NEPAKANTA IR MEILĖ, IGNORANCIJA IR BAIMĖ
Totalinė skirtingos nuomonės nepakanta
Atsiliepdamas į prof. A. Maceinos straipsnį “Nuo ko mes bėgome”, rašytojas Jurgis Gliaudą 1971.VIII.18 “Dirvoje” pareiškė nuomonę, kad “mes apleidome Lietuvą dėl okupacinio režimo teroro baimės. Gi režimo komponentai buvo režimo rėmėjai . . .Jų tarpe buvo nemaža lietuvių tautos narių, kurie savo teroro praktika nesiskyrė nuo importo”. Šias J. Gliaudos pastabas persispausdino 'Į Laisvę” nr. 53(90).
“Akiračiai”(nr. 1-35), redakcijos vardu komentuodami tas pastabas, rašo:
“Šiame pastarajameĮ Laisvę numeryje skelbiama dar vieno “specialisto” tuo klausimu nuomonė, kad žiauriausi ir Lietuvai pragaištingiausi komunistai yra ne rusai, o lietuviai”. Ir savo komentarui “Akiračiai” davė įsidėmėtiną antraštę: “Pasiilgo carinės okupacijos”.
Lietuviai, apsikrėtę rusiškom idėjom
Mykolas Krupavičius nesenai pasirodžiusioje “Prisiminimų” knygoje, kalbėdamas apie bolševikų revoliucijos metą Voroneže, rašo:
“Aušrininkai tarpusavy skyrėsi tuo, kad vieni jų leido be kovos naujoms rusiškoms idėjoms apsėsti širdis ir protus, norėdami jas įgyvendinti Lietuvoje, o kiti ir apie Lietuvą nustojo galvoję. Jiems matuška Rossija atstojo močiutę Lietuvą . . . Nėra nė vieno bolševikų daryto žygio prieš lietuvių visuomenę, kur nebūtų dalyvavę ir aušrininkai. Taip, pvz., kratą pas prof. J. Jablonskį darė aušrininkai. Mano bute darė kratą ir pasisavino daug raštų ir knygų taip pat aušrininkai. Aušrininkai suiminėjo bolševikams pavojingus žmones, jų tarpe ir Lietuvių Tautos tarybos narius. Aušrininkai mane teisė mirtimi. Aušrininkai kliudė ir išvaikė nepageidaujamų krypčių susirinkimus. Žodžiu, nebuvo nė vieno bolševikų žygio lietuvių persekiojimo metu, kuris būtų apsėjęs be aušrininkų pagalbos.”(274-5 pusl.).
Totalinė meilė. ..
“Visiškai nesvarbu, koks bus VLIKas ir ALTa, kaip jie bus veiklūs ar neveiklūs, skirtumas bus mažas ar net jokio, kol nepasikeis JAV užsienio politika. Jokie bendruomenininkai ar frontininkai, jokios kongresinės rezoliucijos čia stebuklų nepadarys . . . Ryškiausia tokia komunistų užmesta meškerė mums suskaldyti ir sulikviduoti dėl Lietuvos laisvės kovojančias organizacijas yra tariamų reformų siūlymas VLIKui ir ALTai perorganizuoti. . . Tai labai gudrus komunistinis triukas . . . Daug ką jiems pasisekė ant tos meškerės pagauti, tik ne tautininkus”.
Išvyškintu šriftu tokią totalinę Jono Balio meilę veiksniams skelbia redaktorius dr. Jonas Balys “Naujojoje Viltyje” (nr. 3).
Pagavo ir tautininkus, sako “Sėja”
Valstiečių liaudininkų “Sėja” (1972 m. nr. 1-2) įrodinėja, kad komunistai ant savo meškerės pagavo ir tautininkus:
“. . . vienas jų (“Vliko griovėjų” — S.J.) veikėjų, netgi įsitaisęs VLIKo vicepirmininko poste, važinėja po Ameriką ir Vasario 16 minėjimuose aiškina lietuviams, kad VLIKo, koks jis dabar yra, visai nereik — girdi, mūsų vaikai jo nenori. . . Jam, matyt, parūpo iš VLIKo, kaip tautos atstovybės, padaryti kokį mūsų vaikams žaisliuką” . . . LFB ir LTS vadų ir vadukų antivlikinė akcija, siekianti VLIKą, kaip tautos atstovybę, sugriauti, tęsiama toliau . . . Bet ar žino mūsų antivlikinių grupių veikėjai, visu įnirtimu, visomis gudrybėmis niekindami VLIKą, mūsų tautos atstovybę, ką jie daro ir kieno labui, kieno interesui, naudai jie veikia”.
“Sėjos” bendradarbis P. Stravinskas čia į “ant komunistų meškerės pagautas” “antivlikines grupes” priskiria tautininkus ir frontininkus ir nedvejotinai kalba apie tautininkų atstovą Vlike ir buv. Vliko vicepirmininką dr. B. Nemicką.
Ir taip ekstremistiniai sparnai susitinka ir arti sustoję vienas antrą paremia.
O skaityti reiktų mokėti
“Į Laisvę” nr-je 53(90) redakcija, atsiliepdama į skaitytojo laišką, kuriuo buvo atkreiptas dėmesys j vieną “Laisvosios Lietuvos” vedamąjį, pridėjo tokią pastabą:
“Laisvosios Lietuvos” vedamojo autorius iškreipė prof. A. Maceinos pagrindinę mintį ir, matyt, bijo, kad reiklesnieji skaitytojai neperskaitytų Maceinos straipsnio ir nesurastų falsifikato”.
“Laisvoji Lietuva” šią pastabą cituoja 1972 m. nr. 4, tačiau vietoj žodžio “reiklesnieji” rašo “veiklesnieji” ir prie jo deda šauktuką ir rašančiojo inicialą. Taigi, ne korektūros klaida. Pagilinusi prof. A. Maceinos pagrindinės minties falsifikavimą, “Laisvoji Lietuva” savo rašinį baigia tokiu pamoksliuku:
“Būtų geriau, jei “Į Laisvę" redaktoriai nesišvaistytų bereikalingais žodžiais ir .. . kaip to laiškelio autorius — nebūtų . . . farizėjais . .
Įdomu, kuriuo žodžiu nesišvaistyti: “veiklesnieji” ar “reiklesnieji”?
“Kas čia dabar darosi?”
Tokia antrašte Jono A. Šarkaus, Ph. D., straipsnį paskelbė “Naujienos” 1972. VI. 17. Čia jis cituoja dalį kun. J. Vaišnio, S.J., straipsnio, paskelbto “Lietuvis Žurnalistas” leidinyje nr. 1(7), kur pasisakoma prieš žurnalistus, kurie “nesugeba kritiškai ir objektyviai vertinti reiškinių, o rašo tik tuščias panegirikas”.
Dr. J.A. Šarkus šį Lietuvių Žurnalistų Sąjungos pirmininko teigimą pailiustruoja tokiu pavyzdžiu:
“Geru pavyzdžiu yra gerai išgarsintas Los Angeles frontininkų studijų savaitgalis, kuriame prof. Vardys nupaišė dabartinio ok. Lietuvos lietuvio bruožus, padarydamas juos panašius į menamo sovietinio žmogaus tipų, o dr. Kazickas siūlė skelbti referendumą dėl bendradarbiavimo (su sovietais) klausimų”.
Lietuvių spauda, aprašydama politinių studijų Los Angelese savaitgalį, ir dalyvavusieji jame teigė, kad dr. J. Kazickas tada siūlęs bendradarbiavimo klausimu skelbti ne referendumą, o moratoriumą.
Tad kas čia dabar darosi?
Greičiausia gerb. Daktaras nebespėjo perskaityti kun. J. Vaišnio straipsnio antrosios dalies. O ten tarp kitko sakoma:
“Spauda turi būti priemonė skleisti tiesai, o ne melui. To visuomenė ir laukia iš kiekvieno žurnalisto”.
Ar tai palankumas Lietuvos reikalui?
“Draugas” 1972.VI.19 pirmoje
kronikos žinutėje rašė:
“Amerikos Lietuvių tarybaitelefonu iš Washingtono Scott Cohen, senatoriaus Percy asistentas, pranešė, kad JAV senatas 58-2 balsais patvirtino lėšas Radio Free Europe ir Radio Free Liberty veiklai. Senatorius Percy senate vedė kovą, kad šios lėšos būtų patvirtintos. Amerikos lietuvių taryba ragina visus lietuvius rašyti laiškus senatoriui Percy, dėkojant už jo palankumą lietuvių ir Lietuvos reikalais”.
Ar iš tikro pirmaeilis reikalas lietuviams dėkoti už patvirtinimą lėšų radijų programoms, kurios lietuviškai žinių visai netransliuoja? Be to„ tokio radijo, kaip “Radio Free Liberty”, iš viso nėra.
Paniką sukėlė “Viltis”
Jei kokioje nors Lietuvių Bendruomenės institucijoje ar valdyboje dalyvauja bent vienas frontininkas, kai kurie laikraščiai ima išgąstingai šaukti: “Frontininkai dominuoja!”, “Frontininkai sudaro daugumą!”,.. “Frontininkai pasigrobė valdžią!” Kas tą kinkų drebėjimą iššaukė?
Pasirodo, kad komunistinė “Vilnis”, kuri 1972.1.29 rašė:
“Kaip mes bekalbėtumėm, Frontininkai kaip intelektualiniu, taip ir gudrumo atžvilgiu yra pranašiausia srovė nacionalistų stovykloje. Įsėdę į Bendruomenės balnų, mažesnius “laisvinimo” veiksnius taip gražiai vynioja į savo vystyklus, kad nesigirdi nė gū-gū”.
Sb. Jokubauskas
Spauda turi būti priemonė skleisti tiesai
