TIKĖDAMI DIEVĄ — REIŠKIATE NEPASITIKĖJIMĄ SOVIETŲ SĄJUNGA
Malda laikoma augščiausiu nepasitenkinimo pareiškimu bolševikinei santvarkai. “Jūs, tikėdami Dievą ir lankydami bažnyčią, viešai reiškiate nepasitikėjimą visai Sovietų Sąjungos valdžiai, visai komunistų partijai, tuo pačiu jūs esate verti sunaikinti kaip kontrarevoliucininkai”, — grasino politrukas tikintiesiems 1952 m. gegužinių pamaldų metu Marijampolės bažnyčioje.
Ypatingai sustiprinta akcija prieš religiją okupuotoje Lietuvoje nuo 1951 m. Bažnyčiai apkaltinti buvo paskelbtas centro spaudoje ir per daugelį vietinių laikraščių pakartotas be kita ko šioks falsifikatas:
— Romos popiežius Pijus XII 1941 m. rugpjūčio mėn. 10 d. laiške arkivyskupui metropolitui J. Skvireckui rašė:... “visų dvasininkų šventas reikalas visomis jėgomis padėti vokiečių karinei valdžiai. Nelaikas diskutuoti apie tai, kaip bus sutvarkytas jūsų tautinis ar kultūrinis gyvenimas. Apie tai galima bus pasikalbėti, kai bus baigtas karas. Dabar kiekvienas dvasiškis turi pagalvoti apie tai, kuo jis gali padėti didžiajam Vokietijos reikalui. Romos katalikų bažnyčia nori matyti iš jūsų ir visų jūsų tautos kunigų nuolatinę paramą vokiečių armijai, kad su Dievo padėjimu jos narsūs žygiai pasiektų laimėjimą . . . Dievas nori, kad jūsų tauta kartu su vokiečių tauta kariautų .. kad visi jūsų tautos darbingi žmonės kaltų ginklus ir gamintų duoną vokiečių armijai. Leiskite savo sūnus į vokiečių armiją! Visus darbingus žmones — į fabrikus, į darbą bendram reikalui. Jūsų darbo Vokietija neužmirš, dangiškasis Tėvas gausiai atlygins”.
Šis ir panašūs bolševikinės valdžios falsifikatai atitinka ir kitus okupanto veiksmus religijos ir bažnyčios atžvilgiu. Bažnyčią lankyti ir bendrauti su kunigu valdžios pareigūnams yra draudžiama. Pvz. žymus sportininkas X kartą pasikvietė kleboną vakarienės. To užteko. Jau kitą dieną jis buvo paleistas iš tarnybos. Tikybą dėstyti mokyklinio amžiaus vaikams ir už mokyklos sienų yra draudžiama. Už tikybos dėstymą kunigai kaltinami kaip už organizavimą slaptų organizacijų. Esą tikybos pamokų metu organizuojami slapti “12 apaštalų” vardu būreliai, kurių nariai pamokų metu eina sargybas ir remia partizanus. Už slaptą tikybos mokymą baudžiami ne tik kunigai, bet ir pamokas lankančių vaikų tėvai.
Dėl nuolatinių areštų ir deportacijų kunigų skaičius okupuotoje Lietuvoje labai sumažėjęs. Esantieji kunigai turi aptarnauti tikinčiuosius 40-50 klm. spinduliu, taigi po kelias senąsias parapijas.
Pastoracijos darbui labiau suvaržyti okupacinė sovietų administracija yra nustačiusi, kad naujai atvykęs kunigas turi gauti vietos vykdomojo komiteto leidimą apsigyventi. Kunigą areštavus ar deportavus arba jam mirus ir dėl to bažnyčią valdžios pareigūnams uždarius, dažnai žmonės turi laukti pusmečius, kol vietos vykdomasis komitetas sutiks išduoti leidimą apsigyventi naujai skiriamam kunigui. Kaikuriose parapijose dėl to per pastaruosius dvejus metus tegalėjo būti laikomos pamaldos tik trumpą laiką. Pvz. Kelmėje (jau trys klebonai deportuoti) per praėjusius dvejus metus pamaldos buvo laikomos tik apie 6 mėnesius.
Bažnytinė santuoka ir laidotuvės apdėtos augštu "pramogų mokesčiu”. Kas bažnyčioje tuokiasi, turi sumokėti 600 rublių “pramogų mokesčio”. (Civilinės jungtuvės kaštuoja tik 6 rublius). Kas su bažnytinėmis apeigomis laidoja, turi sumokėti valdžiai 500 rupblių “pramogų mokesčio”. Maža to. Jeigu su bažnytinėmis apeigomis laidojamas kovoje su partizanais kritęs milicininkas ar šiaip koks sovietinis pareigūnas, tai dėl tokio laidojimo jo šeima praranda teisę į tokiu atveju paprastai skiriamą 5000 rublių kartinę pašalpą. Okupacinės valdžios pareigūnams ir šiaip partininkams “patariama”, kad laidotuvėse vietoj kunigo pakviestų dalyvauti vykdomojo komiteto metrikacijos skyriaus atstovą ir kad vietoj kryžiaus būtų nešama speciali laidotuvių bolševikinė vėliava, kurios koto viršūnėje yra pritvirtintas Lenino arba Stalino paveikslas. Šios rūšies laidotuvėms valdžia paprastai išmoka 500 rublių “pažangumo premijos”. Jokio mokesčio už tokias laidotuves mokėti nereikia.
Kunigų seminarijos ir vienuolynai uždaryti. Kauno kunigų seminarijos buv. patalpos paverstos sovietinių lakūnų kareivinėmis. Pažaislyje, prie Kauno, žinomojo Paco statydintame gražiausiame Lietuvos vienuolyne įkurdinta bepročių ligoninė. Plungės "Liurdas” sudaužytas. Trijų Kryžių kalno kryžiai Vilniuje nugriauti. Pats kalnas pavadintas komjaunimo kalnu. Senovės lietuvių šventovės stovėjęs aukuras išverstas. Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Šakių kapinės paverstos ganyklomis. Iš evangelikų kapinių Panevėžyje padarytas sporto stadionas. Buvę dažni Lietuvos pakelėse kryžiai išniekinti ir išvartyti.
Nežiūrint okupacinės bolševikų valdžios trukdymų ir persekiojimų, veikiančios bažnyčios sekmadieniais esti pilnos tikinčiųjų.
ELI
