Šaulės Tremtyje
MOTINOS RANKOS
Pavargusios ilsitės motinos rankos, sudėtos ant širdies, kuri ir kūnui atvėsus dar plaka amžinai gyva savo kūdikio meilėj, amžinai budinti jo sargyboje.
Ilsitės amžinu poilsiu jūs, rankos krumplėtos, kaip amžių ratais, mėlynom gyslom išvagotos. Skausmo suspausti, surumbėję pirštai, mums neregint išsitiesia, rodydami kelią, kurin tik meilės sparnai gali nunešti.
O jūs krumplėtos, vargo ir skausmo išvagotos motinos rankos! Ar yra pasauly, kas mokėtų švelniau apkabinti, kaip jūs glausdamos kūdikį prie krūtinės, glostydamos jo žemės skausmo užgautą galvelę. Jūs tada buvot skaidresnės už saulės spindulius, kvapnesnės už žibuoklės žiedelį.
Jūs darbščiosios motinos rankos, tyliai ilsitės amžinam poilsiui sudėtos, neišpasakytai mielos, neišpasakytai švelnios.
Emilė Pasalantė
IŠ VLADO PUTVIO MINČIŲ
Laimė, džiaugsmas, gyvenimo meilė daugiau priklauso nuo sielos galios, negu nuo gerų aplinkybių.
Meilės geriausia proga mokytis, kada į tave akmenis mėto.
Sielos ramumo geriausia mokytis audroje.
Gyvenimo meilės, kada junti ją iš tavęs smunkant.
Nuolaidumo ir kantrybės, kada tave kankina.
Sielos kietumo — skausmuose.
Drąsos lengviausia mokytis, kada giltinė spokso į tave savo tuščiomis.
Tikėjimo į gerą ir šviesą — tirštoje tamsoje.
Savo jėgas auginti, kada esi apkrautas našta.
Mylėti tėvynę, kada esi nuo jos atplėštas.
Branginti žmones, kada esi išvarytas iš jų tarpo.
Nelaimėje lengviau išmokti gaminti sieloje optimistinius jausmus, negu laimėje.
Šios Vl. Putvio filosofinės, giliai išmąstytos 1915 m. Voskresenske, anų laikų ištrėmime mintys yra tiek teisingos, kad ir dabar mums artimos aktualios, kad liks niekad nesenstančios. Šios mintys geriausias sielos kilnumui mokslas, gyvenkime jomis, mokinkimės iš jų, kad ir kitus jaunesnius pamokyti galėtume, kad šitmečiais sielos mokslo mūsų tautai užtektų.
Toronto Putvio Šaulių Kuopai pirmajam šaulių vienetui tremtyje švenčiant 5-kių metų veiklos sukaktį ŠAULĖ TREMTYJE džiaugiasi faktu, kad šio vieneto steigėja ir pirmoji valdybos pirmininkė buvo moteris šaulė Eugenija Klupšienė. Sveikina sesę Klupšienę ir kitas seses, brolius steigėjus pirmosios šauliškos kibirkštėlės tremtyje įžiebėjus, sveikina ir visas vėliau įstojusias į šaulių eiles seses, brolius ir savo pasiaukojančio darbo dėka šį vienetą dar labiau sustiprinusius.
ŠAULĖ TREMTYJE linki ir toliau savo dvasios galiomis uždegti vis daugiau širdžių, kad šauliško aukuro ugnis, įkūrėjo Vlado Putvio idėjų, šviesoje, vis plačiau ir skaisčiau liepsnotų.
LAISVĖS KOVŲ ŠVENTOVĖS ATSTATYMUI RUOŠIANTIS
POVILAS DIRKIS
Kas iš mūsų nežinojo Nežinomam kariui paminklo Karo muzėjaus sodelyje Kaune. Kiekvienas pakeleivis, ar tai miestietis, ar kaimietis, ir pagaliau svetimšalis, užklydęs į Kauną, nepraeidavo pro šalį neužsukęs pasižiūrėti, pasigrožėti ir pasidžiaugti ta šventove.
Karo muzėjaus sodelyje ne tik Nažinomojo kario palaikai ilsėjosi po paminklu, pastatytu iš Lietuvos laukų akmenų, bet ir kryžiai kryželiai ten stovėjo, prie kurių Lietuvos laukuose lietuvis karys Laisvės kovų metu kovėsi su priešais, įsibrovusiais į kraštą. Tai buvo nepaprastai maloni, jauki ir kiekvieno lietuvio širdžiai artima vieta.
Dabargi toje Kauno šventovėje tas garbus paminklas raudonojo okupanto nugriautas, Nežinomojo kario kaulai išniekinti.
Vietoj Laisvės varpo aidų, ir Karo invalidų vakarinių maldų, dabar ten žvanga vergijos pančių aidai. Vietoje tautinių ženklų: Vyties, Gedimino stulpų, ten užkarti kraujuoti pjautuvas ir kūjis, o vietoje trispalvės, ten dabar kabo raudonas skarmalas.
Lietuvių Veteranų Sąjunga Ramovė, kad neužgestų pagarba žuvusiems dėl Lietuvos laisvės, ir išlaikytų gyvą tėvynės meilę, pritariant kaikurioms organizacijoms, pasiryžo įsteigti ne tik Laisvės kovų muzėjų prie Čiurlionio galerijos Chicagoje, bet ir atkurti žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklą. Laisvės kovų muzėjus jau įsteigtas ir jo atidarymas įvyko 1958 m. lapkričio 23 d. švenčiant ir minint 40 metų Lietuvos kariuomenės sukaktį. Paminklui statyti tuo tarpu yra gautas sklypas prie Jaunimo namų. Statant paminklą greta bus įrengtas ir sodelis. Paruošiamieji darbai eina, jiems talkininkauja Jaunimo namų šeimininkai — lietuviai tėvai jėzuitai. Paminklo statyba ir sodelio įrengimu rūpinasi Chicagos ramovėnai. Lėšų sutelkimui ruošiami įvairūs pobūviai, iškylos ir vykdoma rinkliava. Paminklo ir sodelio projektus yra paruošęs arch. J. Mulokas.
