Į Laisvę 1967 41(78)

     T U R I N Y S
Šio numerio straipsnių    autoriai ............................................... 2
Laiškai redaktoriui    ........................................................... 3
"Į Laisvę” įžanginiai    ......................................................... 6
Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis) ....... 10
Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas ........... 12
Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje
       (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas) ........................... 14

Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas) .................................... 16
Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis) .................. 22
Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas) ........................................ 29
Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas) ........... 32
LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius 41
Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas ........ 42
Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus) ................................. 46
Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius) ......................... 48
Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis) ............... 54
JAV-se gimusio lietuvio pasisakymai: — Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui
        (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.) .................................. 59

Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) .. 66-96


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 41(78)

ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

•    STASYS BARZDUKAS (g. 1906), Cleveland, Ohio (JAV), lituanistas, mokytojas, visuomenininkas. 1928 baigė VDU, mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje ir Prienų ir Alytaus gimnazijose, dėstydamas lietuvių kalbą ir literatūrą; 1941    -    1944 metais buvo Alytaus gimnazijos direktorius. Tremtyje (Vokietijoje) dirbo švietimo srityje. 1949 atvyko į JAV-bes. St. Barzdukas yra vienas iš didžiųjų LB ugdytojų ir jos įpilietintojų JAV-se. šiuo metu jis yra PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

•    DR. JULIUS J. BIELSKIS (g. 1891), Los Angeles, Calif. (JAV), Lietuvos generalinis konsulas, visuomenininkas. 1908 atvyko į JAV-bes ir čia baigė aukštąjį mokslą. JAV-bių lietuvių veikloje dalyvauja nuo 1916 metų. Jis suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV-se (New Yorke) 1923 metais ir porą metų buvo konsulu.

Skaityti daugiau: ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

LAIŠKAI REDAKTORIUI

GĖLIŲ PUOKŠTĖS ”Į LAISVĘ" ŽURNALUI

•    Redaguojate žurnalą tikrai plačioje ir reikšmingoje apimtyje. Sveikinu.

Dr. Julius J. Bielskis

Los Angeles, California

•    Jūsų suredaguotieji "Į Laisvę” žurnalo numeriai labai patiko. Padėk, Dieve, tokį pat lygį išlaikyti ir toliau.

Kun. Viktoras Dabušis

Paterson, New Jersey

•    Nesu greitas dalinti gėles po pirmųjų žingsnių. Tačiau, perskaitęs Jūsų suredaguotus numerius, galiu pasakyti, kad žurnalas aktualus. Reaguokite į visas gyvenimo iškeliamas problemas. Ištęsėkite!

Valdas Adamkavičius

Sodus, Michigan

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

LIETUVOS BYLOS PERKĖLIMAS Į JUNGTINES TAUTAS

Visi geros valios lietuviai, besisieloją tėvynės dabartine padėtimi ir ateitimi, trokšta, kad Lietuvos bylos reikalas pajudėtų pilna sparta, kad visas laisvasis pasaulis balsiai prakalbėtų tuo klausimu ir kad laisvojo pasaulio balsas prasiveržtų pro Kremliaus sienas. Visų pabaltiečių tolimesnis troškimas ir noras yra, kad Maskva ne tik tai išgirstų (ji labai puikiai tai žino!), bet ir būtų priversta išsikraustyti iš Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų.

Tam realizuoti, žinoma, gerų norų ir troškimų nepakanka, o reikia konkrečių darbų ir žygių. Keli ar keliolika asmenų to atsiekti negali. Čia reikia masių pajudėjimo: į šį nepaprastai didelės apimties darbą turi burtis ne tik pabaltiečiai, bet taip pat ir kiek galima didesnis skaičius įtakingų amerikiečių ir kitų laisvojo pasaulio piliečių.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Lietuviškų bendruomenių išlikimas

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. VIKTORAS DABUŠIS

Kunigų Vienybės seimas, įvykęs 1967 metų rugpiūčio mėn. 23-24 d. d. (Statler viešbuty, New Yorke), paskaitininku pasikvietėV. Čižiūnų, patyrusį pedagogą, kuris labai kruopščiai paruoštoje paskaitoje kunigams kalbėjo apie jų santykius su pasauliečiais, jų parapiečiais, taip pat labai atsargiai ir apskaičiuotais žodžiais priminė, kad kunigai turėtų daugiau dėmesio parodyti Lietuvių Bendruomenei. Tai buvo, tur būt, pirmas toks atvejis, kai pasaulietis “mokė” kunigus. Kunigai tuos “pamokymus” priėmė labai nuoširdžiai ir iškeltas mintis ilgokai diskutavo. Suprantama, kunigams rūpi pasauliečių nuotaikos ir jų pageidavimai, o parapiečiams norisi, kad kunigai savo pastoracinę misiją atliktų pasauliečiams priimtiniausiu būdu.

KUN. VIKTORAS DABUŠIS, Paterson, New Jersey (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo vicepirmininkas.

Šiuo atveju man rūpi aną dialogą pratęsti ir atkreipti pasauliečių dėmesį į kunigus ir į lietuviškas parapijas. Nemaža kalbame ir rašome apie lietuvybės išlaikymą, reikalą remti lietuviškas organizacijas, institucijas, dėti pastangas nugalėti kartų skirtumus ir t.t. Nepaslaptis, kad lietuviškos parapijos praeityje atliko ir dabar dar atlieka labai didelę misiją šiose srityse. Ten, kur pasauliečiai su kunigais ir kunigai su parapiečiais nuoširdžiai bendravo, ta bendruomenė ir šiandien lietuviškai ir religiškai liko stipri. Vienok, tam bendravimui išsilaikyti ir anoms aukščiausioms vertybėms apsaugoti šiandien atsiranda didelis pavojus ir tai ne iš kunigų, bet daugiau iš parapiečių pusės. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Jaunosios kartos nemažas procentas nejaučia atsakomybės burtis apie lietuviškas parapijas, jas išlaikyti, o tuo pačiu išlaikyti ir lietuviškas bendruomenes.

Skaityti daugiau: Lietuviškų bendruomenių išlikimas

AKTYVIEJI FRONTININKAI

DR. K. G. AMBROZAITIS

DR. KAZYS G. AMBROZAITIS, Ches-terton, Indiana (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės Tarybos narys, rybos narys.

Turime šimtus lietuvių medicinos daktarų JAV-se bei kituose laisvojo pasaulio kraštuose, puikiai įsikūrusių ir jau tapusių jei ne milijonieriais, tai tikrai pusmilijonieriais. Daugelio jų pavardes tematome savo spaudos puslapiuose tik tada, kai jie išvyksta metinėms atostogoms į Europą, Aziją ar kitus kontinentus. Dr. Kazys G. Ambrozaitis yra vienas iš nedaugelio mūsų medicinos daktarų, kurie ne tik aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje, bet ir kasmet skiria tūkstančius dolerių lietuvybės išlaikymui ir Lietuvos laisvinimo darbams bei žygiams paremti.

Dr. K. G. Ambrozaitis (gim. 1918.IV.23 Naukaimio k., Šimkaičių vl.) 1938 metais baigė Raseinių gimnaziją ir 1940-1944 metais išėjo VDU medicinos fakultetą. Daktaro laipsnį įsigijo Tuebingen’o universitete (Vakarų Vokietijoje) 1947 metais. Šiuo metu vadovauja rentgenologijos skyriui vienoje ligoninėje (Indiana, JAV).

Dr. K. G. Ambrozaitis aktyviai reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje, Lietuvių Fonde, ateitininkuose, Rezoliucijoms Remti Komitete, Lietuvių Fronto Bičiuliuose ir kitose organizacijose. Jis aktyviai dalyvavo rezistencijoje, vadovavo studentams ateitininkams, redagavo “Ateitį”, vadovavo JAV-bių ir Kanados LF Bičiuliams. Šiuo metu yra JAV-bių LB Tarybos narys.

DR. J. P. KAZICKAS

 

DR. JUOZAS P. KAZICKAS, New York, New York (JAV), vienas iš didžiųjų lietuviškų pozityviųjų darbų ir žygių rėmėjų darbu ir pinigais.

 

Didesnių žygių bei užsimojimų vadovai lietuviškuose darbo baruose (Rezoliucijoms Remti Komitetas, Lietuvių Fondas, Lapkričio 13-sios manifestacijos žygininkai ir kt.) iš dr. Juozo P. Kazicko yra sulaukę talkos ir paramos daugiau, negu iš bet kurio kito lietuvio. Dr. J. P. Kazickas, talkindamas vienam ar kitam vienetui darbu ar pinigine parama, nesireklamuoja, ir jo tikrai dideli darbai daugeliui nėra žinomi.

Dr. J. P. Kazickas (gim, 1918. IV. 16 Čiorna Padina, Saratovo gub.) yra vienas iš iškilesnių mūsų ekonomistų bei prekybininkų. 1937 metais baigė P. Vileišio vardo komercinę gimnaziją Pasvalyje, 1942 metais Vilniaus universitete ekonomijos fakultetą ir 1951 metais Yale universitete (JAV) įsigijo daktaro laipsnį.

Prekybos srityje dr. J. P. Kazickas yra direktorius ir dalininkas keletos tarptautinės prekybos bendrovių su centrinėmis įstaigomis New Yorko mieste (JAV). Lietuviškoje veikloje aktyviai reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje, Lietuvių Fonde, Rezoliucijoms Remti Komitete, Lietuvių Fronto Bičiuliuose ir kitose organizacijose. Dr. J. P. Kazickas palaiko artimus ryšius su šimtais įtakingiausių pasaulio politikų, visuomenininkų bei finansininkų ir tuos ryšius panaudojo lietuvių bei Lietuvos reikalui.

 

Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje

 ( LF Bičiulių Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas)

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje, įvykusioje 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje (Michigan, JAV), rugpiūčio mėn. 18 d. buvo pasisakyta prieš religinį persekiojimą Lietuvoje ir nutarta kviesti lietuviškąją visuomenę bei informacijos institucijas talkon iškelti pasaulio arenoje skriaudas, daromas sovietinio okupanto lietuvių tautai, persekiojant žmones dėl religinių įsitikinimų bei naikinant ir niekinant didelės meninės ir istorinės vertės religinius paminklus Lietuvoje.

Pastaruoju laiku vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių taikingai sugyventi su Sovietų Sąjunga, būk, ji “pradėjusi orientuotis laisvės kryptimi”. Tačiau šitokie tvirtinimai iš tikrųjų tėra arba naivi iliuzija arba apgauli dujų uždanga komunizmo žiaurumams pridengti. Sovietų Sąjunga tikrumoje okupuotuose kraštuose, kaip ir anksčiau, tebevykdo žiaurią sąžinių prievartavimo politiką. Tai patvirtino visa eilė ekskursantų, kurie praėjusią vasarą lankėsi okupuotoje Lietuvoje, o taip pat paliudijo ir Londono “The Geographical Magazine” korespondentas John Massey Stewart, kuris to žurnalo 1967 metų rugpiūčio mėn. numeryje pranešė, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje sovietinė valdžia jau yra uždariusi net 27 bažnyčias.

Skaityti daugiau: Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje

TARP DVIEJŲ KRAŠTUTINUMŲ

VYTAUTAS VOLERTAS

Laikas ir pastovumas

Šio dešimtmečio lietuviškoji srovė turi savo vingius, krioklelius, užsikimšimus ir išsiliejimus, nes laikas nuolat paviršium plauna įvykius ir mintis. Tų įvykių ir tų minčių būta visokių. Vyko šventės, kongresai, operos; turėta tolimų sportinių išvykų, ekskursijų okupuotan kraštan, svečių iš Lietuvos; pergyventa kniksų ir kiksų okupantui. Jausta karščiavimosi ir santūrumo; tautos samprata lyginta mitui; nepriklausomybė gretinta su puvėsiu; čia laimint čia pralaimint, adoruota jaunystei; būta sąlyčio su kraštutinumais iš kairės ir iš dešinės; skelbta ištikimybė idealui ir atvirumas laikui.

Viskas keičiasi, keičiamės ir mes. Tačiau laiko kaita nėra esminių žymių praradimas. Žmogus visada siekė, mąstė, kūrė, bet Dievu netapo. Žvirblis nesiliovė čirškęs, nors viltys išvirsti koncertmeisteriu nepadidėjo. Nedingo aukos ir išdavimo sąvokos. Liko laisvės troškimas. Savo bruožus išlaikė okupantas — ar tai rusas Lietuvoje, ar žydas Egipte, ar anglas su prancūzu Afrikoje bei Azijoje, ar net demokratas amerikietis Vokietijoje, antram pasauliniam karui pridusus.

Skaityti daugiau: TARP DVIEJŲ KRAŠTUTINUMŲ

Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai

 (Beieškant objektyvesnio kriterijaus mūsų tautos praeičiai)

DR. ZENONAS IVINSKIS

Kai lietuvių tauta 19-tame amžiuje kentė rusų jungą, jos atgimimas prasidėjo per meilę savai kalbai, liaudies folklorui ir Lietuvos valstybės istorijai, ypač seniesiems Mindaugo - Vytauto šimtmečiams. Šie amžiai labiausiai apreiškė lietuvių tautos didybę. Romantiškas anos herojiškos praeities kėlimas tautą vis labiau sąmonino. Jai padėjo aiškiau praregėti ir atsiskirti nuo bendrojo palikimo su lenkais, nuo ją slegiančios unijinės praeities. Ta kryptimi pirmasis žymusis pionierius buvo Simonas Daukantas. Šiandien, kai trečią dešimtmetį besitęsiančioje tremtyje išsibarstėme po įvairius kontinentus, domėjimasis savo praeitimi vėl labiau suaktualėjo. Savo žvilgsnį kreipiame ne tik į mums artimą nepriklausomybės dešimtmetį, bet ir į laikus prieš 500 - 700 metų, ir į pačią giliausią tautos senovę.

Skaityti daugiau: Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai

BENDRUOMENĖ IR LAIKAS

STASYS BARZDUKAS

Juozo Kojelio pasisakymas “Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė” (1967 kovo mėn. Į Laisvę 39/76 nr.) savo keliamais klausimais yra didžiai aktualus, dėl to ir plačiau svarstytinas, nes nuo deramų atsakymų didele dalimi priklausys tolimesnė bei sėkmingesnė lietuvių išeivijos organizuota veikla ir net ateitis. Bendruomenės idealu pripažindamas organišką “nesuskaldytą” išeivijos lietuvių santalką (kolektyvą, visumą), autorius dabartinę Bendruomenę, nevykdančią visų (ypačiai Lietuvos laisvinimo) uždavinių, turinčių lietuvių išeivijai gyvybinės reikšmės, laiko tik “nepilnu ir netobulu tikrosios LB-nės pakaitalu”. Tai įvykę daugiausia dėl to, kad viena sudedamoji Bendruomenės dalis, būtent JAV Lietuvių Bendruomenė, organizuodamasi padariusi “žalingą kompromisą su faktine šiame krašte iš senesnių laikų sukurta organizacine situacija”.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ IR LAIKAS

KOVA DEL LIETUVOS, EUROPOS IR LAISVOJO PASAULIO

DR. ANTANAS RAMŪNAS

1. Lietuva ir Europa: palyginamoji apžvalga ir įžvalga

Ir asmeniui ir tautai yra lengviau gimti, negu atgimti. Vienok gimti mums lemta tik vieną kartą, bet atgimti — daugelį kartų ir, būtent, tiek kartų, kiek kartų mes tvirtai ryžtamės ir sugebame iškilti viršum savęs ir pasaulio. Savęs paties pažinimas bei savižina yra pati pirminė sąlyga pilnutiniam žmogaus ar tautos dvasiniam atgimimui, dvasiniam renesansui, t. y. visapusiškai, pilnutinei žmogaus ar tautos saviraiškai pasaulyje. Deja, iki šiolei lietuvių tauta šito pagrindinio savisąmonės bei saviauklos uždavinio nėra reikiamai atlikusi, nors ir netrūko kai kurių pavienių drąsesnių užsimojimų, bandymų bei polėkių.

Štai mes stovime 50 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo jubiliejaus išvakarėse. Reta tai proga atskleisti lietuvių tautos tapatybę prieš Europą ir prieš pasaulį! Tik, žinoma, viskas nuo mūsų pačių priklausys. Jeigu pristatysime Lietuvos gyvenimą tiktai 50 metų laiko perspektyvoje, tai dar nedaug ką laimėsime. Iš šono žiūrintiems atrodys, jog esame tiktai tauta — kūdikis, gimęs prieš 50 metų. O tuo tarpu mūsų praeitis yra tūkstantmetė ar net daugtūkstantmetė. Juk esame viena iš pačių seniausių ir kartu viena iš pačių šauniausių indoeuropiečių šeimos tautų. Praeityje lietuvių tauta išsiskyrė iš kitų tautų savo retu religiniu, valstybiniu ir pedagoginiu genijum. Istorinė Lietuva yra tarsi ledkalnis: neįžvalgiai akiai atsiskleidžia tik maža ir nereikšminga jos dalelytė. Lietuvai pilnai atskleisti, pilnai suvokti, pilnai įvertinti būtinai reikalinga yra gelmių matavimo. Išvydę gelmes, išvystame ir aukštumas bei viršūnes!

Skaityti daugiau: KOVA DEL LIETUVOS, EUROPOS IR LAISVOJO PASAULIO

LFB Europoje rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius

REZOLIUCIJA VLIK-O SUSTIPRINIMO REIKALU

Lietuviškųjų studijų savaitės Vokietijoje metu atskiros organizacijos turėjo savo posėdžius ir konferencijas. Europos LF Bičiuliai ta proga priėmė šią rezoliuciją:

“Europos LF Bičiulių konferencija Hüttenfelde 1967 m. rugpiūčio 22 d., sustojusi prie aktualiųjų reikalų, priėjo išvadą, kad kitais (1968) metais įvyksianti Lietuvos valstybės 50 metų atstatymo sukaktis ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenėsseimas duoda gerą progą VLIK-ui atsinaujinti ir savo svorį pakelti lietuvių visuomenėje. Todėl konferencija kviečia VLIK-ą sudarančias grupes ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą susitarti taip, kad greta Lietuvos partijų ir kovos sąjūdžių atstovų VLIK-e būtų atstovaujama lietuvių visuomenė per PLB valdybos skirtus pilnateisius atstovus, kurių skaičius nebūtų mažesnis už tų atstovų skaičių, kurį į VLIK-ą deleguoja partijos ir kovos sąjūdžiai”.

ŽODIS LAISVOJO PASAULIO IR PAVERGTIESIEMS LIETUVIAMS

(Perduotas į Lietuvą per Vatikano radiją)

XIV-sios Lietuviškųjų studijų savaitės dalyviai iš Anglijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos, o taip patAustralijos, Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados, susirinkę 1967 rugpiūčio 20-27 dienomis Vasario 16 gimnazijoje, Romuvoje, sveikina seses ir brolius pavergtoje Tėvynėje ir visame pasaulyje.

Skaityti daugiau: LFB Europoje rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius

Lukša-Daumantas ir jo testamentas

PARTIZANŲ MILŽINKAPIŲ BALSAS

“ ... Rengėmės žygiui, mintimis kartodami duotos priesaikos žodžius”, — rašo Juozas Lukša - Daumantas savo knygoje “Partizanai už geležinės už dangos” (pusi. 350), — “atkakliai tęsti kovą už tiesos ir teisingumo triumfą žemėje ir už žmogaus teises, apie kurias tiek daug pasaulyje prikalbėta ir tebekalbama, kurias mes vis dar privalome savo krauju pirkti... Ir iki šiol dar neišpirkome . ..

Partizanų grupė, lydėjusi Juozą Lukšą-Daumantą ligi sienos (kelionei su misija į laisvąjį pasaulį); kairėje priklaupęs Juozas Lukša-Daumantas, didysis Lietuvos partizanų vadas.

Partizanai įpareigojo mus tą jų pradėtą išpirkimo darbą bei kovą tęsti toliau iki galutinės pergalės.

Lukšos ir kitų partizanų testamentas

“ ... Pragmatiniai žmonės, kurių apsčiai esama lietuviškoje visuomenėje”, kalbėjo dr. Adolfas Damušis, LFB Vyr. Tarybos pirmininkas, tardamas žodį partizanų minėjime Dainavoje Lietuvių Fronto studijų savaitėje (1967 metų rugpiūčio mėn. 14 - 20 dienomis), — “nesuvokia spontaniško lietuviškosios sąžinės sukilimo prieš vergiją. Ir dažnai tie, kurie skelbiasi siekią laisvės ir žmoniškumo, naiviai pasiduoda smurtininko vilionėms ir nepajėgia išgirsti pavergto žmogaus pagalbos šauksmo. Jų pragmatinė dvasia padaro juos imliais smegenų plovimui ir smurtininko klasta gali juos lengvai suvedžioti. Jie tiki galingųjų diktatorių propaganda, kuri kontroliuoja viešą spaudą ir technologines komunikacijos priemones ir, nors būdami inteligentingi, negirdi Lietuvos partizanų milžinkapių balso bei persekiojamo žmogaus skundo ..

Skaityti daugiau: Lukša-Daumantas ir jo testamentas

APIE PARTIZANŲ VADĄ MIŠKINĮ

JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS 1950 metų vasarą Vakarų Vokietijoje prieš grįždamas į pavergtą Lietuvą laisvės kovų tęsti.

• • •

Kersteno komitete buv. MVD pulkininko liudijimas 1954.VI.28 apie Lietuvos partizanų vadą Miškinį yra taip užrašytas:

MR. McTIGUE (komiteto tardytojas):    Koks lietuvis buvo, pulkininke, garsiausias ir daugiausia rūpesčių pridaręs jūsų patyrime su partizanais?

Pulk. leit. BURLICKIS: Daugiausia rūpesčių pridaręs ir visuotinai pripažintas vadinamo lietuvių banditų judėjimo vadas buvo lietuvis, vardu Miškinis. Lietuvių tauta laikė šitą Miškinį tautiniu didvyriu, ir jis turėjo milžinišką autoritetą tarp lietuvių.

Mr. McTIGUE: Kas su juo nutiko, pulkininke, ar jūs žinot?

Pulk. leit. BURLICKIS: Kiek tai liečia kovą su Miškinio grupe, aš šiek tiek žinau įvykius 1946-50 metais. Nuo 1948 iki 1949 ir 1950 — tuo laiku, pagal informacijas, pateiktas vietinių NKVD organų, Miškinis baigė dviejų metų žvalgybos kursus amerikiečių mokykloje ir 1950 grįžo į Lietuvą, buvo į Lietuvą infiltruotas, ir tuo metu buvo miškelyje netoli Prienų šilų. Pagal įsakymą likviduoti jo grupę ir jį patį buvo sukoncentruota, sutraukta į vieną vietą daug kariuomenės. Operacijoms Miškiniui suimti ir likviduoti vadovavo pats Kruglovas. Jam buvo pavestos visos operacijos. Apsuptas ir pasijutęs absoliučiai beviltiškoje padėtyje, pagal vietinių NKVD organų informacijas, Miškinis nusižudė.

• • •

 

Partizanai prie Biržulio ežero

VLADAS RAMOJUS

Viename reportaže rašoma, kad prie Biržulio ežero, netoli Pavandenio miestelio, Žemaitijos gilumoje, retai žmogus užklysta. Ten klampūs pakraščiai, apaugę žilvičių ir juodalksnių krūmais, vietomis daro jį visiškai neprieinamą. Tik įvairūs vandens paukščiai pliuškenasi tankiuose meldynuose, vakarais žaliuose mauruose traukia savo nuobodžias dainas varlės.

Šitose neprieinamose vietose prie Biržulio ežero 1945 metais ėmė spiestis iš Pavandenio apylinkių kilę žemaičiai partizanai. Iš čia jie patraukdavo į miestelį, užeidavo į kleboniją, apeidavo ir platesnes apylinkes. Kad žinotų okupantas, kokia jėga Biržulio ežero pakrantėse ir kitose vietovėse yra susibūrusi, partizanai dažnai slaptai išklijuodavo atsišaukimus:

“Broliai lietuviai, mūsų tėvynė verkia kruvinomis ašaromis suklupusi sunkiame Golgotos kelyje, kada jos kūną — pūslėtomis rankomis išpurentą, gausiu prakaitu sumirkytą žemę gabalais plėšo užmiršę Viešpatį ir Jo prisakymus bedieviai. ..”

Partizanų kovos apie Pavandenį liepsnojo iki 1949 metų, kol beveik visi kovotojai paguldė galvas kovos lauke.

Skaityti daugiau: Partizanai prie Biržulio ežero

Revoliucionieriai prieš revoliuciją

 (SVETLANOS ALELIUJEVOS STALINAITĖS PROTESTAS)

DR. JONAS GRINIUS

Žvelgiant į XX amž. pirmąją pusę, nekyla abejonės, kad greta dviejų pasaulinių karų Rusijos revoliucija turi taip pat pasaulinės reikšmės, nors be pirmojo karo ji nebūtų kilusi, o be antrojo — iš revoliucijos atsiradusi Sovietų Sąjunga nebūtų įgavusi pasaulinio svorio, kokį ji dabar turi. Kadangi šiemet Sov. Sąjunga stengiasi kuo iškilmingiausiai paminėti vadinamąją spalio revoliuciją, kuri įgalino rusų komunistus pasigrobti valdžią Rusijoj, todėl kiekvienas rimtai galvojantis žmogus negali nepamąstyti apie aną prieš 50 metų įvykusį politinį bei visuomeninį perversmą. Stabtelėjant prie jo, čia neketiname nei jo eigos piešti, nei pasakoti Sov. S-gos istorijos, nei įvertinti to perversmo reikšmės mūsų tėvynei Lietuvai. Tesinori padaryti tik kelias vertinamąsias pastabas, kurias pažadina Stalino dukters Svetlanos Aleliujevos pabėgimas iš Sov. S-gos į Vakarus.

Pirmiausia, ar revoliucija yra teigiamas veiksnys visuomeninei ir politinei pažangai? Vienodo atsakymo į tai neduoda nei istorikai, nei sociologai. Tie, kurie neturi pasaulėžiūrinio tikslo revoliucijai teisinti, į ją dažnai žiūri neigiamai, nes ji neapseina be nekaltų gyvybių naikinimo ir dažniausiai nepasiekia tų tikslų, kokių revoliucijos dalyviai ar jų vadai prieš tai norėjo. Su revoliucijomis šitaip atsitinka dėl to, kad apskritai kilnūs žmonių tikslai blogomis priemonėmis ne tik nepasiekiami, bet duoda net priešingus vaisius. Tuo tarpu pačioje revoliucijos esmėje glūdi prievarta, kuri, netvarkoma teisingų įstatymų, savaime traukia į savivalę ir nelaisvę. Šitoks pavojus ypač grasė Rusijos revoliucija, nes jos vadų žymi dalis (socialrevoliucinieriai ir bolševikai) pateisino visokias priemones savo partijų tikslams pasiekti.

Skaityti daugiau: Revoliucionieriai prieš revoliuciją

Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

DR. JULIUS J. BIELSKIS

Konsularinė tarnyba, pasiekusi šių dienų lygį, yra įdomi savo praeitimi ir būtina, svarbi ir reikšminga valstybių tarptautiniuose santykiuose. Kaip ir kiekviena kita sritis, konsularinė tarnyba turi savo istoriją. Ši tarnyba vystėsi, šakojosi ir tobulėjo šimtmečių laikotarpyje. Šių dienų modernios ir nepriklausomos valstybės be konsularinės tarnybos vargiai pajėgtų patenkinamai palaikyti ryšius tarptautiniuose santykiuose, o ypač ekonominėje srityje.

Šios tarnybos pradžia siekia gilią senovę. Pats vardas ar pavadinimas—“konsulas” ar “konsulatas” — reiškė tada visai ką kitą, gi pati tarnyba turėjo visai kitokius tikslus bei pareigas, negu kad šiais laikais.

Senovės Romos respublikoje, dar prieš krikščionybės laikus, pašalinus iš pareigų karalius, naujieji du vyriausieji krašto valdovai buvo vadinami “konsulais — teisėjais”. Ši praktika Romos imperijoje tęsėsi ilgą laiką. Napoleonas Bonaparte, įsigalėjęs Prancūzijoje, pasivadino “konsulu”, kas reiškė vyriausią valdovą. Jis laikėsi to titulo iki 1804 metų, kol tapo imperatoriumi.

Skaityti daugiau: Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

JAV-SE GIMUSIO LIETUVIO PASISAKYMAI

PAŠNEKESYS SU ANTANU B. MAŽEIKA, JR., LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS PREZIDIUMO NARIU INFORMACIJOS REIKALAMS

Antanas B. Mažeika, Jr. (gim. 1940.IV.l) augo ir aukštąjį mokslą baigė New Yorko mieste. Vidurinę mokyklą (La Salle Academy) baigė 1954 metais, o kolegiją (Queens College) — 1963 metais, įsigydamas bakalaureato laipsnį (B. S.) bio-chemijoje. Šiuo metu lanko specialų informacijos institutą New Yorke, norėdamas pagilinti savo žinias toje srityje. B. Mažeika yra atlikęs karinę tarnybą, šiuo metu yra ar

mijos rezervo narys (member of the 307th General Hospital Army Reserves). Gražina (naujųjų ateivių duktė) ir Antanas augina sūnų Tadą. Dirba Institute of Neuro Chemistry, New Yorke.

—    Gimėte ir augote Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Iš kur pas Jus tiek daug meilės Lietuvai ir lietuviškiems reikalams?

—    Ne tik aš, bet jau ir mano tėvai yra gimę ir augę Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Mano tėvas buvo ir tebėra nepaprastai aktyvus lietuviškoje veikloje (Lietuvos Vyčių organizacijoje ir kitose katalikiškose grupėse). Nuo mažens teko su tėvais dalyvauti suvažiavimuose, konferencijose bei šimtuose susirinkimų. Lietuvos ir lietuviškieji reikalai augte įaugo manyje. Panaši padėtis yra ir su mano seserimi bei broliu, kurie yra kiek jaunesni už mane. Ir vienas ir kitas aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Mano tėvai buvo patys didieji lietuviškos dvasios įžiebėjai manyje.

Skaityti daugiau: Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

DARBAI IR ĮVYKIAI -LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Kremlius nepasitiki Lietuvos komunistais

•    Revoliucija studentijos komjaunime Lietuvoje

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

•    Renka medžiagą apie raudonuosius partizanus

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Šimtai įtakingų amerikiečių jungiasi į Rezoliucijoms Remti Komiteto žygį

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV LB Penktosios Tarybos I-ji sesija

•    Bronius Nainys, naujasis JAV-bių LB centro valdybos pirmininkas

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Veiksnių konferencija Washingtone

•    Nutraukti ryšiai su latviais ir estais

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS: —

•    Karalystė nuo 1251 metų

•    Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus pasisakymas Lietuvos valstybės įkūrimo klausimu

JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE: —

•    Jaunimas savo galvosena išgąsdino senimą

EUROPOS LIETUVIUOSE: —

•    Atsinaujinimas pasipriešinimo dvasia

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Vytautas Galvydis, vadovavęs trejus metus JAV-bių ir Kanados LF bičiuliams

•    JAV-bių ir Kanados frontininkai renka naują centro valdybą

•    Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitė

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Nors Lietuvos kompartijos pirmuoju sekretorium po Kapsuko mirties paskirtas 1936 A. Sniečkus visą laiką išsilaikė, nepaisant pasikeitimų pačiame Kremliuje, iš paviršiaus žiūrint, jis būtų labiausiai patikimas Kremliaus patikėtinis, tačiau faktiškai yra kiek kitaip. Nepaisant Sniečkaus sugebėjimo įsiteikti ir Stalinui, ir Chruščiovui, ir Brežnevui ir nežiūrint jo intymių ryšių su Suslovu, Kremlius vis tiek prie Sniečkaus antruoju sekretorium laiko tikrą maskvinį rusą. Nuo 1961 tuo antruoju sekretorium yra Borisas Popovas. Prieš jį buvo Borisas Šarkovas. Popovas yra ne tik Kremliaus akys ir ausys Lietuvos kompartijos centro komitete, sekretoriate ir politbiure, bet ir Lietuvos rusinimo pagrindinis variklis. Jis visur kiša rusus arba surusėjusius lietuvių kilmės hibridus. Todėl ir dabartiniame kompartijos centre yra net 35 rusai. Taip pat ir administracijoje bei pramonėje visur kišami rusai. Administracijos viršūnėse greta tikrų maskvinių rusų, kaip Nikalojus Bielianinas, ryšių “ministras”, Borisas Dubasovas, Centrinės Statistikos Valdybos viršininkas (tarp kita ko, šios valdybos vedama statistika yra dvejopa: viena skirta tik kompartijos ir administracijos viršūnėms, paremta tikrais faktais ir duomenimis, antra — skirta viešumai ir atitinkamai sufrizuota; pirmosios duomenys laikomi po raktu ir tik su Dubasovo leidimu galima juos pamatyti). Vadinamas "ministras pirmininkas” yra Josifas Antonovičius Maniušis, jo pavaduotojas — Povilas Aleksandrovič Kulvietis, automobilių transporto ir plentų "ministras” — Vladislovas Petrovič Martinaitis, prekybos “ministras — Anatolijus Ivanovič Mikutis, popierio ir medžio apdirbimo pramonės “ministras” — Povilas Michailovič Kurys, Vilniaus universiteto prorektorius Lazutka, geležinkelių valdybos viršininkas Žemaitis ir daugelis kitų. Nors jų pavardės dar lietuviškos, bet dažnas jų yra uolesnis Kremliaus pataikūnas už pačius tikruosius rusus. Lietuvių vengia, ir jų vadovaujamose įstaigose lietuviui gauti tarnybą sunkiau, negu kupranugariui pralįsti pro adatos ausį.

Skaityti daugiau: KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

“Niekam ne paslaptis”, kalbėjo P. Vaitkevičius, universiteto komjaunimo komiteto sekretorius, keturioliktoje komjaunimo konferencijoje, įvykusioje 1966 metų pabaigoje Vilniuje, “kad šiandieną randa vietos komjaunuolių tarpe abejingumas, miesčioniškumas, politinis bukumas, nesąžiningumas”. Ir čia jis išvardina visą eilę iškrypimų, pairimų bei pasipriešinimo komjaunimo linijai pačių komjaunuolių tarpe pavergtos Lietuvos studentijoje, štai, keletas iš P. Vaitkevičiaus visos virtinės suminėtų pavyzdžių, perduodami jo paties žodžiais:

“... štai II k. lituanistė komjaunuolė Žarskytė per nepilnus dvejis metus sugebėjo padirbti net 12 dėstytojų parašų, apsivogti. Kas gali patikėti, kad jos draugai komjaunuoliai nežinojo apie tai ? Niekas. To negali būti. Žinojo ir tylėjo tol, kol žinios nepasiekė dekanato. Po pokalbio dekanate Žarskytė bandė žudytis. Dabar guli ligoninėje ..

“ .. .Kaip žinome, paskutiniu metu kai kurie mūsų jaunuoliai pamėgo naujamadžius “talismanus” ... šituo pavyzdžiu seka ir mūsų studentai, net komjaunuoliai. Su aukso kryželiu ant kaklo vaikšto Ema Žilinskaitė, IV k. ekonomistė, fakultete vadinama aktyviste. Paklausta, kodėl ji nešioja kryželį, labai nustebo, girdi, kas čia tokio, laiko mada, galų gale tai mūsų (suprask, studentų) ženklas?!”

Skaityti daugiau: REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Praėjusiame “Į LAISVĘ” numeryje buvo užsiminta apie krepšininkų organizuojamų išvyką į okupuotą Lietuvą. Nežiūrint laisvinimo veiksnių, lietuviškų organizacijų, spaudos bei patriotinės visuomenės nepritarimo, “Vilnies” ir “Vienybės” laiminama (“Dieve, jiems padėk!”) iš antraeilių žaidėjų sudaryta krepšinio komanda rugpiūčio antroje pusėje svečiavosi pavergtoje Lietuvoje. Komandą sudarė: R. Gudas, P. Miniotas, R. Miknaitis, J. Jansonas, A. Sepetavičius, A. Jankauskas, J. Janky-Jankauskas, A. Razutis, J. Kaunas, R. Dirvoms; palydovai: R. Mieželis, dr. G. Byla-Bylaitis, A. Janulaitis, R. Babickas, A. Juškys.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

Vilniaus M. K. Čiurlionio vardo meno mokyklos ir technologinio technikumo mokiniai, universiteto ir dailės instituto studentai, dėstytojai bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai 1967 m. vasarą buvo išvykę į Merkinės apylinkę rinkti tautosaką ir medžiagą apie raudonųjų partizanų veiklą šiose apylinkėse vokiečių okupacijos metu. Ekspedicijoje dalyvavo apie 100 įvairių specialybių žmonių. Ruošiamasi apie Merkinę išleisti knygą. Rinkta medžiaga ir apie 1831 bei 1863 m. sukilimus. Medžiagą apie Lietuvos partizanus, kovojusius prieš rusų okupaciją po II-jo pasaulinio karo nesidomėta.

Skaityti daugiau: RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

Jungtinių Amerikos Valstybių kongresas, priimdamas Monagan rezoliuciją (H. Con. Res. 416), vienbalsiai pasisakė už Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių bylos perkėlimą į Jungtines Tautas ir laisvo apsisprendimo teisių tose valstybėse atstatymą. Nei Valstybės departamentas, nei JAV-bių prezidentas nesiima iniciatyvos tą rezoliuciją įgyvendinti. Rezoliucijoms Remti Komitetas mobilizuoja visas galimas jėgas Valstybės departamentą ir JAV-bių prezidentą palenkti mūsų pusėn.

Įtakingi amerikiečiai didina žygininkų gretas

1987 metų antroje pusėje šimtai pačių įtakingiausių amerikiečių įsijungė į Rezoliucijoms Remti Komitetą. Visų išvardinti nė nemėginama, čia suminimi tik tie, kurie yra žinomi visame krašte. Štai, dalis tų žymiųjų amerikiečių: —

Politikai visuomenininkai, kultūrininkai — RICHARD M. NIXON, buvęs JAV-bių viceprez.; FRANK D. O’CONNOR, New Yorko miesto tarybos pirmininkas:    DR. MAX

RAFFERTY, Kalifornijos steito švietimo skyriaus valdytojas; JOHN RICHARDSON, Jr., Laisvosios Europos (Free Europe, Inc.) organizacijos pirmininkas; vyskupas EDWARD E. SWANSTROM (New York, N. Y.); REV. RAYMOND J. SWORDS, S. J., Holy Cross kolegijos prezidentas (Worcester, Mass.); JESSE M. UNRUH, Kalifornijos legislatures žemųjų rūmų pirmininkas ir kit.

Skaityti daugiau: ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV LB V-ji Taryba pirmajai sesijai rinkosi New Yorkan ir 1967.IX. 23-24 posėdžiavo Statler Hilton viešbutyje. Organizacinė praktika lemia pirmajai sesijai apsiriboti standartine programa: buvusios tarybos veiklos apyskaitų priėmimas, naujai kadencijai tarybos prezidiumo ir centro valdybos pirmininko rinkimas ir bent provizorinis ateinantiem trim metam darbo paplanavimas. Tų tikslų atsiekimui ir šios sesijos programa daugmaž buvo sukirpta, žinoma, taip pat visi kiti tradiciniai, turint laiko, reikalingi, bet gal ir ne visai būtini priedai, k. t., sveikinimai, banketas su koncertine dalimi ir paskaita, na, ir nereikalingi ginčai pasenusiais ir ne taip jau svarbiais klausimais.

Sesija priėmė buvusios kadencijos tarybos prezidiumo ir centro valdybos veiklos apyskaitas, išrinko naujus organus, išgirdo kontrolės komisijos, garbės teismo bei kai kuriuos informacinius pranešimus, tik pritrūko laiko ateities darbams paplanuoti.

Išsamius, Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą liudijančius pranešimus padarė IV-sios tarybos prezidiumo pirmininkas V. Volertas, centro valdybos pirmininkas J. Jasaitis, švietimo tarybos pirmininkas J. Ignatonis, Kultūros fondo pirmininkas Z. Dailidka, Jaunimo sekcijos pirmininkas V. Kleiza. Iždininko M. Šimkaus paruoštą finansinės apyskaitos aktą per skaitė c. v. pirm. J. Jasaitis, kontrolės komisijos (pirm. dr. St. Biežis) aktą perskaitė dr. L. Kriaučeliūnas; garbės teismo pirmininkas Ve. Sidzikauskas padarė oficialų pasisakymą c.v. narius liečiančiu klausimu.

Skaityti daugiau: JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA

BRONIUS NAINYS, NAUJASIS JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS CENTRO VALDYBOS PIRMININKAS

BRONIUS NAINYS, Chicago, Illinois (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirmininkas su žmona Brone ir dukromis — Rūta (kairėje) ir Laima (dešinėje).

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės naujai išrinktoji Taryba turėjo savo pirmą sesiją 1967 metų rugsėjo mėnesio 23 ir 24 dienomis New York’o mieste ir sudarė savo vykdomuosius organus. Centro valdybos pirmininku išrinktas Bronius Nainys iš Chicagos (Illinois).

Bronius Nainys gimė 1920 metų lapkričio mėnesio 15 dieną Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Baigė Linkuvos gimnaziją, P. L. P. karo mokyklą (aspirantu) ir Vytauto Didžiojo universitetą. Studijas gilino Chicagoje (Illinois Institute of Technology), įsigydamas magistro laipsnį civilinėje inžinerijoje, šiuo metu dirba kaip skyriaus vedėjas vagonų statybos įmonėje Chicagoje. Yra užpatentavęs kelis išradimus.

Bronė (Vilcinaitė) ir Bronius Nainiai augina dvi dukras: Laimą, baigusią gimnaziją, Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklą ir Chicagos lietuvių pedagogini institutą, šiuo metu Loyolos universitete Chicagoje studijuojančią politinius mokslus ir Rūtą — lankančią Marijos aukštesniąją ir Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklas.

Skaityti daugiau: BRONIUS NAINYS, NAUJASIS JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS CENTRO VALDYBOS PIRMININKAS

VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

1967 metų spalio mėnesio 21 ir 22 dienomis laisvinimo tradicinių veiksnių viršūnės buvo suplaukusios specialiai konferencijai į JAV-bių krašto sostinę Washingtoną. Konferencija atsiribojo nuo kitų gyvų mūsų politinių junginių, neatsižvelgdama visai į tai, kad pastarųjų atsiekti laimėjimai paskutinių kelerių metų laikotarpyje buvo žymiai didesni, negu kad amžiumi senesniųjų veiksnių.

Konferencijos dalyviai

Konferenciją organizavo ir jai iki aukšto laipsnio vadovavo Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, pakviesdamas LB, diplomatinės-konsularinės tarnybos, ALT-bos ir LLK-to atstovus. Štai toms penkioms grupėms atstovavę asmenys:

VLlK-as— Dr. K. Valiūnas, J. Audėnas, dr. A. Budreckis, J. Sonda, P. Vainauskas ir dr. Br. Nemickas.

Lietuvių Bendruomenė — J. Bachunas, St. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, J. Staniškis, J. Gailiušytė, M. Lenkauskienė, Br. Nainys, A. Rinkūnas ir A. Mikulskis.

Diplomatinė - konsularinė tarnyba   —J. Kajeckas, A. Simutis, dr. P. Daužvartis, dr. S. Bačkis ir dr. J. Žmuidzinas.

Amerikos Lietuvių Taryba — A. Rudis, dr. V. Šimaitis, L. Šimutis, T. Blinstrubas, E. Bartkus ir M. Vai-dyla.

Lietuvos Laisves Komitetas— V. Sidzikauskas, dr. J. Puzinas ir V. Vaitiekūnas.

Skaityti daugiau: VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE

NUTRAUKTI RYŠIAI SU LATVIAIS IR ESTAIS

Prieš keletą metų JAV-bių lietuviai, latviai ir estai suformavo taip vadinamą Joint Baltic American Com-mitte. Lietuviams tame komitete atstovauja Amerikos Lietuvių Taryba. Šis vienetas niekad ypatingos veiklos nebuvo išvystęs; pasitenkindavo pora ar trejetą rutininių metinių posėdžių. Šiais veiklos metais (1966-67) to komiteto pirmininko postas priklausė lietuviams, ir jį pasiėmė A. Rudis, ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkas. Buvo lauktina veiklos gyvinimo ir santykių su latviais ir estais stiprinimo. Toli gražu taip neįvyko.

Skaityti daugiau: NUTRAUKTI RYŠIAI SU LATVIAIS IR ESTAIS

KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS

Per beveik 50 metų besididžiuodami atgauta nepriklausomybe, nepasirūpinome ir nepasistengėme jaunųjų respublikų sujungti su senąja praeitimi. Šimtametė rusų priespauda buvo išdildžiusi visus valstybinio gyvenimo likučius. Lietuva atgimė tik tautinės sąmonės išbudinta. Nepriklausomybę atgavus, visi valstybiniai pagrindai reikėjo kurti naujai.

Bet laikas ėjo, ir susirūpinimas augo: Lietuva sena valstybė, dargi karalystė, o mes iškilmingai minime tik vos prieš keletu dešimtmečių atgautų nepriklausomybę, dažniausia net neužsimindami apie gilių senovę, lyg jos nebūtų buvę. Kartais atrodydavo, lyg kai kuriose sferose todėl nenorėta senovės prisiminti, kad nebūtų užtemdyta naujai iškovota nepriklausomybė.

Bet kai nepriklausomybės metai buvo perviršyti naujos vergijos metų, kai pasaulyje atsirado dešimtys naujų valstybių, kilusių iš laukinių genčių, niekad neturėjusių tautinio-valstybinio gyvenimo, laisvieji lietuviai su nerimu pradėjo ieškoti ryšių su giliųja praeitim. Prasidėjo mindauginis sųjūdis. Kai prieš 5 metus Baltimorėje Vasario 16 minėjime iškėliau reikalų minėti ne Ūk nepriklausomybės paskelbimo, bet ir valstybės įsteigimo sukaktį, tai minėjimo dalyviai šiam pasiūlymui gyvai pritarė. Buvo suorganizuota speciali peticija Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai. Spaudoje nuolat pasirodydavo mindauginėmis temomis straipsnių.

Dabar viso šio sųjūdžio pirmasis laimėjimas pasiektas. Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus vedėjas (kun. dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.) tik kų paskelbė to skyriaus pasisakymų (spausdinamų atskirai), padarytų Lituanistikos Instituto suvažiavime, į-vykusiam 1967 m. gegužės 6 d. Minėto instituto istorijos skyrius nutarė, kad galutiniu Lietuvos vaistybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.

Skaityti daugiau: KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ

LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS PASISAKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ĮKŪRIMO KLAUSIMU

Lituanistikos Instituto suvažiavime Philadelphijoje, 1967 m. gegužės 6 d., popietiniame posėdyje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas Stasys Barzdukas, Baltimorės Lietuvių Bendruomenės valdybos prašomas, kreipėsi į Lituanistikos Institutą, kad jis nustatytų Lietuvos valstybės įsikūrimo datą. Išklausęs jo prašymą, suvažiavimo prezidiumas klausimą spręsti pavedė Lietuvos istorijos skyriui, kuris tą pačią dieną savo posėdyje nutarė, kad galutiniu Lietuvos valstybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.

Lietuvos valstybė kūrėsi per keliolika šimtmečių. Jau I-jo amž. gale (apie 98 m.) minimas aisčių vardas. Vėliau iki XI-jo amž. pradžios minimos įvairios aisčių kiltys, 1009 m. jau paminėtas ir Lietuvos vardas. Nuo to laiko iki Mindaugo įvairiose kronikose užtinkame daug fragmentarinių žinių apie lietuvių kovas su rusais, lenkais ir Livonijos ordinu. Deja, tos kronikos neduoda konkrečių žinių apie Lietuvą ir jos valdovus. Pirmoji žinia apie Lietuvos kunigaikščius, be aiškios datos (1215-1219?), užtinkama Ipatijaus metraštyje, kur tarp kitų kunigaikščių minimas ir Mindaugas.

Skaityti daugiau: LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS PASISAKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ĮKŪRIMO KLAUSIMU

JAUNIMAS SAVO GALVOSENA IŠGĄSDINO SENIMĄ

JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės (įvykusios 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje, Michigan, JAV) organizatoriai įtraukė į programą, ir mūsų studentijos atstovus. Jie simpoziumo forma (rugpiūčio mėn. 19 d.) pasisakė apie savo prisidėjimą prie kovos dėl Lietuvos laisvės ir apskritai apie Lietuvos laisvinimo darbą. Jų pasisakymai ir galvosena tais klausimais sukrėtė ir išgąsdino studijų savaitės dalyvius, atstovaujančius vidurinei ir senajai kartai.

Simpoziumo dalyviai. Dr. P. Kisieliaus ir kitų pastangomis iš Chicagos buvo iškviesti aštuoni aktyvesni lietuvių studentijos atstovai, aktyviai dalyvaują ateitininkuose ar skautuose: A. Zailskytė, M. Pakalniškytė, G. Mačionytė, U. Juodvalkis, P. Prapuolenis, P. Zailskas, V. Valaitis ir L. Valaitis.Prie chikagiškių prisijungė pora studentų iš Detroito (Michigan): I. Damušytė ir V. Kutkus. Visi išvardintieji yra įpusėję ar jau bebaigią savo studijas kolegijose ar universitetuose. Simpoziumo moderatorius dr. A. Klimas (Rochester, New York, JAV) leido kiekvienam dalyviui išdėstyti savo mintis, vėliau jas papildyti ar atsakyti į klausytoji} klausimus. Beveik visi simpoziumo dalyviai turėjo paruošę minėta tema įžanginius kelių minučių pareiškimus ir juos perskaitė.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS SAVO GALVOSENA IŠGĄSDINO SENIMĄ

ATSINAUJINIMAS PASIPRIEŠINIMO DVASIA (Mintys iš XIV-sios lietuvių studijų savaitės)

EUROPOS LIETUVIUOSE

Kokios tai būtų lietuviškosios studijos, jeigu jose nebūtų liečiami lietuvybės ir lietuvių tautos klausimai. Nuo šitos savo tradicinės linkmės nenukrypo nė XIV-ji Lietuviškųjų studijų savaitė, įvykusi 1967 metų rugpiūčio 20-27 Vasario 16-sios gimnazijoje, Romuvoje. Ypatinga ji buvo tuo. kad iš dalies sutapo su LK MA Vll-ju suvažiavimu ir įsijungė į jo darbus (VIII.23-27). Dėl tos priežasties originali savaitės paskaitinė dalis buvo kiek siauresnė, negu paprastai, ir labiau apsiribojo laiko aktualijomis.

STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. dr. V. Kazlauskas (Roma, Italija) su dr. K. J. Čeginsku (Upp-sala, Švedija). Visos nuotraukos šiame puslapyje yra kun. J. Dėdino.

STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. Domininkas Kenstavičius (dešinėje) dėsto savo mintis dr. Jonui Griniui (Muenchen, Vak. Vokietija).

VETERANAI VEIKĖJAI STUDIJŲ SAVAITĖJE — Dr. Juozas Eretas (Bazei, Šveicarija), kairėje, su dr. Zenonu Ivinskiu (Bonn, Vakarų Vokietija).

Tautos valia ir pasipriešinimas

Taip pavadintoje paskaitoje dr. K. J. Čeginskas (Švedija) aptarė tautų, išeidamas iš jos valios būti tauta. Anot jo, tauta yra, kas, kiek ir kol nori būti tauta. Analizuodamas tokią “tautos valios” sąvoką, jis išskyrė keturis pagrindinius jos veikimo laukus, kuriuose ji labiausiai pasireiškia: tautinę sąmonę, valstybingumą, visuomeninį solidarumą ir tautinę kultūrą.

Skaityti daugiau: ATSINAUJINIMAS PASIPRIEŠINIMO DVASIA (Mintys iš XIV-sios lietuvių studijų savaitės)

VYTAUTAS GALVYDIS, VADOVAVĘS TREJUS METUS JAV-BIŲ IR KANADOS LF BIČIULIAMS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

VYTAUTAS GALVYDIS, Cicero, Illinois (JAV), Lietuvių Fronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininkas, netrukus perduodąs valdžią naujai išrinktai centro valdybai.

Šiais laikais bet kurios organizacijos ar jos vieneto pirmininko pareigos yra nepaprastai sunkios, pareikalaujančios daug laiko, darbo, kantrybės, patvarumo, ištvermingumo, energijos ir pinigo. Vytautui Galvydžiui teko išbūti Lietuvių Pronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininku ne vienerius, ne dvejus, bet trejus metus, šiomis dienomis jis perduoda valdžią naujai išrinktai LFB JAV-bių ir Kanados centro valdybai, kurios visi nariai yra iš Cleveland’o (Ohio, JAV) ir jo apylinkių.

Vytautas Galvydis, perduodamas valdžią naujajai valdybai, gali pasidžiaugti ir kartu pasididžiuoti, nes, jam ir jo bendradarbiams vadovaujant, JAV-bių ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių veikla ir pagyvėjo, ir sustiprėjo. Visa tai neįvyko be centro valdybos planavimo, pastangų ir darbo. Vytautas Galvydis ir visi jo bendradarbiai verti už tai visų LF Bičiulių padėkos ir pagarbos.

Vytautas Galvydis gimė, augo ir baigė gimnaziją rytų Aukštaitijoje. Aukštojo mokslo studijas pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetuose; Lietuvoje buvo pasirinkęs humanitarinius mokslus. Vokietijoje ir JAV-se studijų šaką pakeitė, galutinai apsispręsdamas už inžineriją. Inžinerijos studijas pradėjo Tuebingen’o universitete (Vokietijoje), jas tęsė ir baigė Chicagoje (Loyolos universitete ir Chicagos tech. kolegijoje), įsigydamas bakalauro laipsni statybos - konstrukcijos srityje. Šiuo metu jis dirba kaip statybos inžinierius Illinois steito kelių skyriuje.

Skaityti daugiau: VYTAUTAS GALVYDIS, VADOVAVĘS TREJUS METUS JAV-BIŲ IR KANADOS LF BIČIULIAMS

JAV-BIŲ IR KANADOS FRONTININKAI RENKA NAUJĄ CENTRO VALDYBĄ

Lietuvių Fronto Bičiulių, gyvenančių JAV-se ir Kanadoje, centro valdyba perkeliama į Cleveland’ą (Ohio, JAV). Trejetą metų centro valdybos būstinė ir visi jos nariai buvo iš Chicagos ir apylinkės. Į naujai renkamą JAV-bių ir Kanados frontininkų centro valdybą kandidatuoja (visi iš Cleveland’o): V. Akelaitis, V. Čyvas, J. Mikonis, V. Palonas, V. Rociūnas, J. Skrinska, J. Vasaris ir J. Žilionis. Rinkimai (korespondenciniu būdu) bus pravedami lapkričio mėnesį. Rinkimų rezultatai paaiškės gruodžio mėnesio pradžioje. Į kontrolės komisiją kandidatuoja (visi iš Cicero, Illinois, JAV): G. Bučmys, K. Gimžauskas, V. Laniauskas, K. Račiūnas ir A. Šatas. Rinkiminę komisiją sudaro: V. Skladaitis (pirm.), G. Maurutienė ir J. Gelumbauskas. Rinkiminės komisijos adresas: 128 Chambers St. Waterbury, Connecicut, 06708, USA.  (rd.)

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko 1967 metų rug-piūčio 13 - 20 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Studijų savaitės tema — Lietuvos valstybingumo kelias. Tema parinkta atsižvelgiant į tai, kad ši (11-ji iš eilės) studijų savaitė įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties ženkle ir išvakarėse. Susidomėjimas buvo nemažas:    savaitės dienomis susirinkdavo iki 80 LFB sąjūdžio narių ir svečių, o savaitgalyje sugužėjo net iki 200.

Dauguma bičiulių su šeimomis iš Detroito, Clevelando ir Chicagos suvažiavo jau sekmadienį, rugp. 13 d., nors oficialus studijų savaitės atidarymas įvyko pirmadienio rytą, “Dainavos” kalneliuose pakėlus vėliavą, sugiedojus Lietuvos himną ir LFB JAV ir Kanados cv pirm. V. Galvydžiui tarus žodį. Po to stovyklavietės koplyčioje šv. Mišias atlaikė prel. A. Bačkis, pamoksle akcentuodamas būtinumą lietuvių vieningos kovos už tautos laisvę ir už kenčiančią Lietuvos Bažnyčią.

Lietuvos diplomatų amžius kelia nerimą

Pirmąją paskaitą tema “Lietuvos problema ir Lietuvos diplomatinė tarnyba” skaitė dr. S. Bačkis. Jis pabrėžė, kad skaudžiausias smūgis Lietuvos problemai ir kartu Lietuvos diplomatijai būtų, jei JAV pripažintų Lietuvos okupaciją. Bet kol kas tokių ženklų nesimato: mirusių konsulų vieton vis paskiriami nauji. Dr. S. Bačkis pastebėjo, kad kai kieno keliama mintis, jog Lietuvai reikia siekti satelitinio statuso, yra labai pavojinga. Kol kas dabartinę Lietuvos okupaciją iš laisvųjų Europos kraštų pilnai pripažinusi yra tik Švedija. Jis iškėlė daug įdomių smulkmenų iš Lietuvos diplomatijos veiklos pokario laikotarpyje. Pastebėjo, kad mūsų diplomatai turi būti labai atsargūs ir negali kištis į jokius lietuvių politinius ar organizacinius ginčus. Liūdnoka žinia, kad Lietuvos diplomatų amžiaus vidurkis 65-70 metų. Kas ateis į jų vietas? Buvo kelta klausimų, ar negalėtų jaunosios jėgos įsijungti į Lietuvos diplomatinę tarnybą? Bet, dr. S. Bačkio žodžiais, kuris universitetą baigęs ir diplomatinei gamybai pasiruošęs akademikas norėtų dirbti už tą atlyginimą, kurį gauna Lietuvos diplomatinės tarnybos žmonės ? Kitas klausimas, ar tokius žmones JAV-bių, Britanijos ir kitų kraštų vyriausybės leistų į pareigas įvesti.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Dr. Zenonas Ivinskis, Bonn (Vakarų Vokietija), Bonn’os universitete žiemos semestre (1967-68 mokslo metais, nuo spalio mėnesio 15 d.) skaito kursą: “Pabaltijo valstybės jų nepriklausomybės metais ir II-jo pasaulinio karo metu (1918 - 1945)”. Pratybų (seminarų) tema: “Pabaltijo valstybių užsienio politika tarp dviejų pasaulinių karų”. Šitam kursui ir seminarui bus panaudota Vakarų Vokietijos užsienių reikalų ministerijos ir kitų vokiečių archyvų medžiaga. Paminėtina, kad prof. dr. Zenonas Ivinskis perrinktas Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininku.

•    Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), dėl sušlubavusios sveikatos negalėjo vasaros semestrą skaityti paskaitų Muenster’io universitete. Jo sveikata nėra pagerėjusi ir nė žiemos semestre negali savo paskaitų tęsti.

•    Kun. Jonas C. Jutkevičius, Worcester, Massachusetts (JAV), šv. Kazimiero parapijos klebonas ir JAV-bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas, Kunigų vienybės seime, įvykusiame 1967 metų rugpiūčio mėn. 23-24 dienomis New Yorko mieste, pritariant kitiems kunigams, pateikė ir pravedė rezoliuciją, kuria raginamas JAV-bių prezidentas L. B. Johnson įgyvendinti JAV-bių Kongreso priimtą rezoliuciją (H. Con. Res. 416) Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalu, perkeliant tų kraštų bylą į Jungtines Tautas ir priverčiant sovietus pasitraukti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Panašią rezoliuciją kun. kleb. J. C. Jutkevičius pateikė ir pravedė Lietuvos Vyčių seime, kuris įvyko rugpiūčio mėn. 4-6 dienomis Dayton mieste (Ohio, JAV).

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME