JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

Lietuvos partizanų prisiminimui 1994 metų pabaigoje buvo įsteigtas Juozo Lukšos-Daumanto vardo fondas, veikiantis Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti rėmuose. Jo specialūs tikslai yra: finansiškai remti Juozo Lukšos žuvimo vietoje pastatyto paminklinio kryžiaus priežiūrą bei išlaikymą, o taip pat ir eventualų kitų partizanų kapų tvarkymą: parūpinti stipendijas Juozo Lukšos vardo gimnazijos Garliavoje abiturientams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir dirbti Lietuvos naudai; skleisti rezistencine mintį Lietuvos mokyklose ir apskritai jaunimo tarpe.

N. Bražėnaitė-Lukšienė 1994 vasarą aplankė Lukšos-Daumanto vardo gimnaziją Garliavoje. Nuotraukoje gimnazijos mokytojai. Antra iš k. — Valė Urbelienė, iniciatorė pavadinti šią mokyklą Daumanto vardu, iridury— N. Bražėnaitė, Antanas Lukša su žmona. Užpakaly prie paminklo — gimnazijos dir. Vidmantas Vitkauskas.

Lietuvoje jau sudarytas trijų asmenų administracinis komitetas (Jonas Kairevičius, Antanas Lukša, Vidmantas Vitkauskas), kurio projektus bei sąmatas tvirtins Į laisvę fondas kartu su šios programos ir šio Juozo Lukšos-Daumanto fondo iniciatore dr. Nijole Bražėnaite.

Aukos šiam fondui gali būti individualios, grupinės (surinktos įvairiomis progomis), palikimai ir kt. Čekius išrašyti Center for Lithuanian Studies, Inc. vardu ir siųsti iždininko adresu: Kostas Dočkus, 1901 So. 49th Ct„ Cicero, IL 60650. Aukos gali būti nurašomos nuo JAV federalinių pajamų mokesčių. Siunčiant čekius prašome aiškiai nurodyti, kad auka skiriama Juozo Lukšos-Daumanto fondui.

Juozo Lukšos-Daumanto vardo fondo įsteigimo idėja Lietuvoje sutikta su dideliu pritarimu. Savo laiškuose fondo iniciatorei dr. N. Bražėnaitei rašo:

Adv. Jonas Kairevičius(pakviestas į fondo administracinį komitetą):,,... Su dideliu džiaugsmu kaip ypatingą pripažinimo ženklą priimu Jūsų pasiūlymą dirbti Juozo Lukšos-Daumanto fonde. Šio fondo įsteigimas yra didelis įvykis Lietuvos kultūroje. Ne patys pinigai svarbu, o svarbu dėmesys kilniai tėvynės gynimo idėjai! Įsteigdami šį fondą Jūs padarėte tai, kas jau gyveno mūsų širdyse. Turėjome jau idėjų veikti. Viena tokių — tai surengti Lietuvos mokyklose ,Laiškų mylimosioms' skaitymus. Tokiuose skaitymuose galėtų dalyvauti aktoriai-skaitovai, rezistencijos tyrinėtojai, politikai, fondo atstovai. Esu įsitikinės, kad jaunimui šiais sumaišties laikais tai būtų tikra atgaiva".

Vilija Aleknaitė-Abramikienė (Lietuvos seimo narė): ,,...Labai džiaugiuosi, kad įsteigėte J. Lukšos fondą. Manyčiau, kad šio fondo lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos Juozo Lukšos žygdarbių įamžinimui. Tai ne vien Juozo, bet ir visos geriausios mūsų tautos dalies žygis, kančios, auka ir didybė. Ji spindi tarp šios žemės moralinio purvo ir nuosmukio, kaip spindi mažo kūdikio nekaltybė. Bet tokios aukos spindesys yra tylus ir trapus — ji nuolat reikia ginti nuo brutalios aplinkos.

Man teko kalbėtis su ne vienu žymiu užsienio politiku bei diplomatu apie būtinybę išleisti patrauklų ir vertinga iliustruota leidinį apie Lietuvos partizanų žygdarbius anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Matome, kad užsienio politikai yra gana abejingi mūsų ir kitų dar pavergtų tautų kančioms (ką jie vėl gėdingai pademonstravo negailestingai žudomos čečėnų tautos atžvilgiu). Todėl manau, kad mes su šio fondo pagalba turime surinkti lėšų — pačioje Lietuvoje ir pasaulyje — ir išleisti tokį leidinį..."

Pirmosios aukos šiam fondui jau pradeda plaukti. Pati dr. Nijolė Bražėnaitė įnešė $1,500; dr. A. Nenortaitė-Pacys — $600; dr. K. Ambrazaitis — $500; po $100 — A. Dundzila ir dr. V. Majauskas; po $50 — dr. R. Šomkaitė, P. Vailionis, V. E. Skrinskos; mažesnėmis sumomis (a.a. P. Nenortos laidotuvių proga) — I. Kairys, J. Kraulis, I. Laisvėnas, P. O. Norvilai, K. A. Domarkai. K. Čiurinskas, J. L. Morkūnai, P. E. Kružikai. J. A. Kavaliūnai, S. Kriaučeliūnas, S. Z. Žukauskai, A. B. Vilučiai, G. Brazaitis, S. Kiršinąs, E. Čiakas, A. Nenorta, JAV LB E. Chicago apylinkė.

Visiems aukotojams dėkoja

Į laisvę fondas