SKAITYTOJŲ ŽODIS
Į laisvę leisti ir toliau
Labai malonu pranešti, kad rytiniame JAV pakraštyje Į laisvę žurnalu pasitenkinimas bičiulių tarpe labai aukštas, ir mes didžiuojamės žurnalo pasisekimu. Į laisvę ir toliau bus labai reikalingas, nes tikroji, pilietinė ir kultūrinė laisvė Lietuvoje dar nėra įgyvendinta: didelę dalį lietuvių tautos reikės perauklėti, kad ji tiktų normaliam, demokratiniam gyvenimui. Šiame darbe Jūsų redaguojamas žurnalas gali padaryti didžiulį skirtumą. Gaila tik, kad permažai egzempliorių sugebėjome į Lietuvą pasiųsti; reiktų daug daugiau.
Todėl mano pasiūlymas būtų sekantis: redaguoti ir leisti Į laisvę taip, kaip iki šiolei, bet, žurnalą nufotografavus ir čia atspausdinus, fotografijas siųsti į Lietuvą ir tenai vėl atspausti kelis tūkstančius egzempliorių. Juk turime Į laisvę fondo filialą — tegu būna ir jiems konkretus uždavinys. Jeigu taip galėtume susiorganizuoti, išvengtume tos klaidos, kurią padarė Aidai: persikėlė į Lietuvą ir ten dings. Labai būtų nuostolinga ir Lietuvai ir išeivijai, jeigu ir Į laisvę nusiangažuotų šiuo kritišku Lietuvos atstatymo metu.
Antanas Sabalis Woodhaven, NY
Jis čia mums naudingas
Gavus naują Į laisvę (112) numerį, atėjo ūpas pasidalinti mintimis. Skubu su prašymu neiškelti Į laisvę į Lietuvą: žurnalas ir čia mums naudingas ir labai reikalingas atsispirti jūsų suminėtiems nuosmukiams. Juk daug tiesos pasakyta ir Jadvygos Savickienės žodžiuose.
Nesutinku su vieno vedamojo mintimi, kad nereiktų per daug baimintis dėl rusų kariuomenės Lietuvoje. Reikia atsiminti, kad Vokietija buvo tik Sovietų satelitas, o Lietuva įjungta į Sąjungą. Visuose gautuose laiškuose iš Lietuvos pirmoje vietoje iškeliamas rūpestis dėl svetimos kariuomenės buvimo. Kai kurie rusai elgiasi lyg Lietuva ir dabar dar Sąjungoje būtų.
Perkėlimas mūsų fondų į Lietuvą teoriškai turėtų įvykti jau dabar. Bet praktiškai tai padaryti — gal dar dabar nenaudinga: jie gali išgaruoti kaip dūmas nieko gero nepadarę.
Renata Alinskienė, Ridgewood, NY
Reikėtų perkelti
Pilnai sutinku su nuomone, kad žurnalą Į laisvę reikėtų perkelti į Lietuvą. Žinoma, jie ten surastų ir kitą pavadinimą. Nors ir gaila būtų čia nebetekti šio žurnalo, bet Lietuvoje daug didesnis skaitytojų skaičius suteiktų žymiai geresnę dirvą propaguoti pilnutinės demokratijos mintis.
Lietuvai dabar reikalinga didesnė materialinė ir moralinė parama. Tokiai paramai teikti mes turime pakankamai organizacijų. Tad nemanau, kad ir frontininkai tam reikalui turėtų turėti savo atskirą organizaciją.
Edmundas Binkis, Plymouth Mtg., PA
Dėl Rytprūsių likimo
Po Jaltos ir Potsdamo konferencijų dalis Rytprūsių atiteko Sovietų Sąjungai. Ten likę vokiečiai buvo išvaryti, išžudyti. Rytprūsiai (Kaliningrado sritis) buvo apgyvendinta kolonistais rusais, ukrainiečiais, baltarusiais. Dabar ten dar gyvena ir apie 20,000 lietuvių tremtinių, politinių kalinių, kuriems sovietinė valdžia po represavimo neleido sugrįžti į Lietuvą.
Neaišku, koks pagal dabartinę sutartį su Rusija yra Rytprūsių statusas. Tačiau aišku, kad Lietuvai yra labai neparanku būti apglėbtai slavų! Rusijos susisiekimas su Karaliaučium eina per Lietuvą, vyksta kariuomenės judėjimas. Lietuva negali viską kontroliuoti. Tai nesaugu, nestabilu.
Mums būtų patogiau, kad ši sritis atitektų Lietuvai. Tai mūsų brolių prūsų palikimas. Izraelis atsikovoja žemes, kur žydai gyveno prieš 2000 metų, o Rytprūsiuose dar taip neseniai, vos prieš 100 metų, gyveno mūsų broliai.
Blogiausiu atveju mums būtų geriau, jei Rytprūsiuose apsigyventų iš visos TSRS ištremtieji vokiečiai. Rusijoje prie Volgos, Kryme ir Kijeve gyveno daug vokiečių, kurie Antrojo pasaulinio karo metu buvo ištremti į Vidurinę Aziją. Jiems dabar leidžiama grįžti. Jiems ir Rytprūsiuose būtų geriau, nes būtų artimesnis ryšys su Vokietija.
Kad Rytprūsiai atitektų Lenkijai, — mums dar labiau nepriimtina, prisiminus lenkų skriaudas Lietuvai. Juk ir 1991 metų pučo metu Lietuvos lenkai daugumoje palaikė komunistus pučistus, blokavo Lietuvos įstatymus, reikalavo TSRS konstitucijos ir Gorbačiovo prezidentinio valdymo. Aukščiausioje Taryboje, savivaldybėse lenkai daugumoje kovoja prieš Lietuvos valdžią ir šmeižtais bando ją diskredituoti.
Amerikos lietuviai labai daug prisidėjo kovodami, kad nebūtų pripažintas Lietuvos inkorporavimas į TSRS. Tad ir dabar kilkite visi į kovą už mūsų brolių žemę — Rytprūsius!
V. J. Kluonius,
Kaunas
,,Nesulietuvėkite!"
Esu dėkingas už jūsų gerą, intelektualų žurnalą Į laisvę... Nežinau, kokiu būdu ir sąlygomis žurnalas sugrįš Lietuvon, tik be galo būtų liūdna, jei jis „sulietuvėtų", pasidarytų nebe toks. Tiesa, viskas priklauso nuo autorių galvų kietumo...
Stasys Kašauskas,
Vilnius
