Veteranų veikla
šaulio J. Šiaučiulio išdrožinėta paminklinė lenta
ŽUVUSIŲJŲ PAGERBIMAS MONTREALYJE, KANADOJE
Lietuvos Kar. Kūr.-Sav. Sąj. Montrealio skyriaus pastangomis š.m. balandžio mėn. 26 d. buvo pašventinta paminklinė lenta. Išvakarėse, ta proga, įvyko akademija ir akto pasirašymas, koncertas ir vaišės.
ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ
paminklines lentos pašventinimo - įkūrimo
AKTAS
1959 m. balandžio mėnesio 26 diena, Montrealis
Lietuvių tautos sūnūs ir dukros, likimo išblokšti iš savo tėvynės ir apsigyvenę svetingoje Kanadoje, Montrealio mieste, šiandien šventina savo tautos vaikų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminčiai paminklinę lentą.
Teprimena ji visus tuos, kurie ilgoje mūsų tautos istorijoje yra žuvę už savo žemės laisvę. Tebūna jie būsimoms kartoms pavyzdys, kaip reikia mylėti, branginti ir reikalui esant, aukotis už savo tautą, nesigailint net didžiausios žmogaus vertybės — savo gyvybės.
Šią paminklinę lentą pagaminti pasirūpino Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų - Savanorių Sąjungos Montrealio Skyrius, būtent: J. Šiugždinis, A. Matulis, K. Ivaškevičius, P. Kvietkauskas, P. Laurušonis, J. Navikėnas, J. Viliušis. V. Giriūnas, K. Šitkauskas, A. Lapinas ir L. Balzaras.
Tą savanorių - kūrėjų užsimojimą moraliai ir medžiaginiai parėmė vietos lietuviškoj bendruomenė, ypatingai gi šios lietuviškos organizacijos bei pavieni asmenys: Lietuvos Karaliaus Mindaugo Montrealio Šaulių Kuopa $33.00, pirmininkas S. Barauskas. Lietuvių Katalikių Moterų Sąjungos Montrealio Skyrius $15.00, pirmininkė A. Zubienė; SLA Montrealio 123 kuopa $10.00, pirmininkas J. Kardelis; Tautinės Sąjungos Montrealio kuopa $10.00, pirmininkas š. Kęsgailą; Lietuvių Darbininkų 35 kuopa $10.00, pirmininkas P. Petronis; PLI AS Montrealio Skyrius $5.00, pirmininkas inž. P. Mažeika; Savanorių -Kūrėjų Montrealio Skyrius $110.00, pirmininkas L. Balzaras; pavieniai aukotojai: B. Zinkevičius $10.00, B. Ignatavičius $5.00 ir I. Petrauskas $5.00. Savanoris - Kūrėjas P. Kvietkauskas surinko smulkių aukų $29.50, Vasarvietės “Dainava” administr. per J. Šablauską $20.00 ir Bankelio “Litas” pirmininkas A. Norkeliūnas — $10.00.
šiandieną šią paminklinę lentą pašventino Aušros Vartų parapijos klebonas Tėvas J. Borevičius, S.J. ir leido ją iškabinti mūsų religinės šventovės, Aušros Vartų bažnyčios, garbingoje vietoje.
Lentos projektą paruošė ir ją išdrožinėjo šaulys J. Šiaučiulis.
Ši paminklinė lenta pašventinta baisiausiam ir juodžiausiam mūsų tautos gyvenimo laikotarpyje, norint įsakmiai priminti ateinančioms kartoms, kad jos niekados nepamirštų mūsų žuvusiųjų testamento;
ATIDUOKI KĄ PRIVALAI.
Visi, kurie kada nors skaitys šį aktą, težino, kad mes žemiau pasirašiusieji tą darbą atlikome, norėdami nors šiuo kukliu paminklu pagerbti savo tautos didvyrius.
(Seka parašai).
GYVAS SIDNĖJAUS KARIŲ -VETERANŲ SK. SUSIRINKIMAS
Š. m. balandžio mėn. 12 d. Sidnėjaus Lietuvių Namuose Redferne, įvyko Sidnėjaus Lietuvių Karių-Veteranų Sąjungos “Ramovė” skyriaus susirinkimas. Susirinkimą atidarė e. skyriaus valdybos pirmininko p-gas j. Kapočius, visiems susirinkusiems vienbalsiai pritariant pakviesdamas susirinkimo prezidiuman: pirmininku — sav. kūr. plk. Vac. Šliogerį ir sekretoriumi — J. A. Skirką.
Iš paskutinės skyriaus veiklos, ir bendrai apie esamą būklę, pranešimą padarė J. Kapočius, savo kalboje kaip ką paaiškindamas. Skyrius įsikūrė maždaug prieš du metus ir per tą laiką suruošė keletą įvairių pobūvių ir susirinkimų. Pereitais metais buv. skyriaus valdybos pirmininkui, skyriaus steigimo svarbiausiam iniciatoriui, kuris tikrai daug gražių pastangų ir darbo buvo idėjęs skyriaus veiklai pagyvinti, ltn. N. Cininui su šeima persikėlus į Melburną (šiuo laiku jis yra Melburno skyr. vald. pirmininkas), skyriaus veikla pastebimai apsnūdo. To kaltė buvo nepilnai turimas narių adresų sąrašas, ryšio palaikymui ir gyvesnei veiklai išjudinti, ir pasyvūs buvusios valdybos nariai. Ir šiandieną tik jų vienam susirinkime teko atstovauti iš visos skyriaus valdybos ir revizijos komisijos drauge, nes visi kiti nariai dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Prieš šį susirinkimą buvo jau du kartus šaukiami susirinkimai, bet gaila, — dėl mažo atvykusių skaičiaus įvykti negalėdavo.
Kadangi susirinkusių buvo nutarta naują skyriaus valdybą rinkti iš trijų narių, pusiau slaptu balsavimu buvo išrinkta šie asmenys: P. Savickas, J. A. Skirka ir J. Kapočius. Kandidatais liko: A. Andriejūnas ir L. Valeckas. Į Revizijos komisiją išrinkti: J. Ilčiukas, P. Grosas ir M. Petronis. Po skyr. organų rinkimo, svarstant einamuosius reikalus, klausimus ir sumanymus, kilo gyvos diskusijos organizaciniais ir veiklos reikalais.
Plačiau kalbėjo J. Kapočius pranešdamas, kad iš Sąjungos Centro Valdybos Amerikoje yra gauta eilė aplinkraščių dėl organizacinės veiklos ir naujai atspausdintos nario knygutės, kurias naujai išrinktai valdybai teks nariams išduoti. Taip pat yra gautas aplinkraštis dėl Amerikoje karių-veteranų iniciatyva organizuojamo Laisvės Kovų Muzėjaus prie Čiurlionio Galerijos Chicagoje ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę paminklo ir sodelio atstatymo prie Jaunimo Namų aikštės. Paminklo bei sodelio statybai reikalingos lėšos ir visame pasaulyje esantieji lietuviai, ypač kariai-veteranai yra prašomi tam reikalui aukomis prisidėti. Tam reikalui yra gauta aukų sąrašai ir, naujai valdybai numačius aukų rinkėjus, pavedama tą pravesti.
Po to kalbėjo mjr. A. Kutka, ltn. A. Andriejūnas, P. Savickas, L. Valeckas, B. Mazgelis, S. Jūraitis, P. Doniela ir kit. Visi kalbėjusieji pareiškė gyvą norą, kad organizacinė veikla būtų daugiau išjudinta, pritraukiant daugiau narių, kurių mūsų skyrius, žinant Sidnėjuje gyvenančių tautiečių skaičių, galėtų turėti iki 400 narių. Daugiau duoti šiuo reikalu propagandos vietinėje spaudoje parašant atitinkamus straipsnius. Stengtis išjungti organizacinėje veikloje politines ir religines pažiūras. Stengtis skyriaus vardu suruošti atitinkamus minėjimus ir pobūvius, daugiau suartinančius narius. Pagaliau, įvykusiu balsavimu nutarta apsidėti šešių šilingų metiniu nario mokesčiu.
Prezidiumo buvo stengiamasi klausiantiems atsakyti ir turimomis žiniomis paaiškinti, o naujai išrinkta valdyba prašyta įtraukti visa taiį savo darbų ir sumanymų planą nustatant ateities veikimo gaires. Savaime suprantama, kad valdybon išrinkti trys asmenys visų darbų aprėpti ir juos visus tinkamai atlikti ir prie geriausių norų negali. Tad jai pagalbon turėtų prisidėti visi nariai savo įnašu. Prezidiumas prašė, kad gerbiant savo kariuomenės prisiminimus, jos tradicijas ir puoselėjant drausmę bei vieningumą, kaip žinome, reikalingi ne tik žodžiai, bet ir darbai, tą skleidžiant ir savo artimųjų tarpe. O nuoširdžiai norint tikrai pagyvinti veiklą, reikalinga sekančiam susirinkimui kiekvienam iš čia esančiųjų duoti sau žodį ir atsivesti bent po tris savo draugus, busimuosius naujus narius.
Po susirinkimo, čia pat įvykusiame naujosios skyriaus valdybos posėdyje, pareigomis pasiskirstyta sekančiai: J. Kapočius — pirm., J.A. Skirka — vicepirm. ir švietimo ir propagandos reik. ved., ir P. Savickas — sekret. kasininkas. Visais skyriaus reikalais kreipiamasi adresu: J. Kapočius, 7 Tennyson Rd. Mortlake, N. S. W.
Linkėtina naujai valdybai sėkmingo ir našaus darbo, išlaikant Tėvynės meilę ir mūsų kariuomenės tradicijas buvusių karių tarpe, kurios mus, dvasioje stiprius ir nepalūžusius, parvestų į senųjų mūsų bočių krauju aplaistytą žemę, laisvės aušrai pasirodžius.
J. A. S-ka
IŠLEISKIME KUN. ANTANO MILUKO MONOGRAFIJĄ
Prieš 16 metų mirė didelis lietuvių švietėjas, kultūrininkas — visuomenininkas kun. Antanas Milukas. Visi, kurie yra susipažinę su jo veikla, tvirtina, kad tai didelio masto asmenybė, kurio nuopelnai tautai tiek aiškūs, kad jis lygintinas su dr. J. Basanavičium, dr. V. Kudirka, kan. Tumu-Vaižgantu, ar prel. Jakštu-Dambrausku. Deja, kun. A. Miluko gyvenimo bei veiklos nuopelnai, vos 16 metų po jo mirties, paskandinti užuomaršos gelmėse. Laikas prisiminti jį ir jo nuopelnus Lietuvai; ypač Amerikos lietuviams svarbu jį iškelti, įvertinti ir perteikti ateinančioms kartoms.
Žurnalistas Vladas Mingėla, dar Lietuvoje gyvendamas, domėjosi kun. Miluko veikla, o po karo, atvykęs į Ameriką, kun. Miluko neberadęs gyvo, pasiryžo parašyti velionies monografiją, kurioje būtų įamžinti to didžiojo lietuvio nuveikti darbai ir nuopelnai. Savo pažadą jis įvykdė.
Nors kun. A. Milukas pats vienas sugebėjo išleisti virš 180 knygų, bet jam skirto vieno leidinio išleidimui tenka šauktis visų Amerikos lietuvių pagalbos. Kun A. Miluko monografijai išleisti rūpinasi šie komitetai;
GARBĖS Komitetą (alfabeto tvarka) sudaro:
Prel. Jonas Ambotas, Juozas J. Bachunas; Prel. Jonas Balkūnas; Dr. Adolfas Damušis; Prel. Pranciškus
M. Juras; Prel. L. J. Mendelis; Anthony J. Rudis; Prel. Konstantas Vasys.
DARBO Komitetas:
Tėvas dr. Tomas Žiūraitis, O. P. — pirmininkas; Prof. dr. Justinas Pikūnas — vicepirmininkas; Inž. Vytautas Kutkus — sekretorius; Lidija Mingėlienė — kasininkė; Rašytoja Alė Rūta — iždo globėja; Matas A. Milukas — iždo globėjas; žurn. Vladas Mingėla — reikalų vedėjas.
Abu komitetai, visuomenei padedant, pasiryžo kun. A. Miluko monografiją išleisti. Visuomenės prašome šį darbą aukomis paremti.
Paaukoję 5.00 dol. dar prieš knygos išleidimą, gaus tą knygą kietais viršeliais ir vadinsis prenumeratoriais; paaukoję 10.00 dol. ar daugiau vadinsis rėmėjais; paaukoję iš anksto 10.00 dol. ar daugiau — mecenatais, o paaukoję kelis šimtus — garbės mecenatais.
Dalia R. Nenortaitė
GABI STUDENTĖ LIETUVAITĖ
Šiais metais Connecticuto Universitetą baigia p.p. Nenortų dukra Dalia. Ji studijuoja chemijos mokslus. Kaip ir daugumas mūsų tremties jaunimo, taip ir Dalia, energingai siekia augštojo mokslo. Tik jai ne tik energijos, bet ir gabumų netrūksta. Pereitą rudenį, už labai gerą mokslą, ji buvo išrinkta viena iš 30 geriausių studentų, kuriuos paprastai tas universitetas renka. Tuo būdu ji gavo, taip vadinamą, University Scholar laipsnį.
Ką tas laipsnis reiškia? Connecticut Universitete, kuriame mokosi iki 11.000 studentų, iš jų tarpo išrenkama nedaugiau kaip 30 geriausių mokinių. Tan būrin patekti laikoma augščiausia garbe, kurią studentas gali universitete pasiekti, šiuo atveju tokių scholars, iškilmingai pakeltų, buvo tik 25, jų tarpe ir p-lė Nenortaitė.
Šios gabios lietuvaitės tėvai gyvena Hartforde, Conn. Ponas Vaclovas Nenortas, buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, yra žinomas visuomenininkas, skautų veikėjas ir veiklus ramovėnas.
JAUNIMO AUKLĖJIMAS EMIGRACIJOJE
Svarbiausiu uždaviniu emigracijoje yra visų pastangų dėjimas, kad mūsų jaunuomenė nenutautėtų, bet liktų tampriai susijungusi su savo tautiečiais ir savo tėvų kalba.
Pirmuoju ir artimiausiu veiksniu yra tėvų namai, o ypač motina. Patys namai — šeima viso to neįveiks, nes paūgėję vaikai visą laiką nebūna vien tik savo šeimos narių tarpe. Namai, kuriuose gyvename, dažniausiai turi kaimynus nelietuvius. Priešmokykliniai — kiemuose arba bendrose gatvėse ir mokyklose susiėjimai yra ne lietuviški. Tai yra veiksniai, kurie vaikus traukia kiton kryptin. Todėl didžiausias pastangas čia turėtų padėti birutietės ir šaulės, visas lietuvių šeimas skatindamos, kad savo vaikus siųstų į lietuviškas mokyklas.
Namų, mokyklų, skautų, šaulių, sporto ir kitokių lietuviškų organizacijų pagrindiniu tikslu turi būti, kad joks lietuvis, didelis ar mažas, kitų tautybių tarpe nepaklystų.
Pagrindiniausiomis tautinio auklėjimo realizavimo priemonėmis skaitau:
1. Tik nuoširdžiai tarpusavy lietuviams bendraujant, jaunimo auklėjimas gali duoti gerus vaisius. Ten kur namuose kalbama lietuviškai, ten ir vaikai lanko lietuviškas mokyklas.
2. Nuolatinis ir punktualus Į lietuviškas mokyklas vaikų pristatymas.
3. Skatinimas vaikų rinkinių sudarinėjimui: rinkimą žemėlapių, fotografijų su Lietuvos vaizdais, Liet. pašto ženklų, ištraukų iš lietuviškų laikraščių ir žurnalų ir kitko. Tokie dalykai pasitarnaus jų mokslui apie Lietuvą ir atmintyje paliks žinias, kurias ateityje jie gilins apie savo tėvynę.
4. Iškilos, kurios be auklėjimo tikslų, kuriuos turi kiekviena iškila, būnant savųjų tarpe, dalyvius jungia į artimesni ryšį. Tokioms iškiloms turi būti gerai pasiruošta, o jas atlikus, bendrai aptarta.
5. Dainos — patriotinės ir liaudies — visus riša su tauta.
6. Šokiai — ypač lietuviški liaudies šokiai, kurie yra mūsų tautos turtas, sustiprina patriotizmą.
7. Pasilinksminimai ir įvairūs žaidimai suteikia daug džiaugsmo ir pasitenkinimo, jie kiekviename auklėjimo darbe užima svarbią vietą. Pasilinksminimai ir žaidimai yra surišti su dainomis. Pirm negu žaisti, išmokstami dainelių tekstai ir melodijos.
8. Skautiški laužai. Deganti ugnis yra šviesos ir šilimos šaltinis. Žiūrint į degančią ugnį, užsidega ir širdis, mintys kyla augštyn, ¡gaunama energija kovai su gyvenimiškomis priešingybėmis. Kaip tik ta momentą tada ir reikia išnaudoti tautinio auklėjimo realizavimui, pravedant pasikalbėjimus apie mūsų praeitį, mūsų tautos didvyrius, mūsų kultūrą, gyvybingąją - nepalaužiamą tautos jėgą, nežiūrint, kad Lietuva išgyveno tiek daug įvairių tragiškų ir, rodos beviltiškų momentų.
9. Nuoširdžios lietuviškos atmosferos sudarymą Tik savoji atmosfera nulemia užsibrėžtą tikslą, p: ruošia gerą dirvą, kurioje pasėti lietuviški grūdai, duos puikų lietuvybės derlių.
Grynai tautinį darbą dirbant, planingai ir su aiškiai užsibrėžtu tikslu, nenukrypstant į žalią, juodą ar dar kitokį internacionalą — svetimoje šalyje — su vaikais ir jaunimu, atliksime labai svarbią, mūsų kenčiančios Tėvynės įpareigotą misiją.
O. Š.
2-j o ulonų D.L.K. Birutės pulko buvusi birutietė
HARTFORD TIMES
šių metų vasario 16 d. paskelbė tokį laišką redakcijai:
“Prieš keletą metų didžiojo Hartfordo lietuviai amerikiečiai susirinko iškilmingos, nors kiek liūdnos nuotaikos, kad paminėtų trumpai trukusią Lietuvos nepriklausomybę.
J.A.Valstybių senatoriai, kongresmanai ir kiti žymūs svečiai pagerbė susirinkimą apsilankydami ir pasakydami kalbas, perduodami sveikinimus ir linkėjimus. Beveik visi jie kalbėjo apie laisvės reikšmę ir svarbą. Jų žodžiai buvo gerai parinkti, reikšmingi ir gražūs, nors kiek per formalūs, lyg iš Konstitucijos imti.
Susirinkimui baigiantis į klausytojus prabilo senas Amerikos lietuvis: ‘Ponai, jūs daug ir gražiai kalbate apie laisvę. Aš jums vienu sakiniu paaiškinsiu kas yra laisvė: laisvame krašte yra įteikiamos rožės vietoj kalinio antrankių.’
1938 m. tarptautiniu traukiniu būrys amerikiečių artėjo prie Vokietijos - Lietuvos sienos. Kai kurie iš jų niekad nebuvo Lietuvoje, kiti vyko aplankyti savo tėvynės po daugelio metų . . .
‘Bičiuliai, kai tik traukinys sustos, aš jums parodysiu vietą kur Rusijos žandaras mane surakino kai mėginau pabėgti iš krašto norėdamas išvykti į J.A.V. Dabar mes grįžtame į laisvą kraštą. Įdomu, kokį skirtumą ten dabar pamatysime.’
Traukinys sustojo. Amerikiečiai išlipo į laisvą ir jau dvidešimt metų nepriklausomą Lietuvos žemę. Kai žmogus dairėsi aplink, norėdamas parodyti amerikiečiams jo liūdnų prisiminimų vietą, prie jo priėjo jauna mergaitė dėvinti margaspalviais tautiniais rūbais ir į rankas jam padavė raudonų rožių. Sveikiname jus jūsų laisvoje tėvynėje, pasakė ji nusišypsodama.
Su ašaromis akyse jis atsisuko į amerikiečius, ‘Bičiuliai, dabar jūs matote skirtumą mano tėvynėje. Laisvoje Lietuvoje jums įteikiamos rožės vietoj antrankių.’
Šiuo metu kas mėgintų pereiti Geležinės uždangos sieną būtų vėl surakinamas. Nuo 1940 m. visa Lietuvių tauta yra surakinta Sovietų Rusijos uždėtų pančių, nors ji skelbiasi jog nešanti laisvę visom pasaulio tautom.
Tačiau kiekvienais metais lietuviai švenčia Vasario 16 d. kaip Lietuvos Nepriklausomybės Dieną, vildamiesi kad jų mylima tėvynė neužilgo vėl bus laisva. Kaip gubern. A. Ribicoff ta proga savo pareiškime pasakė: ‘Istorija rodo, jog laisvė, dėl kurios kovoja narsūs vyrai, visada nugali tironiją.”
Nina Gailiūnienė, West Hartford.
SKEVELDROS IR PAŠINAI
Yra žmonių, kurie nuolat kalba apie demokratiją ir kitiems bando ją įkalbėti, tuo tarpu patys nežinodami kas yra ta demokratija. Demokratija reiškia žmonių valdžią (kaip kad pav. Sov. Sąjungoje). Respublika reiškia įstatymų valdžią (kaip kad pav. J. A. Valstybėse, kurios nėra jokia demokratija).
A. M.
Dėl neaiškių priežasčių Amerikos visuomenė nebuvo didžiųjų laikraščių painformuota apie tikruosius Tibeto ir Kinijos teisinius santykius.
Nebuvo nieko pranešta, kad kovo 18 d. Tibeto valstybės ir religijos galva, Dalai Lama, kartu su Kašag, arba Tibeto vyriausybe, vienbalsiai atmetė 17 punktų sutartį sudarytą tarp Tibeto ir Kinijos. Priežastis atmetimui buvo ta, kad kiniečiai nuolatos ją laužė. Tuo aktu buvo paskelbta Tibeto nepriklausomybė. Kašag oficialiai kreipėsi į kiniečius, kad jie atitrauktų savo kariuomenę iš Tibeto.
Taigi, teisiniu ir moraliniu atžvilgiu, kovos, einančios Tibete, nėra jokia tibetiečių “revoliucija” prieš kiniečius, bet aiškus karas tarp dviejų valstybių, kurių viena yra už-grobikė.
N. R.
Statydami Izraelio valstybę žydai patvirtino savo “kolektyviškukumą”, kurį jie jau įrodė suorganizuodami darbo unijas J. A. Valstybėse ir sukurdami sovietinę sistemą SSS Rusijoje. (Ištrauka iš National Jewish Post a. Opinion, 1958 m. balandžio 18 d. 1 psl.)
A. M.
Dori žmonės užmoka už nesidomėjimą visuomeniniais reikalais, kai jie yra valdomi nedorų žmonių.
Platonas
NATO yra tik frontas” tikrajai jėgai, kuri veikia savarankiškai už scenos. Ta “jėga” diktuoja visoms valstybėms ir pačiai J. T. Organizacijai ką ji turi ir ko neturi daryti, ir ką ji gali ir ko negali.
A. M.
KARIO BENDRADARBIS GABUS STUDENTAS
Algimantas Balčiūnas, arch. kpt. Broniaus Balčiūno ir Onos vyr. sūnus, š. m. birželio 13 d. baigia Seton Hali Universiteto Newarke, Pre-Medical kursą, įgydamas Bachelor of Arts laipsnį.
Tolimesnes medicinos studijas Algimantas tęs Georgetown Universitete, Washington D. C. Visą laiką jis buvo gerųjų studentų skaičiuje. Kol sąlygos leido, veikė lietuvių skautų, ateitininkų tarpe ir buvo Rūtos taut, šokių ir dainų ansamblio, vad. J. Stuko, aktyvus narys. Universiteto ribose priklausė studentų Knights of Setonia, studentų American Chemical Society ir buvo Academy of Science vice-prezidentu. Paskutinius pora metų asistuodavo biologijos profesoriui žemesniųjų kursų darbuose.
Algimantas turi ir plunksnos gabumų — bendradarbiauja Karyje, yra parašęs nuotaikingus įspūdžius iš vasaros stovyklų, atsargos armijoje.
POBŪVIS LAISVĖS KOVŲPAMINKLO STATYBAI
Kad daugiau sutelktų lėšų Laisves kovų paminklui, Kun. Birutės D-jos Chieagos skyrius š. m. balandžio 26 d. Jaunimo namų didžiojoje salėje suruošė iškilmingus pietus, į kuriuos atsilankė rinktinės publikos daugiau kaip 200 asmenų.
Pietūs buvo paruošti labai skoningai. Stalai buvo pilni įvairių valgių, paruoštų pačių birutininkių rankomis. Netrūko ir vyno, kurį stropiai pilstė ramovėnas St. Grigaravičius norintiems numalšinti troškulį. Maldą sukalbėjo pietų dalyvis kun. dr. A. Juška. Koncertinę dalį su jumoro pagražinimais pravedė Z. Mu-lėjus. Koncertinėje dalyje dalyvavo: smuikininkas Pov. Matiukas, pianistas D. Petrelis ir muzikas Nakas. Pietų metu kalbėjo: birutininkių
p-kė p. Tumienė, konsulas Daužvardis, M. Rėklaitis, P. Šeštakauskas, dr. St. Biežis, gen. Plechavičius.
Pietų metu buvo gauta aukų: Ona ir Jonas Gradinskai — $100.00, dr. St. Biežis — $50.00, sambūris “Šviesa” — $50.00 ir p.p. Blinstru-bai, valgyklos “Tulpė” savininkai — $25.00. Buvo ir smulkesnių aukų. Pietų metu dalyvių nuotaika buvo ypatingai pakili. Pietų paruošimui daugiausia rūpesčio ir darbo įdėjo Chieagos birutininkės, vadovaujamos p. Tumienės ir p. Musteikienės. 4.26.59
*
L.V.S. ‘Ramovė’ Centro Valdybai, per Čikagos skyriaus Valdybą.
‘Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia’, šie šventi žodžiai tapdavo kūnu kiekvieno lietuvio širdyje Karo muzėjaus sodely prie Nežinomo kareivio kapo.
Tokios stiprybės dabar reikia mums visiems: ir tiems, kurie jos esame sėmę tenai, ir tiems, kurie ten niekada nesame buvę.
Mes tvirtai tikime, kad atkurtajam Karo muzėjaus sodely su Nežinomo kareivio paminklu semsis stiprybės ir Lictjvoo kovų dalyvis ir veteranas valrtybiniikas ir Lietuvos laukų artojas, čia jaunuolis di-džiuosis lietuvis esąs. čia senelis nubrauks atsiminimų ašarą, čia motina kūdikiui rodys viešai plevėsuojančią Lietuvos trispalvę. Pagaliau čia lankysis ir amerikiečių visuomenės, valdžios ir spaudos atstovai — bus gera proga įsigyti naujų draugų Lietuvai.
Dėl to mes tikime, kad visų lietuvių šventa pareiga šį darbą paremti: čia ne partijos, ne grupės, ne organizacijos, ne parapijos, bet visų lietuvių reikalas.
Sveikiname L.V.S. ‘Ramovę’, kuri ne tik kalba, bet ir dirba. Geros sėkmės!
Iš savo pusės sakome: kiek tik galėsime, tiek padėsime.
Ona ir Jonas Gradinskai
Priedas: $100.00 čekis.
PASKAITA RAMOVĖNAMS ROCHESTERYJE
Metiniame Ramovės skyriaus susirinkime išrinktoji valdyba pasiskirstė pareigomis sekančiai: Pr. Saladžius — pirmininkas, A. M. Cieminis — vicepirm., Draugelis — sekr., ir VI. Obalis — iždininkas.
Naujoji valdyba nutarė pagyvinti šiais metais skyriaus veiklą: suorganizuoti iškylą —- gegužinę ramovėnams, jų šeimoms ir bičiuliams; rengti mažojo kalibro šautuvų prizini šaudymą; rengti platesnio masto Kariuomenės šventės minėjimą; pageidaujant nariams, visuotinius susirinkimus paįvairinti paskaitomis bei pranešimais; remti “Kario” žurnalą.
Gegužės mėn. 9 d. įvykusime visuotiniame skyriaus susirinkime ramovėnas Br. Užemis skaitė paskaitą apie gruodžio 17 d. perversmą. Nekeldamas principinio klausimo — ar tas perversmas buvo reikalingas, paskaitininkas objektyviai nušvietė pokarinės Europos politinius sūkurius ir Lietuvos politinį gyvenimą bei nuotaikas. Kariuomenė tebuvo tik įrankis politikų rankose, todėl jai negali būti prikišamas gruodžio 17 perversmas. Po paskaitos sekė diskusijos, bei kai kurių ramovėnų asmeniniai prisiminimai apie tuos į-vykius. Į šį susirinkimą atsilankė — susipažinimui su lietuvių parapijos ribose veikiančioms organizacijomis— kun. kleb. Valukevičius.
Memmorial Day proga ramovė-nai gėlėmis papuošė šiais metais mirusio ramovėno Petro Bliudniko kapą.
Ramovėno A. Burkūno šeimą ištiko skaudi nelaimė — po trumpos ligos mirė dukrelė Giedrė. Velionė buvo labai aktyvi lietuviškame veikime — choro narė, skautė, taut. šokių šokėja. Visa lietuvių bendruomenė išgyveno ir atjautė tėvų didžiulį skausmą.
A. M. C.
ČIKAGOJE PAMINĖTI 13 MIRUSIŲ RAMOVĖNŲ
Ryšium su tradicine Kapų Puošimo ir Birželio baisiųjų trėmimų diena, L.V.S. Ramovės Chieagos Skyriaus valdyba š. m. birželio 7 d. Jaunimo Centre suruošė skyriaus įnirusiems nariams minėjimą. Buvo paminėti; pulkininkai: Jurgis Bobelis, Vladas Rėklaitis, Juozas Musteikis, pulkininkai leitenantai: Kazys Ste-
bulis, Mikalojus Grigaliūnas, Juozas Steponavičius, Petras Žukas, majorai: Alfonsas Vaznonis, Jurgis Či-gas, kpt. Pranas Bredulis, leitenantai: Jonas Braždžionis, Aleksas Jakubauskas ir viršila Aleksas Židonis.
11 val. ryto jėzuitų naujoje koplyčioje buvo atnašautos mišios ir pasakytas pamokslas. Mišias atnašavo ir pamokslą pasakė Tėv. Jonas Kubilius, S. J. Pamokslininkas pasidžiaugė ramovėnų gražiu pavyzdžiu prisimenant savuosius mirusius. Pamaldų metu labai gražiai giedojo solistas Vyt. Rusteikis ir vargonavo muzikas Motekaitis.
12 val. didžiojoje salėje įvyko mirusiųjų pagerbimas ir gedulo akademija, kurioje kultūros vadovas J. Gaižutis pasakė labai gražią įžanginę kalbą ir pakvietė p-ką P. Dir-kį dar plačiau apibūdinti to minėjimo reikšmę ir perskaityti kiekvieno mirusiojo gyvenimo dramas.
P. Dirkis, supažindinęs minėjimo dalyvius su mirusiųjų biografijomis, kalbėjo: “Pasėkoje mūsų tautos didžiosios nelaimės, lietuvių tauta išsklaidyta į tris dalis. Viena dalis neša didžiausią vargą ir skurdą savoje žemėje, kita — šalto Sibiro trėmimuose, o trečia išsisklaidžiusi po platųjį pasaulį gyvena tremties nedalioje. Skaudi ir ši paskutinioji, nes ji plėšia be pasigailėjimo iš mūsų tarpo gyvuosius. Negailestinga mirtis, amerikonišku greičiu, skina mus ir čia. Nėra tos dienos, kad spaudoje neskaitytume mirties nekrologų. Ištikro liūdna ir skaudu darosi klausytis, kaip mūsų nepriklausomybės laikų vadai, šulai, veikėjai, kultūrintojai vienas po kito apleidžia šį pasaulį. Vieni jų savo kaulais nuklojo šiurpius Sibiro pusnynus, kiti skurdo ir vargo naštos slegiami sukniubo pavergtoje tėvynėje, treti atsiskiria iš gyvųjų tarpo įvairiose pasaulio šalyse, į kurias likimas juos yra nubloškęs. Nors jie mirė, tačiau jie paliko savo dideles dvasines vertybes. Jųjų kilnūs darbai, įvairūs ryžtingi žygiai ir veiksmai, padaryti savojo krašto, savosios valstybės, savos tautos labui šviečia ir švies per ilgus amžius mūsų jaunimui, kuris yra mūsų tautos ateitis, kaip tas jūrų švyturys, kad ne-paklydus gyvenimo audrose. Tad tebūna mūsų širdyse skaistūs atsiminimai apie taurius kilnios dvasios mirusius karius ramovėnus. Lenkiame galvas prieš supiltus jųjų kapus, o jų giminėms ir artimiesiems reiškiame užuojautą; gi mirusiųjų palaikams tegul būna lengva svetimoji žemė, priglaudusi ar tai laikinai, ar tai amžiams; o mirusiųjų sieloms — ramybė amžinybėje”.
Po p-ko Dirkio kalbos atsistojimu ir minutės susikaupimu mirusieji buvo pagerbti, P. Erdvys
Poilsis kalno viršūnėje. Priekyje V. ViIkutaitis
Ramovėnai prie p. Kraunaičių vilos Druskcnie Hall
LINKSMA IŠVYKA Į GRAŽIĄLIETUVIŠKĄ VASARVIETĘ
Gegužės paskutinio savaitgalio metu New Yorko ramovėnai suruošė išvyką. į Catskills kalnus. Toje garsioje New Yorko gyventojų poilsio vietoje — žaliais ir vešliais miškais apaugusiuose kalnuose, New Yorko Ramovės skyriaus garbės narys plk. E. Kraunaitis su ponia turi nepaprastai gražią, didžiulio kalno šlaite išsidriekusią nuosavybę iš keliasdešimt akrų pievų ir miško.
Išvyka sutraukė apie 30 ramovėnų su šeimomis ir svečiais. Atvykstančias prie ‘arklidžių’ mašinas, pasitikdavo kaip indėnas saule įdegęs šeimininkas.
Nors ir stambokas būrys ‘užgriuvo’ vasarvietę iš karto, tačiau visiems tuoj buvo nurodyti jų kambariai ir netrukus visi buvo pakviesti į vilą pietų.
Prie stalų gavome įsitikinti, kaip lietuviškos virtuvės ir amerikiečių produktų derinys, p. S. Kriaunaitienės priežiūroje, pavirto į skanius patiekalus. Valgių skonis ir jų patiekimas rodė augšto lygio virtuvę, kokios net ir geru maistu žinomose kitose lietuviškose vasarvietėse mažai kur rasi.
Oras pasitaikė nepaprastai gražus ir traukte traukė visus į kalnus ir pamiškes. Ponų Kraunaičių nuosavybė užima visą kalno šlaitą ir jo papėdę. Užlipus į kalną, priešais akis driekėsi ilgas ir siauras slėnis su Andes miesteliu centre ir augštų kalvų žaliomis ir melsvomis viršūnėmis akiratyje.
Kalno viršūnėje susėdę ir pasigėrėję puikiu vaizdu, veiklesnieji pradėjo žaidimus. Bebėgiojant ir besportuojant laikas slinko greitai. Deja, žygis į kalną neapsiėjo be aukų: kam koja nikstelėjo, kam sprandas ar petys subraškėjo. Pikti liežuviai kalbėjo, kad, girdi, čia amžius kaltas, jaunesniems taip neatsitikdavę.
Vakarienės metu, skyriaus pirmininkas plk. A. Sperauskas trumpai pasveikino dalyvius, padėkojo šeimininkams už vaišingumą, priminė, kad plk. Kraunaitis yra mūsų skyriaus garbės narys ir ta proga įteikė jam garbės nario knygelę. Taip pat priminė, kad jau suėjo 5 metai, kai New Yorko skyrius perėmė KARIO leidimą. Skyriaus vardu jis padėkojo KARIO redaktoriui Z. Raulinaičiui ir administratoriui L. Bileriui už jų pastangas išlaikyti žurnalą ir įteikė skyriaus dovanaspo parkerį su atitinkamais įrašais.
Už dovanas trumpu žodžiu padėkojo Z. Raulinaitis, pabrėždamas, kad kol KARIO leidėjai tebeturi skaitytojų ir ramovėnų paramą, žurnalas eis ir dirbantieji prie jo nepavargs.
Po puikios, gal net skanesnės už pietus vakarienės, šeimininkai maloniai leido svečiams pasišokti jų erdviame salione. Sutemus kažkas paragino ir kalno papėdėje buvo užkurtas laužas. Nežiūrint vėlyvo laiko, mažai kam rūpėjo miegas. Atkaklesnieji net iki vėlyvos nakties tęsė ‘posėdžius’ ‘arklidėje’, nenorėdami trukdyti viloje miegančių.
Sekmadienio rytas išaušo skaistus. Gili rasa nuklojo pievas ir medžių lapus. Mėgėjai anksti keltis, ar negalinti miegoti svetimoje vietoje, (kas ten juos atskirs) netrukus pasklido pavėsingose alėjose ir apie namus gėrėdamiesi patekėjusia saule ir paukščių koncertu. Netrukus vienas po kito pradėjo rodytis ir miegaliai.
Po pusryčių dauguma išvyko į čia pat miestelyje esančią bažnyčią. Nutarta buvo iškeliauti tuoj po pietų. Gaila buvo palikti gražią vietą, vaišingus šeimininkus ir tokią bičiulišką draugiją. Besiskirstant buvo girdėti balsų, vasaros pabaigoje pakartoti išvyką į šią indėnų kalnuose pasislėpusią lietuvišką vasarvietę.
Ramovės valdyba, suruošusi išvyką, padarė daug džiaugsmo dalyviams. Ypatingai visi dėkingi buvo V. Vilkutaičiui, kuris buvo šios išvykos ne tik pagrindinis organizatorius, bet ir tvarkytojas. Dalyvis
A. A. PLK. LTN. STASYS ŠILEIKA
Plk. ltn. Šileika Stasys gimė 1892 m. lapkričio mėn. 13 d. Gaižėnų km., Zapyškio vl. Kauno apskr. 1912 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Baigęs mok. seminariją vienus metus mokytojavo Vilkaviškio apskr.
Nuo 1913 m. iki 1915 m. spalių mėn. 20 d. tarnavo kareiviu 205 pėst. Šemachinų pulke; nuo spalių 20 d. iki 1916 m. ¡sausio mėn. 20 d. Orenburge praporščikų mokykloje; nuo 1916 m. sausio 20 d. Simbirske 242 pėst. plk. karininku.
Dalyvavo kautynėse ties Dvinsku, laikinai eidama kuopos vado pareigas. 1916 m. gruodžio 24 d. pakliuvo į vokiečių nelaisvę, iš kurios grįžo 1918 m. spalių mėn.
1919 m. sausio mėn. 28 d. jis buvo paskirtas jaun. karininku Kauno miesto komendantūroje; tų pat metų vasario 7 d. paskirtas 6 kuopos vadu. Dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus nuo 1919 m. rugp. pradžios iki 1920 m. sausio 5 d. ir prieš lenkus nuo 1920 m. vasario 6 d. iki tų pat metų gruodžio mėn. 1 d.
Apdovanotas vyčio kryžiaus ordeno V laipsniu, D.L.K. Gedimino 3 laipsniu, Latvijos atvadavimo sukaktuviniu medaliu, Vyt. D. IV laipsnio ordenu ir 10 metų Nepriklausomybės medaliu.
1933 m. jis baigė Vyt. Did. Karininkų kursų adm. skyrių. Plk. Šileikos eitos pareigos — bataliono vadas, laikinas kar. teismo narys, pulko vado pavaduotojas, geležinkelių komendantas, ūkio viršininkas ir intendantas.
Velionis paliko žmoną Liuciją Ulinaitę, kilusią iš Biržų aps. Noriūnų km. Vaškų vlšč., ir dukrą Rasą-Ireną Miklienę.
Plk. Šileika mirė Manhasset ligoninėje širdies ataka birželio mėn. 17 d. 7,30 val. ryto. Ligoninėje išbuvo tik vieną dieną. Palaidotas West-bury kapuose L. I. Su velioniu atsisveikino Ramovės skyriaus vardu plk. J. Šlepetys. Į kapus palydėjo ramovėnai A. Kirkyla, V. Alksninis, L. Virbickas ir gausus būrys artimųjų.
J. PSK. JUOZAS LIAUKEVIČIUS
Šaulys — j. psk. Juozas Liaukevičius gimė kovo 18 d., 1914 m. Seinų apskr., Lazdijų valse., Dzyviliškių km. Vyresniajam broliui esant vietos Šaulių Būrio vadu, a.a. Juozas, vos tik baigęs pradžios mokyklą, tuojau įsijungė į šaulišką darbą. Turėdamas gražų rankraštį, perrašinėja vaidintojams roles, padeda broliui tvarkyti būrio raštus ir tuo iš pat savo jaunų dienų tampa aktyvus šaulys — patriotas. Įsisteigus Detroite Šaulių kuopai, jis įstoja į šaulių eiles.
Karinę prievolę jis atliko 9 p. L. Kun. Vytenio pulke, kur baigęs mokomą kuopą, buvo pakeltas į j. psk. laipsnį. Atlikęs karinę prievolę, grįžo tėviškėn ir įgytas kariuomenėj žinias panaudojo vietos šaulių būry.
II Pasauliniam kare dalyvauja kovose prieš raudonąjį okupantą už išvežimą jo brolio Sibiran. Kovose tampa sunkiai sužeistas, vos netenka abiejų kojų.
Dar vis jausdamas skausmus ir norėdamas pasigydyti, balandžio 24 d., atsigula ligoninėn. Po operacijos, įvykus komplikacijoms, balandžio 29 d. ligoninėj mirė.
Gegužės 2 d. giminių, pažįstamų bei draugų lydimas, buvo palaidotas šv. Elžbietos kapinėse, Detroite.
St. Malinauskas
*
