Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

      T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui ........................................................... 2
"Į LAISVĘ” įžanginiai ......................................................... 4
Laiko reikalavimai: — Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas) .................. 6
Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas ............ 8
Gyvybiniai tautos reikalai: —
      Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis);
      Vasario 16-sios aukos (T. Reinys) ...................................... 10
Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina) .................................. 14
Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis) .... 22
VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa) ............................................ 30
Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas) ............................... 36
Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas) ............................ 42
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai
    (pašnekesys su dr. Antanu Butkumi, PLB valdybos vykdomuoju vicepirmininku) 45

Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio rėmėjai ir trukdytojai .................... 51
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) 62-96

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

Studijų savaičių programų negalavimai

Puiku. kad neišcenzūravote V. J. Tauro ir Chicagos Bičiulio kritiškesnių žodžių lietuviškų studijų savaičių programų reikalu. (Žiūr. “Į Laisvę” 1969 metų spalio mėnesio numeri, 82 ir 80-89 pusl. Red.). Ir frontininkai, ir ateitininkai, ir skautai, ir Europos lietuviai, ir kitos grupės serga ta pačia liga. Jų studijų savaičių programos yra neaktualios, apie Lietuvos laisvinimo reikalus jose beveik nė neužsimenama. Praėjusiais metais buvau užsukęs ir į mokytojų studijų savaitę. Ir ten ta pati padėtis! Mokytojai kalba apie šimtus įvairiausių klausimų, bet beveik nė vienu žodžiu neužsimena kaip įskiepyti vaikuose meilę Lietuvai ir mūsų patriotinėms organizacijoms.

Vytautas Gražys

Chicago, Illinois

• Nebijokite pasakyti tiesos žodžio ir saviesiems! Frontininkų 1969 metų studijų savaitė buvo ir neįdomi ir savo programa neaktuali. Kas pasidarė su frontininkų vadovybe?

Juozas Rimkus

Detroit, Michigan

• Teisingai V. J. Tauras rašo (žiūr. “Į Laisvę”1969 metų spalio mėnesio numerį, 82 pusl. Red.), kad mūsų studijų savaitėse paskaitininkai, kalbėtojai ir kiti dalyviai kalbėtų, diskutuotų, nagrinėtų ir darytų pasiūlymus mūsų tautos degančiais klausimais. Priešingu atveju apgaudinėjame save ir kitus ir neatliekame tremties mums uždėtų pareigų.

Petras Račius

Cleveland, Ohio

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

NOBLESSE OBLIGE

Lietuva atgaus nepriklausomybę ir lietuvių tauta vėl bus laisva. Tuščiai viliasi laisvės uzurpatorius, manydamas brutalios fizinės jėgos persvara ilgam išlaikyti žmogaus prievartą žmogui. Žuvo visos tironijos, nežiūrint, kaip jos buvo didelės ir galingos, žus ir rusiškoji. O kuo tas griuvimas toliau nusitęs, tuo jis bus skaudesnis ir kruvinesnis.

Beprasmiška laisvajai lietuvių išeivijai svarstyti klausimą, kokiu nuošimčiu ji galinti prisidėti prie laisvės Lietuvai atgavimo. Gal tas nuošimtis, palyginus su pasaulio likimą lemiančiomis jėgomis ir pačios lietuvių tautos pavergtame krašte vaidmeniu, ir nebus ypatingai didelis, bet tai neatleidžia jos nuo pagrindinės pareigoskovoti už Lietuvos laisvę. Juk net milijoninės armijos atskiras karys negali pasitraukti iš fronto, nežiūrint, kad jo asmeniškas įnašas iš tikro labai menkas. Kiekvieną dezertyrą teisia karo lauko teismas. Mus laukia ne karo lauko, bet istorijos teismas, kurio sprendimai dažnai esti kietesni ir pasekmės ilgiau išliekančios.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

VIENYBĖS LINKME

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. JUSTINAS PIKŪNAS

Jau ketvirtis šimtmečio kaip gyvename išeivijoj, ir tiek pat metų kai ryšiai su Tėvyne tapo geležinės uždangos nukirsti. Bet koks bendravimas su Lietuvoje likusiais, net ir su broliais ar seserimis, tebėra Sovietų Sąjungos barbariškai suvaržytas. Todėl ar reikia stebėtis, kad tautinio identiteto išugdymas jaunimo tarpe sunkėja. Baigėsi ir PLB skelbtieji Švietimo ir šeimos metai, kurie kaip tik turėjo sustiprinti tautinį sąmoningumą jaunojoj kartoj. Šių švietimo metų lietuvybės stiprinimo pastangos neturėtų pasibaigti su 1969 metų pabaiga, o turėtų būti pilnai naudojamos ir plečiamos ir ateityje.

DR. JUSTINAS PIKŪNAS, Detroit, Michigan (JAV), psichologas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas pradėjo 1941 metais VDU, studijavo Müncheno (Vakarų Vokietijoje) universitete (1945-1949), kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Studijas gilino Paryžiaus universitete (1949-1950). Nuo 1951 metų dėsto psichologiją Detroito universitete (nuo 1961 metų klinikinės psichologijos katedros vedėjas). Aktyviai reiškiasi LB ir ateitininkuose. 1967 metais išrinktas Ateitininkų federacijos vadu.

Šeštadieninės lituanistinės mokyklos, vaikų ir jaunimo organizacijos ir jų spauda, Lituanistikos institutas, vasaros ir žiemos kursaivisa tai yra labai reikalinga, norint sustiprinti ir atbaigti tai, ką šeima įkvepia. Gyva jaunimo organizacijų veikla turi nepamainomos reikšmės, lietuviškąją aplinką kuriant jaunoje kartoje. Šių organizacijų veiklos sustiprinimas yra tiesioginė vyresniųjų pareiga, nes tik jos sukurs lietuvių bendruomenę ateities uždavinių vykdymui.

Skaityti daugiau: VIENYBĖS LINKME

Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas

EDMUNDAS ARBAS

EDMUNDAS ARBAS, Santa Monica, California (JAV), inžinierius-architektas, Rezoliucijoms Remti Komiteto sekretorius.

Retas iš profesionalų pajėgia suderinti savo darbą su visuomenine veikla. Ne toks yra Edmundas Arbas. Jis yra vienas iš iškiliausių mūsų architektų, o taip pat aktyviai dalyvauja mūsų politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Edmundas Arbas (g. 1915.VI. 26 Karsokų k., Žąslių vls., Trakų aps.) baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą 1930, Kauno aukštesniąją technikos mokyklą 1936, architektūrą studijavo Vienos (Austrijoje) ir Stuttgarto (Vakarų Vokietijoje) universitetuose ir baigė Lawrence technologijos institutą (Detroit, Michigan, JAV) 1950. Atvykęs į JAV-bes 1947, gyveno su šeima Detroito mieste, vėliau persikėlė į Kaliforniją ir įsikūrė Santa Monica (Los Angeles priemiestis) mieste. Dirba architektūros kompanijose ir verčiasi privačia praktika.

Lietuvoje veikė ateitininkuose ir šauliuose; 1940-44 buvo slaptame komitete rūpintis nuo okupantų nukentėjusiais lietuviais, priklausė Kęstučio vyr. štabui, organizavo materialinę paramą pogrindžio spaudai.

Aktyviai dalyvauja amerikiečių ir lietuvių inžinierių ir architektų veikloje. Aktyvus LB ir Respublikonų partijos narys, spaudos bendradarbis. Edmundas Arbas buvo vienas iš Rezoliucijoms Remti Komiteto organizatorių ir yra nuo tos organizacijos suformavimo pradžios vadovybės sekretorius.

DR. BR. RADZIVANAS

BRONIUS RADZIVANAS, M. D., Richmond Hill, New York (JAV), JAV-biy LB Tarybos narys ir VLIK-o Tarybos pirmininkas.

Kiekvienoje lietuvių bendruomenėje nuoširdžių ir pajėgių darbuotojų skaičius yra labai ribotas. New Yorko miesto ir apylinkės lietuviai gali didžiuotis turėdami tame skaičiuje dr. Bronių Radzivaną.

Dr. Bronius Radzivanas (g. 1907.VI.28 Vidiškiuose, Ukmergės aps.) baigė Ukmergės gimnaziją 1928 ir VDU medicinos fakultetą 1937. Vertėsi privačia praktika ir kartu buvo Kauno miesto savivaldybės gydytojas. Pasitraukęs 1944 metais į Vokietiją dirbo kaip gydytojas vokiečių ligoninėse (Dresden ir Wangen miestuose), vertėsi privačia praktika Wangen’e, dirbo kaip gydytojas UNRRA ir IRO žinyboje. 1949 atvyko į JAV-bes ir gyvena su šeima Richmond Hill mieste (New Yorko priemiestyje). 1959 įgijo medicinos ir chirurgijos gydytojo teises New Jersey steite ir nuo to laiko ten dirba. Be to, tais pačiais metais įgijo kvalifikuoto radiologo teises New Yorko universitete.

Nuo 1924 metų ateitininkas: gimnazijoje, universitete (Korp! Gaja), tremtyje Europoje ir JAV-se. Gimnazijos laikais dalyvavo skautų veikloje. Aktyviai dalyvavo rezistencijoje. Šiuo metu yra aktyvus LB ir VLIK-o darbuotojas; neseniai buvo išrinktas Pasaulio Lietuvių Gydytojų Sąjungos centro valdybos sekretoriumi.

 

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS NARIŲ KVALIFIKACIJOS

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės aktyvieji nariai išrinko savo vyriausią organąJAV LB Tarybą. Tiesa, New Yorko ir apylinkės lietuviai dėl tam tikrų priežasčių rinkimuose nedalyvavo. Reikia manyti, kad netrukus bus paskelbti specialūs New Yorko apygardai rinkimai, ir ten LB aktyvieji nariai išrinks savo porą atstovų.

Visi tie, kurie pilniau seka JAV-bių lietuvių gyvenimą ir veiklą, pažvelgę į išrinktųjų, sąrašą, aiškiai pastebės, kad dauguma naujosios LB Tarybos narių yra pilnai verti ir tos garbės ir tuo pačiu labai atsakingų pareigų. Vienas kitas iš išrinktųjų, ypač iš jaunesniųjų tarpo, pateko į LB Tarybą, kaip žmonės sakytų, per apsirikimą.

Iki šiol į LB Tarybą gali kandidatuoti kiekvienas lietuvis: jaunuolis ar jaunuolė, pasiekę 18 metų amžiaus ribą; tam tikri lietuviai, visur ir visada tesiveržią tik į aukštus postus, bet nenorį nieko konkretaus dirbti; net ir tie, kurie šmeižia LB ir jos vadovybę. Kaip taisyklė, balsuotojai atskiria pelus nuo grūdų. Esant pelų gana gausokai rimtų ir kvalifikuotų kandidatų tarpe, patenka į Tarybą ir elemento, kuriam gal neturėtų būti vietos net ir LB apylinkių valdybose.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS NARIŲ KVALIFIKACIJOS

VASARIO I6-SIOS AUKOS

Amerikos lietuvių kongreso Detroite 1969 metų rugpiūčio mėn. 30-31 d. d. dr. K. Šidlauskas, krikščionių demokratų lyderis, kalbėdamas Lietuvių Tautinės Sandaros vardu, teisingai pastebėjo, kad dabartinės kovos už laisvę istorijoje Lietuvos bylai pagrindinės reikšmės turėjo Kersteno komiteto tyrinėjimai ir JAV Kongrese H. Con. Res. 416 rezoliucijos pravedimas.

PARTIZANAS SU PROFESORIAIS — Julijonas Būtėnas (viduryje) su prof. dr. Z. Ivinskiu (kairėje) ir prof. dr. Antanu Maceina (dešinėje) prieš maždaug 20 metų. Kaip visiems žinoma, žymusis laikraštininkas Julijonas Būtėnas grįžo slapta iš tremties į savo numylėtą Lietuvą ir ten, kovodamas partizanų eilėse, žuvo už ją.    Vytauto Maželio nuotrauka

Galima pamiršti faktą, kad tas pats atstovas savo laiku žodžiu ir raštu kietai kovojo prieš H. Con. Res. 416 rezoliuciją pravedusį Rezoliucijoms Remti Komitetą, tačiau iš tragiškos situacijos negalima nepasidaryti bent praktiškų išvadų.

Skaityti daugiau: VASARIO I6-SIOS AUKOS

POLITIKA IR TEOLOGIJA

• Nepasaulėžiūrinės politikos teorija ir kova už ją — • Kas esmėje yra politinė teologija? —• Kova prieš teologijos piktnaudojimą politikos naudai — • Kas privers tikinčiuosius neiti į viešas pamaldas? — • Slapto klerikalizmo lindimas pro užpakalines duris — • Dvasiškuos esmė bei jos pašaukimo iškreipimas — • Kada kunigas pakerta savo kaip sielovadžio darbo pagrindus?

DR. ANTANAS MACEINA

Savo jaunystėje šio straipsnio autorius kovojo prieš teologinę politiką, t. y., prieš tokią politiką, kuri valstybinėmis (vad. prievartinėmis) priemonėmis (įstatymais, įsakymais, draudimais, parama ir t. t.) vieną kurią pasaulėžiūrą palaiko, o kitas arba slegia arba tik pakenčia. Autorius reikalavo, kad politika visom pasaulėžiūrom teiktų lygių teisių ir lygios laisvės, dėtų jom lygių pareigų ir jas lygiai remtų. Tai buvo vad. “nepasaulėžiūrinės politikos” teorija ir kova už ją. Atrodo, kad ši kova bus pakrypusi autoriaus naudai. Antrojo Vatikano Susirinkimui paskelbus, kad “tikėjimo laisvė reiškia laisvę nuo prievartos valstybėje” (Antrojo Vatikano Susirinkimo dokumentai, liet. vert. II, 289), vadinasi, kad “tikėjimo srityje žmogui negali daryti prievartos kitas žmogus, visuomeninė grupė ar bet kokie žmonių vyresnieji” (II, 290); kad religinių veiksmų “grynai žmogiška vyresnybė negali nei įsakyti, nei uždrausti” (II, 291-92); dar daugiau, kad valstybė “peržengia savo ribas, jei užsimoja religinius veiksmus tvarkyti arba trukdyti” (II, 292); priešingai, “civilinė valdžia privalo žiūrėti, kad teisinė piliečių lygybė niekuomet nei viešai, nei slapta nebūtų pažeidžiama religinių motyvų ir kad nebūtų jokios diskriminacijos” (II, 295). Visa tai paskelbus, ginčas, ar politika turinti būti pasaulėžiūrinė, bent katalikams yra baigtas.

DR. ANTANAS MACEINA, Münster (Vakarų Vokietija), žymusis lietuvių filosofas ir Lietuvių Fronto ideologas. Studijavo Kaune (1928-32) ir Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje (1932 - 1935). Daktaro laipsni įgijo VDU už dizertaciją “Tautinis auklėjimas”, rašytą pas prof. St. Šalkauskį. Profesoriavo Kauno, Vilniaus ir Freiburgo (Vakarų Vokietijoje) universitetuose, nuo 1958 metų profesoriauja Münsterio (Vakarų Vokietijoje) universitete.

Nūnai tačiau, sulaukus senatvės, autoriui tenka vėl išeiti kovon; šį sykį prieš politinę teologiją. Kas ji esmėje yra, šiandien dar nevisai aišku. Tai nėra socialinė katalikų doktrina, buvusi visais amžiais. Tai yra teologų angažavimasis visuomeniniam reikalam ir rūpesčiam. Teoriškai šis angažavimasis grindžiamas tuo, esą Bažnyčia (ypač jos mokslo skelbėjai — kunigai ir teologai) negalinti stovėti šalia visuomenės; ji turinti į šią visuomenę eiti, jos klausimais domėtis, jos ligomis sirgti ir t.t. Teorinis Bažnyčios angažavimosi pagrindimas yra toks aiškus, jog jis atrodo esąs net banalybė:

Skaityti daugiau: POLITIKA IR TEOLOGIJA

KONSTRUKTYVŪS IR DESTRUKTYVŪS POLINKIAI MŪSŲ VISUOMENĖJE

JUOZAS KOJELIS

1964 metais “Draugo” premiją laimėjusio Juozo Kralikausko romano “Mindaugo nužudymas” vienas veikėjas, krivė Visaginą, taip kalba:

“Ką tik žmogus bedaro, jis arba stato arba griauja, taiso arba gadina” (40 p.).

JUOZAS KOJELIS, Los Angeles, Californla (JAV), laikraštininkas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas pradėjo VDU ir baigė Vilniaus universitete 1940. Jo studijų šaka — klasikinė filologija. Lietuvoje ir tremtyje — gimnazijų mokytojas, vicedirektorius ir direktorius. Aktyviai reiškiasi LB, ateitininkuose, frontininkuose ir respublikonuose. 1961 vienas iš Rezoliucijoms Remti Komiteto organizatorių ir jo vadovybės narys iki pat šiandien. Rašo patriotinėje lietuvių spaudoje. Artimas “Į Laisvę” žurnalo bendradarbis. Juozas Kojelis perima žurnalo redagavimą: Jo pirmasis “Į Laisvę” žurnalo suredaguotas numeris išeis spalio pradžioje.

Štai, čia ir turime antraštėje formuluotus polinkius, kurie kryžiuojasi atskirame žmoguje, o dar aštriau — visuomenėje. Toliau sektų klausimas, kokiomis priemonėmis tie polinkiai objektyvuojasi gyvenimo konkretybėje. Vėl grįžkime į “Mindaugo nužudymo” puslapius ir pažiūrėkime, kaip literatūrinėje plotmėje tą klausimą sprendžia rašytojas Kralikauskas. Vienoje vietoje užtinkame įdomų dialogą, kurį veda tryliktojo šimtmečio lietuvis kaimietis Kentra su kietu senųjų tradicijų gynėju rikiu Daumantu. Kai Daumantas Kentros sūnų pavadina avinu, senis atsako:

Kentra:“Geriau avinėlis, negu piktadarys. Jis išmokytas nepakelti rankos ir prikąsti liežuvį”.

Daumantas:“Eik tu trimpop su tokiais mokymais!”

Skaityti daugiau: KONSTRUKTYVŪS IR DESTRUKTYVŪS POLINKIAI MŪSŲ VISUOMENĖJE

VLIK-O KLYSTKELIAI

KAZYS ŠKIRPA

Paskutinė nepriklausomos Lietuvos vyriausybė (A. Merkio) buvo sugniuždyta 1940 metų birželio mėnesį, kai sovietai įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Lietuvos diplomatų, likusių vakarų pasaulyje, pagrindinis rūpestis tuo metu buvo kokiu nors būdu atkurti krašto vyriausybę užsienyje. Buvo savaime aišku, jog be savo vyriausybės mūsų diplomatijai bus neįmanoma sėkmingiau apginti Lietuvos nepriklausomybės reikalą santykiuose su kitomis valstybėmis.

KAZYS ŠKIRPA, Washington, D.C. (JAV), Lietuvos generalinio štabo pulkininkas, diplomatas, Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas. Kazys Škirpa baigė Mintaujos gimnaziją 1915, studijavo Komercijos institute Petrapilyje, karo mokyklą baigė Peterhofe (Rusijoje). Nepriklausomybės laikais karinio mokslo studijas gilino Šveicarijoje ir Belgijoje. 1937 perėjo į diplomatinę tarnybą: Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos (1937-38), Lietuvos ministeris Lenkijai (1938) ir Lietuvos ministeris Vokietijai (1938-40).

Lietuva, kilus Antrajam pasauliniam karui, paskelbė neutralitetą ir tuo pačiu nesusirišo su bet kokia kariaujančių valstybių grupe. Todėl nė viena iš kariaujančių valstybių nematė ir nerado praktiško intereso įsileisti pas save kažkokią post-factum užsienyje susidariusią nebeegzistuojančios valstybės vyriausybę. Net ir JAV-bės (tuo metu kare dar nedalyvavo) sutiko išduoti a. a. A. Smetonai įvažiavimo vizą tik tada, kai jis davė JAV-bių ambasadoje Berlyne šį pasižadėjimą:

“While I am in the U. S., I shall not be considered as the head or a member of any government ..

Skaityti daugiau: VLIK-O KLYSTKELIAI

IDEOLOGIŠKAI ARTIMI VEIDAI

VYTAUTAS VOLERTAS

Vienas, paprastas užrašas?

Žmonės, kurių mintys bet kokiu atžvilgiu sutampa, savo tarpe jaučia šilumą, glaudumą.

VYTAUTAS VOLERTAS, Delran, New Jersey (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas. 1939 pradėjo aukštojo mokslo studijas VDU, jas tęsė JAV-se, 1954 metais gaudamas Pennsylvanijos universitete magistro laipsnį matematikoje. Studijas gilino Marylando universitete, kur 1961 gavo MSEE. Aktyviai reiškiasi LB ir ateitininkuose. V. Volertas buvo trejus metus JAV-biy LB Tarybos prezidiumo pirmininkas (1964-1967).

Artimų veidų yra daug. Net išvardinti negalima. Tačiau gaila, kad ten kartais nerandi tų, kuriuos norėtum sutikti. Aš pats pasigendu pažįstamų iš piemenystės, kai drauge staugdavom dėl suskilusių kojų skausmo. Trūksta mokslo draugų, su kuriais pusbadžių laikotarpiais, dalindavomės kąsniais. Nėra daugelio studijų kolegų. Nematau ateitininkų, kartu vogčiomis keliavusių į susirinkimus, nematau skautų iš bendrų sueigų. O kur būriai buvusių mokinių? Rodosi, tada jie visi nestokojo idealizmo. Kur didžiuma žmonių, su kuriais sekmadieniais renkamės bažnyčion? Tokie jie rimti, padorūs. Dar rimtesni yra tautiečiai, tik prieš didžiąsias šventes išpažinčiai lietuviškon parapijon atvažiuoją ir, žinoma, taip žemai Dievui besilenkia, jog malonu žiūrėti. Kur jie?

Net giminės ne visi tarp artimų veidų.

Skaityti daugiau: IDEOLOGIŠKAI ARTIMI VEIDAI

POLITIKA IR TAUTINĖ ARCHITEKTŪRA

EDMUNDAS ARBAS

Tautinė architektūra tai nėra pripuolamas stilius ar emocinis liaudies simbolizmas, puošias konstruktyvinį elementą. Architektūra privalo augti ir formuotis savo individualioj išraiškoj su gyvenamojo laiko tautos technologine bei kultūrine pažanga, išreiškiančia tautos bei išeivijos idėjinius siekimus.

Ne vienam iš mūsų yra kilusi mintis, kokį vaidmenį tautinė architektūra gali turėti politinėje plotmėje, taip pat, tautinėje išeivijoje. Gyvenant savame krašte, architektūrinis klausimas nėra toks opus, kaip kas esant išeivijoje. Savam krašte kalba, tautiniai papročiai, dainos, gamtinė aplinka bei klimatinės sąlygos, praeities istorija ir, tuo pačiu, ateities uždaviniai formuoja kūrėjo jausmą. Architekto uždaviniai projektams išplaukia iš tos pačios prigimtos aplinkos ir charakterio užsakytojų, su kuriais tenka bendradarbiauti.

LAUKO KOPLYTĖLĖS PROJEKTAS

Projektas architekto Edmundo Arbo

Mūsų istorija turi didelę 700 metų praeitį, gausią herojiškais karais, gyvenimo būdu ir savais papročiais. Taip pat, lietuvių kilmės gentis turi aukštą proistorinę kultūrą, ką liudija

Šventosios iškasenos: gintaro, žuklininkystės įrankiai, dviejų metrų aukštumo medinio jūrų dievo statula, siekianti 3-4 tūkstančių metų prieš Kristų; kiek vėlesnio amžiaus — akmens, molio, žalvario meniški išdirbiniai. Lietuva taip pat turėjo ir savitą istorinę architektūrą: sodybų, kunigaikščių pilių išplanavimai, panaudojimas vietinės statytinės medžiagos, jos surišimas ir meniškas apipavidalinimas, prisitaikant vietinėms sąlygoms. Lietuvoje paplitus krikščionybei, kai kurios bažnyčios, didikų rūmai, miestų ir miestelių išdėstymas buvo originalus, o ką kalbėti apie liaudies meną, kaip koplytstulpius, pakelių kryžius, kraičiams skrynias, seklyčių durų išpuošimus ir t.t.

Skaityti daugiau: POLITIKA IR TAUTINĖ ARCHITEKTŪRA

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

•    Lietuvių Bendruomenės vieta lietuvių visuomenėje — • Mažos dalies JAV-bių lietuvių visuomenės noras uzurpuoti visumos teises ir primesti daugumai savo valią —• Veiksnių integracijos planas —

•    PLB politinės komisijos organizavimo reikalas — • Lietuvių atlikti didieji darbai laisvajame pasaulyje

DR. ANTANAS BUTKUS, Cleveland, Ohio (JAV), mokslininkas ir visuomenininkas. Studijavo žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (1939-1942), baigė agronomijos studijas Hellėje (Vokietijoje) 1943 metais. Studijavo Bonnos universitete (1946-1948), kur įgijo agronomijos daktaro laipsnį. 1949-1962 gyveno Naujojoje Zelandijoje ir ten vadovavo LB. 1962 persikėlė į JAV-bes ir dirba Clevelande Clinic Foundation riebalų skyriaus vedėju. JAV-bių LB Tarybos narys ir PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Pašnekesys su dr. ANTANU BUTKUMI, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomuoju vicepirmininku

—    Jau keliolika metų praėjo, kai veiksniai įvairiose reguliariose, nepaprastose ir proginėse konferencijose ir susitikimuose vis bando suderinti ir išbalansuoti visą lietuvišką veiklą. Ar pažangos šia prasme padaryta? Jei padaryta, tai kur ji reiškiasi, jei nekodėl?

—    Lietuvių veiklos suderinimui JAV-se skiriama daug laiko ir reikšmės. Dažnai tvirtinama, kad reikia lietuvių vienybės, reikia veiksnių veiklai pritarimo, reikia, pagaliau, veiksniui remti veiksnį ir 1.1. VLIK-o pirmininkas 1967 metų rudenį veiksnių konferencijoje Washingtone pasiūlė steigti ryšininkų, instituciją, kad būtų išvengta šioje veikloje nesusipratimų bei atliktinų darbų nereikalingo pasikartojimo. Tokie ryšininkai, kaip žinote, veikia tarp PLB Valdybos ir VLI-K-o. Po III-jo PLB seimo naujoji PLB Valdyba kreipėsi į VLIK-ą tarpveiksminio susitikimo reikalu, siūlydama bendrai daryti kviestinųjų sąrašą. Tuoj po to spaudoj pasirodė žinia, kad ALT-ba ir VLIK-as ruošia veiksnių konferenciją. Praėjo vįrš pusantrų metų, o planuojamo susitikimo vis nėra. Privačiai aiškinama, kad tam susitikimui šiandien nėra palankios sąlygos . . . Tad, atsakant į Jūsų klausimą, man atrodo, kad pažangos, palyginus su įdėtom pastangom, per maža. Iki šiol vis bandoma tik skyles užlopyti. Susitinkama tik reikalui verčiant, o ne aptarti iš anksto paruoštą planą, kuriame aiškiai būtų nusakyta atliktinų darbų pasiskirstymas, darbo jėgos mobilizavimas bei jam resursų telkimas.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGIO RĖMĖJAI IR TRUKDYTOJAI

• Dr. Antano Trimako ir prelato Mykolo Krupavičiaus pilnas pritarimas rezoliucijų žygiui — • Vyskupo Vincento Brizgio atsisakymas įsijungti į Komitetą — • Eugenijaus Bartkaus talka žygiui ir jo pasitraukimas iš to darbo — • Leonardo Šimučio nenoras tą žygį remti — • Kairiojo ir komunistinio elemento pragaištinga veikla

Nemėginome ir nemėginsime rašyti Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio istorijos. Tai padarys kiti ateityje. Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimas JAV-bių Kongrese Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu — tai milžiniškas laimėjimas kovoje dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Praėjusiame “Į Laisvę” numeryje (1969 — Spalis — Nr. 46/83) pažadėjome duoti daugiau medžiagos rezoliucijų žygio klausimu. Savo pažadą vykdome.

Redakcija

Komiteto ryšiai su VLIK-u

Eilė VLIK-o narių vienu ar kitu būdu talkino Rezoliucijoms Remti Komitetui. Didelio nuoširdumo ir pritarimo rezoliucijų pravedimo žygiui rodė a.a. dr. A. Trimakas, buvęs VLIK-o pirmininkas. Duodame trejetą ištraukų iš jo eilės rašytų laiškų Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei.

“ .. .Kartoju, Kuchel-Lipscomb rezoliucija yra tikrai pozityvus įnašas į Lietuvos bylą. Ją turėtumėm visi remti ir daryti visa, kad Kongresas ją priimtų, šiandieninės politinės sąlygos jai nėra palankios, bet tai nereiškia, kad turėtumėm nuleisti rankas ir nieko nedaryti. Jei ji ir nebūtų priimta, vien jos garsinimas kelia Lietuvos vardą ir tai turi teigiamos propagandinės reikšmės. Dar kartą linkiu sėkmės ..(š dr. A. Trimako laiško, rašyto 1961 metų rugsėjo mėnesio 8 dieną.).

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGIO RĖMĖJAI IR TRUKDYTOJAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

DARBAI IR ĮVYKIAI

PAVEGTOJE LIETUVOJE: —

•    Laisvės kovotojams — laisvę!

•    Maironis marksistinėmis akimis

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

•    Politinis koncertas

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: —

•    Lietuvių Bendruomenė informuoja svetimuosius

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    JAV-bių vyriausybė iškels Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB 6-sios Tarybos rinkimai ir ekstremistų kova prieš ... Brazdžionį

•    Pasitarimai Tabor farmoje ir PLB visuomeninės veiklos gairės

•    Mokslo ir kūrybos simpoziumas

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    ALT-bos suruošta genocido paroda

•    VLIK-o metinis seimas

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Chicagiečių pajudėjimas politine linkme

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

LAISVĖS KOVOTOJAMS — LAISVĘ!

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Sovietiniai pavergėjai daug kartų skelbė visokias “amnestijas”, bet dėl to politiniai kaliniai neišnyko, sovietiniai kalėjimai ir koncentracijos stovyklos neištuštėjo. Veikiau buvo priešingai. Pirmaisiais pokario metais amnestijos buvo skelbiamos, niekiant suvilioti laisvės kovotojus, kad jie išeitų iš miško ir padėtų ginklų, o su beginkliais juk lengviau susidoroti. Vėliau amnestijos buvo reikalingos kaip priedanga koncentracijos stovyklų pertvarkymui, jas perkeliant į dar tolimesnes šiaurės ir tolimųjų rytų sritis.

Kaip seniau, taip ir dabar sovietams labai rūpi politinius kalinius kaip galima griežčiau izoliuoti. Ir tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Iš vienos pusės, pačių veikliausių ir ryžtingiausių kovotojų išskyrimu sovietinis režimas nori imperijos viduje nuslopinti pavojingus opozicijos ir bruzdėjimų reiškinius. Iš kitos pusės, toji izoliacija reikalinga tam, kad joks kaltinamųjų balsas nepasiektų plačiojo pasaulio demokratinės sąžinės, kuri niekad nebuvo abejinga politinių kalinių likimui.

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVOTOJAMS — LAISVĘ!

MAIRONIS MARKSISTINĖMIS AKIMIS

1968 metais Vilniuje “Vagos” išleista Vandos Zaborskaitės studija “Maironis” gal tik naivų skaitytoją, galėtų įtikinti, kad štai jau turim išsamią, objektyvią mūsų didžiojo poeto monografiją, kurios seniai buvo laukta. Nepaisant net to, kad autorei už šį veikalą (disertaciją) buvo suteiktas daktarės laipsnis.

Nors autorė savo prakalboj ir nepasako, kad impulso šiam darbui galėjo duoti Maironio gimimo šimtmetinė sukaktis, betgi iš jos žodžių knygos pabaigoj paaiškėja, kokio metodo ji ėmėsi savo darbui: jai buvę svarbu surasti “bendrą, teisingą (mano pabr. A. R.), marksistine ideologija pagrįstą požiūrį į poeto literatūrinį palikimą” (p. 496). Tad, pagal autorę, visuotinai priimtinas ir objektyvus požiūris į Maironį tegali būti tik marksistinis. Visi kiti požiūriai, kad ir kaip arti jie būtų tiesos, tėra tik nukrypimas nuo to “teisingo” požiūrio. Tuo požiūriu ir parašyta visa ši knyga. Taip Maironis “įsisavintas”, paimant, kas požiūriui naudinga, ir atmetant, kas nenaudinga bei prieštaringa.

Šio darbo metodą žymi gairė, nurodyta marksistinio kritiko K. Korsako: iš Maironio palikimo semtis “socialistinio gyvenimo poreikius atitinkančių aspiracijų bei polėkių”, rasti tai, kas naujai epochai “artima ir brangu” (p. 498).

Skaityti daugiau: MAIRONIS MARKSISTINĖMIS AKIMIS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJA

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Su privilegijom ir be jų

Lietuvių visuomenė jau buvo painformuota apie Sovietų Sąjungos planus Lietuvos okupacijos įteisinimui keliams paruošti. Tą veiklą koordinuoti pavesta Sovietų Sąjungos Washingtone ambasados “antrajam sekretoriui”, ištikimiausiam rusų komunistų politikos Lietuvoje tarnui Edmundui Juškiui (“Į Laisvę” 1969 m. Nr. 46/83, p. 66). Į tuos pačius planus jeina Chicagoje komunistų suorganizuota “Lietuvos draugų” grupė ir visa Maskvos stumiama “kultūrinio bendradarbiavimo” ofenzyva.

"Lietuvos draugų” pirmininkas Vytautas Judzentavičius 1969 metų rudeni lankėsi pavergtoje Lietuvoje. Okupacinės valdžios pareigūnai senuosius lietuvius komunistus užsienyje laiko "mirusiomis dūšiomis” ir visą dėmesį yra sutelkę iš laisvės kovos išvesti jaunesniąją lietuvių išeivijos kartą, tačiau V. Judzentavičiaus atvykimui skyrė didelį dėmesį, tarsi oficialiam atstovui.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJA

POLITINIS KONCERTAS

Senieji “laisviečiai” ir “vilniečiai” iš Los Angeles, Riverside, Yucaipa, Long Beach ir net San Francisco, atvykę į sovietų solisto Vaclovo Daunoro koncertą 1970 metų balandžio mėn. 4 d. Los Angeles mieste, pasijuto nebe vieni. Ką amžius padarė, apretindamas jų gretas, modernieji “Arkanzaso traperiai” į jų gardą prigaudė naujų ir gana gudrių jaunesnės kartos lietuvių, ko jie patys nepajėgė išsiauginti, šiame susiartinime jau patogiai jautėsi net buvusio Lietuvos ministerio pirmininko generolo Černiaus ir buv. prezidento Griniaus sūnūs. Ir du kunigėliai. Į tą gardą jie atėjo savu noru ir jautėsi atlikę didesnį žygdarbį negu popiežius ar jų tėvai kokį kada nors buvo padarę.

Jei kas prieš kelerius metus tokį susiartinimą būtų pasiūlęs, rezistentas Bronys Raila keliolikoj “akimirkų” tokį būtų paskelbęs išdaviku ar, pagal naują sovietų taktiką, žmogum su suskystėjusiais smegenimis. Šiuokart jis pats giliai pasinėrė į organizacinį pogrindį, talkinamas giminaitės iš Topangos archeologės Marijos Gimbutienės, kuri skautų vardu siūlė ne žalvario ar dievukų, bet sovietiško masalo. Atrodo, kad Antanui Venclovai teks perrašyti tarybinę prisiminimų knygą ir paliudyti, kad Raila niekad iš Trečiojo Pronto nebuvo perėjęs į tautininkų žvalgybą, ir niekad nevogęs Maironio saldainių. Sovietai mėgsta žmonių biografijas perrašinėti.

Skaityti daugiau: POLITINIS KONCERTAS

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ INFORMUOJA SVETIMUOSIUS

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS

Padaryta gera pradžia

Svetimųjų informavimas Lietuvos bylos reikalu yra ir sudėtingas ir nepaprastai sunkus. Tai galėtų paliudyti ALT-bos ir VLIK-o vadovybės. Tikrumoje, tie veiksniai ir turėtų būti informacijos centrais! Iki šiol nei vienas nei kitas nieko konkretesnio šioje srityje nepadarė. Tiesa, planų tuo klausimu minėtų veiksnių vadovybėse netrūko, bet tie planai ir liko planais.

Tą vakuumą užpildyti ėmėsi JAV LB Centro Valdyba, vadovaujama Broniaus Nainio. 1969 metų pabaigoje buvo sudaryta LB informacijos komisija (amerikiečių tarpe jos vardas — National News Service). Ši komisija pažadėjo JAV LB Centro Valdybai talkinti vienerius metus. Dabartinė informacijos komisija savo darbą baigia, nes jau turime naujai išrinktą LB Tarybą, kuri, reikia manyti, netrukus sudarys LB naujus centro organus. LB naujoji Centro Valdyba turėtų tą darbą ir toliau tęsti.

Informacijos komisiją sudarė šie lietuvių darbuotojai, turį nemaža patirties svetimųjų informavimo darbe: kun. A. J. Kontautas, T. Gečienė, A. Gečys, P. Jasiukonis, kun. kleb. J. C. Jutkevičius, R. Kezys, kun. K. Pugevičius, L. Valiukas ir V. Volertas. Trys iš jų (kun. Kontautas, kun. Jutkevičius ir kun. Pugevičius) yra gimę, augę ir aukštąjį mokslą baigę Amerikoje, gi kiti — jaunosios ar vidurinės kartos ateiviai, baigę aukštąjį mokslą JAV-se. Komisijai vadovavo L. Valiukas.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ INFORMUOJA SVETIMUOSIUS

JAV-BIŲ VYRIAUSYBĖ IŠKELS LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

“Tik Jungtinės Amerikos Valstybės yra pajėgios iškelti ir apginti Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylų Jungtinėse Tautose”, pareiškė neseniai Francis W. Sargent, Massachusetts steito gubernatorius, įsijungdamas į Rezoliucijoms Remti Komitetų. Tame pačiame pareiškime šis žymus ir įtakingas amerikietis akcentavo, kad ypač pabaltiečiai išvystytų didžiulį spaudimų į JAV-bių vyriausybę imtis šio žygio. Anot gubernatoriaus F. W. Sargent, jei Amerikos vyrrusybė imsis šio darbo, ji tikrai suras pakankamai pritarimo kitų laisvojo pasaulio kraštų tarpe. Rezoliucijoms Remti Komitetas, kuris šiam žygiui vadovauja, yra sulaukęs tūkstančius panašių pareiškimų iš pačių įtakingiausių JAV-bių politikų ir valstybininkų.

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO VADOVYBĖ — Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės nariai posėdžio metu (iš pačios kairės dešinėn, aplinkui stalą): J. A. Petrauskas, E. Arbas (sekretorius), N. Brinkienė (kasininkė), dr. P. Pamataitis, B. Nurmsen (estas), L. Valiukas (pirmininkas), A. Piirisild (estas), dr. Z. Brinkis, A. Reins (latvis), dr. J. Zmuidzinas, J. Kojelis ir dr. J. Jurkūnas.

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ VYRIAUSYBĖ IŠKELS LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE

JAV-BIŲ LB 6-SIOS TARYBOS RINKIMAI IR EKSTREMISTŲ KOVA PRIEŠ ... BRAZDŽIONĮ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Lietuvių Bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstybėse, šeštą kartą eidama rinkti Tarybos, susidūrė su netikėtomis kliūtimis, pirmą kartą į-nešusiomis į rinkimus nesklandumų ir sąmyšio. Vl-sios Tarybos rinkimai buvo pramatyti 1970 metų gegužės mėn. 16-17 d.d., paruoštos rinkimų taisyklės ir sukurta visa rinkimų aparatūra, kai netikėtai LB garbės teismas paskelbė nutarimą, kad rinkimų taisyklės nesiderinančios su JAV LB įstatais ir tam tikrais nutarimais. “Naujienose" ir dalinai kai kuriuose kituose laikraščiuose pasipylė kaltinimai centro valdybai ir .. .frontininkams, jog siekę rinkimus suklastoti ir LB “valdžią” paglemžti į savo rankas. Buvo raginama rinkimus boikotuoti, jei garbės teismo sprendimo nebūsią paisoma.

Centro valdyba garbės teismo sprendimą pradžioje buvo nutarusi apeliuoti į Tarybos plenumą, bet, atrodo, “dėl šventos ramybės” vėliau jį priėmė, naujai perredagavo rinkimų taisykles ir rinkimus nukėlė į birželio 6-7 d.d. Tačiau “šventoji ramybė” neatėjo. Ta pati spauda, kuri anksčiau grasinimais reikalavo centro valdybą garbės teismo sprendimą priimti, dabar tą pačią instituciją ėmė kaltinti už garbės teismo autoritetui nusilenkimą. Arogantiškam tos spaudos nenuoseklumui progą sudarė New Yorko apygarda, kuri pasijuto nuskriausta, ir nutarė rinkimus boikotuoti.

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LB 6-SIOS TARYBOS RINKIMAI IR EKSTREMISTŲ KOVA PRIEŠ... BRAZDŽIONĮ

PASITARIMAI TABOR FARMOJE IR PLB VISUOMENINĖS VEIKLOS GAIRĖS

Tarpus tarp kongresu, konferencijų, seimų, suvažiavimų užpildo mažesnės apimties visuomeniniai įvykiai, k. t., simpoziumai, pasitarimai, studijos, seminarai, posėdžiai. Tokiose žmonių ir idėjų susitikimuose palaikoma ir vystoma lietuviškojo gyvenimo išeivijoje gyvybė. Tačiau kartais ir tokie mažesnės apimties įvykiai gali tapti didesni už “didžiuosius”, jei jiems tinkamai pasiruošiama: kai turi aiškų tikslą, kai siekiama konkrečių išvadų, kai tiems tikslams pasiekti paruošiama logiškai išmąstyta programa, žinoma, negalima norėti ir reikalauti, kad kiekviename visuomeniškais reikalais susitelkime turi gimti konkretūs planai. Dažnai susitikimai ir pasitarimai naudingi jau ir tuo, kad tų pačių tikslų siekią įvairiems susigrupavimams priklausą žmonės betarpiniame kontakte greičiau suderina nuomonių skirtumus, papildo vieni antrų mintis, patobulina kuriamus planus ir sukuria palankią atmosferą vaisingam ateities bendradarbiavimui.

Įvykio svarba išryškėja ir iš jo pristatymo visuomenei. Iš labiau reklamuojamų įvykių visuomenė daugiau ir tikisi. Nuomonių apsidalinimas palankiai atmosferai sukurti dažnai įvyksta visai nereklamuojamuose susitikimuose.

Susitikimo dalyviai ir tikslai

Susitikimas mirusio PLB valdybos pirmininko Juozo Bačiūno Tabor Farmoje (Sodus, Michigan, JAV) į-vyko 1969 metų rugsėjo 13-14 d. d. Susitikimą organizavo PLB valdyba, kurios pirmininkas yra Stasys Barzdukas. Dalyvius, kaip oficiali informacija skelbė, turėjo sudaryti PLB valdybos nariai, JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių centrinių institucijų atstovai, veiksnių pirmininkai, lietuvių spaudos ir radijo valandėlių darbuotojai ir jaunimo organizacijų reprezentantai. Suvažiavimą globojo naujieji Farmos savininkai Valdas ir Alma Adamkai.

Skaityti daugiau: PASITARIMAI TABOR FARMOJE IR PLB VISUOMENINĖS VEIKLOS GAIRĖS

MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS

1969 metų lapkričio mėn. 26-30 d. d. Chicagoje JAV Lietuvių Bendruomenes globoje vyko lietuvių mokslininkų suvažiavimas pavadintas Mokslo ir kūrybos simpoziumu. Suvažiavimas buvo sukėlęs didelį Chicagos lietuvių visuomenės susidomėjimą. Jaunimo centro ir Midway House salės posėdžių metu buvo perpildytos, o į banketą buvo sunku net įsiveržti. Kol nėra paskelbti registracijos daviniai, sunku pasakyti, kiek tikrų mokslininkų simpoziume dalyvavo. Spėliojimų skalė labai plati:    nuo keliasdešimts iki kelių šimtų. Plati ir simpoziumo vertinimo skalė — nuo šalto atsargumo iki entuziastiško palaiminimo.

Į oficialią simpoziumo programą buvo įrašyti 54 mokslininkai. Buvo reikšta nepasitenkinimo, kad į mokslininkų rangą buvo pakeltų ir eilinių profesionalų. Kai kurie pareigas prisiėmę mokslininkai simpoziume nepasirodė. Netgi pasiaiškinimo nepateikė. Buvo ir fiktyvių pasiaiškinimų, palietusių rimto įvykio orumą.

Simpoziumo programa buvo labai plati. Galima sakyti, kad perplati. Pasimetimo jausta net vadovų tarpe. Bet tai suprantama. Juk tai buvo naujas ir kiek rizikingas bandymas, praėjęs lyg pirmas, chaotiškas pavasario lietus su perkūnija. Ir jis buvo reikalintas. Kiek giliai jis bus palietęs lietuviškos išeivijos sluoksnius, parodys ateitis. Kokiu poveikiu atsilieps į tolimesnį lietuvių mokslininkų organizuotą judėjimą, priklausys nuo to, kaip to judėjimo organizatoriai sugebės nepasimesti reklaminėse šviesose, įvykį šaltai išanalizuoti, suvesti pliusų ir minusų balansą ir pasidaryti praktiškas išvadas.

Skaityti daugiau: MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS

ALT-BOS SURUOŠTA GENOCIDO PARODA

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė skelbė gal porą. ar net daugiau metų apie ruošiamą genocido parodą. ši paroda išvydo dienos šviesą 1970 metų birželio mėnesį Chicagoje, Sheraton viešbučio vienuoliktame aukšte. Apie parodą reikėjo žinoti, kad galėtumei ją atrasti, nes prie viešbučio nebuvo jokių skelbimų, kaip paprastai yra garsinami didesni įvykiai prie muzikos salių, kino teatro ar kitų pastatų.

Ribotas lankytojų skaičius

Genocido parodos motto buvo: “Pažink savo priešą komunizmą”. Parodos tikslas: supažindinti (ir kartu įspėti) laisvuosius su komunistinio rėžimo naudojamais metodais eliminuoti tuos, kurie nepritaria tai sistemai. Trumpai, genocido parodos tikslas buvo parodyti totalinių diktatūrinių rėžimų barbarybę, kad ir kuriais “nudailintais” šūkiais tai būtų dangstoma.

Parodos sumanymo įgyvendinimas, mūsų kukliais biudžetais, nebuvo pigus. Atidarymo proga keli žinomesni amerikiečiai tarė žodžius. Plačioji amerikiečių (Chicagos) spauda labai menkai teužsiminė apie šią genocido parodą. Masinis lankytojų skaičius buvo negausus: parodos leidinio 10,000 egzempliorių nebuvo išdalinta. Chicagos lietuvių spauda skyrė daug dėmesio šiai parodai, bet jai nepavyko išjudinti net pačių lietuvių, ypač, lietuviško jaunimo. Mūsų jaunimas ir čia gimę ir augę lietuviai turėjo tą parodą pamatyti ir su ja pilnai susipažinti. Tikrumoje, buvo planuojama skirti šią parodą amerikiečių masėms. Iš amerikiečių gal tik keli šimtai parodą teaplankė.

Skaityti daugiau: ALT-BOS SURUOŠTA GENOCIDO PARODA

VLIK-O METINIS SEIMAS

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje dalyvauja 15 politinių grupių ar sambūrių. Kasmet šaukiamas bendras visų grupių pasitarimas. Kiekviena grupė siunčia po 3 atstovus į tas metines konferencijas, kurios vadinamos seimais.

1969 metų VLIK-o seimas įvyko gruodžio mėnesio 6 ir 7 dienomis New Yorker viešbutyje (New Yor-ko mieste). Konferencijoje dalyvavo 43 pilnateisiai atstovai (pora grupių teatsiuntė tik po 2 atstovus). Visos konferencijos sesijos buvo viešos, neskaitant VLIK-o tarybos posėdžio, {vykusio gruodžio 7 dieną, 10-11 vai. ryte VLIK-o valdybai išrinkti. Be oficialių dalyvių sesijose dalyvavo apie 50 svečių.

Seimo tikslas

VLIK-o konferencijos (seimai) turi porą pagrindinių tikslų: 1. Išdiskutuoti ir priimti tos institucijos veiklos planą ateinantiems veiklos metams; ir 2. Priimti ateinančių veiklos metų biudžetą.

Atrodo, kad visas dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos plano išdiskutavimui ir priėmimui. Taip nėra. Tos metinės VLIK-o sesijos yra prikamšomos paskaitomis, pranešimais bei apyskaitomis. Pačiam svarbiausiam reikalui — programos išdiskutavimui ir priėmimui — visad pritrūksta laiko. Ir tai vyksta metai iš metų.

Skaityti daugiau: VLIK-O METINIS SEIMAS

CHICAGIŠKIŲ PAJUDĖJIMAS POLITINE LINKME

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Chicagiečiai buvo ir tebėra pasinešę kultūrine linkme: jie stato operas, ruošia dainų šventes, rengia tautinių šokių festivalius; net ir Vasario 16-sios minėjimus paprastai pradeda pradeda ir baigia dainomis ar kantatomis. Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė, kuri laikė ir laiko save JAV-bių lietuvių politinio gyvenimo vairuotoja ir kurios būstinė nuo amžių yra Chicagoje, nepajėgė ir nepajėgia sudominti tenykščių lietuvių politine veikla.

Chicagiečius išjudino 1969 metų gruodžio mėnesio 14 dieną frontininkai, suruošdami viešas politines diskusijas. Į jas atvyko apie 300 asmenų — daugiau negu kad į ALT-bos kongresą, kuris neseniai įvyko Detroite. Šią iniciatyvą parodė Lietuvių Fronto Bičiulių Chicagos sambūrio dabartinė vadovybė, kurios priekyje stovi Č. Grincevičius. Diskusijų tema: Kur mes stovime? Jos įvyko Balio Pakšto salėje, joms moderavo kun. dr. F. Gureckas.

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS, Cicero, Illinois, rašytojas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas baigė VDU, kur studijavo — prancūzų ir slavų literatūrą, pedagogiką, teatro mokslą ir bibliologiją. Aktyviai reiškiasi LB, ateitininkuose ir frontininkuose, šiuo metu jis vadovauja LFB Chicagos sambūriui.

Pagrindiniai kalbėtojai

Pagrindinių kalbėtojų skaičius buvo didokas: ALT-bos vardu kalbėjo dr. V. Šimaitis, “Draugo” — kun. dr. J. Prunskis, LB Centro valdybos — A. Šantaras, VLIK-o — prof. B. Vitkus, “Laisvosios Lietuvos” — V. Šimkus, “Naujienų” — A. Pužauskas, “Dirvos” — V. Meškauskas, “Akiračių” — dr. Z. Rekašius ir LFB vardu — L. Prapuolenis.

Skaityti daugiau: CHICAGIŠKIŲ PAJUDĖJIMAS POLITINE LINKME

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Jurgis Gliauda, Los Angeles, California (JAV), žymusis lietuvių rašytojas, neseniai laimėjo Lietuvos Atgimimo sąjūdžio partizaninės temos romano konkursą. Premijos (1,000 dol.) įteikimas įvyko 1970 metų birželio mėnesio 20 dieną Jaunimo centre Chicagoje, kur ta proga buvo surengtas literatūros vakaras, šis Jurgio Gliaudos romanas jau išėjo iš spaudos, jo pavadinimas — “Aitvarai ir giria”. Premijos mecenatai — Ona ir Valerijonas Šimkai. Tame pačiame konkurse antrą vietą laimėjo rašytojas Aloyzas Baronas už romaną “Vėjas lekia lyguma”, o trečią vie tą — rašytojas Anatolijus Kairys už romaną “Ištikimoji žolė”. Premijos už jų romanus buvo po 500 dol. Aloyzas Baronas yra vienas iš “Draugo” redaktorių ir gyvena Cicero, III., mieste (prie Chicagos); Anatolijus Kairys verčiasi nuosavybių pirkimo ir pardavimo bizniu ir gyvena Chicagoje. Visi trys (J. Gliauda, A. Baronas ir A. Kairys) aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

•    Edmundas Arbas, Santa Monica, California (JAV), inžinierius ir architektas, Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos skelbtame konkurse laimėjo pirmą premiją už individualinio vasarnamio projektą. Edmundo Arbo suprojektuotas vasarnamio modelis yra dailus, patogus, nebrangus, jo architektūra turi ryškius lietuviško stiliaus bruožus. Plačiau apie architektą Edmundą Arbą rašoma atskirai šiamų “Į Laisvę” numeryje. Pažymėtina, kad jis buvo neseniai išrinktas Lietuvių Fondo Kalifornijos vajaus pirmininku.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME