40 METŲ žurnalistinio - literatūrinio darbo baruose

žurn. Vladas Mingėla    (Dail. J. J.uodžio pav.)

Prieš 40 metų Vladas Mingėla, savo kuklia apysakaite “Medžio verksmas”, paskelbta “Ryte”, išvarė pirmąją savo literatūrinio darbo vagą. Ir nuo to laiko plunksnos iš savo rankų jau nebeišleido. Nors studijavęs Lietuvoje ekonomijos mokslus, jis savo jautria ir giliai tėvynę mylinčia siela, visomis jėgomis palinko į žurnalistinj - literatūrinį darbą. Savo kruopštumu ir nenuilstama energija, literatūrinio - žurnalistinio darbo lankose pasiekė gana gražių rezultatų. Jis savo 40 metų žurnalistinį - literatūrinį darbą apvainikavo monografija apie taurų lietuvį patrijotą kun. A. Miluką, aprašydamas jo gyvenimą ir darbus mūsų brangiai tėvynei. Nesuklysiu pasakęs, kad reta knyga susilaukė tiek recenzijų, kritikos ir gražių atsiliepimų, kaip Vlado Mingėlos “Kun. Antano Miluko gyvenimas ir jo darbai”. Aš manau, kad šiuo savo dideliu literatūriniu darbu Vladas Mingėla pralenkė pats save ir tuo pasistatė sau paminklą, kurio jokia “antimiliukiados lopeta” neįstengs palaidoti...

Šis puikus literatūrinis veikalas neatskrido Vladui, kaip “keptas karvelis” į rankas, bet buvo ilgų metų mokymosi, lavinimosi, skaitymo, studijavimo, jieškojimo ir nepaprastai kruopštaus ir nenuilstamo darbo vaisius.

Dar ankstyvuose 1924-25 metuose, gyvendamas Prancūzijoje, VI. Mingėla, vos pradėjęs savo žurnalistinę karjerą, sugebėjo suprasti ir atjausti to meto sunkią lietuvio dalį tremtyje. Nuo sunkaus kasyklose darbo pavargusiomis rankomis ir atgrubusiais pirštais mikliai švaistėsi su plunksna, aprašinėdamas lietuvio vargus “Ryte”, “Šaulietyje” ir kituose laikraščiuose.

1927 m. “Karys” per eilę numerių spausdino jo “Atsiminimus iš kelionės Prancūzijoje”. Tai buvo Vlado pirmasis grožinės literatūros vertingas darbas. Vladas Mingėla rašė daug ir įvairiomis temomis, specialiai kariniais ir moksliniais straipsniais ir net psichologinio auklėjimo motyvais: “Mūsų žinyne”, “Kary”, “Trimite”, “Naujoje Romuvoje”, “Skautų Aide” ir kituose laikraščiuose ir žurnaluose. Tiek tėvynėje, tiek tremtyje, vargu beužtiksi žurnalą ir laikraštį, kuriame nebūtų buvę vienokio ar kitokio pobūdžio ar žanro Vlado Mingėlos straipsnio, apysakos, aprašymo ar kritikos -—- tiek jo paties pavarde, tiek slapyvardėmis ar inicialais, kaip VI. Saurimas, V. M., VI. Mg,, V., m. v. ir kit. pasirašyta.

1956 m. “Karyje” tilpo jo “Medinis dievas” ir vėliau “K. K. Laive” psichologinio auklėjimo straipsnis “Mano tėvo patarimai”.

Tremty, Vokietijoje, VI. Mingėla įsteigė ir leido stovyklinio pobūdžio tremtiniams “Tremties Balsą” ir “žinių biuletenį”.

Nei Prancūzijoje, nei Vokietijoje, nei Amerikoje jokie svetimi vėjai jo nepakreipė, nei jokie blizgučiai nesuviliojo. Liko, kaip tas ąžuolas Nemuno pakrantėje, nepajudinamas lietuvio patrioto dvasioje. Vladas ne tik guodė plunksna, bet ir šelpė savo sunkiu darbu uždirbtais doleriais šimtus lietuvių. Nepadauginsiu parašęs, kad Vlado dėka apie 50 šeimų rado sau antrą tėvynę Dėdės Samo žemėje.

Prie viso to jeigu pridėsime Vlado Mingėlos aktyvų dalyvavimą kuo ne visose kultūrinėse ir tautinėse lietuviškose organizacijose bei kultūros klubuose, turėsime pilną Vlado Mingėlos, nepaprastai kuklaus, bet tauraus ir darbštaus lietuvio kultūrininko tipą.

Belieka žurnalistui - rašytojui Vladui Mingėlai palinkėt dar ilgus metus kurti ir dirbti lietuviškuose žumalizmo ir grožinės literatūros baruose.

Jurgis Papartis