Karys 1954 m.

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS  1954 m.

Simas Urbonas — vyr. redaktorius, Stasys Butkus — redaktorius, Zigmas Raulinaitis — redaktorius, 

REDAKCINĖ KOLEGIJA:

plk. Itn. K. Ališauskas dr. K. Jurgėla, plk. inž. dr. Vėbra.

   T U R I N Y S

NAUJĄ BARĄ PRADĖJUS

PREZIDENTĄ PRISIMENANT

SAUSIO PENKIOLIKTOJI

LEMIAMŲ SPRENDIMŲ IŠVAKARĖSE

1904 —1954

ŽAIZDA PRIEŠ MŪŠĮ

TAU, TĖVYNE, MŪSŲ KANČIOS IR GYVYBĖ!

RUSIJA VISADA LIETUVAI REIŠKĖ MIRTĮ 

ŠAUNAUS POLITRUKO LIŪDNI UŽRAŠAI

DARIAUS IR GIRĖNO IDEALAS

MARIŲ ŽUVĖDRA

SAVANORIŲ KRAUJAS ĮPAREIGOJA

DARIAUS IR GIRĖNO TRAGEDIJA PRISIMINUS

Kunigaikščio Žirgas

SUNKIOS BUVO PIRMOSIOS DIENOS

KOVOJE UŽ TAUTOS LAISVĘ

PRISIMINKIME GARBINGĄSIAS GRETAS

BALF’O DEŠIMTMETĮ MININT

Karinės žinios 

KARIO patriotiniai straipsneliai

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI 

LIETUVIAI KARIAI LAISVAJAME PASAULYJE

KŪČIOS KARIŲ TARPE

Kario Istoriniai straipsniai

KARO ISTORINĖ RAIDA

Kario Atsiminimai

Kario Politiniai straipsniai

Kario Poezija

Kario fotografijos

MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ

RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS

VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA

Kario Žmonės

KARIAI IR JAUNIMAS

Kuprinės pabiros

Žurnalų fotografinės kopijos PDF: 1954m. 11954m. 2, 1954m. 3, 1954m. 4, 1954m. 5, 1954m. 6, 1954m. 7, 1954m. 8, 1954m. 9, 1954m. 10, 1954m. 11, 

Skaityti daugiau: Karys 1954 m.

NAUJĄ BARĄ PRADĖJUS

Nesustabdoma laiko tėkmė neša mus, ir mes, štai, vėl pradėjome Naujuosius 1954-sius Metus. Ne mūsų rūpestis vien spėlioti ar pranašauti, ką jie atneš neramiam pasauliui. Kokių vilčių ar kartaus nusivylimo jie suteiks namuose ir Azijos sniegynuose žudomai lietuvių tautai, po visą pasaulį išblaškytiems laisviesiems jos žmonėms.

Bet kokie įvykiai, darbai ir žygiai — neateina ir nepasidaro patys savaime. Gyvenimo ratą suka žmogus. Žmogus ir žmonės, savo darbu, savo ištverme ir idealistine kovos dvasia, kuria tiek savo asmeninį, tiek visos tautos gyvenimą, darbus ir žygius.

Jau dešimtuosius metus herojaus atkaklumu besigrumianti Lietuva kraujo antspaudu įpareigoja mus, visus laisvuosius lietuvius, bent išlikti lietuviais ir padaryti visa, kas yra mūsų galimumų ribose.. Taigi, ir šių 1954-jų metų tradicine proga, mes ir be jokių pranašavimų tikrai žinome, kad mums ir mūsų Gimtajai žemei jie bus tikrai laimingesni tik tuo atveju ir tiek, kiek mes patys kiekvienas išsilaikysime lietuviškosios kovos dvasioje, kiek nepalūšime ir nedingsime kovoj ančiai Tėvynei “be likusio ženklo, jog žmonėmis buvę...

Skaityti daugiau: NAUJĄ BARĄ PRADĖJUS

PREZIDENTĄ PRISIMENANT

ANTANAS SMETONA 1874 - 1944

V. RASTENIS

Pastarasis nepriklausomos Lietuvos gyvenimo laikotarpis, arba, kaip jau vieno kito bandoma išsitarti — “Pirmosios Respublikos” laikotarpis yra neatjungiamai susijęs su Antano Smetonas vardu.

Pirmojo Pasaulinio karo metu Vilniuje veikusiame Lietuvių Nukentėjusiems dėl Karo šelpti Komitete, kuris tuo metu faktiškai buvo ir vokiečių okupacijos metu Lietuvoje pasilikusios mūsų inteligentijos “politinė virtuvė”, pirmininkavo A. Smetona.

1917 m. rugpjūčio 1 d- Vilniuje susirinkusio lietuvių “Organizacinio Komiteto” vykdomojo biuro pirmininku tapo A. Smetona.

1917    m. rugsėjo 18—22 dd. įvykusi Lietuvių Konferencija, viešai prabilusi apie Lietuvosnepriklausomybės atkūrimą, išrinko Lietuvos Tarybą, išvedusią Lietuvą į nepriklausomybę. Lietuvos Tarybos pirmininkas buvo A. Smetona.

1918    m. spalio gale tapo paskelbti laikinieji Lietuvos Konstitucijos dėsniai, kurie atkuriamos valstybės viršūnėje numatė Augščiausį Prezidiumą. To Prezidiumo — triasmenio prezidento — pirmininku buvo išrinktas A.Smetona.

1919 metų balandžio 4 d., laikinuosius Konstitucijos nuostatus pakeitus ir įsteigus Respublikos Prezidento instituciją, pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu buvo išrinktas A. Smetona, šiose pareigose jis pasiliko iki Steigiamojo Seimo susirinkimo 1920 m. gegužės mėn. 15 d

Skaityti daugiau: PREZIDENTĄ PRISIMENANT

SAUSIO PENKIOLIKTOJI

- 1923-

KUN. P. DAGYS

Vasario 16 diena 1918 m. paskelbė pasauliui kad Lietuva, daugiau negu šimtmetį vergavusi, vėl laisva valstybė. Sausio 15 d. 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimu, dalis Mažosios Lietuvos, po beveik 700 metų, vėl grįžo prie savo kamieno, prie savo tautos, prie Lietuvos.

Taigi, be Vasario 16 d. nebūtume turėję laisvos Lietuvos, o be Sausio 15 d. — Klaipėdos krašto, to vienintelio taip reikalingo Lietuvai uosto. Abi šios dienos mūsų tautai labai reikšmingos ir lygiai brangios.

Pasaulio istorija težino tris tautas, kurios neturi sau lygaus pavyzdžio, žydai, išblaškyti po visą pasaulį, nenustojo tikėti ir po 2000 metų susilaukė savo laisvo Izraelio. Suomiai, prisiglaudę tolimoje šiaurėje, visą laiką kovojo už savo laisvę. Ir kai 1940 m. juos užpuolė milžiniško krašto komunistinės gaujos, jie nepabūgo priešintis ginklu. Todėl ir šiandien jie laisvi. Trečioji istorinė garbė tenka mūsų broliams mažlietuviams, kuriuos veik 700 metų valdė augštai civilizuota, technikoje ir daug kur pirmaujanti vokiečių tauta Europoje. Jie per tiek laiko išliko gyvi savo tautai. 700 metų — gana ilgas laikas. Daugiau negu 20 gentkarčių nenutauto ir, sulaukus tinkamo politinio susiklostymo, vėl prisijungė prie savo mielos tautos.

Skaityti daugiau: SAUSIO PENKIOLIKTOJI

LEMIAMŲ SPRENDIMŲ IŠVAKARĖSE

ANTANAS SŪDUVIS

Antrojo Pasaulinio karo laimėtojai (Amerika, Anglija, ir Prancūzija), jau pirmaisiais pokario metais, atsidūrė keistoje būklėje: jie pasijuto pralaimėję politinę kovą prieš savo sąjungininką—Sovietų Rusiją. Mat, karo metu vakarų demokratijos prieš sovietus nevedė jokio politinio žaidimo. Jiems terūpėjo kuo greičiau sutriuškinti nacinę Vokietiją. Todėl be atodairos ir jokių sąlygų jie rėmė sovietus, kad greičiau nugalėtų bendrą priešą.

Tuo tarpu Sovietų Rusija visą laiką slaptai planavo ir ruošėsi, kad kuo daugiau pasinaudotų būsimosios pergalės vaisiais. Taigi, raudonasis sąjungininkas, anaiptol, nebuvo nuoširdus. Šią suktą Maskvos politiką geriausiai įrodo anuo metu vykusios didžiųjų konferencijos, garsios Teherano, Jaltos, Potsdamo vardais. Tuose pasitarimuose sovietams padarytos nuolaidos ir sukūrė šią painią politinę būklę. Vakariečių neapdairumo ir politinio pralaimėjimo dėka maskvinio komunizmo vergijoje atsidūrė 15 tautų, su 500 milijonų žmonių ... Jų tarpe ir lietuvių tauta, ir mūsų Lietuva.

Diplomatijos laukuose prasidėjo vadinamas šaltasis karas.

Skaityti daugiau: LEMIAMŲ SPRENDIMŲ IŠVAKARĖSE

1904 —1954

ANTANAS SODAITIS

Spaudos atgavimo sukaktis priklauso lietuvių tautos kovų sukakčių rūšiai. Šalia 1831 ir 1863 metų sukilimų, 1905 judėjimo ir Nepriklausomybės karų galime drąsiai gretinti kovų etapą lietuviškai spaudai atgauti. Šią ištisą mūsų tautos kovų grandį jungia tas pats ir vienas tikslas — tautos laisvė.

Kita bendra tų kovų žymė yra dar tai, kad buvo kovojama prieš tą patį priešą, rytų kaimyną.

Maskva buvo ir tebelieka išoriniu Lietuvos priešu ir jos didžiuoju pavojumi. Prieš šimtmečius su ja kariavo didieji Lietuvos kunigaikščiai, ji įvykdė Lietuvos padalinimą, atnešė mūsų kraštui skriaudas ir dabar tebeengia mūsų tautą.

Spaudos draudimas irgi buvo caristinės Rusijos viena iš daugelio priemonių lietuvių tautai pasmaugti. Jis buvo pasekmė 1863 m. nepasisekusio sukilimo, po kurio mūsų krašto rusifikacija labai suaktyvėjo. Prasidėjusiam tautiniam kilimui slopinti buvo uždaryta parapijinės mokyklos ir imta persekioti lietuviška knyga, spausdinta lotyniškom raidėm.

Skaityti daugiau: 1904 —1954

ŽAIZDA PRIEŠ MŪŠĮ

 

1954m. 3

IŠ WARWICK DEEPING ROMANO “KITTY”

Kai senosios St. George giminės palikuonis Aleksas George vedė paprastą krautuvės mergaitę Kitty, jo motina, šaltų aristokratinių papročių moteris, ėmė stengtis, kad šitos vedybos būtų paskelbtos negaliojančiomis. Kai sūnus, vos kelias dienas pabuvęs namie, vėl išvyko į frontą —motina parašė jam laišką.

o o o

Šitas laiškas buvo lygus plienui, rūpestingai ir be atodairos atšaldytas. Jai reikėjo ištisos savaitės laiko, kol ji apmetė šitą laišką, kol sudėjo sakinį prie sakinio, vis lygindama ir taisydama. Be jokių sentimentų, aiškus, apdažytas kilnia meile, kuri atrodė tarsi saulės spinduliai ledo paviršiuje, šitas laiškas buvo velniško meistriškumo kūrinys. Jis kalbėjo apie pareigos supratimą, apie malonų atsakingumo jausmą.

“Mano mielas sūnau, aš rašau tai tik dėl tavęs paties”.

Ji nekaltino, ji neteisė ir nesmerkė. Ji tik išklostė savo sūnui faktus, arba tai, ką ji laikė faktais Ji rašė:

“Aš pasiryžau susidaryti tikrąjį vaizdą. Prieš imdamasi šito tikrai sunkaus žygio, aš pati norėjau įsitikinti, kokia yra tikrovė. Man buvo aišku, kad aš neturiu jokios teisės atverti tau akis, kol pati nežinojau... kad rodau tau tikrą tiesą. Įrodymus aš mačiau pati savo akimis. Norėdama surinkti įrodomąją medžiagą, aš nepasitikėjau kitais”

Skaityti daugiau: ŽAIZDA PRIEŠ MŪŠĮ

TAU, TĖVYNE, MŪSŲ KANČIOS IR GYVYBĖ!

KUN. DR. STASYS VALIUŠAITIS

Rodos, tik vakar apleidome savo Tėvynę, rodos, tik vakar palikome prie kiemo vartų parymusią, apsiašarojusią motinėlę, žilagalvį tėvelį, neramiai žiūrintį į tamsėjantį dangų brolį, geltonkasę seselę. Rodos, taip neseniai gyvenome Tėvynėje. Tenai kūrėme naują gyvenimą, žengdami sparčiais žingsniais į subrendusių tautų gretas. Rodos, lyg vakar skambėjo sutartinė, beverčiant šienelį. Rodos, dar vakar jautėmės laimingi, dirbom ir tikėjom, kad Vasario 16-sios užžiebtas žibintas švies amžinai.

Tu man žydėt žadėjai visą rytą,
Tu man žydėt žadėjai visą dieną
Ir pro langelį, vėtrų užpustytą,
Ir pro rudens, pro pilką mėnesieną . . .

Deja ! ..

Tu man žadėjai. . . Pažadus pamynė
Purvais suterštos svetimųjų kojos,
Ir vėl ir vėl mes raudanti Tėvynė
Gyvi tik prošvaistėj kitų dienų rytojaus.

B. Brazdžionis

Skaityti daugiau: TAU, TĖVYNE, MŪSŲ KANČIOS IR GYVYBĖ!

RUSIJA VISADA LIETUVAI REIŠKĖ MIRTĮ

Dabar okupantų tarnai Lietuvoje nesigėdija teigti, esą, Lietuvos pavergimas Rusijos valdžion — lietuviams turėjęs didelės naudos. Tačiau pažvelgkime į rusų okupacijos, trukusios net 120 metų, faktus ir iš tikrųjų pamatysime visai kitą vaizdą.

Pagrindinė priežastis, kuri skatino Rusijos autokratus pasmaugti Lietuvos ir Lenkijos bendruomenę, buvo tai, kad lietuvių ir lenkų konfederacija buvo laisvės švyturys, viliojęs maskolių baudžiauninkus. Rusijos vyriausybė tą faktą pripažino netgi savo diplomatinėse notose.

Iš tikrųjų. Neužmirškime, kad Lietuvos ir Lenkijos bendruomenė buvo vienintele demokratine santvarka pagrįstas dviejų valstybių telkinys. Apie visuotinę piliečių lygybę anais laikais dar nebuvo kalbos ligi prancūzų revoliucijos pradžios. Viešpatavo monarchai. Niekur Europoje dar nevaldė plačiosios masės, tik kai kur bajorai ir miestai turėję šiek tiek savivaldos. Tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje valdžią turėjo gausus bajorų luomas, o miestai irgi naudojosi savivalda. Bajorystė buvo paveldima ir nėjo iš valdovo malonės. Bajorų buvo ir bežemių ir visiškų skurdžių, Lietuvoje vadintų plikbajoriais. Tačiau politiniame gyvenime visi bajorai nežiūrint jų turto stovio turėjo lygias teises. Bajorai rinkos sau valdovą, teisėjus ir vietinius valdininkus ir, be to leido įstatymus. Seime dalyvavo ir miestų atstovai, turėję balsą svarstant miestų reikalus. Mokesčius skyrė ne valdovas, bet seimas. Kariuomenė buvo iš apmokamų samdinių. Visuotinos mobilizacijos, nei rekrūtų sistemos Lietuvoje nebuvo. Pavietų arba apskričių seimeliuose dalyvaudavo visi bajorai, kurie rinko atstovus į Seimą. Miestų savivaldybių rinkimuose dalyvaudavo visi miestiečiai. Yra faktas, kad niekur kitur politiniuose rinkimuose nedalyvaudavo tokios žmonių masės, kokios dalyvaudavo Lietuvoje ir Lenkijoj. Tai buvo platūs pagrindai moderniškai demokratijai.

Skaityti daugiau: RUSIJA VISADA LIETUVAI REIŠKĖ MIRTĮ

ŠAUNAUS POLITRUKO LIŪDNI UŽRAŠAI

1954m. 1

IGNATUKAS SAUGO SOVIETINES PASLAPTIS

RAULAS GURGA

Vietoj “Kario” bolševikai iš pradžių leido “Karių Tiesą ” Ji buvo siuntinėjama ne tik kariams, bet ir visiems “Kario” skaitytojams. Kadangi buvo dienraštis, ir dar neplonas (po 12-16 psl.), tai kasdien ją pardavinėdavo ir Kauno gatvėse. Laikraščių pardavėjai vaikai pasakodavo, kad “Karių Tiesos” daugiau parduodavo, negu “Tiesos” ir kitų laikraščių. Nors ir “Karių Tiesa” buvo bolševikinė, bet kompartijai tai netiko.

Netiko ir iš Rusijos atsiųstiems politrukams, prikomandiruotiems dirbti prie “Karių Tiesos” redakcijos. Kartą vienas jų atvirai išsireiškė vyriausiojo redaktoriaus Pajaujo ir techninio redaktoriaus Butkaus akivaizdoje:

—    Neilgai sovietinė vadovybė pakęs, kad apygardinis kovotojų laikraštis būtų puošnesnis už centrini karių, t. y. visos Sovietų Sąjungos— raudonosios armijos organą “Kras-naja Zviezda.”

Vyr. redaktorius Pajaujis mėgino ginti, girdi, lietuviai yra pratę leisti gražius laikraščius.

—    Tai nesvarbu, — atsakė rusas politrukas—Turės prisitaikinti prie bendros sovietinės spaudos.

Iš tikrųjų, “Karių Tiesa” buvo daug puošnesnė ir įdomesnė už rusų spaudą. Gausiai paveiksluota.

Skaityti daugiau: ŠAUNAUS POLITRUKO LIŪDNI UŽRAŠAI

DARIAUS IR GIRĖNO IDEALAS

KPT. PETRAS JURGĖLA

Dariui ir Girėnui nusipirkus lėktuvą už 3200 dol., sklidimui talkino susidarę komitetai, o fondą globojo 5 garbingi žmonės. Kaip vyr. k-to sekretoriui, man teko per plačią spaudą ir radiją garsinti skridimą. Bet patys lakūnai kituose miestuose ir centre (Čikagoj) atlikdavo įvairiausius organizacinius darbus ir daugiausia prisidėjo prie fondo išugdyme. Jie skraidė ir automobiliu važinėjo po platų kraštą, jieškodami jautrių lietuviškų širdžių. Aplankydavo visuomenės veikėjus ir prekybininkus, prašydami talkos ir paramos. Rengdavo aviacijos šventes ir skridimo rėmėjus skraidino ir tt. Eilė draugijų ir paskirų asmenų aukojo po 25 ir daugiau dol. Jų, kaip garbės rėmėjų, vardai buvo surašyti ant LITUANIKOS. Mažiau aukojusieji gavo rėmėjo ženklelį ir malonumą paskraidyti. Fondas aukų ir pelno iš aviacijos švenčių bei kt. pobūvių gavo $8,456.31. Be to, Darius ir Girėnas patį skridimą planavo, prižiūrėjo lėktuvo perstatymą ir išskaičiuodavo būtinai reikalingų prietaisų bei kitų daiktų svorį. Net nuo parašiutų ir radijo atsisakė, kad būtų galima ko daugiau gazolino supilti į lėktuvo kūną ir sparnus ir po lakūnų sėdyne. Neįmanoma ir trumpai suminėti D—G darbus, pastangas ir rūpesčius, nekalbant apie nuovargį dėl skraidymų, važinėjimų, pokalbių. Vargu kas taip dirbtų už didžiausią atlyginimą! Lakūnams labiausiai rūpėjo nuoširdus visuomenės palankumas jų žygiui. Į lietuvių aviacijos šventes, rengiamas pirmą kartą Amerikoj, atsilankydavo tūkstančiai žmonių. Daugelis lietuvių karštai pasveikindavo D. ir G. už drąsų ir patriotišką sumanymą ir linkėdavo sėkmės sunkiam darbui čia, JAV, ir viršum Atlanto. Nevienas paskiau pasididžiuodavo: pas mus Darius ir Girėnas valgė, nakvojo ar buvo sustoję! Nuoširdi lietuvių parama ir talka buvo didelė paguoda abiem lakūnam.

Skaityti daugiau: DARIAUS IR GIRĖNO IDEALAS

MARIŲ ŽUVĖDRA

Istorinis Vaizdelis iš 1863 m. sukilimo

Iliustravo dail. B. VILKUTAITYTĖ-GEDVILIENĖ

Snaigės, mažos ir retos, darėsi vis tankesnės ir didesnės. Bet vakaro prieblanda nuo jų nepabalo. Ji vis pilkėjo. Nelengva buvo išskirti net žmonių veidus Petrapilio čiuožykloje, kai jie nučiuoždavo tolyn nuo žibalinių lempų. Jais Konstantinas Kalinauskas ir nesidomėjo, išskyrus vieną porą, kurios kiekvieną judesį jis akyliai sekė tūkstantinėje minioje.

Jis nesekiojo paskui porą, kaip įsimylėjęs gimnazistas. Nesiklausė baronaitės juoko. Nesistengė išgirsti, ką jai kalbėjo šviesiaplaukis vyras, blizgančioje caro armijos karininko uniformoje. Jis laikėsi atokiai. Net ir tada, kai karininkas pasodino savo damą čiuožyklospakrašty ant suolo, Konstantinas pračiuožė pro šalį, net nežvilgtelėjęs ton pusėn. O vistiek jis pastebėjo, kad prie čiuožyklos vartų privažiavo karieta su barono herbu ant durų ir užpakaly baronaitės atsirado jos guvernantė. Kaip iš žemės išaugo ir nežymiai padavė baronaitei baltų kailiukų muftą. Tokiais pat kailiukais buvo apvedžiota baronaitės raudono aksomo čiuožimo kostiumas ir kepuraitė.

Skaityti daugiau: MARIŲ ŽUVĖDRA

SAVANORIŲ KRAUJAS ĮPAREIGOJA

PRANYS ALŠĖNAS

Ilgai buvusios pavergtos Lietuvos laisve 1918— 1920 m. buvo išpirkta nepaprastai brangia kaina. Buvo išpirkta ne pinigais, brangenybėmis ar kitomis žemiškomis vertybėmis, bet narsiųjų savanorių, karių ir partizanų krauju, jų gyvybėmis.

Neilgai — vos dvidešimtį — teko naudotis laisve. Ji vėl žiauraus priešo išplėšiama, tačiau ir šiandien, būdami išblaškyti po pasaulį, juntame Nepriklausomybės laikotarpy įgytą brangų turtą — Tėvynės meilę.

Neleiskime išblėsti Gimtosios Žemės meilės kibirkštėlei! Nuolat ją gaivinkime, kurstykime, ir žiūrėkime, kad neužneštų jos svetimų kraštų dulkės, nors ir kaip žavingos jos būtų — dolerių ar aukso pavidalu.

Tėvynės meilė — tai akstinas gimtosios žemės vadavimo kovai. “Vien tik savo jėgomis mes Lietuvos neišlaisvinsime, betgi ir be mūsų prisidėjimo jos niekas neišlaisvins.” Šitie prel. M. Krupavičiaus žodžiai giliai įsidėtini į širdis.

Skaityti daugiau: SAVANORIŲ KRAUJAS ĮPAREIGOJA

DARIAUS IR GIRĖNO TRAGEDIJA PRISIMINUS

PROF. DR. VINCAS KANAUKA

Dariaus ir Girėno žygis — vienas įspūdingiausių, kartu vienas tragiškiausių įvykių Lietuvoj Nepriklausomybės laikais. Jisai mus jaudino nevien savu didingumu ir drąsa. Šis žygis buvo skirtas Lietuvai, Darius ir Girėnas pasiryžo įrašyti Lietuvos vardą į eilę pirmųjų, kurie skina kelią pasaulio pažangai 20-tame amžiuje.

Jau patsai pasiruošimas skristi visus labai jaudino; virpėdami laukėme meto, kada jie pakils. Jaudinomės dėl nepalankaus oro ir kitų kliūčių, kurios galėjo sutrukdyti. Periodinėje spaudoje šis klausimas buvo plačiai ir gyvai svarstomas. Dariaus ir Girėno skridimo problema buvo diskutuojama kiekviename name, kiekvienoj šeimoj. Gal būt daugiausia jaudinosi mokyklų vaikai, vaikų darželiu pradedant, pasakiška fantazija pagražindami senus spėliojimus.

Pagaliau radijo bangomis atėjo žinia, kad išskrido. Sulaikę kvapą  ir nepamesdami vilties, laukėme tolimesnių žinių. Skeptikus graužė juodos mintys, kad žygis nepavyks, kad tokiomis sąlygomis negali pavykti. Tokių paprastai niekas nemėgsta, jiems aštriai atsikirsdavo.

Skaityti daugiau: DARIAUS IR GIRĖNO TRAGEDIJA PRISIMINUS

Kunigaikščio Žirgas

JUOZAS PALIONIS

I

Jo žvengimą girdėjo laukai ir naktis,
Ir tankmė ąžuolynų kurti.

Ir jo klausės akmuo, ir jo klausės žolė,
Atsigulus kaitroj pagulėt.

Ir nebuvo pasaulyje niekur ugnies,
Už kvėpavimą jo karštesnės.

Ir dar jokia strėlė taip neskridotikrai,
Kaip jis lėkdavo
ristas vikriai.

Pavydėjo jam varnas iš miško nykaus
Juodo plauko juodumo žvilgaus.

Skaityti daugiau: Kunigaikščio Žirgas

SUNKIOS BUVO PIRMOSIOS DIENOS

1954m. 6

Lietuvos Karo Mokyklos I laidos sukaktis

KPT. JURGIS KIAUNĖ

Liepos men. 6 d. suėjo lygiai 35 metai pirmajai Lietuvos Karo Mokyklos laidai. 1919 m. liepos 6 d. šimtinė rinktinių savanorių-jaunuolių po egzaminų ir po iškilmingų pamaldų prisiekė Augščiausiajam ginti lietuvių tautą ir Lietuvos respubliką. Kiekvienas gavo pirmąjį karininko laipsnį — “Karužą” ir kario simbolį — kardą, kurį įteikė pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

Gal ir ne visiems įdomu, bet mano įsitikinimu, kad tai buvo ir šiandien tebėra labai svarbus tautai ir valstybei įvykis.

Karo Mokyklos atsiradimas ir jos pradžia, kaip svarbus Nepriklausomybės kovų veiksnys verta prisiminti ir apie tai plačiau pakalbėti.

Skaityti daugiau: SUNKIOS BUVO PIRMOSIOS DIENOS

KOVOJE UŽ TAUTOS LAISVĘ

Vytauto priesaika ties Kaunu

KPT. JURGIS KIAUNĖ

Nepaprastose aplinkybėse ir ne savo Tėvų žemėje švenčiame rugsėjo 8 d. šventę. Tai yra didi ir dviguba — Švenčiausios Mergelės Marijos ir Vytauto Didžiojo karūnavimosi karaliaus vainiku šventė. Gerbdami Dangaus Motiną Mariją, mes privalome pagerbti ir mūsų žemės motiną, kuri mus pagimdė, maitino ir davė mums pastovų kampelį.

Vytauto Didžiojo šventė yra nesena, bet svarbi, brangi ir daug bilojanti lietuvio širdžiai. Būdami laisvi ir gražiai gyvendami savo tėvų žemėje, minint 500 metų Vytauto Didžiojo karūnavimosi sukaktį — 1930 metais Vytauto garbei jo paveikslą su didžiausiomis iškilmėmis išnešiojome po visą Lietuvą. Tam didelės reikšmės įvykiui pažymėti Lietuvos vyriausybės įstatymu rugsėjo 8 d. paskelbė kaip Tautos švente. Ir dabar lietuviai, nors ir išblaškyti po visą pasaulį, rugsėjo 8 d. švenčia ir mini kaip susimąstymo, susikaupimo ir pasiryžimo šventę.

Anksčiau Lietuvoje rugsėjo 8 d. visame krašte skambėjo bažnyčių varpai, miestuose ir kaimuose plevėsavo trispalvės, buvo pamaldos, kariuomenės ir šaulių paradai, sporto šventės ir kit.

Džiaugėsi ir šventė Lietuva. Ir buvo kuo džiaugtis. Atgavęs laisvę, kraštas atsistatė iš karo griuvėsių ir šuoliais darė pažangą ir įsijungė į laisvųjų Vakarų tautų šeimą.

Beje, šiandien neskamba Karo Muziejuje Laisvės Varpas, tyli ir kiti bažnyčių varpai, nebeplėvėsuoja trispalvė. Ten šiandien ašarų pakalnė. Aimanos, kančios ir mirtis ten siaučia. Sibire ir kitose šiaurės Rusijos stovyklose kenčia ir miršta išvarginti lietuviai. Tos tat priežastys temdo mums Tautos šventės nuotaikas, spaudžia gailią ašarą ir verčia rimtai susimąstyti.

Švenčiant Tautos Šventę, pravartu susikaupti ir trumpai peržvelgti mūsų istoriją ir pajieškoti ar nėra ko nors bendra su dabartimi, ar nėra mums ko iš jos pasimokyti ir pasisemti stiprybės ateičiai — kovai už laisvę.

Skaityti daugiau: KOVOJE UŽ TAUTOS LAISVĘ

PRISIMINKIME GARBINGĄSIAS GRETAS

 

1954m. 5

Šiemet daugumui Lietuvos kariuomenes dalinių sukako ar sukaks 35 metai, kai jie buvo įkurti, šiandien tų dalinių nebėra, priešas juos išdraskė, bet jų atminimas tebėra gyvas Lietuvos miškuose narsiųjų partizanų gretose ir mūsų, išblaškytų po visą pasauli, tremtinių širdyse.

Nepriklausomybės laikais “Karys” šauniai paminėdavo mūsų dalinių sukaktis padidintais savo numeriais arba atskirais priedais. Šiandieninė būklė tai padaryti neleidžia. Taigi nors labai trumpai, nors keliomis eilutėmis prisiminkime tuos mūsų dalinius, kuriems jau sukako 35 metai. Neleiskime žūti mūsų tradicijoms.

1 PĖST. D. L. K. GEDIMINO PULKAS

1918 m. lapkričio 1 d. karininkas Grigaliūnas-Glovackis pradėjo pulką organizuoti Vilniuje. 1918 m. lapkričio 23 d. oficialiai paskelbtas pulko organizavimas ir pulko vadu paskirtas karininkas Galvydis-Bykauskas. 1919 m. spalio 30 d. pulkas gavo D. L. K. Gedimino vardą.

Pirmųjų pulko kautynių metu pulkui vadovavo karininkas Antanas Juozapavičius. 1919 m. vasario 13 d. jis žuvo Alytuje, kautynėse su bolševikais. Tai pirmoji mūsų kariuomenės auka iš karininkų tarpo.

2    PĖST. D. L. K. ALGIRDO PULKAS

1918    m. gruodžio 5 d. karininkui Liatukui įsakyta kurti 2 pėst. pulkas. Nuo 1918 m. gruodžio 24 d. pulką kūrė ir jam vadovavo karininkas Grigaliūnas-Glovackis. 1919 m. gruodžio 5 d. pulkas gavo D. L. K. Algirdo vardą. Kovose už Lietuvos nepriklausomybę pulkas turėjo daugiausia aukų žuvusiais karininkais ir kareiviais.

Skaityti daugiau: PRISIMINKIME GARBINGĄSIAS GRETAS

BALF’O DEŠIMTMETĮ MININT

BALF’o pirm. kan. dr. J. Končius tremtiniukių tarpe

KAIP GIMĖ AMERIKOS LIETUVIŲ BENDRAS ŠALPOS FONDAS

ANTANAS SODAITIS

Vykstant Antrajam pasauliniui karui, Amerikos lietuviai susirūpino kaip ir kokią pagelbą suteikti karo priešų teriojamai Lietuvai. Karui einant i pabaigą, pradėta steigti šalpos fondai, kurių kiekvienas veikė atskirai ir, telkdami lėšas, iš anksto ruošėsi suteikti paramą Lietuvai.

Bet greitai pastebėta ir įsitikinta, kad jėgų išskaidymas nėra naudingas, todėl kilo mintis sujungti visas jėgas, dirbančias tam pačiam reikalui.

Be to, bendro šalpos fondo steigimo paskata buvo dar ir tai, jog šalpos reikalui buvo norima gauti paramos iš National War Fund, šis Amerikos Nationalinis Karo Fondas buvo įsteigtas karo metu šalpos organizacijų veiklai derinti ir prižiūrėti. Fondo svarbiausias vaidmuo reiškėsi tuo, kad jis kiekvienais metais visoje Amerikoje pravesdavo vieną rinkliavą ir gautas gana stambias pajamas paskirstydavo šalpos organizacijom, įeinan-čiom į National War Fund, kitaip sakant, kurios buvo to fondo pripažintos turinčios teisę rūpintis šalpos darbu.

Skaityti daugiau: BALF’O DEŠIMTMETĮ MININT

Karinės žinios

1954m. 1

SOVIETINĖS RAKETOS. — Londone turimomis žiniomis, sovietai pastaruoju metu ištobulinę raketą— dvynę, kuri galinti perskristi Atlantą.

AMERIKA PIRMAUJA.— Air Force š. m. pradžioje ruošiasi iššauti keliolika vairuojamų raketų, galinčių nuskristi per 1000 mylių. Sie mėginimai būsią vykdomi vairuojamų sviedinių centre — Floridoje.

POVANDENINIŲ LAIVŲ NAIKINTOJAS.— JAV laivynas labai ištobulino povandeninį pasiklausymo aparatą, kuris galįs tiksliai susekti už daugelio mylių esančius priešo povandeninius laivus, šio aparato pagalba tikimasi nugalėti priešo povandeninių laivų grėsmę, šis įtaisas esąs nepaprastai sudėtingas, su daugybe elektroninių prietaisų. Jis esąs įmontuotas bene dešimtyje povandeninių laivų, naudotų 2-me Pasauliniame kare.

MIG-17.— Turimomis žiniomis, naujasis rusų naikintuvas MIG-17 greitai būsiąs įvestas sovietų aviacijos tarnybon, žinovų nuomone, šis lėktuvas esąs žymiai geresnis už MIG-15, rimtai pasirodžiusius Korėjos kare.

Skaityti daugiau: Karinės žinios

KARIO patriotiniai straipsneliai

1954m. 1

MŪSŲ TRADICINĖ LINKMĖ

Jau 1919 metu pirmasis KARIŠKIŲ ŽODIS, o vėliau KARYS, per visą nepriklausomos valstybės laikotarpį rūpestingai švietė, mokė ir auklėjo Lietuvos karius. Per kariuomenę ir mokyklą KARYS plačiai pasklijo visame krašte-

Todėl, kad jis savo jauna, dinamiška dvasia, savo tradicine tautine, krikščioniška mintimi ir sodriu, lakiu žodžiu — didžią istorinės Lietuvos praeitį, mūsų tautos kovas ir jos vyrų žygius, tampriai susiedavo su gyvenamąja dabartimi. Tvirtu pasiryžimu ir teisingos kovos dvasia visuomet būdavo persunkti KARIO puslapiai.

Vadinas, jis nenuilstamai diegė ir ugdė tą, vadinamą karinę, dvasią, kurios taip daug reikalinga ir šiandienos lietuviškajam laisvės frontui; dvasią, kuria nepalaužiamai alsuoja visas azijinių okupantų slegiamas mūsų gimtasis kraštas.

Tad anuometinės KARIO linkmės gairės — buvo teisingai nusmaigstytos.

Skaityti daugiau: KARIO patriotiniai straipsneliai

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

1954m. 1

Vilniuje mirė plk. Antanas Šurkus

Žiniomis iš už geležinės uždangos, Vilniuje, po neilgos sunkios ligos, miręs buv. Lietuvos kariuomenės pulkininkas Antanas Šurkus, 62 m. amžiaus. Velionis ilgiausiai tarnavo 7 pėst žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio pulke, o vėliau P. L. Prezidento Karo Mokykloje.

1941 m. birželio 10 d., drauge su kitais mūsų vyresniaisiais karininkais, buvo išvežtas Rusijon į “kursus.” Turimomis žiniomis, plk. A. Šurkus visą pastarąjį pokario laiką dirbo Lietuvoje, DOSAAF (savanoriška organizacija bendradarbiauti su armija, aviacija ir laivynu). Jis buvęs šios organizacijos respublikinio komiteto pirmininko pavaduotoju.


1954m. 2

Gen. Nagius ir LLKI D-jos pirmininkas Br. Tvarkūnas

Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

LIETUVIAI KARIAI LAISVAJAME PASAULYJE

1954m. 1

BAIGĖ KARO LAIVYNO AKADEMIJĄ

Silvestras Mykolas Dulkė, Brooklyno, N. Y., gyventojas, 1945 m. stojo savanoriu į JAV karo laivyną ir jame ištarnavo daugiau kaip 3 metus. Pasižymėjęs tarnyboje, buvo pasiųstas į New Port, L. I. Ten išlaikęs konkursinius egzaminus buvo priimtas į Anapolis, Md., karo laivyno akademiją.

Šiemet birželio 4 d. baigė minėtą akademiją ir gavo karo laivyno aviacijos karininko laipsnį. S. M. Dulkė yra gimęs 1929 m. spalio 5 d. Brooklyne, N. Y. (“Darbininko” klišė).

Cpl. Gediminas Rajeckas iš Brooklyn, N. Y., tarnaująs JAV kariuomenėje, gavo JAV pilietybę.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI KARIAI LAISVAJAME PASAULYJE

KŪČIOS KARIŲ TARPE

KUN. J. MEŠKAUSKAS

Pirmąsias Kūčias su kariais man teko švęsti Rumunijoj. Revoliucijos ardoma rusų armija tirpo. Rusijos pavergtų tautų kariai kūrėsi į tautinius dalinius. Lietuvių ten buvo nedaug, vos keletas, dar būrelis jų atvyko iš fronto.

Kūčioms iš štabo suskubau gauti tik miltų ir cukraus. Iškepiau, pašventinau ir kur galėjau į frontą kariams pasiunčiau Kalėdų duonutės — paplotėlių. O lietuvius karius užkviečiau Kūčioms pas save.

Kūčių vakare, susirinkus kariams, padraikėm ant stalo šieno ir užklojom balta staltiese. Kiekvienam padėjome paplotėlį. Kūčias pradėjome malda. Palaiminau valgius, trumpai papasakojau Kūčių atsiradimo istoriją ir paplotėlio simbolinę reikšmę. Vienas su kitu laužėme paplotėlius ir valgydami tą pat duonelę pasidarėm viena šeima, vienos širdies broliai.

Nors stalas buvo kuklus, bet visų ūpas buvo geras. Pasipasakojome apie Kūčių papročius Lietuvoje, pas aukštaičius, dzūkus, žemaičius- Prisiminėme namiškius ir sunkią jų padėtį. Pagiedojom keletą kalėdinių giesmių.

Skaityti daugiau: KŪČIOS KARIŲ TARPE

Kario Istoriniai straipsniai

 

1954m. 2

KARINĖ ŽVALGYBA SENA, KAIP IR PATYS KARAI

JONAS KLAJŪNAS

Karine žvalgyba tokio pat senumo, kaip kad seni karai ir kariuomenės. Kiekvienas karvedys siųsdavo žvalgus į priešo pusę ir naudodavosi jų atneštomis žiniomis. Dažnai nuo tų atneštų žinių svarbumo priklausydavo vado sprendimas: pulti pačiam ir kuria kryptimi trauktis, laukti puolimo ar kaip kitaip, žvalgus siųsdavo Aleksandras Makedonietis, siųsdavo juos Kryžiuočių Ordinas į Lietuvą. Per šimtmečius kilo bendras žmonijos lygis, tobulėjo ginklai, keitėsi karometodai, su tuo lygiagrečiai vystėsi, tobulėjo ir žvalgyba. Jau per pirmąjį pasaulinį karą ji užsipelnė sau prideramą įvertinimą, o kokia svarba jai buvo priduota antrame, spręskime nors ir iš to, kad pirmajame kare žvalgybos viršūnėse vadovavo pulkininkai, antrame — jau generolai ir admirolai, o šiandieną jau ne tik viršūnėse, bet ir atskiruose frontuose vadovaujantis personalas parinktas iš buv. divizijos ar net korpuso vadų. Laikui bėgant gyvenimas iškėlė reikalingumą kito padalinio — kontražvalgybos, tai yra apsaugojimo savo šalies, savo armijos arba užkariautos teritorijos nuo priešo žvalgybos ir galimo sabotažo. Pradžioje buvo itin sunku atskirti jų veikimo ribas, kur baigėsi vienos ir prasidėdavo kitos funkcijos. Ypač, kad teorija sako: nori tinkamai pastatyti kontražvalgybą — užsiimk žvalgyba. Todėl pradžioje tų šalių armijose, kurios man žinomos, kariuomenės kontražvalgybo.s viršininkas buvo subordinuotas žvalgybos viršininkui.

Jau pirmame pasaul. kare kontražvalg. gavo pilną savarankiškumą, o abiejų tarnybų veiksmus koordinuodavo štabų viršininkai. Rusų armijoje generolo-kvartirmeistro žinioje buvo operatyvinis, žvalgybos ir kontražvalgybos skyriai. Bet savais vardais jie buvo oficialiai pavadinti tik per pirmąjį karą; anksčiau, net dar pradžioje šio šimtmečio, karo apygardų štabuose buvo generalinio štabo pulkininkas ypatingiems reikalams su didesniu ar mažesniu skaičium pavaldinių, kurio funkcijos buvo apvilktos paslaptimi. Kai kur žvalgybos skyrius buvo užmaskuotas nekaltu statistikos skyriaus vardu. Dabar oficialūs šios srities viršininkai nesislapsto ir yra žinomi; laikomi paslaptyje tik metodai ir darbas, o kas išleidžiama viešumon, turi savo prasmę ir tikslą.

Skaityti daugiau: Kario Istoriniai straipsniai

KARO ISTORINĖ RAIDA

 

1954m. 9

KARAS IR JO KILMĖ

A. ŽYGMANTAS

Šiaislaikais, kaip ir praeityje, yra maža įvykių, kurie neturėtų vienokio ar kitokio ryšio su karu. Vystymasis vienoje pasaulio dalyje, ar kurioj nors mintyjimo srityje, sukelia konfliktus visai kitoje, kartais tolimoje erdvėje. Kylant civilizacijai, atrodo, vis mažėja galimybės išvengti interesų susidūrimo; atvirkščiai, konfliktai linkę plist. Išradimai, transporto ir ryšių išsivystymas, socialiniai pasikeitimai ne lengvina, bet, atrodo, sunkina tarptautinį sugyvenimą tokiame pasaulyje koks jis dabar yra.

Senovėje eiliniam žmogui karas, jei jis jo nelietė tiesioginiai, nebuvo tiek žinomas, kaip šių dienų žmogui, kurio kasdieniniam gyvenimui jis deda savo antspaudą. Visuotinė karo tarnyba, valstybinė propaganda, centralizuota totalinė valdžia, industrializacija, techniški išradimai, kurie visus valstybės gyventojus su jų komercija ir industrija daro priešo puolimų pažeidžiamus, karui suteikia totalinį pobūdį, kokio istorijoj dar nebuvo žinoma.

Žmonių politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą dominuoja arba pasirengimas karui, arba atsistatymas ir atsikūrimas po praėjusio karo. Istorija prasideda karais, kurie valdo tautų gyvenimą. Karas iki šių dienų pasireiškia kova dėl erdvės, laisvės ir didybės. Savo dinamiškos prigimties atžvilgiu, karas yra “jėgingas judėjimas erdvėje”. Jau seniausiais laikais jis buvo didžiausias išjudintojas ir natūralus apsireiškimas. Šiandien karo stovis yra tapęs tarptautinės teisės sąvoka.

Skaityti daugiau: KARO ISTORINĖ RAIDA

Kario Atsiminimai

1954m. 1

KARIŪNO ATSIMINIMAI

SIMAS URBONAS

Amžinam, atminimui keturiasdešimt trims XI-os laidos broliams, drauge su manim žygiavusiems sunkiu kariūno keliu.

Atleiskite, radę tik vieną tūkstantąją dalelę to, kuo gyventa.

Autorius

KETURI NUBUDIMAI

Mano motina dažnai kalbėdavo švelniais mažybiniais žodžiais.

—Kelk, sūnuti! Kelk, Simanėli! Saulelė jau svirne stogu ridinėjasi. Avelės tvarte jau seniai tave šaukia. Atsibusk, pamatysi, kiek uogelių vyšnyne prinokę. O avietės už svirno—tik raudonuoja ir kvepia . . . Kelk! Ar negirdi, kaip jauni gaidžiukai kluonienoj giedot mokinasi. — Ir jie jau nemiega. Nubusk! Poterėlį sukalbėk. Nors. persižegnok, —- vasaros ryto saldybėje vos girdžiu pro miegus švelnų mamos balsą.

Skaityti daugiau: Kario Atsiminimai

Kario Politiniai straipsniai

1954m. 1

Panamos fronte nieko naujo

Septyniolika mėnesių Centrinės Amerikos džiunglėse • Robinzono Kruzės pėdomis • Piratų gadynės liekanos • Lietuvaitė pianistė Margarita • Nelaimės ir nuotykiai.

RIMAS PUNDZEVIČIUS

Liepos mėnesio rytas skaidrus, saulėtas ir gerokai tvankus. Kažkodėl nesimiega. Atsikeliu kiek anksčiau. Mėginu susikaupti, susikoncentruoti, bet nesiseka.

Nesąmoningai, įprastu budrumu apžiūrinėju savo patalynę, ar kur nors, šiltesniame lovos kampelyje, netūno tropinė gyvačiukė. Taipgi gerai prieš audamasis, patikrinu ir savo kareiviškus batus.

Motina kviečia pusryčių. Aštriu žvilgsniu nejučiomis apmetu skaniai garuojančią kiaušinienę. O gal ir čia jau bus suspėjusi nuplaniruo ti kokia pavojinga panamiškė muselė ...

Po pusryčių, traukdamas iš kelnių kišenės cigarečių pakiuką, ranką vidun kišu nepakankamai drąsiai. Ką gali žinoti? Anuomet vienas mano dalinio vyrų, drauge su cigaretėmis, ištraukė už kojos ir didžiulį Panamos skorpioną . . .

Skaityti daugiau: Kario Politiniai straipsniai

Kario Poezija

1954m. 1

ADOMAS JAKŠTAS

PALANGOS JŪRA

JŪRA motinėlė
Tur dukrelių būrį;
Vėjui tėvui liepiant
Visos šokti turi.

Lyg skara kutuota
Ant žalsvos jupelės,
Puta pasipuošę,
Puldinėja, kelias.

Tai lenktynių eina,
Tai prie kranto plakas,
Tai atgal atšokę,
Glėbesčiuojąs, šnekas.

Visados kaip deivės
Šaunios ir linksmutės;
Tik pravirkst, išvydę
Tėviškę Birutės.

Laš jų ašarėlės
Gelsvu gintarėliu,— ,
Mat, ir joms pagailo
Brolių žemaitėlių.

Skaityti daugiau: Kario Poezija

MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ

PLK. O. URBONAS

Anksčiau plk. O. Urbonas “Karyje” apraše apie Vietinę Rinktinę ir jos likvidavimą. Vokiečiai rinktinės kareivius prievarta įjungė į vokiečių tarnybą, o vadovybę areštavo ir kalino koncentracijos stovyklose. Plk. Urbonas pateko ir į garsiąją Stutthofo koncentracijos stovyklą. Šiame rašinyje pateikia savo atsiminimus, kaip karui baigiantis kaliniai buvo evakuojami iš Stutthofo stovyklos ir kokius žiaurumus įvykdė vokiečiu naciai.

ANTROJI STUTTHOF’O EVAKUACIJA

11 bloko kalinių grupė, palikusi savo draugus Pucike, per Gdynią ir Dancigą vėl grįžo į Stutthof’ą. Bolševikai, užėmę Dancigą, galutinai apsupo stovyklą, kuriai beliko tik vienas jūros kelias su likusiu pasauliu susisiekti. 1945 m kovo mėn. pabaigoje komendantas Hoppe, Meieris, žiauresnieji SS-manai, “pro-minercijos” viršūnėlė — Selionka, Arbeitzeinsatz’o vedėjas ir policininkai buvo evakuoti. Komendanto pareigas perėmė vienas SS-kuopos, iki tol ėjusios išorinės apsaugos tarnybą, vadas.

Skaityti daugiau: MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ

RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS

Rusų T-34, ginkluotas 85mm pabūklu

Anglijos brig. gen. Claude H. Dewhurst parašė knygą “Close Contact,” kuri išleista šiais metais. Autorius turėjo retą progą pažinti rusus. Jis buvo Anglijos Misijoje prie Rusijos karinių pajėgų Ryt. Vokietijoj nuo 1951 iki 1953 metų.

Žemiau duodama šios knygos sutrumpinta ištrauka apie Rusijos karines pajėgas.

Dažnai esu klausiamas apie Rusijos karines pajėgas ir jų silpnybes. Į šį klausimą nėra lengva atsakyti. Iš mano nuolatinių, kiek galima gilesnių stebėjimų darytinos šiokios išvados:

Rusijos kariuomenė yra aiškiai didesnė už vakariečių. Ypač ji pirmauja tankų armijomis. Bet jų tankai yra permetami geležinkeliais arba patys važiuoja keliais, jie neturi tankų, transporto mašinų. Jei tankai juda keliais, jie labai greitai susidėvi ir reikalingi labai geros ir pajėgios remonto tarnybos, šiai remonto tarnybai Rusija neturi pakankamai specialistų.

Skaityti daugiau: RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS

VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA

GEN. P. PLECHAVIČIAUS KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIME CHICAGOJE

Prieš 36 metus, lapkričio mėn. 23 dieną, 1918 metais, mūsų sostinėje, Vilniuje, buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Tuo laiku kariuomenė susidėjo iš savanorių ir dėka jos ir visos mūsų Tautos didelių pastangų, kraujo ir aukų, buvo įgyvendintas Nepriklausomybės Aktas, kurį saujelė didžių Lietuvos patriotų buvo surašiusi ir paskelbusi 16 Vasario 1918 metais.

Kariuomenės pavėsy mūsų darbšti tauta per dvidešimt dvejus metus sukūrė daug vertybių ir net augšti užsienio atstovai stebėjosi ta didele mūsų Tėvynės pažanga visose srityse.

1940 metais užėjo audra ir mūsų Tėvynę užplūdo rusų komunistų ordos. Mūsų tauta nužmoginama, žemės ūkis, mūsų didžiausias turtas, sunaikinamas, jaunimas demoralizuojamas. Mūsų partizanai žūsta nelygioje kovoje. Tai yra baisi Tautos tragedija. Bet dar didesnę tragediją išgyveno mūsų kariuomenė, kada jai 1940 metais nebuvo leista ginklu pasipriešinti žiauriam užpuolikui. Priešingai, jai buvo įsakyta taikiai sutikti savo ir Tėvynės budelius.

Ištisus dešimtis metų Kremliaus satrapų ir sadistų gauja darė eksperimentus su rusų tauta, kurią pavertė vergais ir ubagais. Dabar daromi eksperimentai su pavergtomis tautomis ir naikinami nekalti žmonės, nepasigailint nei senelių, nei nėščių moterų, nei vaikų.

Skaityti daugiau: VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA

Kario Žmonės

1954m. 1

MŪSŲ DIDIEJI GERADARIAI

Amerikos Lietuva mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra atlikusi milžinišką darbą. Senieji mūsų ' ateiviai į JAV sunkiausiomis ano meto sąlygomis kūrė savo gyvenimą, lietuviškas draugijas, spaudą, leido knygas. Pagaliau, baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui, jie pirmieji pakėlė balsą už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Jie surinko milijoną parašų!

Adomas ir Jieva Balsiai, Detroit, Mich.

Atsikuriančiai Lietuvai jie nesigailėjo savo gausių aukų, organizuotai, ir pavieniai savo giminėms, jie siuntė žaliuosius dolerius. Lietuva atsistatė, žmonėms gyventi darėsi lengviau.

Vyresnioji mūsų ateivijos karta ypač parodė savo jautrią širdį savo broliams lietuviams po Antrojo Pasaulinio karo, kada dešimtys tūkstančių tremtinių buvo beviltiškai atsidūrę karo sugriautoje Europoje. Jie kovojo už DP įstatymo pravedimą, jie rėmė tremtinius drabužiais ir maistu. O svarbiausia —sudarinėjo sutartis savo giminėms ir visai nepažįstamiems tremtiniams į JAV atsikviesti.

Taigi, jie taip pat yra didžiausi lietuvybės fronto kariai!

Skaityti daugiau: Kario Žmonės

KARIAI IR JAUNIMAS

 

1954m. 5

Veda ROMAS KEZYS

DARBĄ PRADEDANT

Sunku būtų pateisinti šio skyrelio pasirodymą, jei pradėtume gilintis į “kario” ir “jaunimo” sąvokas. Juk “kariai” ir “jaunimas” yra beveik sinonimai. Taigi ar yra reikalo “jaunimo” laikraštyje turėti dar jaunimo skyrių? Taip. Mūsų sąlygose gyvenant, tokio skyrio reikia. Ir štai dėl ko.

Yra aišku, kad KARĮ skaito ne tik dabar dėvi kario uniformą, bet ir Lietuvos savanoriai, kariai, partizanai ir kiti, kuriuos šiandien jau būtų netikslu įskaityti į jaunimo eiles. Bet jiems yra įdomios jaunimo problemos, tampriai susijusios su Lietuvos ateitimi. Tad ir buvo pageidauta KARYJE turėti skyrių.

Taip pat nepaslaptis, kad nemaža dalis jaunimui skirtos spaudos nepajėgia išlaikyti mums visiems bendros, darnios linijos, rūpintis lietuviškųjų vertybių puoselėjimu, pateikti teisingos informacijos apie jaunimo veiklą ir suburti visas jėgas Tėvynės laisvinimo kryptimi.

Mūsų nuomone, KARYS sudaro palankiausią dirvą šiems tikslams atsiekti. Be šių pagrindinių tikslų dar stengsimės: kelti mūsų jaunimo nuopelnus ir blogybes; atžymėti nusipelnusius veikėjus; suteikti progos pasireikšti visiems, nepaisant politinių pažiūrų; kratytis rašinių bei informacijų, skleidžiančių mūsų tarpe nesantaiką.

Skaityti daugiau: KARIAI IR JAUNIMAS

Kuprinės pabiros

1954m. 1

SLAPTAI - ASMENIŠKAI

(Naudotis tiktai tarnyboje: vardinėse, gimtadienio naktį, vestuvėse, išleistuvėse, sutiktuvėse ir kitokių “kainųi” išgertuvėse.

Įžangos vietoje:Negerbiamieji ir Nemylimosios! Tai kas, kad mūsų niekas negerbia ir nemyli. Svarbu tai, kad mes patys gerbiamos ir mylimės.

Kada po darbo-kai susimetame, tai lyg tie Pietario “Algimanto” senovės lietuviai: pakalbame, pašnekaliojame ir “išmetame” visas keturias suledėjusias rožes ... Tik ne tas, kur mūsų mergaitės segasi prie krūtinės, bet tas, kurias žmonės priima į vidurius . . .

Ir, žiūrėk, po kokio pusvalandžio — mūsų “Kirsnos pilaitė” jau gaudžia dainomis, liesais anekdotais (mat, šioje šalyje visokią riebybę meta šiukšlynan). Tegul, sako, valdžia susirenka ir geresnę atominę pasigamina, kad riebusis “Maliutkinas” mūsų nepralenktų).

Tačiau “drabnasis” paukščiukas Dagiliukaspro kiauros KUPRINĖS skylutę mūsuose pastebėjo naują pokylių, pasakyčiau, tradiciją: svečiai pradeda skaityti ne tiktai išgeriamas smin-gamąsias taureles, bet... ir eiles. Tai kas, kad jos kartais būna be taisyklingų ritmų ir rimų (ir brazda, lyg drapakas per akmenuotą pūdymą), tačiau, vis dėlto, kultūringa ir patogu. Ypač po nakties dvyliktos, kada už dainavimą gali susilaukti iš kaimynystės artilerijos ugnies į “Bangalow” pilies sienas (tegul ir akmens amžiaus sviediniais . . .).

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros