27-SIOS POLITINĖS STUDIJOS LOS ANGELES

JUOZAS KOJELIS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Los Angeles LF bičiuliai politinių studijų savaitgalių tradicijos nenutraukė. Kaip anksčiau, taip ir dabar bičiulių rūpesčių kompaso plunksnelė teberodo į Lietuvą, nors vis gausėja balsų, kad pagrindinį dėmesį reikia iš Lietuvos perkelti į išeiviją. Skirtumas tik toks, kad anksčiau Lietuvos ir su ja susijusias išeivijos problemas svarstė patys išeiviai, dabar į svarstymus kviečiami ir politiniai veikėjai iš Lietuvos, šiais metais buvo pakviestas ambasadorius Česlovas Stankevičius, vienas iš pajėgiausių Lietuvos diplomatų, 1990-92 Landsbergio vyriausybėje buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas ir derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos vadovas su nepaprasto ambasadoriaus titulu. Jo diplomatinės strategijos dėka Jelcinas Rusijos vardu 1991.VII.29 pasirašė su Lietuva pagrindinę valstybinę sutartį, pripažindamas Raudonosios armijos neteisėtą Lietuvoje buvimą. Tuo būdu Lietuva išlaikė teisę į reparacijų reikalavimą. Gaila, Latvija ir Estija pasirašė politiškai nuostolingas sutartis.

27-tojo politinių studijų savaitgalio organizatoriai ir atlikėjai. Iš k. sėdi: V. Gedgaudienė, A. Nelsienė, S. Šakienė, Č. Stankevičius, G. Plukienė, D. Polikaitienė, Stovi: A. Pečiulis, A. Markevičius, J. Pupius, J. Kojelis, K. Šakys, Z. Viskanta, Z. Brinkis, V. Vidugiris, Ig. Medžiukas, A. Polikaitis, E. Arbas, A. Raulinaitis ir G. Leškys.

LDDP vyriausybė 1993 pradžioje Stankevičių atleido iš delegacijos pirmininko, palikdama ambasadoriaus titulą ir delegacijos patarėjo pareigas, o 1994.1.1 iš užsienio reikalų ministerijos tarnybos visai atleido. Netrukus Česlovas Stankevičius tapo Krikščionių demokratų frakcijos seime patarėjas.

Praėjusiais metais Č. Stankevičius laimėjo NATO paskelbtą konkursą parašyti studiją Baltijos valstybių saugumo klausimu. NATO šios studijos paruošimą finansuoja.

Politinių studijų programoje Č. Stankevičius dalyvavo su referatu ,,Krikščioniškoji demokratija Lietuvoje" ir pagrindine paskaita,.r Demokratija Lietuvoje: keliai ir kryžkeliai". (ši paskaita ištisai spausdinama šiame numeryje.)

Svarstybose „ Politinės partijos Lietuvoje: jų programos ir asmenybės" dalyvavo Č. Stankevičius, kalbėjęs apie Lietuvos krikščioniškąją demokratiją, A. Markevičius ir A. Pečiulis — Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius) ir Z. Viskanta — apie LDDP.

Lietuvos krikščionių demokratų politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės programos, atrodo, nėra daug nutolusios nuo išeivijoje „Į pilnutinę demokratiją” leidinyje siūlytų principų, todėl krikščionių demokratų ir frontininkų suartėjimui neįveikiamų kliūčių nebeturėtų būti. Tėvynės sąjungos pastangos suvienyti dešiniąsias politines jėgas duoda ribotus rezultatus. Iš Druskininkuose įvykusios dešinių partijų konferencijos (I.10) pranešimą padarė ten dalyvavęs A. Pečiulis. Apie LDDP kalbėjęs Z. Viskanta, su ta partija savęs neidentifikuojąs, kalbėjo ne apie partijos teoriją, bet praktinę veiklą, šalia teigiamų pusių nepagailėjo ir kritiško žodžio.

,,Lietuvių Bendruomenė ir Lietum" temą svarstė visi JAV LB Tarybos prezidiumo nariai. Nesijautė, kad JAV Lietuvių Bendruomenė turėtų planingą Amerikos lietuvių organizuotų santykių su Lietuva programą. Prezidiumo nariai išsakė labiau savo asmeninius nusiteikimus: dr. Z. Brinkis ir A. Nelsienė labiau akcentavo politinę-visuomeninę santykių pusę, V. Gedgaudienė — ka-ritatyvinę, A. Polikaitis — kultūrinę ir V. Vidugiris — ekonominę.

Atsakymų į klausimo forma suformuluotą temą ,, Jaunimo organizacijos Lietuvoje: kur link jos eina?" ieškojo D. Polikaitienė, G. Leškys ir V. Adomaitis. Ateitininkų veikėja D. Polikaitienė nupiešė Lietuvos ateičiai viltingą ateitininkų atsikūrimo Lietuvoje paveikslą. Skautų Brolijos vyr. skautininkas G. Leškys su tokiom pat viltim žiūrėjo ir į skautų atsikūrimą, šiuo metu kiek stabdomą vidaus nesutarimų. Būtų naudinga, kad abu pranešimai ištisai būtų paskelbti periodinėje spaudoje. Lietuvoje studijas pradėjęs ir dabar Amerikoje tęsias V. Adomaitis kalbėjo apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studentiją. Jo nuomone, didžiausią perspektyvą Lietuvos jaunime turi krikščionys demokratai, centristai ir liberalai. Iš pranešimo susidarė įspūdis, kad Lietuvos universitetinis jaunimas neorganizuotas ir į svarbesnius įvykius reaguoja spontaniškai.

Maloni atgaiva padvelkė iš gimnazijos amžiaus jaunuolių — P. Pakucko, A. Ragausko ir A. Kuolo pasisakymų. Pareiškimų tekstus ištisai turėtų perskaityti ir jų amžiaus jaunuoliai, ir vyresnieji. Per daugelį metų jaunų žmonių dalyvavimo nauda politiniuose Los Angeles LF bičiulių organizuojamuose svarstymuose pasitvirtino. Ne vienas jų ir dabar dalyvauja viešajame išeivių gyvenime. Ir šio simpoziumo vadovas Tadas Dabšys daug kartų kaip moksleivis ir kaip studentas tokiose svarstybose yra praeityje dalyvavęs.

Česlovas Stankevičius su Los Angeles LFB sambūrio valdyba. Iš k. — Juozas Pupius (pirm.), Česlovas Stankevičius, Algis Raulinaitis, Kazys Šakys.

Didelio susidomėjimo sukėlė,,Galimi kandidatai į Lietuvos prezidentus"temos svarstybos. Pradžioje buvo numatyta pakalbėti apie keturių galimų kandidatų — Valdo Adamkaus, Algirdo Brazausko, Vytauto Dambravos ir Vytauto Landsbergio — kvalifikacijas. Vėliau trumpesniu aptarimu buvo prisimintas ir Vytautas Jasiulaitis.

Apie V. Adamkų kalbėjo V. Plukas.

Į jo prezidentinių kvalifikacijų aktyvą įrašė: 27-rių metų sėkmingą darbą JAV Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pareigose, kur įgijo tarptautinio bendravimo patirtį. Kalbėdamas apie Adamkaus lietuvišką veiklą, paminėjo sportą, darbą JAV Lietuvių Bendruome-nėję, dalyvavimą lietuvių jaunimo planų vykdyme. Kalbėtojas ypač pabrėžė jo susirišimą su Santaros-Šviesos organizacija, kurią Lietuvos filosofas Arvydas Šliogeris laikąs „vieninteliu patraukliu žmonių bendruomenės modeliu".

Z. Viskanta, anksčiau kalbėjęs apie LDDP, vertino ir prezidento pareigas einantį Algirdą Brazauską. Į jo nuopelnus priskyrė: pozityvų vaidmenį kovoje dėl nepriklausomybės ir demokratijos, santykių gerinimą su opozicinėmis partijomis, jo populiarumą tautoje ir gerą orientaciją politikoje. Priekaištavo dėl pajamų deklaracijos įstatymo vetavimo, dėl A. Paulausko iš vyr. prokuroro pareigų atleidimo, nepaskyrimo užsienio lietuvio į aukštesnį postą vyriausybėje. Kalbėtojo nuomone, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, Brazauskas laimėtų prieš kitus kandidatus.

E. Arbas iškėlė Vilniaus mero Vytauto Jasiulaičio kvalifikacijas, kaip galimo kandidato į prezidentus: aukštas išsilavinimas — turi daktaro laipsnį ir yra dėstės universitete, sumanus administratorius, nusipelnęs gerą vardą vilniečių tarpe, didelis Lietuvos patriotas ir asmeniniame gyvenime demokratas. Jo tėvas — Vyčio kryžiaus kavalierius, politinis kalinys.

Vytautą Landsbergį charakterizavo Ig. Medžiukas: bekompromisinis patriotas, intelektualas, idealistas, didelės energijos, nepabūgęs sovietų tankų ir ekonominės blokados. „V. Landsbergis — lietuviškasis Gandhi, sunkiais keliais išvedęs tautą į nepriklausomybę, kritiškiausiomis valandomis su kitais prisiekęs ginti Parlamentą iki mirties". Žymus amerikiečių žurnalistas Pat Buchanan įrikiuojąs Landsbergį į didžiųjų valstybininkų ir kovotojų dėl tautos laisvės eiles — šalia Vengrijos Imre Nagy, Čekijos Vaclav Havel, Lenkijos Lech Walęsa.

Tarp galimų politinių klaidų Medžiukas Landsbergiui priskiria politinių priešų ieškojimą, KGB agentų aiškinimą ir per mažą kreipimą dėmesio į turtinius nusikaltimus.

Apie Vytautą Dambravą kalbėjo J. Kojelis: „Užsienio lietuvis, kandidatuojąs į Lietuvos prezidentus turėtų turėti tokias kvalifikacijas: per visą okupacijos laikotarpį darbais paliudytą ištikimybę laisvei ir valstybinei nepriklausomybei, inteligenciją, vakarietiško diplomatinio darbo patirtį ir dabartinės padėties Lietuvoje pažinimą, valstybininko viziją, iniciatyvą, energiją ir aukos dvasią. Visas tas kvalifikacijas aš randu viename užsienio lietuvyje — dr. Vytauto Dambravos asmenyje".

Pasibaigus pokalbiui apie galimus kandidatus į prezidentus, dalyviai pabalsavo. Iš 74 grąžintų balsavimo lapelių, už Adamkų pasisakė 26, Landsbergį — 16, Dambravą — 15, Jasiulaitį — 4, Brazauską — 2. Kai kas įrašė dar kitas pavardes.

Pokalbiams vadovavo: apie Lietuvių Bendruomenę A. Raulinaitis, apie politines partijas — adv. Ž. Brinkienė, jaunimą — T. Dabšys, kandidatus į prezidentus — V. Vidugiris, o pokalbiui po Č. Stankevičiaus paskaitos — J. Pupius.

1995 VASAROS STUDIJŲ SAVAITĖS

•    Lietuvoje 4-tosios Į laisvę fondo studijų dienos vyks 1995 liepos 5-9 d. Atidarymas Kaune. Rengia Į laisvę fondo Lietuvos filialas. Platesnės informacijos bus skelbiamos spaudoje.

•    Vokietijoje 42-ji Europos lietuviškųjų studijų savaitė vyks 1995 liepos 31

— rugpjūčio 6 d. Vasario 16 gimnazijoje, Romuvoje, Lampertheim. Organizuoja Alina Grinienė ir Robertas Šneideris. Registruotis pas Aliną Grinienę, Diamantstr. 7, 80995 Muenchen (Tel. 089-1504471). Registracijos mokestis —100 DM.

•    JAV ir Kanados 39-toji lietuviškųjų studijų savaitė vyks 1995 rugpjūčio 20-27 d. Dainavoje, Michigano valst. Registruotis pas Viktorą Naudžių, 5733 N. Sheridan Rd., Chicago, IL 60660 (tel. 312-275-4222), arba pas Marytę Petrulienę, 30115 Brookview, Livonia, MI 48152 (Tel. 313-525-0294).