Į Laisvę 1974 60(97)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ............................................................. 3
“Į LAISVĘ” vedamieji ............................................................ 6
Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina)  ...................................... 9
1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis) ........................... 23
Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila) ................................ 33
Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas) ........................... 40
Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma) 44
Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys) ..... 48
Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina) ...... 55
VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J. K. Valiūnu) .. 59
“Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano) ................. 64
Dr. Petras Kisielius naujose ir svarbiose pareigose ............................ 71
Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis) ....................................... 73
VLIK-o reorganizavimas:
     Jaunimo paruošimas ir įjungimas į Lietuvos laisvinimo darbą;
     Aktyvus dalyvavimas JAV-bių politinėje ir visuomeninėje veikloje
     ir nauda Lietuvai (tomis temomis simpoziumų pagrindinių
     dalyvių įvadinės mintys) .................................................. 75

Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) 118-136


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1974 60(97)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

Sveikinimai redakcijos kolektyvui

*    Naujasis “Į Laisvę” žurnalo redakcijos kolektyvas savo sudėtimi yra labai stiprus. Tad, žurnalas pasistiebs į aukštį dar labiau. Sveikinu ir džiaugiuos.

Dr. Antanas Maceina
Muenster

Vakarų Vokietija

*    Sveikinu “Į Laisvę” žurnalo redakcijos kolektyvo visus narius. Esu tikras, kad šis ir kiti žurnalo numeriai bus turiningi ir įdomūs, kaip kad visuomet. Sėkmės Jums visiems.

Dr. J. K. Valiūnas
New York, N.Y., JAV

LFB Centro valdyba energinga ir gerai organizuota

*    LFB Centro valdyba labai energinga ir gerai organizuota. Tai turėtų būti pavyzdys visų kitų organizacijų vadovybėms. Nesuklysiu sakydamas, kad Jūs ten Kalifornijoje turite geriausių laisvojo pasaulio lietuvių organizatorių ir visuomenininkų.

Dr. Antanas Razma
 
Joliet, Ill., JAV

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

Į PILNUTINĘ LIETUVIŠKŲ JĖGŲ KONSOLIDACIJĄ

VEDAMIEJI

Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto iniciatyva 1974 metų rudenį planuojama kviesti laisvinimo veiksnių konferencija, esamai padėčiai išanalizuoti, artimiesiems ir tolimiesiems laisvės kovos uždaviniams bei priemonėms išryškinti, darbų padalai aptarti ir organizaciniams— financiniams laisvinimo darbo pagrindams sustiprinti. Pirmasis žingsnis konferencijos kryptimi padarytas: 1974 m. kovo mėn. 23 d. tuo reikalu posėdžiavo Lietuvos Diplomatinės Tarnybos, PLB-nės, JAV LB-nės, ALT-os ir LLK-to atstovai. Lygiateisiu partneriu konferencijon kviečiama taip pat ir Kanados LB-nė.

Reikia pasidžiaugti, kad trečdaliui šimtmečio praėjus nuo Lietuvos laisvės praradimo, nors ir pavėluotai, laisvoji išeivija su istorinės atsakomybės jausmu ryžtasi pasukti į pilnutinę lietuviškų jėgų konsolidacijų prarastai laisvei atstatyti. Ir būtų didelė nelaimė, jei ši plataus užsimojimo konferencija ne-išsimuštų iš praeityje vykusių neveiksmingų “veiksnių konferencijų” ir steriliškų “Amerikos lietuvių kongresų” beprasmiškumo.

Skaityti daugiau: Į PILNUTINĘ LIETUVIŠKŲ JĖGŲ KONSOLIDACIJĄ

PILNAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBO FINANSAVIMAS

Kritikos netrūksta mūsuose nei Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, nei Lietuvių Bendruomenei, nei Amerikos Lietuvių Tarybai, nei kitiems veiksniams. Visų tų kritikų priekaištų pagrindinė mintis: mūsų veiksniai neatlieka pilnai jiems pavesto bei patikėto darbo. Tiesos tuose žodžiuose, be abejo, yra nemaža, bet, svarbiausia, visi tie kritikai pamiršta, kaip žmonės kad sako, kitų medalio pusę. Kiek ir kokios paramos veiksniai sulaukia iš laisvojo pasaulio lietuvių? Piniginė parama veiksniams yra juokingai maža!

Skaityti daugiau: PILNAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBO FINANSAVIMAS

SUGRĮŽIMAS PRIE “Į LAISVĘ” ŽURNALO REDAGAVIMO

Prieš maždaug ketvertą metų, kai “Į Laisvę” žurnalo redagavimų perdaviau bičiuliui Juozui Kojeliui, nė nemaniau, kad vėl teks grįžti prie šio leidinio redagavimo. Tuo metu buvau tikrai pavargęs žurnalo redagavimo darbe ir maniau, kad esu su kaupu atidavęs savo duoklę Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžiui. Po ketvertų darbo metų pavargo bičiulis Juozas, o LFB Vyr. Tarybos prezidiumui nepavyko surasti naujo redaktoriaus. Ne kartą kalbėjau LFB Vyr. T-bos posėdžiuose, kad, kol LFB Centro valdyba yra Los Angeles mieste, tol žurnalas tikrai išeis. Duotą žodį reikėjo išlaikyti.

Skaityti daugiau: SUGRĮŽIMAS PRIE “Į LAISVĘ” ŽURNALO REDAGAVIMO

DVIEJŲ KULTŪRŲ SANKIRTIS

Dvasinė lietuviškojo jaunimo drama

Dr. Antanas Maceina

DR. ANTANAS MACEINA, Muenster, Vakarų Vokietija, žymusis lietuvių filosofas, Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio ideologas, vienas iš uoliųjų “Į LAISVĘ” žurnalo bendradarbių.

1. Nuoširdus skundus

Paskutinysis Studentų Ateitininkų Sąjungos leidžiamo “Gaudeamus” numeris (1973 m. nr. 2) patraukia dėmesį tuo, kad jo puslapiuose prasiveržia dvasinė mūsų jaunimo drama, kuri tylomis vyksta jau keliolika metų, kurios tačiau išnarplioti jaunimas pats vienas nepajėgia. Tai dviejų kultūrų sankirtis lietuviškoje dvasioje: anglosaksiškosios ir lietuviškosios, ispaniškosios ir lietuviškosios, vokiškosios ir lietuviškosios ir t.t, ir t.t. Kur tik esame lietuviškojo jaunimo, pasklidusio laisvajame pasaulyje, ten visur esama ir šio sankirčio, ir šios vidinės dramos, virstančios galų gale tikrai kraujuojančia gyvos širdies žaizda. Visa tai kaip tik ir ataidi minėtame “Gaudeamus” numeryje.

“Mūsų tėvams”, rašo Anon,1 “lietuvybė yra savaime suprantamas dalykas, nes jie visi yra augę Lietuvoje. Bet mums, Amerikoje gimusiems ir augantiems, ji nėra taip įprasta, kaip mūsų tėvams, nes mes gyvename tarp lietuvių, o mokomės nelietuviškosiose mokyklose” (p. 31). Tai reiškia: lietuviškoji aplinka ir nelietuviškoji mokykla kuria įtampą, skelbiančią lietuviškumą, taip kad tokio būvio jaunimui “reikia daug daugiau stengtis, jog jis savo tautybę suprastų, ją vertintų ir išlaikytų” (t. p.). — “Lietuviai studentai”, skundžiasi Joana Vaičiulaitytė, “gyvendami Amerikos išeivijoje, yra plėšomi dviejų skirtingų pasaulių” (p. 34). Ji teisingai pastebi, esą netikslu būtų teigti, “kad studentai lietuviai gyvena dviejuose pasauliuose, niekad judviejų nesuvesdami” (p. 35). Bet būtų irgi netikslu kalbėti, “kad visi studentai jungiasi lygiomis į lietuvių ir amerikiečių pasaulius. Dauguma mūsų kartos studentų lietuvių stovi tarp šių dviejų kraštutinybių” (t. p.). Nuosekliai tad “konfliktas tarp dviejų kultūrų yra didžiausia jaunimo problema”, trumpai ir ryškiai apibūdina mūsojo jaunimo būklę Anon (p. 32).

1 Autorius drįso čia cituojamų jaunųjų žodžius truputį patobulinti kalbos atžvilgiu (pav. “studentai . . : yra perplėšti" — yra plėšomi), kad ir jie patys palyginę pamatytų, kur jų kalbiškai apsirikta. Šia prasme "Gaudeamus" redakcija turėtų negailėti triūso, nes taisyti kito kalbų reiškia pačiam jos mokytis geriausiu būdu.

Skaityti daugiau: DVIEJŲ KULTŪRŲ SANKIRTIS

1973 METAI LIETUVOS LAISVINIMO VEIKLOJE

JUOZAS KOJELIS

JUOZAS KOJELIS, Santa Monica, California, laikraštininkas, visuomenininkas, buvęs “Į Laisvę" žurnalo redaktorius. Čia jis kalba LFB studijų savaitėje (1973 metų rugpiūčio mėnesį) Dainavoje.

Visa išeivijos lietuviškoji veikla savo galutiniuose tiksluose yra arba bent turėtų būti nukreipta į laisvės Lietuvos žmonėms ir nepriklausomybės Lietuvos valstybei atstatymą. Tų tikslų visuotinumas jau buvo išryškintas prieš penkerius metus LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotame politinių studijų savaitgalyje, kur iš vienų diskusijų, po poeto Bernardo Brazdžionio pranešimo “Kūrėjo vaidmuo kovoje dėl Lietuvos laisvės”, buvo išplaukusi tokia išvada:

“Nuo kovos už laisvę pareigos neatleidžiamas nė vienas sąmoningas lietuvis net ir kūrybinės laisvės pretekstu. Tiesa,  -kūryba negali būti pajungta bet kokiem kad ir kilniem tikslam, bet kūrybiniai laimėjimai gali ir turi būti panaudoti kovai už Lietuvos laisvę” (“Į Laisvę”, 1969, Nr. 45 - 82).

Labai įdomu, kad prieš penkerius metus diskusijose prieitam išvadom pritaria neeilinis mintytojas ir kultūrininkas kun. Vytautas Bagdanavičius, kurio straipsnis skelbiamas 1973 gruodžio mėnesio “Į Laisvę” numeryje, tema “Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje”. Jis, čia, spręsdamas kultūros ir politikos santykio problemą, rašo:

“Iš tikrųjų tai yra klausimas, kuris graužia visos mūsų jaunosios kartos pačių aktyviųjų asmenų galvas. Ligi šiol, atrodo, viso mūsų kultūrinio veikimo tikslas buvo lietuvybės išlaikymas pasaulyje. Bet kam pasaulyje lietuvybė yra reikalinga, žvelgiant į ją žmogiškuoju požiūriu? Negana to, kam ji yra reikalinga, žvelgiant į ją paties lietuviško žmogaus požiūriu? 

Skaityti daugiau: 1973 METAI LIETUVOS LAISVINIMO VEIKLOJE

IŠEIVIJOS MISIJA IR JOS REALIZAVIMAS

JUOZAS GAILA

JUOZAS GAILA, Cherry Hill, New Jersey, JAV-bių LB Krašto valdybos pirmininkas.

Dažnai kalbame apie lietuvių išeivijos misiją, tartum ji skirtųsi nuo pavergtoje Lietuvoje esančių brolių misijos. Mūsų visų misija yra ta pati: lietuviškumo išlaikymas ir laisvos Lietuvos valstybės atstatymas. Abu šie tikslai vienas su kitu surišti, be vieno nebus ir kito. Jei tėvynėje esantieji neatsispirs rusifikacijai, tai laisvos valstybės atkūrimas, net ir komunizmui žlugus, nebus įmanomas; jei išeivijoje lietuviškas sąmoningumas išblės, tai nebus kam ir Lietuvos laisvės bylos ginti. Jeigu šiandieną Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma, vargiai ar mūsų vi-durinė karta dėtų tiek daug pastangų lietuvybės išlaikymui išeivijoje ir jaunimo lietuviškam auklėjimui. Pavergtos tautos balsas, prasiveržiąs pro geležinę uždangą, yra didžiausias nutautėjimo stabdis. Simo Kudirkos, Romo Kalantos tragedija daugiau pasitarnavo mūsų jaunimo atlietuvinimui ir lietuviškumo sustiprinimui, nei įvairios paskaitos, kursai ir minėjimai.

Mūsų misija nesikeičia

Nemanyčiau, kad mūsų misija keičiasi. Keičiasi tik sąlygos ir aplinkybės, tad turėtų keistis ir mūsų priemonės. Deja, čia ir užkliūname. Lietuvis niekada nepasižymėjo lankstumu, sugebėjimu planuoti ir žvelgti į ateitį. Buvome ir esame atkaklūs, užsispyrę, pastovūs, linkę į konservatizmą. Visai Europai esant krikščioniškai, buvome pagonys. Daug kraujo išliejome, kol mūsų vadai suprato, kad užsispyrimas nuves lietuvių gimines į visišką išnykimą. Kai tapome katalikais, nenugalėjo mūsų nei reformacija, nei protestantizmas, nors ir mūsų buvę krikštytojai pakeitė savo tikėjimą, kurį mums ugnimi ir kalaviju piršo. Sulenkėję ar suvokietėję tapome aršesni lenkai ar vokiečiai, nei tikrieji.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS MISIJA IR JOS REALIZAVIMAS

MOKSLO IR MENO APRAIŠKŲ PRASMĖ IŠEIVIJOJE

EDMUNDAS ARBAS

EDMUNDAS ARBAS, Santa Monica, California, architektas, visuomenininkas, LFB Centro valdybos vienas iš vicepirmininkų.

Antrasis mokslo ir kūrybos simpoziumas, įvykęs 1973 metų lapkričio mėnesio 21 - 25 dienomis Chicagoje, sutraukė į šį neeilinį lietuvių išeivijos įvykį virš šimto iškilių paskaitininkų iš įvairių mokslo ir kūrybos sričių. Šį mokslo ir kūrybos sąskrydį globojo ir finansavo JAV-bių LB Krašto valdyba. Organizaciniais šio simpoziumo reikalais rūpinosi: Lituanistikos Institutas, Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga ir Amerikos Gydytojų Sąjunga. Suvažiavimo ir programos komisijai vadovavo dr. V. S. Vardys. Suvažiavimas turėjo 21 mokslinį posėdį su 86 specifiniais akademiniais pranešimais ir porą pilnaties posėdžių.

Pasirodymai savųjų tarpe

Šis mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo mūsų mokslinio ir kūrybinio potencialo demonstracija savajai visuomenei. Gaila, kad jaunimas (busimieji akademikai!) tą patį savaitgalį ruošė studentų bendrinės sąjungos suvažiavimą Detroite.

Šio ir panašaus pobūdžio suvažiavimai, nors ir labai uždari, atneša daug naudos išeivijai. Jie stiprina tautinį pasitikėjimą lietuviuose; parodo, kad lietuviai yra skaitlingi moksle ir kūryboje; suteikia pasitikėjimo ir vilties ateities darbuose patiems dalyviams ir vyresniajai kartai.

Skaityti daugiau: MOKSLO IR MENO APRAIŠKŲ PRASMĖ IŠEIVIJOJE

PILNAS PASITIKĖJIMAS SAVIMI IR PASIAUKOJIMAS LIETUVYBĖS DARBAMS

DR. ANTANAS RAZMA

LFB Los Angeles sambūrio suruoštas politinių studijų savaitgalis, įvykęs 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles mieste, buvo užbaigtas dr. Antano Razmos kalba. čia duodama tos kalbos santrauka.

Redakcija

DR. ANTANAS RAZMA, Joliet, Illinois, medicino gydytojas, visuomenininkas, Lietuvių Fondo sumanytojas ir LF dabartinės centro valdybos pirmininkas.

Kova dėl Lietuvos laisvės gali užsitęsti dar daug metų, todėl mes, tautos dalis išeivijoje, turime ruoštis ilgam ir žūtbūtiniam žygiui už lietuvybės išlaikymą svetur ir talkinti bei remti pavergtam kraštui nusikratyti Maskvos jungo. Tam turime panaudoti visas mūsų idėjines, kūrybines, organizacines ir finansines jėgas bei resursus. Be jokių kompromisų turime pajudėti visu frontu už šį lietuvio credo: atiduoti visas jėgas lietuvybei, išauginti jaunimą lietuvišką ir patriotišką ir visomis išgalėmis padėti pavergtai Lietuvai atgauti pilną laisvę ir nepriklausomybę.

Pasiaukojimas ir kantrybė darbuose

Kiekvienas atsiektas laimėjimas, atliktas darbas, sukurtas kūrinys tampa realybe tik dėka tokių asmenų, kurie nestokoja pasitikėjimo savimi ir nepritrūksta kantrybės bei pasiaukojimo tuos užsimojimus bei žygius užbaigti.

Skaityti daugiau: PILNAS PASITIKĖJIMAS SAVIMI IR PASIAUKOJIMAS LIETUVYBĖS DARBAMS

BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU KOMUNISTŲ PAVERGTA LIETUVA

ANATOLIJUS KAIRYS

ANATOLIJUS KAIRYS, Chicago, Illinois, rašytojas, visuomenininkas, vienas iš “Į Laisvę” žurnalo redaktorių. Jis redaguoja “Į Laisvę" žurnalo 1974 metų antrąjį numerį, kuris išeis rugsėjo pabaigoje.

Pradedant rašyti, reikėtų patikslinti skirtumus tarp žodžių “bendravimas” ir “bendradarbiavimas”. Vieni šių žodžių reikšmes skiria, kiti ne. Pr. Skardžiaus Lietuvių Kalbos Žodyne “bendravimas” reiškia draugavimą, santykiavimą, bičiulystę, o “bendradarbiavimas” — bendro darbo dirbimą, jau sutarto dalyko vykdymą numatyta kryptimi. “Bendravimas” — žymiai siauresnė sąvoka už “bendradarbiavimą”. Be to, bendravimas teikia asmeniškumo iliuziją, tai yra dviejų individų draugystę, bičiulišką santykiavimą, kai tuo tarpu bendradarbiavimas neša jau grupinę, organizuotą veiklą, daugelio asmenų ar visuomenės dalies nusistatymą bei atsakomybę.

Mūsų visuomenėje yra įsipilietinusios trys aiškiai pastebimos bendradarbiavimo su pavergtu kraštu pažiūros. Pirmoji pažiūra yra principinė arba idealistinė: atmesti viską, kas ateina iš okupuotos Lietuvos, pasmerkti viską, ką leidžia kurti ar propaguoti okupacinė valdžia ar Lietuvos komunistų partija, nedaryti jokių nuolaidų, neiti į jokius kompromisus, sunaikinti bet kokias iliuzijas apie galimą susitarimą ar bendradarbiavimą su pavergtos Lietuvos valdovais, nesvarbu — rusais ar lietuviais komunistais. Antroji pažiūra yra pragmantinė arba selektyvinė: priimti tai, kas išeivijai naudinga ar reikalinga ir atmesti tai, kas yra ar gali būti kenksminga dabarčiai ar ateičiai. Bendradarbiauti, bet sąmoningai, nepakenkiant pagrindiniams laisvosios išeivijos tikslams ir siekiams: atstatyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą; spręsti ir veikti, vadovaujantis praktiniais tokios kovos interesais. Tai būtų lyg dalinis bendravimas: visai neužsidaryti, bet visai ir neatsiskleisti. Trečioji pažiūra yra laisvo apsisprendimo arba realioji pažiūra: nieko nedrausti, nieko nevaržyti, nieko neatmesti, neduoti ir neimti jokių nurodymų iš niekur, bendradarbiauti su visais, kas tik nori bendradarbiauti, plėsti ryšius su pavergtu kraštu kiekviena proga ir visomis priemonėmis, pasitikėti laisvėje išaugusio žmogaus pajėgumu skirti gėrį nuo blogio. Trumpai — palikti visą bendravimo ir bendradarbiavimo klausimą kiekvieno asmens sąžinei— kaip nori, taip ir daryk.

Skaityti daugiau: BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU KOMUNISTŲ PAVERGTA LIETUVA

LIETUVIŲ LANKYMASIS Į PAVERGTĄ KRAŠTĄ IR JO NAUDA LIETUVAI

Ištrauka iš pašnekesio su dr. ANTANU MACEINA, kuris buvo paskelbtas “Į LAISVĘ” žurnalo 1968 metų rugsėjo numeryje

Ne paslaptis, kad lietuviuose yra nemaža pasimetimo bendravimo su kraštu klausime. Savo laiku dr. Antanas Maceina, Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio ideologas, davė eilę sugestijų, patarimų bei rekomendacijų tuo reikalu. Tos jo mintys tebegalioja ir šiandien. Skelbiame ištrauką iš pašnekesio su dr. Antanu Maceina, kuris buvo įdėtas “Į LAISVĘžurnalo 1968 metų rugsėjo numeryje (nr. 43/80).

Redakcija

Trečiu klausimu Jūs paliečiate “laisvojo pasaulio lietuvių” svečiavimąsi “pavergtoje Lietuvoje” ir norėtumėte patirti mano pažiūrą šiuo reikalu: “Kiek laisvųjų lietuvių lankymaisi į komunistinės Rusijos pavergtą Lietuvą pateisinami” ir “ar pavergtai tautai tų laisvų lietuvių lankymaisi yra naudingi?” — Viena protinga lietuvė moteris neseniai man kalbėjo, esą lietuviškas jaunimas iš laisvojo pasaulio, apsilankęs Lietuvoje, grįžtąs toks antikomunistinis, tiek sovietine santvarka nusivylęs, tiek nelemtų įspūdžių prislėgtas, kad niekas geriau negalėtų antikomunistinės nuotaikos šiame jaunime pažadinti, kaip tokie apsilankymai. Jai atsakiau: jei taip iš tikro yra, tai reikia rengti kuo didžiausias keliones Lietuvon ir skatinte skatinti jaunimą ten vykti.

Tačiau aš stipriai abejoju šios moters diagnoze; abejoju todėl, kad lankymąsi Lietuvon ne mes iš komunistų išprašėme, o komunistai mums jį primygtinai pradėjo kažkodėl siūlyti ir toliau tebesiūlo. Jau tik šis vienas faktas turėtų versti mus susimąstyti. Kodėl komunistai trokšte trokšta, kad kuo daugiausia laisvojo pasaulio lietuvių aplankytų savo kraštą? Prieš kokį dešimtmetį jie mus įtikinėjo grįžti. Negrįžome. Dabar jie mus įkalbinėja apsilankyti. Ir aš pats esu gavęs prašymų apsilankyti — su visomis “garantijomis”, kad galėsiu grįžti atgal į Vakarus. Kodėl visa ši propaganda? Ko ji siekia? Nejaugi komunistai, turį tiek akių bei ausų visame pasaulyje, nežinotų, kad grįžusieji iš Lietuvos yra nusivylę sovietine santvarka ir parsivežę neigiamų įspūdžių? O jeigu jie tai žino ir vis dėlto lankymąsi skatina, tai čia slypi kažkoks planas. Koks? Jo turinio nežinome, tačiau jo buvimu abejoti netenka. 

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ LANKYMASIS Į PAVERGTĄ KRAŠTĄ IR JO NAUDA LIETUVAI

VLIK-AS LAISVINIMO DARBO DERINTOJO MISIJOJE

Pašnekesys su DR. JUOZU KĘSTUČIU VALIŪNU, VLIK-o pirmininku

Reikalingi pirmaujančių asmenų Lietuvos laisvės kovoje pasitarimai. — • VLIK-as pasigenda mūsų intelektualų paramos. — • VLIK-as sieks lietuvių veiklos JAV-se suderinimo. — • Finansinės priežastys neleidžia suorganizuoti aukšto lygio informacijos centro. — • Politinės grupės ir jaunimo organizacijos turėtų ruošti jaunimą politinei ir visuomeninei veiklai. — • Steigtinas vienas ir stiprus laisvojo pasaulio lietuvių politinis fondas.

DR. KĘSTUTIS J. VALIŪNAS, New York, New York, VLIK-o pirmininkas.

—Jūsų kontaktai su JAV-bių ir Europos politinio gyvenimo vairuotojais sudaro Jums galimybių iš teisingesnės perspektyvos vertinti laisvųjų valstybių vyriausybių nusistatymus Lietuvos ir kovos dėl jos laisvės klausimu. Kokios vyrauja nuotaikos: palankios ar abejingos?

— Į šį pirmąjį Jūsų klausimą turiu atsakyti, kad mes į Lietuvos nepriklausomybės atstatymo procesą turime žiūrėti iš istorinio požiūrio ir negalvoti trumpalaikiai. JAV-bių politika Lietuvos atžvilgiu buvo dramatiškai parodyta Rezoliucijoms Remti Komiteto organizuotos mums taip labai svarbios H. Con. Res. 416 (89th Congress) rezoliucijos priėmimu. Valstybės Departamento pareigūnai dažnai pabrėžia JAV-bių Atstovų Rūmų ir Senato nusistatymo svarbą JAV-bių politikos formulavime. Mes turime daug draugų abiejuose Rūmuose; ir svarbu jų skaičių plėsti. Man neteko sutikti jokiame krašte aukštų bei atsakingų pareigūnų, kurie nepabrėžtų mūsų darbo svarbos, ir principe visi pripažįsta teisę mūsų tautai gyventi laisvai ir nepriklausomai. Visi pabrėžia, kad tai yra tik laiko klausimas. Man niekur neteko matyti faktų, kurie verstų mus kristi į nusiminimą. Net Rusijos intelektualai paskutiniais mėnesiais yra kelis kartus pasisakę už būtiną nerusiškų tautų išjungimą iš Sovietų Sąjungos. Tie pareiškimai buvo padaryti pirmą kartą po Lietuvos okupacijos. Tai įrodymas, kad jau pačioje Rusijoje rusai išdrįsta pasisakyti už mūsų nepaneigiamą žmogaus teisių principą būti vėl laisvais.

Skaityti daugiau: VLIK-AS LAISVINIMO DARBO DERINTOJO MISIJOJE

NAUJŲJŲ METŲ ISTORIJA

Ištrauka iš BIRUTĖS PŪKELEVIČIŪTĖS premijuoto romano “Naujųjų metų istorija”

REDAKCIJOS PASTABA. Keturi čikagiečiai nuvyksta į Aspeną slidinėti: daktaras Povilas Morkūnas, jo žmona Stefa, Edvardas Gedvila, draudimo agentas, ir Vilė Gedvilienė, buvusi šokėja. Vyrai “saunos”, pirtyje pripuolamai sutinka lietuvįturtingą statybininką Vincą Narą, kuris visus užkviečia Naujų Metų vakarui į savo namus. Šeimininkės nėra: ji išskridusį šventėms pas tėvus. Tik tiek Naras savo svečiams teprasitaria. Ateina Naujieji Metai . . .

BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ, Chicago, Illinois, rašytoja, aktorė, režisorė. Ištrauka iš jos “Draugo” premijuoto romano “Naujųjų Metų Istorija” duodama šiame numeryje.

Šampanas laiko savo žodį: kamščiai šaudo į lubas, bonkų kaklais liejasi putos, sklidini stiklai tryška burbulais, kaip maži geizeriai.

— Už juos! Už Naujuosius Metus! — sušunka Vilė. — Susidaužkim, susidaužkim!

Pirmos šių metų minutės nervingos, intensyvios, jaudinančios. Žmonės lyg pasikeitę — žvalesni, apimti virpančio nerimo, pasidavę juos nešančiai srovei. Jie juda, kaip paskubintame filme: vienas kitą sveikina, linki laimės, spaudžia rankas, bučiuojasi, godžiai geria skaidrų gėrimą ir vėl prisipildo stiklus. Visi tuo pat metu ir sutartinai — veržiasi į alpinantį sielos katarsį, į išsiilgėtą, visą esybę persmelkiantį pakilimą. Į būseną, ant kurios ribos prasideda svajonės išsipildymas. Lyg visas kambarys būtų pilnas saldaus drebulio, lyg ore plazdėtų tūkstančiai iliuzorinių drugių — į laimę, į laimę!

Skaityti daugiau: NAUJŲJŲ METŲ ISTORIJA

Dr. Petras Kisielius naujose ir svarbiose pareigose

KAIRĖJE — Iš dr. A. Razmos pagerbimo pietų — Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas (dešinėje) dėkoja dr. A. Razmai už talką ir paramą rezoliucijų žygyje.

Neseniai ateitininkija savo Federacijos vadu išsirinko dr. Petrą Kisielių. Padarytas labai tikslus žingsnis, nes tinkamesnį vadovą už dr. Petrą Kisielių būtų buvę ir prie geriausių norų sunku surasti.

Dr. Petro Kisieliaus darbo barai buvo ir yra labai platūs. Jis su nepaprastai dideliu kaupu atiduoda savo duoklę Lietuvių Bendruomenei, Lietuvių Fondui, Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžiui, laisvojo pasaulio lietuvių katalikiškajai veiklai ir visai eilei kitų patriotinio nusiteikimo organizacijų bei vienetų. Visi pozityvieji lietuvių darbai bei užsimojimai yra sulaukę ir sulaukia iš dr. Petro Kisieliaus dešimtimis tūkstančių dolerių. Jei iškyla pozityvus ir gyvas reikalas, jis tik paklausia:    “Kokios sumos jums reikia?”

Pagrindinės išeivijos jaunimo organizacijos yra ateitininkai ir skautai. Ir vieni, ir kiti nėra iki šiol pilnai supratę tremties misijos. Tiesa, ir vieni, ir kiti skina daug dėmesio lietuvybės išlaikymui, bet pamiršta tinkamai paruošti ir įjungti tą jaunimą į pagrindines lietuvių organizacijas ir į Lietuvos laisvinimo darbą. Nepakanka mums tik lietuviškai kalbančio jaunimo. Mums reikia lietuviškai galvojančio, lietuviškais reikalais besisielojančio ir visuose lietuviško darbo baruose bedirbančio jaunimo. Visos lietuviškos veiklos ir darbo naštą iki šiol pakeldavo vyresniosios ir vidurinės kartos darbuotojai. Ir ateitininkai, ir skautai nepaprastai mažai tėra išauginę ir davę mums pilna to žodžio prasme darbuotojų. Reikalas nepaprastai pavėluotas, bet nėra beviltiškas.

Skaityti daugiau: Dr. Petras Kisielius naujose ir svarbiose pareigose

IDĖJA VIRSTA REALYBE

Ištrauka iš BERNARDO BRAZDŽIONIO kalbos, pasakytos dr. Antanui Razmai pagerbti pietuose, suruoštuose Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės 1974 metų sausio mėnesio 26 dieną, Los Angeles Hilton viešbutyje. Pagerbimas buvo suorganizuotas LFB Los Angeles sambūrio suruošto politinių studijų savaitgalio proga.

BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Besiklausant dr. Antano Razmos kalbos studijų programoje, negalėjau atsiginti minčių, rišančių jį su Lietuvių Fondu, naujos idėjos organizacija, neturinčia sau lygios mūsų visoje išeivijos istorijoje. Kai prieš virš 10 metų dr. Antanas Razma iškėlė lietuviškai kultūrai remti fondo mintį, jis ne vienam galėjo atrodyti nepraktišku Kolumbu, besirengiančiu leistis į mares, ieškoti naujo pasaulio, neturėdamas nei mažos eldijos, ne tik Santa Marijos, Pintos ar Ninos . . . nekalbant apie vyrų įgulą.

Skaityti daugiau: IDĖJA VIRSTA REALYBE

VLIK-O REORGANIZAVIMAS

VLIK-o reorganizavimo klausimas buvo nagrinėtas LFB Los Angeles sambūrio suruoštame politinių studijų savaitgalyje, įvykusiame 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles mieste. Skelbiame moderatoriaus ir simpoziumo pagrindinių pranešėjų įžangines mintis.

Simpoziumo moderatoriaus JUOZO KOJELIO įvadinės mintys

Lietuvių Fronto Bičiuliai laisvės kovos rūpesčius kelia ir svarsto įvairiomis progomis: suvažiavimuose, stovyklose, politinių studijų savaitgaliuose. Pasiruošę svarstyti ir šiandien. Organizuojant šį simpoziumą, teko girdėti kritiškų balsų, kad, girdi, ne tokioje vietoje reikia vyriausios laisvinimo vadovybės likimą spręsti. Tikroji vieta esanti pačiame YrLIK-e ir metiniuose VLIK-o seimuose. Organizatorių motyvai tokie: Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis yra sudedamoji vyriausios politinės organizacijos, VLIK-o, dalis. Visos politinės demokratijos teisės ir tradicijos ne tik leidžia, bet ir įpareigoja sudedamąsias dalis rūpintis apjungiančios visumos gerove. Taigi, manome, kad mūsų kritikai atitrūkę nuo demokratinio gyvenimo praktikos.

Skaityti daugiau: VLIK-O REORGANIZAVIMAS

VLIK-o pirm. dr. KĘSTUČIO VALIŪNO raštu pateiktos sugestijos

Mes visi, dirbą VLIK-o Valdyboje ir Taryboje, esame labai susidomėję VLIK-o stiprinimu, jo darbo našumo pakėlimu ir jo veiklos finansavimo užtikrinimu ateičiai. Kaip žinote, aš esu daug kartų pareiškęs savo kalbose ir pasikalbėjimuose su spauda, kad mes laukiame pozityvios mūsų darbų kritikos, kuri negriautų, o stiprintų ir gyvintų taip Lietuvai svarbios institucijos paveikumą, įjungiant daugiau jaunų intelektualų, besidominčių Lietuvos laisvės klausimais. Ir dabar taip pat kviečiu visus jūsų politinių studijų dalyvius pateikti mums konkrečių idėjų ir patiems asmeniškai bei per jūsų garbingą organizaciją išvystyti glaudesnį ryšį su VLIK-u.

Skaityti daugiau: VLIK-o pirm. dr. KĘSTUČIO VALIŪNO raštu pateiktos sugestijos

VLIK-AS NEGALI SUSTINGTI SENOSE FORMOSE

PROF. DR. VLADAS JUODEIKA

Lietuviai turi vyriausią Lietuvos laisvinimo organizaciją. Šis faktas, be abejo, parodo didesnį lietuvių tautos valstybingumo supratimą, kuriuo lietuviai pagrįstai gali didžiuotis ir kurio kitos tautos panašioj padėty gali pavydėti. Bet kaip kiekviena organizacija laikosi tol, kol joje pasireiškia veiklos dinamika bei dialektika, taip ir VLIK-ui negalima sustingti senose formose, jei nenori atrofuotis ir mirti. Jis turi nuolatos progresuoti, nuolatos demonstruoti savo aktyvumą, veržlumą ir jaunatvišką energiją.

Šį tikslą gali jis pasiekti tik nuolatos atsinaujindamas savo organizacijoj, programoj ir savo veikloj.

Kitaip sakant, VLIK-as negali pasilikti toks pat, kaip jis buvo susiorganizavęs okupacijos sąlygose ir jose gavęs krašto mandatą. Tuomet jį sudariusi devynių partijų proliferacija neatspindėjo faktiškos Lietuvos politinės diferenciacijos, o buvo sunkių okupacijos sąlygų padaras. Tad, išnykus toms praeities sąlygoms, nebūtų tikslu dirbtinai laikyti tokią daugybę politinių partijų bei sąjūdžių, juo labiau, kad juose likę tik menki likučiai buvusių narių, kurie, laikui bėgant, neišvengiamai nutrupa, o jaunajai kartai jie yra nesuprantami.

Skaityti daugiau: VLIK-AS NEGALI SUSTINGTI SENOSE FORMOSE

VLIK-AS ATSTOVAUJA MUMS VISIEMS

PROF. JONAS KUPRIONIS

VLIK-as yra svarbi institucija. Dideliais sunkumais jis buvo sukurtas. Jei jį sugriautume, vargu beįstengtume kitą sudaryti. Dabartinis VLIK-as, atlikdamas Lietuvoje pradėtą darbą, savo tęstinumu pakelia savo svorį. Jo veikla — politinė, tad gera, kad į jį buriasi politinės grupės ir politiškai interesuoti asmenys. Skeptiškai žiūriu į tai, jei VLIK-as ar ALT-a, neva bazei praplėsti, stengiasi į savo sąskaitą įtraukti organizacijas, nieko bendra neturinčias su politine veikla.

Pagal turimas sąlygas, ypač finansinius išteklius, VLIK-as rūpestingai atlieka bent svarbesniuosius reikalus, o dažnai imasi iniciatyvos kai kuriem įvykiam užbėgti už akių. VLIK-o vadovybėj visą laiką yra pajėgūs, rinktiniai asmenys, kaip ir dabar — Valiūnas, Audėnas, Nemickas ir kt.

Nežiūrint visa to, nuolat keliami VLIK-ui priekaištai, reiškiamas nepasitenkinimas. Paskutinėj VLIK-o sesijoj Kanadoj jis pats nutarė sudaryti specialią komisiją statutui pakeisti. Tad ne tik svarbu, bet ir įdomu panagrinėti, kur yra to nepasitenkinimo šaknys. Neteko girdėti, kad VLI-K-as būtų ko nors nepadaręs ar blogai padaręs. Svarbiausias ir gal būt pagrindinis nepasitenkinimas kyla dėl VLIK-o sudėties. Čia iškyla du motyvai: a) VLIK-as savo sudėtimi ne visiems atstovauja ir b) Kai kurios grupės neturi pagrindo ten būti.

Skaityti daugiau: VLIK-AS ATSTOVAUJA MUMS VISIEMS

VLIK-AS TURI EITI SU GYVENIMU

DR. PETRAS PAMATAITIS

Nebe pirmą kartą tenka dalyvauti Lietuvių Fronto Bičiulių organizuojamuose politinių studijų savaitgaliuose ir viena kita sava mintim prisidėti prie keliamų klausimų bei problemų narpliojimo. Bent du ar tris kartus spaudoje buvo skelbtos tuose svarstymuose prieitos išvados. Būtų atskiras klausimas, ar tos išvados turėjo kokio poveikio mūsų laisvinimo institucijų veiklai; ir norint į tą klausimą atsakyti, tektų giliau jį pastudijuoti, tačiau kaskart tie politinių studijų savaitgaliai ir juose prieitos išvados rasdavo gyvo atgarsio mūsų spaudoje ir tuo būdu lietuvių visuomenėje aktualindavo lietuviškų uždavinių problematiką.

Kad tie svarstymai neliko tyruose šaukiančiu balsu, patvirtina ir tas faktas, kad pastarajame Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seime Toronte buvo prieita išvados, jog jo statutas reikalingas peržiūrėjimo ir pritaikymo šių dienų sąlygoms.

Religinės bendruomenės, politinės sistemos ir šiaip jau kiekviena žmogiškoji organizacija yra linkusi į pastovumą, į struktūros užkonservavimą, į status quo išlaikymą. Kad pastovumo elementas organizacijoje, nežiūrint jos apimties, yra reikalingas, dviejų nuomonių būti ir negali. Tačiau perilgas užsikonservavimas, kaip gyvenimo praktika yra pilnai įrodžiusi, dažnai esti ir labai nuostolingas.

Skaityti daugiau: VLIK-AS TURI EITI SU GYVENIMU

PUSĖ VLIK-O NARIŲ TURĖTŲ ATEITI Į JĮ RINKIMŲ KELIU

DR. ANTANAS RAZMA

1943 pogrindinis VLIK-as Lietuvoje, susiorganizavęs partijų pagrindais, Lietuvoje ir išeivijoje atliko daug svarbių darbų politiniame kovos už laisvę sektoriuje. Jo dėka 1949 buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuri į gyvenimą išvedė demokratiniais pagrindais sukurtą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Bet dabar susiduriame su keistu paradoksu: nuo pat įsisteigimo pradžios Lietuvių Bendruomenė auga, stiprėja, susilaukdama jaunų jėgų, demokratiškų rinkimų keliu ateinančių į organizuotą lietuvių bendruomenę. Lietuvių Bendruomenė yra tapusi šiandien stipriausia ir pajėgiausia lietuvių organizacija, kurioje sutelpa visokio plauko, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo lietuviai. Tuo tarpu VLIK-as, PLB gimdytojas, silpnėja, jaunajai ir vidurinei kartai svetimėja. Kodėl taip įvyko? Norėdami būti sau atviri, turime pripažinti, kad užsisklendimas partinėje struktūroje yra pagrindinė VLIK-o silpnėjimo priežastis. Jaunosios jėgos todėl nebemato prasmės žengti į vilkinę veiklą. Be jaunų jėgų ir naujo kraujo VLIK-as ir toliau menkės. Partijos atliko savo rolę praeityje laisvoje Lietuvoje, bet dabar jau didesnei išeivijos daliai pasidarė nebesuprantamos, nebeaktualios, o jaunajai kartai — tik archyvinė medžiaga.

Skaityti daugiau: PUSĖ VLIK-O NARIŲ TURĖTŲ ATEITI Į JĮ RINKIMŲ KELIU

BŪTINA POLITINIŲ GRUPIŲ KONSOLIDACIJA

PRANAS ALGIS RAULINAITIS

Kai kurioje mūsų spaudoje yra įsigalėjusi tendencija frontininkuose įžiūrėti uodegas ir ragus. Esu tikras, daug kas pastebėjote, kad, išrinkus į septynių asmenų valdybą du frontininkus, pasigirsta gūdūs korespondentų įspėjimai: “frontininkai perėmė” tos ir tos organizacijos valdybą. Taip pat, jei kuris iš Fronto Bičiulių iškelia kurio nors veiksnio perorganizavimo klausimą — pasipila užmetimai: “frontininkai griauna, nori sugriauti”; o jei korespondentas kiek bailesnis, tai — “jau ir sugriovė” tą ar kitą veiksnį. Tad, prieš pradedant šias svarstybas, pavadintas “VLIK-o reorganizacija”, noriu visus užtikrinti, kad neturime jokio tikslo sugriauti VLIK-ą, bet tik sekame VLIK-o seimo, įvykusio Detroite 1971 metų gruodžio mėn. 4-5 dienomis, nutarimą, kuris skamba: “Seimas paveda VLIK-o valdybai paruošti iki sekančio seimo VLIK-o praplatos projektą, kuris apimtų ir jaunimo įjungimą į VLIK-o organizaciją bei Lietuvos laisvinimo darbą”.

VLIK-o valdyba tam nutarimui vykdyti sudarė vadinamą “Praplatos komisiją”, kuri 1972 metais lapkričio mėn. Clevelande padarė tuo klausimu pranešimą, taip pat ten ir LFB atstovai pasisakė tuo klausimu, įnešdami konkrečius pasiūlymus. Deja, viskas taip ir liko gražiais žodžiais. Bet VLIK-o seimo atstovai ir toliau sielojosi šiuo klausimu ir, štai, 1973 metų seime Toronte vėl buvo priimtas nutarimas, kuriuo VLIK-o valdybai ir tarybai pavesta sudaryti VLIK-o statuto pakeitimo komisiją ir kitam seimui pristatyti konkrečius projektus. LFB ir vėl Toronto seimui įteikė savo konkrečius pasiūlymus VLIK-o reorganizavimo klausimu.

Skaityti daugiau: BŪTINA POLITINIŲ GRUPIŲ KONSOLIDACIJA

JAUNIMO PARUOŠIMAS IR ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVINIMO DARBĄ

LFB Los Angeles sambūrio suruoštame politinių studijų savaitgalyje, įvykusiame 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles Hilton viešbutyje, buvo skirta virš poros valandų temai — JAUNIMO PARUOŠIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBUI IR JO ĮTRAUKIMAS Į TĄ ŽYGĮ. Čia duodama simpoziumo minėta tema moderatoriaus ir pagrindinių dalyvių įvadiniai žodžiai bei mintys.

JAUNIMAS LAISVINIMO DARBUI NEBUVO IR NĖRA RUOŠIAMAS

Simpoziomo moderatoriaus JUOZO GAILOS, JAV-bių LB Krašto valdybos pirmininko, įvadinis žodis.

Nėra abejonės, kad ateinančios mūsų kartos kritiškai vertins lietuvių išeivijos darbus. Poros dalykų jos negalės mums prikišti, — tikrai dirbome ir dirbame su savo jaunimu ir tikrai neleidome ir neleidžiame jam nutausti. Dėjome nepaprastai daug pastangų išlaikyti mūsų jaunimą lietuvišką ir tautiniai susipratusį. Tiesa, šiandieną dažnai skundžiamės jo nutautėjimu. Čia turime tuoj pagalvoti, kas būtų įvykę, jei nebūtumėm turėję lituanistinių mokyklų ir jaunimo organizacijų. Gi, antra vertus, ir to jaunimo nutautėjimas nebūtų toks drastiškas, jei lietuvybės kriterijum nelaikytumėm tik lietuvių kalbos žinojimo. Nelietuviškai kalbančiam jaunimui neturime vietos savo bendruomenėje ir jis automatiškai nurašomas į nuostolius. Manau, kad atėjo pats laikas šį klausimą rimtai apsvarstyti. Ar mes ir toliau galime sau leisti šią prabangą ir nesiskaityti su realybe?

Skaityti daugiau: JAUNIMO PARUOŠIMAS IR ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVINIMO DARBĄ

PASIRUOŠIMAS LAISVINIMO DARBUI IR JO PERĖMIMAS IŠ TĖVŲ

ARIMANTAS ARBAS

Lietuvos laisvinimo darbui turėtumėm skirti visą dėmesį ir į tą žygį pilnai įsijungti. Turime padėti pavergtai Lietuvai nusikratyti vergijos jungo. Tas darbas yra sunkus ir gali dar eilę metų užsitęsti. Mūsų pastangų ir darbo rezultatų dalis lietuvių išeivijos gali ir nesulaukti.

Vyresnioji karta yra daug padariusi Lietuvos laisvinimo darbe, bet toli gražu ne viską. Vyresniųjų akys krypsta į jaunimą. Ar jaunoji karta pajėgs tą darbą perimti iš tėvų, jį tęsti ir realizuoti? Atsakymas turi būti be jokių klaustukų ir teigiamas!

Mano įsitikinimu, išeivijos lietuvių darbai Lietuvos laisvinimo žygyje turėtų būti šie:

1. Laisvojo pasaulio opinijos formavimas Lietuvai palankia prasme;

2.    Lietuvos bylai draugų ieškojimas kitataučių tarpe ir jų įjungimas į laisvinimo darbą; ir

3.    Visomis išgalėmis prisidėjimas prie laisvojo pasaulio pastangų spausti Sovietų Sąjungą, kad pasitrauktų iš Lietuvos, sudarant ten lietuviams sąlygas atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: PASIRUOŠIMAS LAISVINIMO DARBUI IR JO PERĖMIMAS IŠ TĖVŲ

UŽAUGINIMAS IR PARUOŠIMAS KOVINGAI NUSITEIKUSIO JAUNIMO

ELENA BRADŪNAITĖ

Šio simpoziumo tema buvo suskaldyta į kelis pagrindinius punktus, ir man buvo paskirtas šis: Jaunimo pasiekimas ir suįdominimas Lietuvos laisvinimo darbu — (a) būdai ir priemonės tai atsiekti; (b) PLB vadovybės pastangos šiame darbe ir rekomendacijos ateičiai.

Pirmiausia, reikia stabtelti ir gerai pažvelgti į tą mūsų jaunimą Kas jis per paukštis? Norint jaunimą paveikti, būtina suprasti jo vertybes, norus, nusiteikimus bei bendrą pasaulėžiūrą. Aišku, sunku suvesti viską į kategorijas, nes išimčių visuomet ir visur buvo ir bus. Tačiau, manau, kad perdaug nesuklysiu, jei savo išvadas pagrįsiu tuo, ką esu pa-stebėjusi savo draugių bei draugų tarpe, jaunimo stovyklose, organizacijose ir šeštadieninėse mokyklose.

Būtina įsidėmėti, kad šių dienų mūsų jaunimas puikiai pritampa prie amerikiečių visuomenės. Lietuvis jaunuolis gali rasti amerikiečių tarpe viską, kas jam reikalinga jo asmeniškam pasitenkinimui ir lavinimuisi socialinėje, mokslinėje ir kultūrinėje srityje. Gimnazistas ar studentas gali įsijungti į įvairiausias organizacijas, dramos bei literatūros mėgėjų būrelius savo mokykloje, kolegijoje ar universitete. Vyresnieji turėjo ir turi tuo tenkintis tik savųjų tarpe. Taigi, nesistebėtina, kad lietuvių jaunimas, paragavęs amerikiečių ar bendrai tarptautinės kultūros, nenoriai lankosi lietuvių parengimuose, nevengdamas jiems kritikos: atsilikę, senoviški, neįdomūs ir pan. 

Skaityti daugiau: UŽAUGINIMAS IR PARUOŠIMAS KOVINGAI NUSITEIKUSIO JAUNIMO

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ TURI PARUOŠTI JAUNIMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

LINAS KOJELIS

JAV-bių Lietuvių Bendruomenės plati veikla yra esminė išeivijos lietuviams. Toji veikla turi trūkumų. Vienas trūkumas yra įsidėmėtinas ir ateityje jis gali būti labai nuostolingas. Tas trūkumas — Lietuvių Bendruomenė nėra paruošusi jaunimo tęsti Lietuvos laisvės kovą ir, kiek bent aš žinau, neturi jokių planų visą tą reikalą įstatyti į tinkamas vėžes.

Lietuvių Bendruomenė yra gana gerai aprūpinusi lietuvių jaunimą reikiama informacija: LB išlaikomos ar remiamos mokyklos, ruošiami parengimai ir parama jaunimo organizacijoms daug padėjo ir padeda jaunimui pažinti Lietuvos istoriją, jos kultūrą ir dabartinę padėtį pavergtame krašte. Lietuvių Bendruomenė padarė tą klaidą, kad ji, išaiškinus jaunimui Lietuvos problemą, neparuošė jo, kaip tą problemą spręsti. Jaunimas turi būti paruoštas, kad sugebėtų perimti vyresniųjų vadovaujamas laisvinimo institucijas ir efektingai tęsti kovą dėl Lietuvos laisvės.

Praktiškam darbui jaunimas turi būti paruoštas trijose srityse: 1) laisvinimo techniškuose darbuose; 2) JAV-bių politinėje veikloje (Ir kitų laisvojo pasaulio kraštų politinėje veikloje. Red.); ir 3) JAV-bių (ir kitų laisvojo pasaulio kraštų) visuomenės — spaudos, televizijos ir radijo santykiuose (public relations).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ TURI PARUOŠTI JAUNIMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

JAUNIMO PARUOŠIMAS PRAKTIŠKIEMS LIETUVOS LAISVINIMO DARBAMS

JŪRATĖ PAŽĖRAITĖ

Išeivijos lietuvių jaunimo organizacijos bando jaunime įskiepyti lietuviškumą bei paruošti jį Lietuvos laisvinimo darbui. Tai, žinoma, nėra lengvas darbas, ir tų pastangų ir darbo rezultatais nesame pilnai patenkinti. Ypač šlubuojame jaunimo paruošime Lietuvos laisvinimo darbui.

Aktyviai dalyvauju skautų veikloje. Mūsų pastangos šioje organizacijoje paruošiant jaunimą Lietuvos laisvinimo ir visuomeniniam darbui yra man pilnai žinomos. Nesuklysiu sakydama, kad panaši padėtis yra ir kitose organizacijose — ateitininkuose, Lietuvos Vyčiuose, LB jaunimo sekcijoje ir kit.

Skautuose (ypač, Los Angeles mieste!) matosi konkrečių pastangų jaunimo paruošime politiniam ir visuomeniniam darbui. Jaunuosiuose skautuose (paukštytėse ir vilkiukuose), be abejo, mūsų pastangos yra ribotos, nes jie per jauni (6-11 metų amžiaus) tą reikalą pasisavinti ar imtis kokių nors konkretesnių darbelių Lietuvos laisvinimo žygyje. Mes, skautai, to amžiaus jaunimą suburiame, įkvepiame jiems lietuviškos dvasios per visą savo veiklą bei laipsnių programas. Ir mažiukai įgyja patirties ganizacijos vadovavime.

Skaityti daugiau: JAUNIMO PARUOŠIMAS PRAKTIŠKIEMS LIETUVOS LAISVINIMO DARBAMS

AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINĖJE IR VISUOMENINĖJE VEIKLOJE IR NAUDA LIETUVAI

LFB Los Angeles sambūrio suruoštame 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles Hilton viešbutyje politinių studijų savaitgalyje vienas iš simpoziumų buvo skirtas temai — LIETUVIŲ AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINIAME IR VISUOMENINIAME GYVENIME IR NAUDA LIETUVOS BYLOS REIKALUI. Čia duodami minėto simpoziumo pagrindinių dalyvių įvadiniai pareiškimai.

Simpoziume nagrinėti temos punktai ir pagrindiniai simpoziumo dalyviai

Simpoziumo laikas buvo ribotas (2 val.). Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios politinių studijų savaitgalio organizatoriai apkapojo ir pačią temą. Buvo nusistatyta ir su simpoziumo pagrindiniais dalyviais iš anksto susitarta tebesti tik šiuos temos punktus: 1. Lietuvių aktyvus dalyvavimas amerikiečių politinėje veikloje; 2. Lietuvių aktyvus dalyvavimas amerikiečių visuomeninėje veikloje; 3. Lietuviai amerikiečių aukštojo mokslo institucijose (kaip dėstytojai bei profesoriai); ir 4. Lietuvių mokslininkų ryšiai su amerikiečių ir kitų kraštų mokslininkais. Kiekvienu atveju pagrindinis klausimas buvo — kokia galima iš to nauda Lietuvos bylos reikalui?

Skaityti daugiau: AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINĖJE IR VISUOMENINĖJE VEIKLOJE IR NAUDA LIETUVAI

RYŠIAI SU MOKSLININKAIS IR JŲ PANAUDOJIMAS MŪSŲ SIEKIAMS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

Priimu kaip aksiomą, kad mūsų pagrindiniai tikslai yra Lietuvos nepriklausomybės atstatymas, lietuvių tautos gyvybės išlaikymas bei stiprinimas ir Lietuvos lietuvių teisių gynimas. Tiems tikslams siekti turime įvairių priemonių. Mano įvado paskirtis yra pristatyti ir trumpai apžvelgti vieną iš tų priemonių, būtent, ryšių tarp lietuvių ir amerikiečių mokslininkų panaudojimą mūsų siekiams.

Iškyla trys klausimai:

1.    Kokie tie ryšiai?

2.    Kokios veiklos formos yra galimos ir naudingos?

3.    Kas siektina?

Bandysiu atsakyti į šiuos klausimus vienur atskirai, kitur bendrai.

Pirma, ryšiai yra dvejopi: asmeniniai ir organizaciniai. Asmeniniai ryšiai dažniausiai liečia mokslą, rečiau būna socialiniai. Kadangi mokslas yra tarptautinis, mokslininkams ypatingai dažnai tenka susitikti su kitų tautų atstovais. Taip ir atsiranda lietuviams mokslininkams progų informuoti kitataučius apie padėtį Lietuvoje arba bendrai apie Lietuvos padėtį ir apie lietuvių siekimus. Kiek peržengdamas savo įvado temos ribas, pažymėsiu, kad man yra tekę Lietuvos reikalais kalbėtis su amerikiečiais, ceiloniečiais, indais, izraelitais, japonais, kanadiečiais, kiniečiais, prancūzais, švedais, vengrais, vokiečiais ir kitais mokslininkais. Šiuose informacinio pobūdžio pokalbiuose svarbu kiek galima geriau įžvelgti paskiro svetimtaučio psichologiją ir pristatyti logiškai argumentuotą savo nuomonę Lietuvos bylos reikalu. Kokia iš tų pokalbių nauda? — Sunku spręsti, kaip kad ir bendrai sunku yra įvertinti informacinės veiklos efektingumą.

Skaityti daugiau: RYŠIAI SU MOKSLININKAIS IR JŲ PANAUDOJIMAS MŪSŲ SIEKIAMS

LIETUVIŲ PROFESORIŲ MISIJA AMERIKIEČIŲ UNIVERSITETUOSE

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Prof. Dr. FELIKSAS PALUBINSKAS

Vis didesniam ir didesniam lietuvių skaičiui pasirenkant profesijas JAV-bių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų mokslo institucijose, kyla klausimas — kokia gi nauda iš to Lietuvos bylos reikalui?

Paminėsiu keletą galimybių, kurias lietuviai dėstytojai bei profesoriai amerikiečių ir kitų kraštų universitetuose galėtų puoselėti, keliant ir ginant lietuvių ir Lietuvos reikalus:

1. Asmeniškų ryšių palaikymas su įtakingais žmonėmis. Tai yra nepaprastai svarbu: žymiai lengviau kelti ir judinti lietuvių ir Lietuvos klausimą per asmenis, kurie vairuoja kraštų politinį, ekonominį, kultūrinį ir komunikacijos gyvenimą.

2.    Žodžio “lietuvis” ar “lietuviai” kaip galima platesnis paskleidimas kitataučių tarpe ir jų su tuo žodžiu supažindinimas. Kol apie lietuvius pasaulis dar žinos, tol galės jų reikalais rūpintis bei reaguoti ir jiems padėti. Kai laisvasis pasaulis mus pamirš, mirs ir Lietuvos reikalas. Šį uždavinį gali atlikti tik laisvojo pasaulio lietuviai. Pavergėjai tėvynėje esantiems neleidžia savo tautos vardu kalbėti.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ PROFESORIŲ MISIJA AMERIKIEČIŲ UNIVERSITETUOSE

LIETUVOS BYLOS IŠNEŠIMAS Į LAISVOJO PASAULIO MASES

DR. ANTANAS RAZMA

Mūsų tremties misija yra labai aiški — tai lietuvybės išlaikymas ir visa mūsų galima talka pavergtiesiems lietuviams nusikratyti rusiškos - komunistinės vergijos. Laisvajame pasaulyje gyveną lietuviai yra pajėgūs ir turėtų tą jiems tautos uždėtą ir patikėtą misiją atlikti.

Mūsų pačių ir pavergto krašto laimei, išeiviją iki aukšto laipsnio sudaro mokyti ir kūrybingi lietuviai, sugebėję laisvajame pasaulyje ekonomiškai pajėgiai įsikurti ir išauginti patriotiško nusiteikimo jaunąją generaciją. Visos trys tremties kartos — senoji, vidurinė ir jaunoji — jau eilę metų pavieniai ir organizuotai beldžiasi į laisvojo pasaulio sąžinę, kviesdamos ir kartu ragindamos laisvąjį pasaulį padėti Lietuvai nusikratyti vergijos ir atgauti pilną laisvę ir nepriklausomybę. Be abejo, mes kovojame ne tik dėl Lietuvos, bet ir visų kitų pavergtų kraštų laisvės.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLOS IŠNEŠIMAS Į LAISVOJO PASAULIO MASES

KITATAUČIŲ ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVĖS ŽYGĮ

JUOZAS GAILA

Visi tie, kurie dar judame lietuviškoje veikloje, sutinkame, kad yra nepaprastai svarbu turėti gerų ryšių bei kontaktų įtakingų amerikiečių tarpe. Tie ryšiai ir kontaktai neatsiranda spontaniškai: jų užmezgimas ir palaikymas pareikalauja daug pastangų, laiko ir, žinoma, pinigo. Lietuviškas darbas tiek mus išsemia, kad dažnai ir jėgų ir laiko trūksta minėtam reikalui; o tam turėtumėm skirti daug pastangų.

Iniciatyvos šiame užsimojime turėtų imtis mūsų veiksniai. Deja, jų pastangos čia iki šiol buvo nepaprastai ribotos, ir rezultatų kaip ir nesimato. Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe žengia pirmuosius žingsnius. Planų ir pastangų bei jų realizavimo būta praeityje; planų šioje srityje turime ir dabar. Rezultatų yra, bet toli gražu negalime būti jais patenkinti. Gerą pradžią yra padaręs Rezoliucijoms Remti Komitetas, įtraukdamas į savo žygį šimtus pačių įtakingųjų JAV-bių politinio bei visuomeninio gyvenimo vairuotojų. Šio vieneto vadovybė galėtų perduoti savo patirtį veiksniams ir kitoms grupėms.

Skaityti daugiau: KITATAUČIŲ ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVĖS ŽYGĮ

DARBAI IR ĮVYKIAI

Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga

PAVERGTOJE LIETUVOJE

•    Bolševikų vykdomas Lietuvos niekinimas

•    Okupanto pastangos pažeminti Lietuvos menininkus

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

•    Kas svarbiau: paskelbti rezoliucijas ar rūpintis jų įvykdymu?

•    Be magikos ir varpų

•    Keistas kultūrininkų atrinkimas atžymėjimui

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

• Išeinantieji ir ateinantieji Bičiuliai

BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Niekinimo pastangos

Sovietų Sąjungos bolševizmas, rusų ekspansijos įrankis, neslepia pavergtų tautų rusinimo pastangų. Gyventojų maišymas ir priverstinas rusų kalbos mokymas yra gana sėkmingos fizinės priemonės. Joms daug padeda pasalus psichologinis spaudimas. Nors tautoms savitumu žaisti yra leidžiama, tačiau tautinės savybės yra verčiamos muziejiniais eksponatais, skirtais ne gyvenimui, bet konservacijai, kad iš jų nesusidarytų imperijai pavojaus. Balzamuota tauta, uždaryta stiklinėje spintoje, reiškia ne daugiau, kaip žemėmis užkasta tauta.

Paviršutiniai visai nekaltai atrodąs suniekinimas taip pat naudojamas šiame tautų virškinimo procese. Rusas skaitlingas, stiprus, pažangus, viskuo mažutėlius toli pralenkęs, bet nusižeminantiems leidžiąs artyn prieiti. Nekelkite galvų, prisipažinkite esą beverčiai, tad galėsite vergauti . .. Tautų niekinimo pavyzdžių apstu praeity, jų nestinga ir šiandien.

Skaityti daugiau: BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

Putino romane “Sukilėliai” sukilimo vadas Sierakauskas už klausia kunigą Mackevičių:

“Ar tau teko, brolyti, patirti didelį, skaudų pažeminimą, tokį pažeminimą, prieš kurį būtų maištavusi visa tavo žmogiškoji prigimtis, nuo kurio tau širdis krauju ir tulžim pasrūtų, o tačiau jaustumeis bejėgis ištarti bent vieną protesto žodį, parodyti kad ir mažiausią nepasitenkinimo gestą?” Ir toliau priduria: “ . . . aš tokioj būsenoj išgyvenau kelerius metus”.

Lietuvių tauta tokį skaudų pažeminimą kenčia ne kelerius, bet jau virš trisdešimt metų. Savarankiški ūkininkai paversti valstybinių dvarų tarnais; mokslininkams, išskyrus lituanistus, nebeleidžiama lietuvių kalba savo veikalų spausdinti; menininkai prievartaujami pasidaryti komunizmo “statybos” ir okupacinio režimo talkininkais.

Skaityti daugiau: OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Buvo laikai, kai dėl rezoliucijų konferencijose, seimuose, kongresuose ar suvažiavimuose būdavo karštai ir ilgai diskutuojama, kartais dėl vienos frazės ar net žodžio. Dabar gi dažnai rezoliucijas jau po įvykio pavedama surašyti prezidiumui, valdybai ar šiaip darbštesniam asmeniui, nes apie jų vykdymą jau nebegalvojama. Ypatingai lengva rezoliucijas surašyti tokioms organizacijoms, kurios “išvalytos” nuo bet kokios opozicijos. Viskas ten praeina gražiai ir vieningai: išklausoma garbingų žmonių sveikinimų, išskaičiuojami visi tos organizacijos laimėjimai (pradedant, sakysime, nuo 1940 m.), narsiai pamosikuojama kardais prieš Lietuvos okupantą ir dar narsiau prieš kritiškai nusiteikusią tos organizacijos atžvilgiu išeivijos dalį, pasismilkoma sau patiems ir išsiskirstoma metiniam snauduliui. Apie praėjusių metų rezoliucijas ir jų vykdymą niekas neinformuoja ir niekas neklausia. Rezoliucijos surašomos, pasinaudojant buvusių rezoliucijų pavyzdžiais.

Tokias rezoliucijas kepa organizacijos, kurios vandens paviršiuje laikosi tik tradicijos pliūdžių pagelba, nes išvidinė laivą varančioji energija yra išsekusi.

Gyvose organizacijose rezoliucijos svarstomos, dėl jų priėmimo diskutuojama, o kai priimamos, tampa pagrindiniu vykdomųjų organų veiklos orientyru.

Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

BE MAGIKOS IR VARPŲ

Labai dažnai staigus džiaugsmas virsta nusivylimu. Taip atsitiko visai neseniai.

Paskaitę 1974.II.20 “Dirvą”, ne vienas pašokome: pagaliau ir mes šio to verti! Sujaudino sekanti straipsnelio antraštė: “ALTo delegacija pas prezidentą Nixoną”. Toliau buvo rašoma: “ALTo delegacija, kurią sudaro dr. Kazys Bobelis, pirmininkas ir dr. Jonas Genys, ATL atstovas Washingtone, vasario 19 d. bus priimti prezidento Nixono. Tą dieną, 2 vai. 30 min. p.p. Washing-tone vyks etninių gmpių vadovų konferencija . . .” Šioje vietoje kiek at-slfigome. Ką priims: dr. Bobelį su dr. Geniu, ar etninių grupių vadovus? Bet nuotaiką palaikė pranešimo šaltinis: “ALT Inf’. Taigi žinia iš ALT-os turi būti tikra.

Praėju, vasario 19 d., į mūsų daugelio namus atėjo vasario 23 d. “Draugas”. Jame užtikome, kad etninių grupių vadovų susirinkimas buvo. Buvo ir jiems priėmimas pas prez. Nixoną. “Iš lietuvių dalyvavo Amerikos Lietuvių Tarybos pirm. dr. K. Bobelis iš Čikagos ir dr. J. Genys iš Washingtono, Liet. Kat. susivienijimo pirm. Th. Mack iš Wil-kes Barre, Pa., K. Oksas iš Chicagos ir dr. A. Novasitis, LB centro valdybos vicepirm., iš Philadelphijos. Dr. K. Bobelis ir dr. J. Genys prezidentui įteikė specialiai paruoštą memorandumą”. (Kaip įteikė? Per pasiuntinius ar tiesioginiai?)

Skaityti daugiau: BE MAGIKOS IR VARPŲ

KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

Praeitais metais, PLB IV-to Seimo metu Washingtone, PLB valdyba ir Kultūros Taryba nutarė atžymėti labiau pasireiškusius kultūrininkus ir apdovanoti juos Lietuvių Fondo medaliais. Paskelbus atrinktųjų pavardes, dauguma tuoj pastebėjo, kad: (a) atžymėtos tik kelios kultūrinės sritys; (b) atžymėjimas padarytas ne seimo vardu, bet egzekutyviniu patvarkymu. Seimo korespondentai šių faktų viešumon nekėlė, nekėlė ir seimo nariai, nekėlė balso ir kultūrininkai, iš šalies atžymėjimus stebėję. Atžymėtiems asmenims gautieji medaliai nebūtų jau taip mieli, jeigu žinotų, kodėl ir kaip jie, o ne kiti, pateko į šių “laimingųjų” skaičių.

Visų kultūrininkų atžymėjimo reikalą iškėlė ir pravedė tuometinis PLB valdybos pirmininkas St. Barzdukas. Jam tad ir tenka atiduoti “kreditą” ir pagarbą. Nors atranka ir nebuvo tobula, bet padaryta viskas, kas tokiose sąlygose įmanoma. Privačiuose pokalbiuose smarkiai nusistebėta atrankos tikslingumu: kai kurių sričių parinkti net du atstovai, o iš kitų pagailėta medalio net vienam; — tačiau niekas nedrįso kvestijonuoti savo vadovybės nusistatymo. Pav., atžymėti du leidėjai, du chorų dirigentai, du šokių mokytojai, bet nė vieno kompozitoriaus, aktoriaus, nė vieno solisto, architekto, kritiko, nė rašytojo, nė vieno redaktoriaus ir taip toliau. Kodėl taip siaurai pažiūrėta į mūsų kultūrinius reiškinius, ir kodėl toks keistas jų išdėstymas? Kodėl išbalansuoti žmonės, bet ne kultūrinė veikla?

Skaityti daugiau: KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

JAV-BIŲ LB DELEGACIJA PAS JAV-BIŲ VICEPREZIDENTĄ FORD — JAV-blų viceprezidentas Gerald R. Ford neseniai priėmė JAV-blų LB delegaciją Ir aptarė su ja Lietuvos bylos klausimą. Nuotraukoje (iš kairės) — dr. A. W. Nova-sitls, R. Česonls, A. Gureckas, viceprezidentas G. R. Ford, A. Mačiulaitytė-Zerr ir A. Gečys. Nuotraukoje trūksta JAV-blų LB Krašto valdybos pirm. J. Gailos, nes jis tą nuotrauką darė.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

1974 metų balandžio 5 — treji metai, kai išėjo iš gyvųjų eilės dr. Pranas Padalis. Tų pat metų gale išėjo dr. Zenonas Ivinskis. Paskui juos kitais metais — ir Levas Prapuolenis. Visi jie artimo amžiaus — Padalis nebaigęs 60, Ivinskis 63, Prapuolenis 59 metų.

Jų išėjo daug daugiau. Šiuos tris suminėjau tik dėl to, kad jie mums yra žinomiausi, ir jie yra tipingi savos generacijos reiškėjai. Reiškėjai generacijos, išaugusios nepriklausomoje Lietuvoje. Tos generacijos didžioji dalis buvo sunaikinta raudonojo ar rudojo imperializmo. O atsidūrusių Vakaruose jau eilę suspėjo sunaikinti laikas.

Tų trijų išėjimas yra ženklas, kad iš gyvenimo pasitraukė ar baigia trauktis visa ta generacija. Nors atskiri jos nariai tebėra biologiškai gyvųjų eilėje ir individualiai reiškiasi kūryba, bet gyvenimui vadovauti jau yra atėjusi nauja, jaunesnė generacija.

Skaityti daugiau: IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

Daugiau įrašų...

  1. ATSIŲSTA PAMINĖTI