Pavergtieji kraštai, Europa ir mes
Pavergtosios Europos Seimo sesija Strasbourge buvo gausiai aprašyta, nurodant, kiek buvo padaryta opinijai laimėti. Tas pastangas vertinant, kyla betgi noras matyti tikrąją Europos opiniją pavergtųjų atžvilgiu. Kreipėmės tuo reikalu į V. Sidzikauską, lietuvių delegacijos pirmininką, paaiškinimų:
Kl. Strasbourgo sesijoje lenkų atstovas apgailestavo, kad tokis gražus susirinkimas negalėjo susirasti vietos pačiame Strasbourgo mieste. Ar tikrai Strasbourgo miestas nerado galimumo duoti jokios salės pačiame mieste? Ar buvo ženklų, kad Prancūzijos administracija nepageidauja sesijos platesnės reklamos? Ar šiuo kartu kaip ir pereitu Prancūzijos vyriausybė pageidavo, kad atstovų skaičius būtų sumažintas, palyginti su New Yorku?
A. Kad Pavergtųjų Europos Tautų Seimo pilnaties posėdžiai Europoje šį kartą vyko ne pačiame Srasbourge, o Pourtaleso pilyje arti Strasbourgo, nebuvo kaltas nei Strasbourgo miestas, nei Prancūzų administracija. Mat, PET sesijos Strasbourge derinamos su Europos Tarybos patariamojo parlamento sesijomis. Tad esame suvaržyti laiko požiūriu. Dėl nesantaikos Čekoslovakų delegacijoj, ilgai nebuvome tikri, ar iš viso PET sesija Strasbourge šiais metais galės įvykti. Kai reikalai susitvarkė, mes stengėmės gauti tą pačią salę, kurioje posėdžiavome pernai, bet, deja, ji jau buvo išnuomota kitiems. Kitų tokiam reikalui tinkamų salių Strasbourge nėra, išskyrus universiteto didžiąją salę, kurios universiteto vadovybė neleidžia naudoti politiniams susirinkimams. Negalėčiau taip pat pasakyti, kad Prancūzijos administracija nepageidautų platesnės PET sesijos reklamos, — greičiau priešingai. Jokių dėl delegacijų narių skaičiaus apribojimo Prancūzijos vyriausybė šį kartą nedarė. Todėl šiais metais delegacijos buvo gausesnės, būtent, po 6 vietoje 4, kaip kad buvo pereitais metais. Delegacijų narių skaičių apsprendžia mūsų turimos tam tikslui lėšos.
K. “Z. Zeitung” įsidėjo jūsų foto ir trumpą jūsų nusiskundimą, kad Europa per maža dėmesio rodo pavergtiesiems kraštams. Ar tokia pastaba liečia vyriausybes ar visuomenes? Ar dėmesys pavergtiesiems silpsta ar stiprėja pagal jūsų pastebėjimą?
A. Tiesa, lankydamasis Europoje pastebėjau, kad Europos vyriausybės, visuomenė ir spauda rodo permaža dėmesio pavergtiesiems kraštams, ypač jų išlaisvinimui. Tačiau pastaruoju laiku padėtis ir tuo požiūriu gerėja.
K. Rodos, kad sesijoje dalyvavo ar kaip nariai ar kaip stebėtojai kai kurie iš pabaltiečių diplomatų. Kokios priežastys vertė susilaikyti nuo dalyvavimo Lietuvos diplomatų tą ar kitą atstovą?
A. Tiesa, Estijos ir Latvijos delegacijos PE Tautose dalyvauja ir keli tų valstybių diplomatiniai atstovai. Tačiau savose delegacijose jie dalyvauja ir reiškiasi ne kaip savų valstybių diplomatinių tarnybų atstovai, o kaip asmenys, parinkti estų ir latvių egzilinių politinių organų. Tokiam jų dalyvavimui nesipriešina kiti tų kraštų diplomatai. Ir mūsų delegacija kvietė Lietuvos diplomatinius atstovus vienu ar kitu titulu dalyvauti jos sudėtyje, tačiau po ilgesnio susirašinėjimo buvo gautas atsakymas, kad Lietuvos diplomatai kolkas laiko jų dalyvavimą delegacijoje nesant pribrendus.
K. Ar tiesa, kad kai kuriems mūsų delegacijos nariams sesijoms pirmininkaujantis nutraukė kalbas?. Ar delegacija nebuvo iš anksto “susirežisavusi”, ką kuris ir kiek laiko kalbės? Jei šiuo kartu buvo įtraukta jaunesniųjų jėgų Lietuvai atstovauti, kiek buvote jomis patenkintas?
A. Suprantu, Tamsta turi galvoje incidentėlį su mūsų de:egacijos nariu dr. P. Karveliu. Buvo nusistatyta, kad delegacijų nariai kalbės neilgiau kaip po 15 minučių. Dr. P. Karvelio kalba buvo kiek ilgesnė. Pakalbėjus jam apie 20 minučių, posėdžiui pirmininkavęs min. S. Osuski jį pertraukė ir paklausė, ar jis nesutiktų savo kalbą sutrumpinti ir perskaityti išvadas, suprantant, kad visa kalba ištisai tilps PET leidinyje. Dr. Karvelis su tuo sutiko. Jaunesnių jėgų įjungimas į mūsų delegaciją, turiu galvoje dr. Zigmą Brinkį, visiems padarė labai gero įspūdžio. Juo ir jo pasireiškimu Strasbourge aš buvau visiškai patenkintas.
IŠ PARTIZANŲ DAINŲ
Atėjo vakaras į girią,
Atėjo ilgesys pas mus.
Berželių šakos prasiskyrė,
Ir pučia vėjas nuo namų.
Miškų tankmėj sumigo žvėrys,
Sumigo paukščiai ant šakų —
Tik mūsų akys liepsnom žėri,
Širdis tik Ilgisi namų.
