WINSTON CHURCHILLIS IR LIETUVA
Sausio 24 mirė, 90 metų sulaukęs, II-jo pasaulinio karo metais buvęs Did. Britanijos ministras pirmininkas Winston Leonard Spencer Churchillis. Amerikiečių spauda jį laiko pačiu įžymiuoju dvidešimtojo šimtmečio politiku pasaulyje. Vietoj nekrologo mes priminsime “Į Laisvę” skaitytojams Churchillio, kaip D. Britanijos premjero, nusistatymą dėl Sovietų Sąjungos agresijos prieš Baltijos valstybes. Savo atsiminimų trečiame tome “The Grand Alliance” 694-96 p. p. Churchillis rašo:
— Aš buvau didžiai surūpintas Edeno (užsienių reikalų ministro) pranešimų, kuriuos jis parsivežė iš Maskvos, dėl sovietų teritorinių siekimų, ypačiai Baltijos valstybėse, šios valstybės buvo Petro Didžiojo užkariautos ir per du šimtu metų buvo carų valdžioje. (Lietuva — tik 120 metų. Red.). Po revoliucijos Rusijoje jos buvo Europos avangardas prieš bolševizmą. Jos buvo, kaip dabar sakoma, “socialinės demokratijos”, bet labai judrios ir netašytos. Prieš prasidedant karui, 1939 Hitleris jas kaip užstatą iškišo savo sandėryje su sovietais. Vyko žiaurus rusiškas ir komunistinis valymas. Vienu ar kitu būdu buvo likviduotos visos valdančios asmenybės bei valstybiniai pagrindai. Nuo tada šių narsių tautų gyvenimas tapo pogrindinis. Netrukus, kaip regėjome, čia užgriuvo Hitleris su naciniais kontravalymais. Pagaliau, bendros pergalės rezultate sovietai čia vėl turi kontrolę. Tuo būdu likimo šukos Estiją, Latviją ir Lietuvą šukavo nuo vieno šono į kitą ir vėl atgal. Tačiau niekad nekilo jokios abejonės, kieno pusėje teisė. Baltijos valstybės turi būti suvereninės, tautos nepriklausomos.
Ir toliau cituoja savo 1942 sausio 8 raštą Edenui.
Ministras pirmininkas — užsienių reikalų ministrui
Mes, išskyrus de facto, niekada nepripažinome Rusijos 1941 sienų. Jos buvo įgytos agresijos veiksmais ir begėdišku konspiravimu su Hitleriu. Perleidimas Baltijos tautinių valstybių prieš jų valią Sovietų Rusijai prieštarautų visiems tiems principams, dėl kurių mes šį karą kariaujame, ir suterštų mūsų reikalą. Tas pat tinka ir Besarabijai bei šiaurinei Bukovinai ir kiek mažesniu laipsniu Suomijai, kuri, mano duomenimis, nenumatoma visiškai pavergti ir absorbuoti (į Sovietų Sąjungą).
2. Strateginiais sumetimais Rusija gali kelti klausimą dėl Leningrado priėjimų, kuriuos Suomija panaudojo prieš Rusiją. Baltijos jū-roję yra salų, kurios Rusijos saugumui gali būti esminės. Strateginio saugumo gali būti šaukiamasi ir dėl kai kurių Bukovinos ir Besarabijos pasienio punktų. Tokiais atvejais gyventojams, jei jie to pageidautų, turi būti pasiūlytas išsikėlimas ir atlyginimas. Visais kitais atvejais teritoriniai perleidimai turės būti sutvarkyti karui praėjus, pravedant laisvą ir tinkamą plebiscitą, labai skirtingą nuo to, kas (rusų) įtaigojama. Visokiu atveju iki taikos konferencijos sienų nustatymo klausimo negali būt. Aš žinau, lygiai taip tvirtai kaip aš šios pažiūros laikosi ir prezidentas Rooseveltas, kuris man pakartotinai yra reiškęs savo pasitenkinimą dėl mūsų užimtos tvirtos linijos Maskvoje. Aš negaliu Britanijos ministrų kabinetui advokatauti, kad jis iš šio kurso iškryptų.
3. Aš suprantu, kad išlaikymas Atlanto Chartos principų, kuriuos ir Stalinas prisiėmė, angažuoja mūsų garbę. Nuo to taip pat pareina ir mūsų sąjunga su Jungtinėmis Valstybėmis ...
5. O dėl mūsų atsisakymo šioje karo stadijoje prejudikuoti taikos derybas arba mūsų išsiskyrimo su Atlanto Chartos principais galimo poveikio Rusijai — tai reikia turėt galvoj tai, kad Rusija įstojo į karą tik, kai buvo Vokietijos užpulta, ogi anksčiau mūsų likimui rodė visišką savo abejingumą. Iš tikrųjų mūsų baisiausio pavojaus metu Rusija mūsų naštoms pridėjo. Sovietų armijos kovoja labai narsiai ir rodo begalinį nenumatytą atsparumą, gindamos savo gimtąją žemę. Bet tai savigynos kova. Mumis jos niekada nesirūpino. Mes, atvirkščiai, padedame joms iki kraštutinių savo galimybių dėl to, kad džiaugiamės jų savojo krašto gynyba, ir dėl to, kad jos yra išrikiuotos prieš Hitlerį.
6. Niekas negali pramatyti, kaip atrodys jėgų santykis ir kur stovės laimėtojų armijos karo pabaigoje. Atrodo betgi patikima, kad Jungtinės Valstybės ir Britų Imperija nebus galutinai išsieikvojusios ir sudarys galingiausią karinį ir ūkinį bloką, kokį kada pasaulis yra regėjęs, ir kad Sovietų Sąjunga savo atstatymui mūsų pagalbos bus reikalinga daug labiau, negu mes josios.
7. Jūs pažadėjote, kad mes šias Rusijos pretenzijas žiūrėsime benddrai su Jungtinėmis Valstybėmis ir Dominijomis. To pažado mes laikysimės. Tačiau neturi būti jokio neaiškumo dėl mano vadovaujamos Britų Vyriausybės nusistatymo, būtent: vyriausybė laikosi Atlanto Chartos išreikštų laisvės ir demokratijos principų ir šie principai turi būti ypatingai paveikūs kiekvienu atveju, kai iškeliamas teritorijos perleidimo klausimas. Aš todėl galvoju, kad mūsų atsakymas turi būti _ visi teritoriniai sienų klausimai paliekami taikos konferencijai spręsti.
