, o rimtai pagalvoti ir pasvarstyti, kas turėtų užpildyti tą vakuumą, atsiradusį JAV-bių lietuvių politinio darbo srityje.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS BANKROTAS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 13-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Studijų savaitės atidarymas

Frontininkai laikytini studijų (ir poilsio) savaičių pradininkais:    jos buvo pradėtos Vakarų Europoje, o po metų ar kitų ir JAV-se. Frontininkus pasekė beveik visos didesnės lietuvių organizacijos ar vienetai. Daugeliu atvejų, studijų, pilna to žodžio prasme, gal daug ir nėra, o suvažiuoja organizacijų nariai pailsėti, susitikti savo pažįstamus, pasikeisti mintimis laiko aktualijomis ir, žinoma, pasiplepėti.

LFB 13-toji iš eilės poilsio ir studijų savaitė JAV-se įvyko 1969 metų rugpiūčio mėnesio 10 - 17 dienomis Dainavos jaunimo stovykloje (Manchester, Michigan). Jų suorganizavo ir pravedė LFB Centro valdyba, kuriai pirmininkauja Juozas Mikonis (Cleveland, Ohio).

Poilsio ir studijų savaitė buvo pradėta šv. Mišiomis, kurias atlaikė ir pamokslą pasakė kun. G.Kijauskas, S. J., Lietuvių Jėzuitų provincijolas. Jis buvo šios poilsio ir studijų savaitės kapelionas.

Oficialioji dalis pradėta LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirm. dr. Ad. Damušio, LFB Centro valdybos pirm. J. Mikonio ir LFB Vyr. Tarybos nario dr. K. Ambrozaičio (pakeliant vėliavą) trumpais sveikinimais bei žodžiais.

PROFESORIAI KALBA — Prof. dr. Antanas Klimas (kairėje) ir prof. dr. Vytautas Vardys kalba LFB studijų savaitėje Dainavoje. Dr. A. Klimas skaitė paskaitą, o dr. V. Vardys davė įspūdžių iš kelionės Vakarų Europoje. Abu yra artimi "Į Laisvę” žurnalo bendradarbiai.

Paskaitininkai ir svarbesnės jų mintys

Laisvojo pasaulio lietuvių organizacijos kažkodėl vengia svarstyti pačius gyvybinius ir aktualiuosius lietuvių ir Lietuvos klausimus, nebando ir nemėgina rasti visoms toms degančioms problemoms sprendimų ar atsakymų. Priešingų nuotaikų yra periferijose, o ne organizacijų centruose. Gaunasi keista padėtis — centrai net nepajėgia pamėgdžioti savo vienetų veiklos. Frontininkai nėra išimtis, ir čia yra panaši padėtis kaip ir kitose didesnėse lietuvių organizacijose ar vienetuose.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 13-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LAISVOJO IR KOMUNISTINIO PASAULIO TENDENCIJOS BEI INTENCIJOS

Redakcijos pastaba. Vytautas Vaitiekūnas kalbėjo tarptautinės politikos klausimais frontininkų studijų savaitėje. Duodame jo pranešimo (paskaitos) santrauką. Pranešimas buvo padarytas 1969 metų rugpiūčio mėnesio 14 dieną Dainavoje.

Tarptautinę raidą lemia keliariopi veiksniai: pagrindiniai, antriniai ir atsitiktiniai, šio meto pagrindiniais tarptautiniais veiksniais tektų laikyti Izraelį, JAV-bes, Kiniją ir Sovietų Rusiją.

Izraelio sukūrimas užtikrino JAV-bių politikai tam tikrą bazę Artimuose Rytuose, bet taip pat sukėlė arabų įtarimą, kad JAV-bės visada pripažins pirmumą Izraelio interesams arabų interesų sąskaita. Maskva tatai išnaudoja. Sovietų Rusijos laivynas Viduržemio jūros rytinėje dalyje švaistosi kaip namie. Nė vienas Rusijos caras neturėjo Rusijos laivyno bazės Aleksandrijoje ar Alžyre. Izraeliui labai svarbu tarp JAV-bių ir Sovietų Rusijos išlaikyti taiką. Šios taikos išlaikymui labai daug dėmesio skiria ir JAV-bių izraelitai.

BIČIULIŲ GRUPĖ STUDIJŲ SAVAITĖJE — Grupė bičiulių ir “bičiulių bičiulių” 1969 metų studijų savaitėje. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): dr. J. Girnius, V. Palūnas, J. Mikonis (LFB Centro valdybos pirmininkas), J. Baužys, kun. G. Kijauskas, S.J. (studijų savaitės kapelionas), G. Žilionis, V. Majauskienė, K. Ambrozaitienė, J. Žilionis, J. Baužienė, J. Mikonienė ir B. Liškus.

Skaityti daugiau: LAISVOJO IR KOMUNISTINIO PASAULIO TENDENCIJOS BEI INTENCIJOS

GERAS INFORMACINIS LEIDINYS APIE LIETUVA

NAUJOS KNYGOS

Budreckis, Algirdas Martin, The Lithuanian National Revolt of 1941. Boston, Mass.:    Lithuanian Encyclopedia Press, 1968. 147 p.

DR. ALGIRDAS M. BUDRECKIS, Richmond Hill, New York (JAV), knygos “The Lithuanian National Revolt of 1941” autorius. Daugiau apie jį skaityk šio “Į Laisvę” numerio paskutiniame puslapyje.

Knygų ir leidinių svetimomis kalbomis apie Lietuvą yra didžiulis trūkumas. Pagirtini tie, kurie rašo svetimomis kalbomis Lietuvos bylos ar kitais lietuviškais klausimais, ir verti geros valios lietuvių didelės pagarbos ir padėkos tie, kurie tuos parašytus ar paruoštus veikalus išleidžia.

Pulkus leidinys angliškai skaitantiems

“Į Laisvę” žurnalo skaitytojai puikiai žino apie 1941 metų lietuvių sukilimą prieš komunistinį pavergėją ir kartu Lietuvos išsilaisvinimą nuo jo. Laisvajam pasauliui šis klausimas kaip ir nežinomas. Ir tai buvo (ir yra!) dėl pačių mūsų kaltės.

Angliškai skaitančiuosius ir kalbančiuosius pabandė apie tą karžygišką įvykį painformuoti Algirdas M. Budreckis, gimęs, augęs ir aukštąjį mokslą baigęs JAV-se. Tiesa, jam teko šiek tiek Lietuvos matyti ir ten pagyventi savo pačios jaunystės metais. Jo tėvai buvo nusivežę jį Lietuvon prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią. Komunistinei lavai užplūdus Lietuvą 1940 metais, jis su tėvais grįžo į savo gimtąjį kraštą — JAV-bes.

Skaityti daugiau: GERAS INFORMACINIS LEIDINYS APIE LIETUVA

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KUN. DR. V. RIMŠELIS, M.I.C.

•    Kun. dr. Viktoras Rimšelis, Chicago, Illinois (JAV), Lietuvių Marijonų Provincijolas, neseniai įvykusiame visos Marijonų vienuolijos visuotiniame suvažiavime Romoje, buvo išrinktas visos vienuolijos vicegenerolu. Marijonų vienuolijos generolu buvo išrinktas kun. J. Sielski (lenkas). Naujasis vicegenerolas kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C., netrukus persikels gyventi į Romą, kur yra vienuolijos centrinės įstaigos. Jis (g. 1915.V.11 Murmų k.,

Švenčionių aps.) mokėsi Švenčionių gimnazijoje ir 1937 baigė Marijampolės gimnaziją. Filosofiją ir teologiją studijavo Kaune, Romoje ir Tuebingen’e. Kunigu įšventintas 1943. Teologijos daktaro laipsnį įgijo Romoje 1946. JAV-se buvo kunigų seminarijos profesorius ir rektorius, buvo “Draugo” dienraščio moderatorius, aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje veikloje, rėmė pozityviuosius lietuvių žygius ir darbus visa galima talka bei parama.

DR. ANTANAS MACEINA

•    Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), žymusis lietuvių filosofas ir Lietuvių Fronto ideologas, laimėjo Stasio Šalkauskio vardo 1969 metų kūrybos premiją (1.500 dol.). Anot jury komisijos (ją sudarė:    A. Skrupskelienė, D. Kučėnienè, dr. V. Skrupskelytė, Č. Grince-vičius ir dr. P. Kisielius), premijos laureatas dr. A. Maceina savo kūryba ir asmenybe stipriausiai iškyla kaip kūrėjas - mąstytojas ir poetas. Jury komisijos nuosprendį patvirtino Ateitininkų Federacijos vyriausioji valdyba. Dr. A. Maceina yra kiek sunegalavęs ir paskutiniu laiku paskaitų neskaito Muenster’io universitete. Dr. A. Maceina (g. 1908. 1.27 Bagrėnų k., Marijampolės aps.) studijavo Kaune (1928 - 1932) ir 1932 - 1935 Šveicarijos (Fribourg), Prancūzijos (Strassbourg) ir Belgijos (Louvain ir Bruxelles) universitetuose. Daktaro laipsnį įgijo VDU už dizertaciją “Tautinis auklėjimas”, rašytą pas prof. Stasį Šalkauskį. 1935 - 1944 (1940 - 1941 buvo pasitraukęs nuo bolševikų į Vokietiją.) VDU mokomojo personalo narys (1943 - 1944 filosofijos fakulteto dekanas). 1956    -    1959 profesoriavo Freiburg’o universitete (Vakarų Vokietijoje), nuo 1958 profesoriauja Muenster’io universitete.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME