Į Laisvę 1969 45(82)

     T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ............................................................ 2
“Į Laisvę” įžanginiai .......................................................... 4
Laiko reikalavimai:    — Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas) .............. 6
Aktyvieji frontininkai. — Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas ..................... 8
Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba .................................... 11
Kunigas kolchoze (ištrauka iš J. Gliaudos romano “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai”) 12
Gyvybiniai tautos reikalai:
      — Premijos, pagerbimai ir ordinai (Ed. Baškys);
      Stovyklos, studijų savaitės ir jų programos (T. Budrys) ................. 16
Politinių studijų savaitgalis ................................................. 20
Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas) .............................. 22
Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas) ............................... 30
Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis) ............ 45
Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas) ............... 47
Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas) .............. 49
Los Angeles miesto burmistro Sam Yorty pagerbimas ............................. 52
Kita politinių studijų savaitgalio programa: —
      Diskusijos;
      Dr. J. J. Bielskio sveikinimo žodis;
      Dr. Z. Brinkio studijų savaitgalio uždaromasis žodis;
      Studijų savaitgalio išvados;
      Savaitgalio atgarsiai spaudoje ....................................... 55-70
Darbai ir įvykiai .......................................................... 71-80

 

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1969 45(82)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

"Į Laisvę" žurnalas išjudino dar skaitantį lietuvį

•    Išjudinai ne tik JAV-bių Kongresą, bet ir Frontą, ir lietuvį, skaitantį dar (kas sunkiau, negu pirma). Sveikinu!

Kun. Stasys Yla

Putnam, Connecticut

•    Perskaičiau “Į Laisvę” žurnalo naują numerį (nr. 44/81. Red.) vienu užsimojimu. Man padarė įspūdi, kad tai pats stipriausias numeris ir sutelkta medžiaga ir takto atžvilgiu. Sėkmės!

J. B.

Brooklyn, New York

•    “Į Laisvę” žurnalas labai įdomus: visad gyvas, aktualus, revoliucinis. Taip taip! Revoliucinis, nes griežtai rašo tiesą, atvirai — “ne-vyniojant į bovelną”. Mudu su žmona visad jo laukiam ir skaitom, studijuojam. Nuoširdūs sveikinimai redaktoriui.

Dr. Eliziejus Draugelis

Sao Paulo, Brazilija

•    Kai tik gavau “Į Laisvę” žurnalo naują numerį, tuojau man čia prieteliai iš rankų išplėšė ir išsivežė, neduodami man pilnai perskaityti. Tai yra įrodymas, kad “Į Laisvę” žurnalas yra čia labai mielai laukiamas ir skaitomas.

Dr. Zenonas Ivinskis

Bonn, Vakarų Vokietija

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

REFORMUOTIS STIPRĖJIMO LINKME

Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1969 m. sausio 25-26 d. d. suorganizavo politinių studijų lietuviškom problemom spręsti savaitgalį. Studijų išvadose tarp kitko teigiama, kad “Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Amerikos Lietuvių Tarybos persitvarkymas stiprėjimo linkme— svarbus ir neatidėliotinas reikalas. Reformų delsimas nuostolingas Lietuvos laisvės kovai”.

Kiekvieno patriotiškai nusiteikusio lietuvio pareiga yra ieškoti tikslesnių, racionalesnių ir paveikesnių būdų ir priemonių laisvės kovai vesti. Tad ir reformos stiprėjimo linkme turi būti nukreiptos į pozityvų tikslą: sukurti tokią laisvinimo institucijų sistemą, kurioje tosinstitucijos, atsakydamos į laiko reikalavimus, nuolat natūraliu keliu pačios atsinaujintų ir reformuotųsi. Organizacinėse formose ir veiklos rutinoje sustingusią laisvinimo institucijos vadovybę pakeisti tik kitais žmonėmis nieko neišspręstų. Naujų žmonių naujai iniciatyvai būtų lemta sustingti senosiose formose.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

NUSIVERTINIMO AISTRA

VYTAUTAS VOLERTAS

Šio krašto nuotaikose padažnėjo staigiai sproginėjančių elementų. Tai aktyvios subversijos, socialinio tūpčiojimo, dvasinio lėkštumo vaisiai. Mūsų gyvenime taip pat jaučiasi dirginančios įtampos. Aišku, rezonuojame aplinkai, bet daug veikia tik mums būdingos priežastys. Jų tarpan skirtina nervingumas, persipūtimas, nemokėjimas vertinti.

VYTAUTAS VOLERTAS, Delran, New Jersey (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas. 1939 pradėjo aukštojo mokslo studijas VDU, jas tęsė JAV-se, 1954 metais gaudamas Pennsylvanijos universitete magistro laipsnį matematikoje. Studijas gilino Marylando universitete, kur 1961 gavo MSEE. Aktyviai reiškiasi LB ir ateitininkuose. V. Volertas buvo trejus metus JAV-big LB Tarybos prezidiumo pirmininkas (1964-1967).

Persipūtimas, suasmenindamas tiesą, taip pat iškreipia tikrovę. Nors jokioje gyvenimo srityje negalima išskirti, kas yra pats geriausias žinovas, pas mus pačių geriausių atsiranda būreliais. Todėl visada darosi skausmingas pirmumo klausimas, beveik niekad neišvengiąs pavydo konvulsijų. Atsiranda susiklausymo, kooperavimo, solidarumo stoka. Nepaprastai susipina padėkos ir pagarbos skirstymo procedūra. Kas atstovaus? Kas pirmas pasirašys? Kas aukščiau atsisės?

Skaityti daugiau: NUSIVERTINIMO AISTRA

Aktyvieji frontininkai. — Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas

ŽIBUTĖ BRINKIENĖ

ŽIBUTĖ BRINKIENĖ, Los Angeles, California (JAV), Rezoliucijoms Remti Komiteto kasininkė.

Tūkstančiai jaunosios kartos lietuvių yra baigę aukštąjį mokslą laisvojo pasaulio kraštuose, bet tik maža jų dalis pilnai atiduoda savo duoklę lietuviškam darbui ir kovai dėl Lietuvos laisvės. Šiame negausiame jaunosios kartos lietuvių darbuotojų būrelyje matome Žibutę Nidą Brinkienę, didelių sugebėjimų ir plačios skalės lietuvių veikėją.

Žibutė Brinkienė, (g. 1940.V. 19 Kaune) pradžios, vidurinį ir aukštąjį mokslą baigė JAV-se. Inžineriją studijavo Los Angeles kolegijose (Los Angeles City College ir Los Angeles State College), 1960 metais gaudama technikos mokslų baka-laureatą (B. S. in General Engineering). Studijas gilino Chicagos universitete (University of Chicago, Graduate School).

Studentavimo laikais Žibutė Balsytė aktyviai dalyvavo ateitininkų, skautų, lietuvių studentų ir amerikiečių visuomeninėje bei politinėje veikloje. Kai ji 1962 metais ištekėjo už dr. Zigmo Brinkio, ta proga ją sveikino dabartinis JAV-bių prezidentas Richard Nixon ir eilė kitų žymių amerikiečių.

Šiuo metu ji, augindama du sūnus ir dukterį, vadovauja lietuvių inžinierių ir architektų Los Angeles vienetui, yra Rezoliucijoms Remti Komiteto kasininkė, LFB Los Angeles sambūrio vicepirmininkė ir priklauso bei aktyviai dalyvauja eilėje amerikiečių organizacijų.

BALYS RAUGAS

BALYS RAUGAS, Delran, New Jersey (JAV), šiuo metu vadovaująs LB Pietryčių apygardai.

Lietuviškas darbas nėra nei pelningas nei dėkingas: čia reikia daug pasiryžimo, kantrybės ir ištvermės. Daugelis mūsų veikėjų greit “pavargsta” ir išeina į “pensiją”. Pajėgiai, kantriai ir ištvermingai lietuviško darbo naštą pakėlė ir pakelia Balys Raugas, vienas iš iškiliųjų lietuvių darbuotojų laisvajame pasaulyje.

Balys Raugas (g. 1914.1.6 Butkelių k., Dusetų vls., Zarasų aps.) 1935 baigė Utenos gimnaziją ir 1938 karo mokyklą, teisę studijavo VDU ir VU. Iki 1941 tarnavo karininku pirmame D. L. K. Gedimino pulke. 1944 pasitraukė į Vokietiją, o 1950 atvyko Į JAV-bes. Chemijos mokėsi Philadelphijoje (Franklin School of Science). Nuo 1960 metų dirba kaip chemikas metalo pramonėje.

Balys Raugas spaudoje pradėjo reikštis 1933. Kartu su Juozu Kuzma išspausdino eilėraščių rinkinį “Balti balandžiai” (1936). Bendradarbiavo “Trimite”, “Karyje”, “Jaunojoje Lietuvoje”, “Ateities Spinduliuose”, o JAV-se — lietuvių patriotinėje ir katalikiškoje spaudoje.

Bei veiklos LF Bičiuliuose ir talkos Rezoliucijoms Remti Komitetui, Balys Raugas visą kitą laiką skiria Lietuvių Bendruomenei. Šiuo metu jis vadovauja LB Pietryčių apygardai.

 

DIDŽIOJO LAUREATO KŪRYBA

JURGIS GLIAUDA, Los Angeles, California (JAV), teisininkas, rašytojas, visuomenininkas. Jurgis Gliauda yra vienas iš iškiliausių lietuvių rašytojų pasaulyje. Plačiau apie jo kūrybą skaityk kitame puslapyje, šiame “Į Laisvę” numeryje duodama ištrauka iš jo neseniai “Draugo” premijuoto romano — “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai”. Jurgis Gliaudą aktyviai reiškiasi LFB (šiuo metu yra LFB Los Angeles sambūrio vicepirmininkas) ir Rezoliucijoms Remti Komiteto veikloje.

Skirtingi savo vertinimų kriterijais literatūros kritikai sutinka, kad Jurgio Gliaudos romanai “Ikaro sonata” ir “Šikšnosparnių sostas” yra vieni iš geriausių pokario laikotarpyje parašyti kūriniai visoje lietuvių literatūroje. Gi žurnalas “Į Laisvę”, taikydamas Jurgio Gliaudos romanams savo kriterijų, norėtų pareikšti, kad romanas “Ora pro nobis” ir veikalas “Agonija” privalėtų pasirodyti anglų kalba.

“Ora pro nobis”romanas dinamiškai užgriebia istorinį 1941 metų sukilimą, kurio vaizdavimo iki šiol dar nesutinkame mūsų raštijoje. Siame romane centrine figūra yra pati lietuviško pasipriešinimo pavergėjui esmė. Romano protagonistas yra daugiaveidis herojus rezistentas, sukilęs su intelektualo protestu ar su ginklu rankose.

“Agonijos” ištrauką, išverstą į anglų kalbą, įsidėjo “Lituanus” žurnalas (Summer, 1966). Prie vertimo redakcija įrašė vertingą prierašą: “ ‘Agonia’ not yet translated into English”. Žurnalo redakcija lyg skatino susidomėti “Agonijos” išvertimu į anglų kalbą. Istorikas J. Jakštas šį veikalą pavadino neeilinio žodžio menininko sukurtu kūriniu.

“Draugo”pirmasis premijuotas Jurgio Gliaudos romanas “Namai ant smėlio” pavaizduoja nacių epochos atmosferą. Šis romanas buvo išverstas į anglų kalbą (“House upon the sand”) ir išleistas. Visa eilė kitataučių kritikų labai palankiai įvertino šį romaną, o milijoninio tiražo “Time” žurnalas pavadino jį “the best of the literature on Nazidom”. Reiktų manyti, kad ir veikalas “Agonija”, išverstas į kitas kalbas ir išleistas, būtų “the best” garsinti Lietuvos problemą.

Apie neseniai “Draugo” premijuotą Jurgio Gliaudos romaną “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai” (ištrauka duodama šiame numeryje, pradžia — kitame puslapyje) jau gauta žinių iš Lietuvos: žinoma romano tematika; taip pat žinoma, kad romanas yra premijuotas. Ten yra neabejotinas susidomėjimas šiuo veikalu. Bet kaip pavergtieji lietuviai galės šį romaną gauti ir perskaityti?

Siūlykime romanus — “Ora pro nobis”, “Agonija” ir “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai” — perskaityti bent tiems, kurie lankosi turistų teisėmis iš komunistų okupuotos Lietuvos JAV-se ar Kanadoje.

KUNIGAS KOLCHOZE

Ištrauka iš Jurgio Gliaudos romano “Liepsnos ir apmaudo ąsočiai”

Man beeinant skveru pro išsilaisvinimo nuo hitlerinių okupantų paminklą, kur dar tebeliepsnojo aguonų margumynas, išvydau, kad jaunas juodbruvys atspaude keliu apžergęs dviratį, sustojo prie raštinės — atsiraštinės gonkų, nusipėstino ir atrėmė dviratį į turėklus.

Žmogus, aišku, buvo ekskursiniame žygy. Tokių vasarą ar rudeniop daug keliuose. Ant dviračio bagažinės buvo pririštas slepiamosios spalvos brezentinis maišas. Vyras buvo palaidinuotas, panašus į kokį bastūnėlį, bekulniuojantį nuo kolūkio iki kolūkio. Lieknas, kiek pastipa, guvus judesiuos, lyg kur skubėtų. Tikras vėjo botagėlis.

Jis apsidairė, sustojo akimis ant aguonų ir kitų želmenų ir įsmuko vidun pro raštinės duris Aš atsekiau paskui jį.

Raikūnas jau pamatė atvykėlį.

— Kuo galiu padėti sveikuliukui? — paklausė pirmininkas.

Tai buvo įprastas Raikūno kreipinys. Perdėtai nužemintas, bet jis tuo didžiavosi. Kad ir pirmininkas, o kiekvienam siūlosi padėti.

Tarpusavė apžiūra truko gal akimojį.

Dabar aš pamačiau, kad atvykėlio veide buvo kažkoks veržlumas. Tokio aršumo kolūkietyje retai rasi. Darbai nualina veido odą, bet dar labiau veido nuotaiką. Baikausko veide buvo veržlumas, bet toks tuščias, polėkiškas, lyg peteliškės sparneliai. Čia gi atsibrovėlio veržlumas savo tipu priminė man Dareikos akių plyšelius. Ir nesuvokiama jų paslaptis. O lieka jausmas, kad slapukas jaučiasi pranašesnis už tave.

Skaityti daugiau: KUNIGAS KOLCHOZE

PREMIJOS, PAGERBIMAI IR ORDINAI

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Kraujas masina ryklius jūroje, pinigai ir garbėžemės paviršiuje. Rykliai, siekdami savo tikslo, padaro ir drąsių, nors ir negarbingų žygių, ir ne vienas juos už tuos žygius nuoširdžiai gerbia.

Nepriklausomoje Lietuvoje su rykliais atkakliai kovojo “Naujosios Romuvos” žurnalas ir jo redaktorius Juozas Keliuotis. Autoritetiniame režime arivistams, oportunistams, egomanams ir įvairių spalvų karjeristams veistis sąlygos paprastai esti palankios. Tačiau ši veislė yra be galo gaji, ir ji sugeba išsilaikyti net nepalankiose sąlygoseji vešliai tarpsta ir demokratijoje.

Būtų didelė klaida manyti, kad lietuviškus ryklius rusai iššaldė Sibire ir Hitleris dūmais išleido pro Flossenburgo ir kitų kacetų kaminus, o tik “geriausi iš geriausių” paspruko į Vakarus. Netrūksta jų ir čia.

Skaityti daugiau: PREMIJOS, PAGERBIMAI IR ORDINAI

STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS IR JŲ PROGRAMOS

Didesnės ir pajėgesnės organizacijos bei grupės ruošia beveik kasmet stovyklas ir poilsio ir studijų savaites. Į jas suplaukia nemažas skaičius tų organizacijų narių bei jų bičiulių. Vieni studijų savaičių dalyviai atvyksta tik poilsiui ir susitikimui su seniai bematytais savo pažįstamais bei bičiuliais. Tokių skaičius nėra didelis. Didesnė dalyvių dalis atvyksta pilna to žodžio prasme studijoms.

1968 metų vasarą teko ilgiau ar trumpiau pabūvoti bei pasimaišyti ateitininkų sendraugių, mokytojų ir frontininkų poilsio ir studijų savaitėse, kurios įvyko Dainavos stovykloje. Visos trys buvo gausios dalyvių skaičiumi, ūkiškajai savaičių pusei nebuvo jokių priekaištų, bet programinė dalis ir pas ateitininkus sendraugius, ir pas mokytojus, ir pas frontininkus gerokai šlubavo. Reikia manyti, kad panaši padėtis buvo ir kitų organizacijų suruoštose stovyklose ir studijų savaitėse.

Skaityti daugiau: STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS IR JŲ PROGRAMOS

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

Įžanginės mintys ir paaiškinimai apie LFB Los Angeles sambūrio suruoštą ir pravestą politinių studijų savaitgalį

Lietuvių Fronto Bičiulių stovykloje Dainavoje 1968 metų rugpiūčio mėnesio 2 dieną “Į Laisvę” žurnalo redakt. Leonardas Valiukas LFB veiklai suaktyvinti padarė eilę siūlymų (žiūr. “Į Laisvę” 1968 metų nr. 43/80, 59-61 pusi.). Daugumas tų siūlymų nukreipti į vadovaujančius organus, tačiau bent vieną — politinių studijų savaitgalių organizavimą — galėtų ir privalėtų realizuoti kiekvienas LFB sambūris. Bent tokias išvadas padarė LFB Los Angeles sambūrio valdyba, apsispręsdama studijų savaitgalį rengti.

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIO ORGANIZATORIAI IR PRAVEDĖJAI — LFB Los Angeles sambūrio 1968-1969 veiklos mėty valdyba, suorganizavusi ir pravedusi 1969 metų sausio mėnesio 25 ir 26 dienomis viešą politinių studijų savaitgalį puošniame Statler-Hilton viešbutyje Los Angeles mieste. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): kasin. B. Graužinis, sekr. J. Kojelis, vicepirm. dr. Z. Brinkis, pirm. A. Kulnys, vicepirm. VI. Pažiūra ir vicepirm. B. Čiurlionis.    L. Kanto nuotrauka

Vedamos aštrios diskusijos, kas ką skriaudžia:    “valstybininkai” “tautininkus”, ar priešingai; kas ką yra užgožę: kultūra politiką, ar atbulai; kas ką niekina: kaltintojai kaltinamuosius, ar vieni antrus ir t.t. Nors į tuos klausimus “neklaidingus” atsakymus turi tituluoti ir premijuoti žurnalistai, tačiau tikresnių už “neklaidinguosius” atsakymų, atrodo, teks dar ilgai palaukti. Jie ateis, kai į dabartinius įvykius susidarys tam tikra laiko perspektyva, kai išaiškės vienas kitas labai reikšmingas nežinomasis ir kai kurias prielaidas patvirtins ar paneigs pats laikas.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

LAISVOJO LIETUVIO PASKIRTIS

DR. ANTANAS KLIMAS

Pradedant šią temą svarstyti, iš karto tenka baimintis, kad ši tūkstančius kartų naudota, išnaudota ir gal kartais piktnaudota tema yra jau galutinai išnaudota ir gal kartais piktnaudota tema yra jau galutinai išsekusi: ja gal jau nebėra nieko nauja pasakyti.

DR. ANTANAS KLIMAS, Rochester, New York (JAV), Rochester universiteto profesorius, lingvistas, visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas pradėjo Lietuvoje, jas tęsė tremtyje (Vakarų Vokietijoje), daktaro laipsnį įgijo Pennsylvanijos universitete (1956). šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys ir vienas iš “Lituanus” žurnalo redaktorių.

Šitokią padėtį Kazys Bradūnas taip nupiešė viename “Draugo” vedamajame, kad ir rašydamas kitokia proga ir kitokia tema:

“... (kiekvienu tokiu atveju) būtų kalbama apie labai paprastus ir aiškius dalykus, kuriuos supainiojame ir padarome neaiškiais, per daug juos vienas kitam aiškindami”. (“Draugas”, 1968.XII. 28).

Iš kitos pusės, kadangi žmogus savo gyvenimo dienų skridime dažnai esminius dalykus primiršta, yra gera, gal net būtina, retkarčiais prie tų “labai aiškių ir paprastų dalykų” sugrįžti ir vėl į juos nuoširdžiai žvilgterėti.

Be to, nė vieno žmogaus nuomonė visais klausimais šimtaprocentiniai nesutaps su kito nuomone. Besiklausant vieno pažiūrų išdėstymo, dažnai susidaro tam tikra vidinė diskusinė įtampa tarp dėstomų minčių ir besiklausančiųjų. Tai irgi kiek prisideda prie svarstomo klausimo išsiaiškinimo, kad ir be formalių diskusijų.

Skaityti daugiau: LAISVOJO LIETUVIO PASKIRTIS

MĄSTYKIME IR VEIKIME IŠ NAUJO

STASYS ŽYMANTAS

We have come into a time when evolution has run far ahead of our political ideas.

Walter Lippman

Laisvė per lengvai prarasta

Maždaug prieš 15 metų, kalbėdamas per Amerikos Balsą Europoje Lietuvos jaunimui, Nepriklausomybės akto signataras prelatas Kazimieras Šaulys savo žodyje tarp kita ko nurodė, jog visi mes kartas nuo karto turėtume padaryti savo gyvenimo ir veiklos Lietuvai tautinės sąžinės ataskaitą.

STASYS ŽYMANTAS, Los Angeles, California (JAV), teisininkas, profesorius. Teisės mokslus baigė VDU (1933), studijas gilino Paryžiaus universitete (1934-1935) ir Harvardo, Chicagos ir Londono universitetuose (1935-1937). 1937-1944 VDU ir Vilniaus universiteto (nuo 1940) mokomojo personalo narys ir 1941-1944 Vilniaus universiteto teisės mokslų fakulteto dekanas. 1940-1944 aktyvus tautinio lietuvių pasipriešinimo sąjūdžio dalyvis. VLIK-o artimas bendradarbis okupacijos metais Lietuvoje, VLIK-o užsienio delegatūros narys (1940-1945), vėliau užsienyje atgaivinto VLIK-o narys. Vienas sumanytojų ir organizatorių ryšių su kovojančia Lietuva sudarymu ir jų palaikymu. Vienas Lietuvių Rezistencinės Santarvės (LRS) steigėjų (1950) ir jos vicepirmininkas, j JAV-bes atvyko 1959 metų pabaigoje.

Tokia lietuvių politinių išeivių tautinės sąžinės ataskaita šiandien ypač praverstų.

Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę praradome lengvai, per lengvai. O kas lengvai prarandama, sunkiai atgaunama. Tas klausimas ne vieno mūsų pasąmonėje vis iškyla ir mus kankina. Lygiai kaip ir Čekoslovakijos nesipriešinimas Hitlerio ultimatumams ir nacių invazijai iki šiol čekų nėra pamirštas ir laikomas didele klaida.

Mažos tautos ir valstybės sunkiai sprendžiamas pasipriešinimo svetimai invazijai klausimas vėl iškilo ryšium su nauja sovietų agresija prieš Čekoslovakiją. Žinomas New York Times bendradarbis C. L. Sulzberger praėjusių metų spalio 5 d. iš Paryžiaus rašė, kad ir niekas to, žinoma, niekada negalėtų įrodyti, tačiau pagal jo nuojautą, karinės intervencijos nebūtų buvę, jei desperatiškai nusiteikę čekai būtų įtikinančiai ir aiškiai davę suprasti, jog, nepaisydami jokių pasekmių, jie pasiryžę priešintis bet kieno karinei intervencijai gindamiesi nors ir vienais kumščiais.

Skaityti daugiau: MĄSTYKIME IR VEIKIME IŠ NAUJO

Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra

DR. PETRAS PAMATAITIS

Kova už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą užsitęsė ilgiau, negu didieji pesimistai kad buvo pranašavę. Ši kova dabar reiškiasi įvairiais būdais ir formomis. Aplamai kalbant, kiekvienas lietuviškas darbas daugiau ar mažiau pasitarnauja laisvės idėjai. Todėl ir kiekviena lietuviška bendrija, jei tik savo darbu dalyvauja kovoje už Lietuvos laisvę ar tą kovą paremia, tam tikra prasme jau ir yra laisvinimo veiksnys.

DR. PETKAS PAMATAITIS, Los Angeles, California (JAV), teisininkas, visuomenininkas. Teisės mokslus baigė Lietuvoje, teisių daktaro laipsnį įgijo Heidelbergo universitete 1949. JAV-se dalyvauja teisininkų, LB, ALTS-gos ir Lietuvių Rezistencinės Santarvės veikloje. Rezoliucijoms Remti Komiteto vienas iš organizatorių ir jo vadovybės narys.

1968 metais sukako 25-ri metai, kai organizacinėje laisvinimo struktūroje vyriausias autoritetas pripažįstamas Vyriausiam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui. Už šią poziciją ir pats VLIK-as labai kietai kovoja. Jungtinėse Amerikos Valstybėse, kur įsikūrusi gausiausia ir pajėgiausia lietuvių išeivijos masė, veikia Amerikos Lietuvių Taryba. Kituose kraštuose laisvinimo veiksnių funkcijas atlieka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės padaliniai — kraštų Lietuvių Bendruomenės.

Skaityti daugiau: Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra

Aktyvus į laisves kovą jaunimo įjungimas

DR. JONAS ŽMUIDZINAS

 

Netenka aiškinti, kodėl reikalinga Amerikos ir, žinoma, kitų kraštų lietuvių jaunimą įjungti Lietuvos laisvinimo veiklom Nepaneigiant fakto, kad jaunimas toje veikloje yra reiškęsis ir reiškiasi, tenka pripažinti, kad toji veikla iki šiol yra buvusi gana ribota ir kad tik maža jaunimo dalis tėra joje dalyvavusi. Todėl nors trumpai tenka išsiaiškinti du klausimus: kokia galima jaunimo laisvinimo kovoje veikla ir kaip jį ton veiklon paveikiau įjungti?

DR. JONAS STASYS ŽMUIDZINAS, Los Angeles, California (JAV), fizikas, visuomenininkas. Vidurinį mokslą baigė Vokietijoje Grevene 1947. Aukštojo mokslo studijas baigė JA V-se, studijuodamas Indianos technologijos institute ir Kalifornijos Technologijos Institute, kur 1963 metais įgijo filosofijos daktaro laipsnį iš teorinės fizikos ir matematikos srities. Dirba Kalifornijos Technologijos Instituto Jet Propulsion Laboratory kaip vyresnysis mokslininkas (senior scientist). Aktyviai reiškiasi LB ir kitoje Los Angeles lietuvių veikloje.

Visa laisvinimo veikla skirstytina į keturis sektorius: finansinį, kūrybinį, politinį ir informacinį - propagandinį.

Skaityti daugiau: Aktyvus į laisves kovą jaunimo įjungimas

Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės

LEONARDAS VALIUKAS

Didesniuose ar mažesniuose lietuvių susibūrimuose užsiminus apie svetimųjų talkos svarbą kovoje dėl Lietuvos laisvės, ne vienas numoja ranka, sakydamas, kad lietuviai tik savo pačių jėgomis ir pastangomis išlaikę laisvę ir nepriklausomybę senovėje, iškovoję ir atstatę Lietuvos nepriklausomybę 1918 metais ir tik savo jėgomis ir pastangomis nusikratysią dabartinės komunistų vergijos ir vėl atgausią laisvę ir nepriklausomybę. Šiuose teigimuose yra daug tiesos, bet kartu jie nėra nei pilni, nei teisingi. Lietuviai ir senovėje susilaukė daug talkos visose savo kovose ir pastangose iš draugiškai nusiteikusių kaimynų, daug paramos ir talkos sulaukė lietuviai iš svetimųjų 1918-1920 metų nepriklausomybės kovose. Žilos senovės ir Lietuvos respublikinio gyvenimo metų pradžios kovos dėl laisvės ir nepriklausomybės gal nebūtų buvusios tokios sunkios, jei lietuviai būtų turėję stipresnį užnugarį kitataučių tarpe.

Dabartinė kova dėl Lietuvos laisvės daug kuo skiriasi nuo kovų, kurias lietuviai pakėlė senovėje ir šio šimtmečio pradžioje. Svetimųjų talka šių dienų laisvės žygyje vaidina ir vaidins pirmaujantį vaidmenį. Veiksniai ir pavieniai lietuviai turėtų skirti kiek galima didesnį dėmesį visam šiam reikalui.

Skaityti daugiau: Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės

Los Angeles miesto burmistro S. Yorty pagerbimas

LIETUVOS BYLOS GYNĖJAS

VIRŠUJE — Los Angeles miesto burmistrui Sam Yorty (dešinėje) jo pagerbimo proga įteikiama “plaque”. Rezoliucijoms Remti Komiteto vardu jq jteikia šios organi-dacijos kasininkė Žibutė Brinkienė, viduryje — organizacijos pirmininkas Leonardas Valiukas.

Svetimųjų talka Lietuvos laisvinimo darbe turės lemiamos reikšmės ir įtakos. Tik žymių ir įtakingų amerikiečių pagalba pavyko pravesti JAV-bių Kongrese garsiąją rezoliuciją (H. Con. Res. 416). Rezoliucijoms Remti Komitetas svetimųjų talkos organizavime kovai dėl Lietuvos laisvės yra padaręs gerą pradžią.

LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotame ir pravestame politinių studijų savaitgalyje svetimųjų talkos klausimui buvo skirta nemaža laiko. Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė ta proga suruoštu Los Angeles miesto burmistro Samuel William Yorty pagerbimu pademonstravo, kaip reikia įtakingus amerikiečius Lietuvos reikalui laimėti ir juos savo tarpe išlaikyti.

Skaityti daugiau: Los Angeles miesto burmistro S. Yorty pagerbimas

Politinių studijų savaitgalio diskusijos

Kiekvieną studijų savaitgalio paskaitą ir pranešimą sekdavo gyvas ir veik visada pozityvus klausytojų pasidalinimas mintimis su paskaitininku ar referentu, o taip pat ir su kitais auditorijos dalyviais. Auditorija buvo aktyvi ir ieškanti sprendimų. Skelbiamieji diskusijų dalyvių pasisakymai nėra nei pilni, nei sugrupuoti, nei atitinką diskutuotų klausimų eigos. Tai tik kalbėjusių pasakytų įvairiomis temomis minčių atpasakojimas. Pasisakymai pateikiami tam, kad “Į Laisvę” skaitytojai susidarytų galimai pilnesnį ir tikslesnį studijų savaitgalio vaizdą, kurį kai kas siekė spaudoje nesąžiningai iškreipti (žiūr. spaudos pasisakymus). Iš antros pusės tie pasisakymai reflektuoja visuomenės nuotaikas ir nuomones veiksnių ir aplamai Lietuvos laisvinimo reikalais.

EDMUNDAS ARBAS

Iš VLIK-o ir ALT-bos šiuo metu tik vardai belikę. Ateina šių organizacijų konferencijos, suvažiavimai, seimai, kongresai ir praeina. Laukiame konkrečių planų, kurie patriotiškoje visuomenėje sukeltų entuziazmą ir kovos nuotaikas. Bet veltui. Visuomenė maitinama rezoliucijomis ir deklaracijomis. Ir taip metai iš metų. Jei tos institucijos nenori ar nebepajėgia reformuotis, laisvinimo veiklos vadovybę turi perimti Lietuvių Bendruomenė.

BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Savo strateginių planų priešui neturėtume skubėti atidengti. Todėl ne visus dalykus turėtume viešai spaudoje diskutuoti.

Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio diskusijos

Tinkamų laisvinimo veiklai priemonių telkimas

Lietuvos gen. konsulo dr. J. J. Bielskio sveikinimo žodis politinių studijų savaitgalio dalyviams

DR. JULIUS J. BIELSKIS

Jau seniai prinoko laikas jėgoms mobilizuoti, tinkamoms veiklai priemonėms parinkti ir joms ištobulinti, pastangoms už tautos išsilaikymą ir kovai už Lietuvos laisvę aptarti. Apgailėtina, kad neseniai įvykę kai kurių veiksnių seimai ir konferencijos nedaug domesio tiems reikalams skyrė. Matomai, ten suskridę veikėjai tenkinosi jau apsenusiomis jėgomis, sulėtėjusiu tempu ir praeityje naudotomis ir savo vertę atgyvenusiomis priemonėmis. Tokios pažiūros ir tokia laikysena šių dienų problemoms spręsti maža naudos duoda ir dar mažiau teigiamų vilčių ateičiai žada.

LIETUVOS GEN. KONSULAS DR. BIELSKIS TARIA SVEIKINIMO Ž0DĮ — Lietuvos gen. konsulas dr. Julius J. Bielskis dalyvavo politinių studijų savaitgalyje ir tarė sveikinimo žodį, kuris duodamas ištisai šiame numeryje. Nuotraukoje, be dr. J. J. Bielskio (kairėje), matosi — prof. dr. A. Klimas (Rochester, N.Y.) ir prof. dr. J. Kakarieka (Concepcion, Čilė).

L. Kanto nuotrauka

Politinių studijų savaitgaliai yra naujovė mūsų veikloje, bet nesunku suprasti jų reikšmę praktiškai mūsų veiklai tobulinti ir gyvinti. Jei metų bėgyje keletas tokių studijų įvyktų didesnėse mūsų bendruomenėse, ne tik lietuviškoji veikla pagyvėtų, bet ir veiklos reikšmė atskirose vietovėse kaip politiniame taip ar socialiniame gyvenime žymiai pakiltų. Mūsų seimai ir suvažiavimai taipgi žymiai pagyvėtų, nes į juos suvažiuotų tinkamai pasiruošę ir gerai informuoti delegatai, parengti savaitgalių studijose.

Skaityti daugiau: Tinkamų laisvinimo veiklai priemonių telkimas

Politinių studijų savaitgalio reikšmė

Politinių studijų savaitgalio uždaromasis žodis

DR. ZIGMAS BRINKIS

Pavergtoje Lietuvoje visos pagrindinės organizacijos rusų ir vokiečių okupacijų metais, iki partizaninio judėjimo pradžios, paprastai turėdavo du pagrindinius skyrius — informacinį ir karinį. Pagrindinis dėmesys anuo metu buvo skiriamas informacijai — diriguoti pasyvaus pasipriešinimo taktiką. Karinio skyriaus užduotis buvo ruoštis eventualiems kariniams veiksmams. Įsiliepsnojus partizaninėms kovoms, pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į karines operacijas, informacijai paliekant, kad ir be galo reikšmingą, bet labiau pagelbinę rolę.

Užsienio lietuviai, kurie savo tautinės veiklos prasmę pagrindinai suveda į Lietuvos išlaisvinimą ir lietuvybės svetimuose kraštuose išlaikymą, pasilaikė šias dvi susiorganizavimo plotmes. Tik tos plotmės šiuo metu veikia kaip pilnutinės tautinės veiklos kultūrinis ir politinis sektoriai. Kaip ir šių studijų diskusijos parodė, dabartinėse sąlygose šie du sektoriai dažnai vienas su antru susisiekia arba turi visą eilę pereinamų stadijų. Tarp tų sektorių nėra arba bent negali būti priešingumo, nes jie abu yra du tos pačios rezistencijos aspektai. Žinoma, mokslinė ar meninė kūryba negali būti pajungta politikai, tačiau, iš antros pusės, nėra jokių kliūčių tikriesiems kultūrinės kūrybos laimėjimams pasitarnauti didiesiems tautos laisvės idealams.

Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio reikšmė

Politinių studijų savaitgalio išvados

Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1969 metų sausio 25-26 dienomis Statler Hilton viešbutyje suorganizavo politinių studijų savaitgalį “Jėgų ir priemonių mobilizacija kovai už Lietuvos laisvę” temai nagrinėti. Pagrindinius pranešimus padarė prof. Stasys Žymantas “Mąstykime ir veikime iš naujo”, “Lietuvių Dienų” redaktorius poetas Bernardas Brazdžionis “Kūrėjo vaidmuo kovoje už Lietuvos laisvę”, simpoziume dr. Petras Pamataitis kalbėjo laisvinimo veiksnių strutūros klausimu, dr. Jonas Žmuidzinas pasisakė jaunimo į laisvės kovą įjungimo problema ir svetimųjų talkos mobilizavimo reikalą aptarė Leonardas Valiukas, Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas.

Plačiąja prasme “Laisvojo lietuvio pareigas” kovos už laisvę kontekste nagrinėjo prof. dr. Antanas Klimas. Visų tų temų svarstyme dalyvavo gausus būrys Los Angeles lietuvių.

Susumavus referentų pareikštas mintis ir diskusijų dalyvių pasisakymus, galima prieiti šių išvadų:

1. Lietuvių išeivija turi gausius intelektualinių ir moralinių jėgų resursus kovai už Lietuvos laisvę vesti. Šių jėgų veiksmingumą esame pajėgūs paremti lietuvių visuomenėje sutelktais finansiniais ištekliais.

Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio išvados

Studijų savaitgalio atgarsiai spaudoje

Viešas platesnės apimties įvykis, jei nesusilaukia spaudos dėmesio, nepasiekia savo tikslo. Tai reiškia, kad organizuotom pastangom ryškinami klausimai nėra aktualūs arba nekvalifikuotų žmonių ir netinkama forma sprendžiami. Šia prasme yra teisus vieno mūsų labai produktyvaus žurnalisto skundas, kad į jo išprakaituotų sieksninių straipsnių serijas atsiliepimas esąs labai skurdus. Tyla nieko kito čia nereiškia, o tik priminimą, kad prakaitas veltui liejamas.

LFB Los Angeles sambūrio organizuotam politinių studijų savaitgaliui spausdinto ir tarto žodžio dėmesio buvo daug. Reakcijų skalė labai plati: nuo piktų insinuacijų iki labai palankaus pritarimo.

Pirmąjį studijų įvertinimą paskelbė Los Angeles leidžiamas mažas mėnesinis laikraštukas “Lietuviai Amerikos Vakaruose” 1969 m. sausio mėn. numeris. Čia informacija taip surikiuota, kad jei nebūtų minima vieta, laikas ir žmonių pavardės, būtų galima manyti, jog rašoma apie visai kitą įvykį:

“Pirmuoju referatu prabilo senas rezistentas prof. St. Žymantas ... Diskusijose dėl šio referato buvo stengtasi akcentuoti daugiau negatyvius dalykus negu pozityvius. Daugiausia stengtasi ryškinti veiksnių neveiklumą ir jų nereikalingumą ...

Skaityti daugiau: Studijų savaitgalio atgarsiai spaudoje

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Lietuvos okupantas okupacijos įteisinimo siekiančią kultūrinę ofenzyvą išeivijos tarpe veda tolydžio stiprėjančiu tempu. Ofenzyvos tikslus išdėstė Maskvos gauleiteris pavergtoje Lietuvoje, Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas M. Šumauskas, 1968 m. gruodžio 16 d., minint “tarybų valdžios Vilniuje paskelbimo” 50 metų sukaktį. Jis kalbėjo:

“Tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje penkiasdešimtmetis yra ne tik tėvynėje gyvenančių lietuvių, bet ir visų mūsų tautiečių šventė. Ją su džiaugsmu pasitinka visi dori lietuviai, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių yra išblaškyti po pasaulį. Realiai galvojantys žmonės vis labiau įsitikina, kad tarybų Lietuva žengia teisingu, socialistiniu keliu. Tai suprasdami, vis platesni lietuvių emigrantų sluoksniai stiprina ryšius su tėvyne. Ir mes tiesiame ranką visiems tautiečiams, kurie myli gimtąjį kraštą, kurie gerbia tarybų Sąjungą ir linki jai gero. Mes tikime, kad sveikos mūsų tautiečių jėgos emigracijoje ateityje dar ryškiau skleis tiesos žodį apie savo gimtąjį kraštą, skiepys toli nuo jo esantiems lietuviams meilę savo tėvynei”.

Nedidelis skaičius politinių pabėgėlių ir žymiai gausesnis būrys senosios emigracijos lietuvių meilę ir pagarbą Tarybų Sąjungai rodo ir ištiestą enkavedisto Šumausko ranką priima.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

SLAPTAS SIMPOZIUMAS

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas ir Lietuvos Laisvės Komitetas bendru sutarimu 1969 m. balandžio 27-28 d. d. New Yorke, ACEN patalpose (29 W. 57th St.) suorganizavo simpoziumą “Lietuvos laisvės ir laisvinimo koncepcijos” ir “bendravimo su kraštu” temomis.

Pirmosios temos esminėms problemoms išryškinti ir diskusijoms moderuoti buvo pakviestas LLK-to pirmininkas Vc. Sidzikauskas, antrosios temos — “Aidų” redaktorius dr. Juozas Girnius.

Referentais pirmajai daliai buvo pakviesti: dr. S. Bačkis, K. Drunga, dr. K. Keblys, dr. K. Karvelis ir V. Meškauskas. Antrajai — St. Barzdukas, K. Drunga, dr. K. Keblys, A. Kasulaitis, V. Vaitiekūnas ir R. Vaštokas.

Referentams organizatoriai pasiūlė apmokėti kelionės išlaidas ir nemokamai New Yorke parūpinti nakvynes.

Į šį simpoziumą buvo pakviesta ir trečia kategorija žmonių, pavadintų “simpoziumo dalyviais”. Čia pateko ALT-bos ir LB-nės vadovai — prel. J. Balkūnas, E. Bartkus, B. Nainys, A. Rinkūnas ir dr. S. Čepas ir laikraščių redaktoriai: kun. K. Bučmys (“Darbininkas”), kun. P. Gaida ("Tėviškės žiburiai”), kun. P. Garšva (“Draugas”), V. Gedgaudas (“Dirva”), H. Nagys (“Nepriklausoma Lietuva”), A. Pužauskas (“Naujienos”), J. Sonda (“Keleivis”), V. Šimkus (“Laisvoji Lietuva”) ir kun. K. Trimakas (“Laiškai Lietuviams”).

Skaityti daugiau: SLAPTAS SIMPOZIUMAS

JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV LB V-tosios Tarybos trečioji sesija įvyko 1969 metų balandžio mėnesio 19-20 dienomis Chicagoje (Jaunimo centre). Iš 53 turėjusių teisę dalyvauti atvyko 46 atstovai — rinktieji tarybos nariai, centro valdybos nariai ir apygardų pirmininkai.

JAV LB CENTRO VALDYBA — JAV LB Centro valdyba, sumaniai, pajėgiai ir dinamiškai vadovaujanti JAV-bių lietuviams. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn, pirmoje eilėje): J. Kavaliūnas, D. Tallat-Kelpšaitė, pirm. Br. Nainys, kun. J. Borevičius, S.J. ir V. Adamkus; antroje eilėje — P. Žumbakis, K. Dočkus, A. šantaras, S. Džiugas, K. Barzdukas ir P. Petrušaitis. Nuotraukoje trūksta A. Kairio.

Laiko nebranginimas

Didesnė sesijos dalyvių dalis norėjo skirti kiek galima daugiau laiko LB ateities darbų bei žygių aptarimui, jų išdiskutavimui, išvadų padarymui ir planų priėmimui. Toli gražu taip reikalai nesiklostė. Praėjusios sesijos protokolo skaitymas (jis užtruko arti valandos laiko), jo “patikslinimai”, be saiko ir be krašto pranešimai “suėdė” beveik visą sesijos pirmą dieną.

Pranešimų reikia, bet ne tiek, kiek jų toje sesijoje buvo. Be abejo, visi laukė centro valdybos pirmininko ir kasininko pranešimų. Jie buvo kruopščiai paruošti ir kondensuoti. Kitų pranešimai turėjo būti gerokai apkarpyti, o III tautinių šokių šventės komiteto pirmininko “pranešimas” turėjo būti iš viso praleistas. Apie tą įvykį buvo pakankamai spaudoje rašyta, ir atskiro papildymo nė nebereikėjo. Antra, tai nebuvo joks pranešimas, o tik be saiko pasigyrimas ir komiteto “kėlimas į padanges”.

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

• Prel. dr. Antanas Deksnys, East St. Louis, Illinois (JAV), tenykštės lietuvių parapijos klebonas, buvo neseniai popiežiaus Pauliaus VI pašiurtas vyskupu Europos lietuviams katalikams. Naujasis vyskupas Antanas Deksnys (g. 1906.V.9 Buteniškio k., Juodupės vls., Rokiškio aps.) gimnaziją baigė Rokiškyje (1926) ir kunigų seminariją Kaune (1931). 1936-1940 studijavo Šveicarijoje, Fribourgo universitete, gaudamas filosofijos daktaro laipsnį. 1931-1934 Panevėžio katedros vikaras, 1934-1936 Biržų parapijos vikaras. Vyskupas Antanas Deksnys atvyko į JAV-bes 1941 metais, nuo 1943 metų klebonavo East St. Louis, III., lietuvių parapijoje. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje Lietuvoje ir JAV-se, aktyviai dalyvavo lietuviškame gyvenime. Naujasis vyskupas Antanas Deksnys buvo visų pozityviųjų darbų rėmėjas darbu ir pinigine auka. Aktyviai dalyvavo Rezoliucijoms Remti Komiteto darbe, išgaudamas naujų rezoliucijų ir spausdamas legislatorius Washingtone laiškais ir telegramomis.

•    Dr. Julius J. Bielskis, Los Angeles, Califomia (JAV), Lietuvos generalinis konsulas, jau 30 metų vadovauja Lietuvos konsulatui Los Angeles mieste. Valstybinėje, rezistencinėje ir visuomeninėje veikloje dr. J. J. Bielskio nuopelnai yra nepaprastai dideli. Konsularinėje Los Angeles miesto reziduojančioje bendruomenėje mūsų konsulas irgi aukštai yra vertinamas: buvo išrinktas konsularinio korpuso vicedekanu. Dr. Julius J. Bielskis (g. 1891.1.6 Tytuvėnuose, Raseinių aps.) atvyko į JAV-bes 1908 metais ir čia baigė aukštąjį mokslą. 1916 metais buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotinis Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. 1917 metais įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 metų vadovavo. Tuo pačiu metu buvo ir Amerikos Lietuvių Tautos Tarybos pirmininkas. 1918 Lietuvos Vyčių centro vald. pirmininkas, 1919-1920 Lietuvos Sargų vyr. organizatorius, vėliau Lietuvos brigados gen. inspektorius. 1923 metais suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV-se ir jam vadovavo iki 1926 metų lapkričio mėnesio. Lietuvių spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 metų.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Lietuvių Fronto Bičiulių 13-toji studijų savaitė

•    Visi Bičiuliai ir jų šeimų nariai kviečiami dalyvauti 13-toje studijų ir poilsio savaitėje.

•    Kviečiami į šią studijų savaitę ir “bičiulių bičiuliai”.

Organizuojama 13-toji LFB poilsio ir studijų savaitė.

•    Data: 1969 metų rugpjūčio mėnesio 10 - 17 dienomis.

•    Vieta:    Dainavos jaunimo stovykla (Manchester, Michigan, JAV).

•    Organizatoriai ir pravedėjai:

Lietuvių Fronto Bičiulių centro valdyba. Visais poilsio ir studijų savaitės reikalais rašyti valdybos pirmininkui adresu: Mr. Juozas Mikonis, 24526 Chardon Road, Cleveland, Ohio 44143, telefonas: (216) 531-2190.

Poilsio ir studijų savaitė nebus uždara. Į ją. kviečiami visi Lietuvių Fronto Bičiuliai (ir jų šeimų nariai) bei "bičiulių bičiuliai”. Bičiuliai prašomi apie tai painformuoti visus savo pažįstamus ir draugus ir juos pakviesti į šią poilsio ir studijų savaitę.

Skaityti daugiau: Lietuvių Fronto Bičiulių 13-toji studijų savaitė