Tremties Trimitas
LIETUVOS ŠAULIŲ S-GOS TREMTYJE ATSIKŪRIMO PRASME
K. RIMANTAS
J.A.V-se ir Kanadoje, prieš penkis metus atsikūrė L. Šaulių Sąjunga.
Senajame L. Š. S-gos statute yra pasakyta: “Šaulių Sąjungos tikslas yra stiprinti tautos atsparumą ir valstybės gynimo pajėgas. Šaulių S-gos šūkis: NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI”.
Šaulys yra Lietuvos Nepriklausomybės saugotojas, jos stiprybės ir gerovės kėlėjas, tautos židinio ugnies kurstytojas.
Šiems tikslams siekti šaulys aukoja savo darbą, sveikatą, o, reikalui esant, net ir gyvybę.
Šaulių Sąjunga įrodė savo vertę ir reikalingumą Lietuvių tautai atliktais darbais tiek karo, tiek taikos metu.
Šaulių Sąjungos kūrėjų Vlado Putvio, Mato Šalčiaus, Rapolo Skipičio, Miko Mikelkevičiaus ir kitų buvo noras visus tautos narius perleisti per šaulių eiles, nes čia tilpo visi lietuviai, nežiūrint religinių, politinių ir kitokių įsitikinimų skirtumo. Vlado Putvio žodžiais tariant, šauliai turėjo būti TAUTOS KARIUOMENĖ, tačiau ne vien ginkluotos kovos lauke, kur šaulys kovoja petys į petį su valstybės armija, bet ir “visur ten, kur tautos ateities kuriamoji valia ir darbas reikalaus paramos, sargybos, visur, kur tautos dvasia reikalaus pagalbos, visur, kur mūsų tautos teisės reikalaus gynėjų”.
Čia atsikūrusios Šaulių Sąjungos kuopos, būriai ir grandys siekia tų pačių tikslų, bet pirmoje eilėje išvaduoti lietuvių tautą iš vergijos. Tiesa, dabartinėse sąlygose ir gyvenamųjų kraštų įstatymai neleidžia mums kovoti su ginklu rankose, bet žmogaus dvasia dažnai stipresnė ir galingesnė už šautuvą, ir tos KOVOS IR PASIAUKOJIMO dvasios mums niekas neišplėš, kol patys ją saugosime savo širdyje.
Maža lietuvių tauta nieko daugiau netrokšta, kaip laisvės ir ramaus gyvenimo. Tačiau grobuoniški kaimynai po visokiausiomis priedangomis “laisvino” ir naikino mūsų tautą. Per tūkstantį metų lietuviai karžygiškai atrėmė 400 karų — užpuolimų. Dabar mūsų šventoji Lietuva yra patekusi į grobuonio rankas, kuris savo žiaurumu, dviveidiškumu ir plėšrumu neturi sau lygaus pasaulio istorijoje. Tauta naikinama ne tik fiziškai, bet ir morališkai, barbariškiausiomis priemonėmis. Pavergtas žmogus nuvertintas iki gyvulio teisių. Jau išdraskytas tautos pagrindas — ūkininkija ir darbininkija. Tūkstančius metų buvęs darbštus žemės darbuotojas, lietuvis turi dabar vergauti naujam kruvinam carui, nei žmoniškai pavalgydintas, nei aprengtas, su nuolatine baime būti sunaikintu.
Būdami tų kankinių broliai ir seserys, gerai žinodami komunizmo tikrąjį veidą ir jo daromus nusikaltimus, mes čia negalime to visko nutylėti ir vien džiaugtis šio krašto sočiu, ramiu gyvenimu.
Mūsų pareiga skelbti, šaukti laisvam pasauliui apie komunizmo mirtiną pavojų ir jo daromas skriaudas. Šaukti ne vien žodžiais, bet ir darbais; ir tai ne vienu kitu veiksmu, bet visu mūsų gyvenimu. Kovodami prieš komunizmą, siekdami laisvės savo pavergtai Tėvynei, o taip pat ir kitiems pavergtiems kraštams, geriausiai atsidėkosime ir mus priglaudusioms Amerikos bei Kanados šalims ir visam laisvajam pasauliui. Ateis diena, ir mums,
Svečiai iš J.A.V. Toronto Putvio šaulių Kuopos vėliavos šventinimo iškilmėse; š. S. Putvytė-Mantautienė (antroji iš deš.), š. E. Klupšienė (antroji iš kair.) su kuopos v-ba ir vėliavininkais. Pirmas iš kairės —kuopos v-bos pirm. š. J. Jankaitis.
kaip gyviems laisvės šaukliams, bus dėkinga didžioji laisvųjų pasaulio tautų šeima. Todėl mūsų misija yra be galo reikšminga ir didelė.
Malonu konstatuoti, kad laisvasis pasaulis jau ima praregėti, pradeda suprasti komunizmo tikrąjį veidą. Ir gal jau ne už kalnų tas laikas, kai ir išsigimusio komunizmo imperija subyrės, kaip jau tolimoje ir artimoje praeityje atsitiko su visomis vergijomis ir žmogžudiškomis diktatūromis. O vergijos pančiams trūkus, atgaus laisvę ir mūsų tauta.
Tam turime būti gerai pasiruošę. Ir mūsų, šaulių įnašas pasiruošimo darbe gali ir turi būti svarbus ir didelis. Tautos laisvės ir laimės žibintas reikalingas nuolatinio papildymo, ir niekas jo negali taip skaisčiai kūrenti, kaip KOVINGUMO dvasia — ne tuščių peštynių ar pigių rėkavimų, bet tikrojo, idėjinio kovingumo, kuris, anot Vlado Putvio, kiekvieną mūsų darbą ir veiksmą padaro Tėvynės gynėjo kardo smūgiu. Savo kraujo ir gyvybės aukomis Šaulių Sąjunga jau yra įrodžiusi prieš Dievą ir Tėvynę, jog jos kovingumas yra ne svajonė, bet realybė, šviesiomis raidėmis amžiaus įrašyta tautos istorijos knygoje. Naujos šaulių aukos, darbas ir pastangos įrodys ir dabar, jog Šaulių Sąjunga neveltui tremtyje atsikūrė, jog jos ideologija, jos dvasia yra nemari, nes joje, Putvio žodžiais tariant, jaučiasi tautos širdies plakimas, virpėjimas ir ilgesys. Stebint, kiek organizacijų, sąjungų ir sambūrių čia, tremtyje, naudojasi šaulių skelbtomis idėjomis ir beveik pažodžiui cituoja ištisus Šaulių S-gos ideologijos punktus, mes matome, kad šauliai teisingai jautė ir jaučia tautos pulsą, ir todėl yra reikalingi, kaip tautos židinio ugnies kurstytojai, KOVINGUMO DVASIOS platintojai ir šaukliai.
Tremties šauly! Nuolat budėk tautos sargyboje ir nenuilstamai talkininkauk visiems tiems lietuviams, kurie siekia Lietuvos laisvės!
Dirbk šį šventąjį darbą sutartinai, planingai, atsižadėdamas vieni kitiems atsivežtos pagiežos, prisitaikydamas prie vietos ir laiko sąlygų. Pažvelk į netolimą garbingą praeitį ir prisimink, kad šaulys, kaip ir karys, kaip ir partizanas, kovojo ir mirė už Tėvynę, neklausdamas, ant kokios grupės popiergalio jis bus užrašytas.
Tėvynė Lietuva yra tik viena. Ją praradęs, kitos negausi. Ji šaukia tave, ji šaukia mus visus kovoti už Jos laisvę drausmėje ir vienybėje.
Tikrai ateis valanda, kada Lietuvos laisvės žibintas bus užneštas ant Gedimino Pilies bokšto. Ir tame žygyje tu, Tremties Šauly, būsi nepaskutinis!
PENKI METAI TORONTO PUTVIO ŠAULIŲ KUOPAI
Prarastoji nepriklausomybė, trėmimai, tautos naikinimas ir tremtis skaudžiai palietė lietuvius užjūrio kraštuose. Tremtiniai pasijuto be dvasinės ir fizinės atramos. Šeimos išlaikymas ir išsilaikymas pasidarė pagrindiniu dalyku.
Pasigendama dvasinio bendravimo savųjų tarpe. Tačiau dauguma organizacijų, kurių pagrinde buvo partiniai principai, neįstengė būti tobula tremtinių jungtimi, nes joms priklausė tiktai “savieji”... Bendravimo stoką ypač pajuto anų laikų šaulių organizacijos nariai, kurie daugumoje nepriklausė jokioms partinėms grupėms. Todėl jie bandė tą spragą užpildyti, atkurdami šią organizaciją tremtyje, prisitaikant prie vietos sąlygų. Pasistatė siekimus pagal Šaulių S-gos ideologiją ugdyti taurias asmenybes, kelti savųjų ir svetimųjų tarpe mūsų tautai ir valstybei padarytas skriaudas, ugdyti meilę savai kalbai, tautai ir teisingumui. O svarbiausiai — dirbti Lietuvos išlaisvinimui, tam tikslui jungiant visus lietuvius, nežiūrint jų politinių — partinių įsitikinimų.
Vadovaujantis šiais principais, prieš penkis metus Toronte buvo šaukiamas steigiamasis šaulių vieneto susirinkimas.
Po iš J. A. V. atvykusio LŠST Laikinosios Centro Valdybos atstovo paskaitos ir gilių diskusijų, įsiregistruoja 16 narių, ir išrenkama laikinoji valdyba su šaule Eugenija Klupšiene priešakyje.
Išrinktoji valdyba ir pirmieji nariai dirba toliau. Vlado Putvio mirties sukaktuvių minėjimas ypatingai atkreipia visuomenės dėmesį. Taip pat gilų ir neužmirštamą įspūdį palieka 1954 m. lapkričio 21 d. iškilmės, minint Lietuvos Kariuomenės šventę ir Šaulių Sąjungos 35 m. sukaktį, kurioje dalyvauja LŠST LCV atstovas su iš Lietuvos atvežta šauliška vėliava. Vieneto narių skaičius ima augti tiek kiekybiniai, tiek ir kokybiniai. Vienetas pasivadina LŠST Toronto Klubu ir tą vardą pasilaiko iki Visuotinojo LŠST Atstovų Suvažiavimo 1958 m. vasarą, kurio nutarimu šaulių klubai pavadinami kuopomis. Toronto Šaulių Kuopa pasirenka LŠS Įkūrėjo VLADO PUTVIO vardą.
Šauliui kun. P. Ažubaliui vadovaujant, savanoriai kūrėjai, ramovėnai ir šauliai šv. Jono Kr. bažnyčioje įsigyja ŽUVUSIEMS UŽ LAISVĘ paminklinę lentą. Kiekviena atitinkama proga žuvusiųjų pagerbimas jautriu žodžiu gėlėmis ir Tautos Himnu giliai dvasiniai paliečia pamaldų dalyvius, kelią pagarbą ir susidomėjimą šiomis organizacijomis, kurių nariai yra sudėję tiek aukų dėl Tėvynės laisvės.
Šauliai pasidaro rimti talkininkai vietos bendruomenei ruošiant tautines šventes ir minėjimus, Kariuomenės šventę ir p.
Šalia reiškimosi bendroje liet. visuomenės veikloje, šauliai dirba ir savo Kuopos uždaram ratelyje, vis tebeaugančiam narių skaičiumi. Kuopos atstovai dalyvauja LŠST vadovybės ir vienetų atstovų konferencijoje 1957 m. Čikagoje, ir sekančiais metais taip pat Čikagoje vykstančiam visuotinam Sąjungos suvažiavime. Tiek laikinojoje, tiek nuolatinėje LŠST Centro Valdyboje matome eilę Toronto Putvio Kuopos šaulių: Eugeniją Klupšienę, š. Elzę Jankutę, š. Juozą Jankaitį, š. Jurgį Preikšaitį. Du iš jų priklauso ir LŠST Laikinosios, o vienas — dabartinės Centro Valdybos Darbo Prezidiumui: š. E. Klupšienė kaip LCV Vicepirmininkė, š. J. Jankaitis kaip LCV Įgaliotinis Kanadoje, ir š. J. Preikšaitis — kaip dabartinės Centro Valdybos II Vicepirmininkas.
Kuopa taip pat talkininkauja ir TREMTIES TRIMITUI, turėdama savo energingą atstovą (šaulį Vladą Rušą. Red.) jo reikalams.
Kuopos nariai pageidauja įsigyti žalią šaulišką vėliavą. 1958 m. Valdyba ir Parengimų Komisija pasiryžta narių norą patenkinti. 1959 m. kovo mėn. 1 d. šis ryžtas realizuojamas, Kuopos penkmečio minėjimą atžymint naujos vėliavos šventinimu.
Kaip meilės, pareigos, pasiaukojimo ir garbės simbolis, vėliava ves Kuopą į tolimesnius laimėjimus: ugdys meilę artimui, kels kovingumą už tiesą, ugdys taurias asmenybes, pasiaukojusias savo Tėvynės išlaisvinimui ir taip pat pasiruošusias įnešti teigiamą, turiningą ir gražų įnašą tam kraštui, kuriame mes gyvename.
Šaulys
Red. Pastaba:Dabartinis Toronto Putvio Kuopos Valdybos Pirmininkas yra šaulys Juozas Jankaitis, gyv. 265 Glendale Ave., Toronto 9, Ontario, Canada.
Pirmajam šaulių vienetui Tremtyje— LŠST TORONTO PUTVIO KUOPAI švenčiant garbingą penkių metų sukaktį, Kuopos Vadovybę, Narius ir Rėmėjus nuoširdžiai sveikiname ir linkime, kad ateityje, kaip ir dabartyje, visus Kuopos darbus ir žygius lydėtų VLADO PUTVIO idealai ir dvasia.
ŠST CV PIRMININKAS IR VALDYBOS NARIAI
Virš. kair.: Toronto šaulės ir svečiai prie naujosios vėliavos, kurią (virš deš.) š. klebonas kun. P. Ažubalis šventina šv. Jono Kr. parapijos bažnyčioje. Viduryje — šauliai veteranų parade Toronte 1959 m. kovo 3 d. Apačioje — L.š.S.T. C.V. II vicepirm. J. Preikšaitis kalba laikydamas žemės žiupsnį nuo Vlado Putvio kapo. Iš deš.: min. V. Gylys ir š. E. Jankutė.
MIELI TREMTIES TRIMITO SKAITYTOJAI,
šie TREMTIES TRIMITO puslapiai skiriami Toronto Putvio šaulių Kuopos — pirmojo šaulių vieneto tremtyje — penkerių metų sukakčiai paminėti. Visi čia spausdinami straipsniai TREMTIES TRIMITUI yra atsiųsti iš Toronto, drauge su $65.00 surinktų aukų iš kurių apmokėtos visos su šio nr. papildomais puslapiais susijusios išlaidos. TREMTIES TRIMITAS yra nuoširdžiai dėkingas Broliams ir Sesėms šauliams Toronte už visokeriopų paramą, kuri tampa dar reikšmingesnė prisiminus faktą, jog darbo situacija Toronte šiuo metu yra labai sunki; ne vienas iš aukojusių šiuo metu neturi darbo. Tačiau aukotojams nebuvo gaila skirti savo kuklių sutaupų dalį šauiiškos spaudos reikalams. Tikrai,Kuopa eina VLADO PUTVIO pėdomis, kuris, būdamas gyvas, kreipė begalo didelį dėmesį į lietuviškąją spaudą, pats būdamas knygnešiu, dėl to tampytas po caro kalėjimus ir ištremtas į Rusijos gilumą.
švęsdama savo penkmetį ir Vėliavos įsigijimą, Kuopa kartu paminėjo ir Vlado Putvio, kurio vardą sau pasirinko, 30 m. mirties sukaktį. TREMTIES TRIMITAS džiaugiasi, galėdamas konstatuoti faktą, jog pats įspūdingiausias LšS įkūrėjo paminėjimas yra Toronto šaulių taip gražiai vykdomas jo dvasinis testamentas — šauliškosios idėjos ugdymas ir platinimas.
ILGIAUSIŲ METŲ TORONTO PUTVIO KUOPAI!
TREMTIES TRIMITO REDAKCIJA
ĮSPŪDINGA TRIGUBA ŠVENTE
Toronto šaulių Putvio kuopa po savo vėliavos šūkiu “Nepriklausomai Lietuvai”, subūrusi per šimtą narių ir gyvai pasireiškusi šaulių idėjinėj veikloje, kovo 1 d. savo darbą apvainikavo naujos vėliavos, kurią pagal seną pavyzdį atkūrė dail. Tel. Valius, pašventinimu. Tuo pačiu atšventė kuopos penkmetį ir paminėjo Šaulių Sąjungos įkūrėjo Vlado Putvio 30 metų mirties sukaktį.
Ta triguba šventė pradėta šv. Jono Kr. bažnyčioje kleb. kuopos kapel. kun. P. Ažubaliui atnašaujant šv. Mišias už žuvusius ir mirusius šaulius. Prasmingą pamokslą pasakė kun. dr. J. Gutas. Pamaldose organizuotai dalyvavo kūr. savanoriai, tautiniais rūbais pasirėdžiusios šaulės ir gražus būrys šauliškais raiščiais ant rankovių pasipuošusių šaulių, kurių tarpe nemaža buvo ir senų veteranų šaulių veikėjų. Pamaldose taip pat dalyvavo gen. konsulas min. V. Gylys, PLB pirm J. Matulionis, Šaulių S-gos Centro Valdybos atst. S. Mantautienė-Putvytė, daugelio organizacijų atstovai ir pilna bažnyčia žmonių.
Vėliavos šventinimą atliko klebonas kun. P. Ažubalis ir po to su vėliava buvo nueita prie žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklinės lentos, kur po trumpos maldos kun. P. Ažubalis tarė žodį, šaulės sudėjo puokštes gėlių ir vargonams pritariant buvo sugiedotas Tautos Himnas.
Po pamaldų šauliai, kūrėjai-savanoriai su šeimomis, o taip pat ir kviesti organizacijų atstovai rinkosi į salę iškilmingam vėliavos įteikimo aktui. Jį vedė šaulys veteranas šaulių žvaigždės kavalierius J. Preikšaitis. Garbės prezidijuman pakviesti gen. kons. min. V. Gylys, Centro atstovė S. Mantautienė-Putvytė, PLB pirm. J. Matulionis, Krašto V-bos atst. Juozapavičius, kur. sav. pirm. prof. dr. A. Zubrys, Mažosios Lietuvos atst. LŠST CV narė š. E. Jankutė, kleb. kun. P. Ažubalis ir kuopos kūrėja LŠST CV narė š. E. Klupšienė. Dviejų palydų lydima į sceną buvo įnešta kuopos vėliava ir tylos minute atsistojimu pagerbti žuvusieji bei mirusieji šauliai.
J. Preikšaitis, kaip Centro V-bos vice pirm. savo žodyje apibūdinęs vėliavos reikšmę bei jos paskirtį, vėliavą įteikė kuopos pirmininkui J. Jankaičiui, linkėdamas kad ji, kaip kuopos simbolis, būtų išlaikyta tinkamoje augštumoje ir parnešta į laisvą mūsų sostinę Vilnių. Perimdamas vėliavą pirmininkas ją pabučiavo, pažadėdamas ją saugoti, išlaikyti nesuteptą ir, parnešus į laisvą Lietuvą, su ta vėliava pirmiausiai aplankyti savo šefo ir S-gos tėvo Putvio kapą. Buvo jaudinantis momentas, kai Centro atstovė š. S. Mantautienė-Putvytė, sveikindama kuopą su įgyta vėliava, įteikė kuopos pirmininkui tautiniais motyvais papuoštoje dėžutėje idėtą gabalėlį gimtosios žemės, kuri išvykstant buvo paimta nuo tėvo Putvio kapo, linkėdama, kad tas gabalėlis, kaip simbolis gimtosios žemės, mus vieningai visus stipriai surištų ir stiprintų dvasioje, kad išaušus mūsų laisvės rytui, jis, kaip brangi relikvija, kartu su vėliava būtų parneštas į brangią mūsų tėvynę Lietuvą.
Perduodamas vėliavą kuopos vėliavininkui š. J. Naujokui, pirm. J. Jankaitis įpareigojo ją saugoti kaip kuopos šventenybę ir besąlyginiai gerbti.
Iškilmingame posėdyje kuopą sveikino gen. konsulas min. V. Gylys, J. Matulionis, P. Juozapavičius, prof. dr. A. Zubrys, kun. P. Ažubalis ir š. E. Klupšienė. Vėliavą išnešus, posėdis buvo tęsiamas š. S. Mantautienės-Putvytės turtingais ir įdomiais prisiminimais apie savo a.a. atminties tėvelį Vladą Putvį-Putvinskį. Jos apie valandą užtrukę vaizdingi pasakojimai, daugiausiai lietė Putvio turiningą gyvenimą, kurio kai kurie epizodai klausytojams nebuvo žinomi, todėl buvo itin įdomūs. Be abejo, gerb. prelegentė turėjo daug autentiškų žinių ir iš Putvio šauiiškos veiklos, bet ar tai dėl aprėžto laiko ar nenorint perilgai varginti klausytojų, tas momentas buvo tik prabėgomis užsimintas.
Iškilmingas posėdis buvo baigtas Tautos Himnu, o posėdžio eiga buvo įrekorduota.
Po iškilmingo posėdžio visi dalyviai, o jų buvo apipilnė salė, buvo pakviesti prie sesių šaulių paruoštų šaunių užkandžių. Čia dar kalbėjo ir perdavė sveikinimus šaulių Moterų vardu S. MantautienėPutvytė, karių vardu K. Aperavičius, Skautų židinio — V. Skrinskas, vilniečių — P. Petkauskas, Neprikl. Talkos — A. Liutkus, LAS vyr. vadovybės — St. Jakubickas buv. Kauno moterų šaulių Putvio kuopos vadė S. Butienė ir žurnalo “Moteris” redaktorė Iz. Matusevičiūtė. Be to, raštu sveikino Centro Valdyba ir Centro Valdybos Ryšių Skyriaus viršininkas ir “Tremties Trimito” redaktorius Vaid. Mantautas. Paįvairinant vakaro nuotaiką, š. Ripkevičiui akordionu pritariant, padainuota keletas liaudies dainelių. Pabaigai š. V. Bačėnas padarė pranešimą apie “Tremties Trimito” sunkią finansinę būklę, o taip pat ir apie Chicagoje steigiamą mūsų Nepriklausomybės kovų muzėjaus sodelio at.kūrimą. Paleidus apie stalus lėkštę, surinkta 80 dol. 70 ct.
—Bs.
LŠST CV PIRMININKO PRANEŠIMAS
Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdybos Pirmininkas praneša, jog 1959 m. kovo mėn. išėjęs iš spaudos leidinys “TRIMITŲ AIDAI” nėra LŠST Centro Valdybos ar kurio šaulių vieneto išleistas, bet yra privatus šaulių grupės leidinys.
Centro Valdybos pasisakymas dėl to leidinio tilps kitame TREMTIES TRIMITO numeryje.
ŠAULIŲ S-GOS JUBILĖJAUS REIKALU
Brangūs Šauliai ir Šaulės!
1919 m. rugpjūčio mėn. 8 d. įsisteigė Kauno Šaulių Būrys, o neužilgo po to ir Lietuvos Šaulių Sąjungos Centro Valdyba. Ši data yra laikoma L. Šaulių S-gos pradžia, nes iki to laiko šauliai veikė tik kaip Sporto Sąjungos skyrius.
Šiam garbingam 40-ies metų Jubilėjui paminėti, nepagailėkime laiko ir pastangų mūsų vienetuose. Kur tai dar nėra padaryta, ta pačia proga paminėkime ir LŠS-gos Įkūrėjo bei ideologo, pirmojo pirmininko ir Viršininko VLADO PUTVIO 30-ies metų mirties sukaktį, nes jam nebus prasmingesnio pagerbimo kaip jo prisiminimas kaip tik drauge su jo įkurtąja Šaulių Sąjunga.
Kadangi tarp birželio mėnesį paprastai švenčiamos Šaulių S-gos šventės ir rugpiūčio mėn. sueinančios 40 m. sukakties tėra labai mažas laiko tarpas, Šaulių S-gos Tremtyje vadovybė apsisprendė jubilėjų paminėti RUGPIŪČIO mėn. specialiam, padidintam TREMTIES TRIMITE, kuriam šiuo metu yra renkamos aukos.
Šaulių vienetams tuo reikalu jau buvo išsiuntinėti atskiri raštai. Tačiau jei kas iš šiuos žodžius skaitančių pavienių šaulių ar šaulių rėmėjų panorėtų prisidėti savo asmeniška auka prie jubilėjinic rugpiūčio mėn. numerio padidinimo bei pagražinimo, tegul pasiunčia čekį arba money orderį TREMTIES TRIMITO redaktoriui šauliui V. A. Mantautui į Brocktoną nevėliau š. m. liepos mėn. 22 d. Išimties keliu, tam tikslui dar bus galima panaudoti ir keliomis dienomis vėliau atėjusias aukas, tačiau iki liepos mėn. galo TREMTIES TRIMITAS visus pinigus už Jubilėjinį numerį turi pristatyti KARIO Redakcijai, todėl labai prašome visus aukotojus NEDELSTI su savo aukomis. Kuo MITO redakciją, tuo lengviau TREMTIES TRIMITUI bus viską sutvarkyti ir suplanuoti iš anksto.
Kaip aukos, taip ir Jubilėjiniam numeriui skiriami straipsniai bei nuotraukos turi pasiekti TREMTIES TRIMITĄ iki liepos mėn. 22 d.
Šaulių S-gos 40-ies m. jubilėjų minint, mūsų tarpe savo dvasia bus ne vien gyvieji, po visą pasaulį išblaškyti šauliai ir šaulės, bet ir tie mūsų idėjos broliai ir seserys, kurie savo kraują ir gyvybę atidavė už Tėvynę Lietuvą, kurių žinomi ir nežinomi, lankomi ir apleisti kapai yra mūsų tautos laisvės ir laimės laidas.
Todėl dėkime visas pastangas, kad šių Didvyrių atmintį paminėtume gražiai ir tinkamai.
Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdyba
