MOTERS PASKIRTIS
[Vysk. Liudvikas Povilonis]
(Mintys iš pamokslo)
Stabtelkime prie to, kas yra moteris Dievo planuose. Dievo paskirtis moteriai toli pranoksta visa tai, kas jai priskiriama kaip žmonai ir moteriai, kaip visuomenės veikėjai versle, ūkyje ir net moksle.
Pagelbėti - moters vaidmuo, kurį jai skyrė Dievas. Ir šis jos vaidmuo -pagelbėti - moters vertės nemenkina, bet dar pakelia jos vertingumą. Dievas norėjo, kad žmonės vieni kitiems pagelbėtų, o išganymo darbe pagelbėtų net ir Dievui.
Tokios pagalbos ryškiausias pavyzdys yra Dievo Motina Marija. Marija pagelbėjo Dievo Sūnui ateiti į šį pasaulį. Ji buvo Kristaus pagalbininkė Betliejuje, kur Kristus gimė; Nazarete, kur Kristus augo; Kanoje, kur Kristus padarė pirmąjį stebuklą. Ji buvo pagalbininkė Kalvarijoje, kai Kristus mirė žiauriausia mirtimi ant kryžiaus. Ten Marija pagelbėjo Jam kančioje. Marija kaip Bažnyčios Motina padeda žmonėms eiti pas Dievą. Marija yra kelrodis į moters stiprybę, kokią Dievas yra skyręs savo planuose moteriai, kad ji būtų pagalbininkė ne tik žmogaus, bet ir Dievo išganymo darbe.
Pirmiausia moteris gali pagelbėti pažinti Dievą. Šventojo Rašto Naujajame Testamente šv. Paulius taip rašo: įvairiais laikais Dievas daugeriopu būdu kalbėjo per Sūnų. Ir šio prabilimo pradininkė yra Marija. Ji pagimdė Dievo Sūnų - davė Jam žmogišką prigimtį ir taip tarsi padėjo Jam prabilti.
Marija mokė Kristų žmogaus kalbos - ir taip moteris yra susieta su Dievo Žodžiu kaip Jo pirmoji padėjėja.
Kristus parinko vyrus, kad jie skelbtų Dievo žodį, įpareigojo vyrus -apaštalus ir jų įpėdinius - būti Evangelijos žodžio sargais. Vis dėlto širdžių parengėja priimti vyrų skelbiamą Dievo žodį paprastai esti moteris. Prie Jokūbo šulinio Kristus prisipažino samarietei esąs Mesijas, o toji paskleidė žinią kaimo gyventojams. Samarietės dėka žmonės skubėjo pas Kristų, norėdami daugiau sužinoti apie išganymą. Apaštalai skelbė prisikėlusį Kristų, bet pirmą žinią apie prisikėlimą jie sužinojo iš moterų, kurios, atėjusios aptvarkyti Kristaus kūno, kapą rado tuščią, o prie jo angelas joms kalbėjo: Skubiai duokite žinią Jo mokiniams - Jis prisikėlė iš numirusių!
Taip apaštalai toliau skelbė tikėjimo tiesą, kur jiems pagelbėjo moterys. Bažnyčios praeitis liudija, kad moterys labai daug yra prisidėjusios, skelbiant Kristų. Šalių valdovai krikštijo savo valstybių žmones, kartais ištisas tautas; kunigai pamokslavo, krikštijo, bet moterys net savo gyvybės auka papildė pastangas duoti žmonėms Dievo žodį.
Kalbant apie dieviškos gyvybės davimą tautai, būtina prisiminti vieną iš tauriausių lietuvių moterų - Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą. Pernai kovo 8 d. sukako 100 metų nuo jos gimimo. Ji mirė 1920 m., išgyvenusi 53 metus, palaidota Žemaitijoje, Židikuose, kapinių koplyčios rūsyje. Tai šventa mūsų tautos moteris.
Kuo gi Marija Pečkauskaitė buvo didinga? Ji dar jaunystėje iškėlė sau šūkį: Lengvinti žmonėms gyvenimą ir pagelbėti pažinti jiems Dievą. Kilnų charakterį daugiausia formavo jos motinos gyva krikščioniška dvasia. M. Pečkauskaitė ir pedagoginiame darbe, ir literatūroje, ir visuomeninėje veikloje skatino žmones tobulėti pagal krikščioniškojo gyvenimo idealus, kurie šakojasi į religingumą, patriotizmą ir moralinį taurumą. Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos raštų išleista šeši tomai. Ji ir savo literatūriniais kūriniais, ir asmeniniu tauraus gyvenimo pavyzdžiu pagelbėjo mūsų žmonėms pažinti Dievą. Tai sektinas pavyzdys visoms mūsų moterims. Tiesa, dabar ne kiekviena moteris gali tai padaryti viso krašto mastu, bet kiekviena gali taip apaštalauti savo namų ir darbo aplinkoje.
Antroji moters savybė - ji padeda susidaryti pažiūras. Štai Vatikano II Susirinkimo atsišaukimo į moteris trumpa ištrauka:
Dabar moterys veržiasi į visuomenę ir pasiekia iki tol neturėtą galią. Moterys, prisisėmusios Evangelijos dvasios, gali daug nuveikti, kad sulaikytų žmonijos smukimą. Rūpinkitės, moterys, mūsų ateitimi! Prilaikykite vyrus, kurie įsikarščiavę imtų griauti civilizaciją; savo sūnums ir dukterims perduokite mūsų tėvų gražų palikimą, jūs, kurios stovite po Kristaus kryžiumi kaip Marija, kurios praeityje taip dažnai įkvėpdavote vyrus kovoti iki garbingos pergalės, padėkite jiems ir dabar, kad jie ryžtųsi dideliems žygiams ir kartu kantriai siektų kad ir mažos sėkmės.
Moteris yra pirmoji augančių žmonių auklėtoja. Pirmiausia ji auklėja savo vaikus. Šventasis Raštas mums liudija apie Makabėjų motiną, kurios akyse buvo nukankinti 7 jos sūnūs. Šita motina padėjo jiems išlaikyti ištikimybę Dievui ir neišsigąsti budelių kankinimų, nė mirties. Protingu auklėjimu motina padeda vaikui susidaryti religines pažiūras, padeda ugdyti krikščioniškas dorybes, išsiugdyti aukos dvasią, ištikimybę bei klusnumą Dievui. 1950 m. buvo kanonizuota - paskelbta šventąja italė Marija Goreti. Ji nedaug žinojo apie savo tėvynę, neturėjo mokslo žinių, nemokėjo gražiai kalbėti, tik gebėjo ginti savo dorumą ir mergystės garbę. Prieš nuduriama peiliu, ji dar spėjo savo užpuolikui pasakyti: Tai nuodėmė, už kurią gresia pragaras! Už savo tvirtą dorovinį nusistatymą ji užmokėjo gyvybe. Bet iš kur jos, dar beveik vaiko (ji buvo tik 12-os metų) tokia tvirtybė? Ji prisiminė motinos įspėjimą: Marija, galvok apie Dievą! Motina jai įkvėpė, jog Dievas visada ją mato, jog Dievas yra vertesnis už viską.
Moteris yra ne tik savo vaikų auklėtoja: taip pat ji auklėja ir savo vyrą. (Pirmoji moteris Ieva paveikė savo vyrą Adomą, kad jis nusikalstų.) Dėl to Dievas nori, kad moteris prisidėtų kreipiant vyrus prie gero. Visų moterų pavyzdys yra Dievo Motina Marija. Kai Kristus žengė į Dangų, Ji pagelbėjo apaštalams Vakarienbutyje išlikti tvirto tikėjimo. Taigi moteris gali pagelbėti vyrui saugoti ištikimybę Dievui. Moteris gali pagelbėti vyrui ir paremti jį kovoje su pagundomis, gali padėti vyrui apsispręsti vertinant dalykus; gali paskatinti vyrą aukotis dėl Dievo. Moteris gali saugoti vyrą nuo jo paties silpnybių.
Trečioji savybė, moteriai skirta Dievo nutarime, yra ta, kad moteris pagelbsti Bažnyčios veiklai. Be abejo, pirmoji tokia moteris buvo Mergelė Marija. Be to, Evangelija liudija, kad Kristų ir Jo mokinius lydėjo būrys moterų, kurios jiems pagelbėjo. Iš Bažnyčios istorijos yra žinoma, kad jau pirmaisiais amžiais buvo moterų diakonių. Jos turėjo tam tikrą tarnystę Bažnyčioje. Kiekviena geros valios moteris visada ras Bažnyčioje vietą savo gelbstimai veiklai, atitinkančiai jos pasiaukojimą, gebėjimus, išprusimą. Dėl savitų moters savybių jai gyvenime yra skiriama išskirtinė veiklos vieta. Pavyzdžiui, ji visada yra gabesnė kalbėtis su vaikais, dėl to moterys yra ypač pageidaujamos katekizuojant vaikus. Moteris yra jautresnė žmogaus skausmui, suvokia motinos ir kūdikio reikalus, todėl ji gali daugiau prisidėti ir prisideda slaugymo srityje. Ligoninėse medicinos seserimis yra beveik išimtinai moterys, merginos. Kiekvienoje parapijoje, atsižvelgiant į vietos sąlygas, atsiras daug reikalų, kurie gali būti sėkmingai moterų atliekami.
Čia trumpai peržvelgėme, koks yra moters vaidmuo, kokia moters paskirtis Dievo nutarimuose. Moters kilnybė yra ta, kad Dievas išsirinko ją pagalbininke dėl žmonių išganymo. Ir pagelbsti moteris pažinti Dievą, išsiugdyti pažiūras ir veikti Bažnyčioje.
[Pamokslą užrašė Gražina Trimakaitė]
* * *
NE POETAI IŠRADO Motinystės didingumą. Tai ne bereikšmis idealas, o šilumos kupina žmogaus gyvenimo dalis. Motinystės tyras didingumas nėra vien svajonių nuaustas, bet patirtas gyvenimo kasdienybėje. Motina pranoksta laiko ribas ir atspindi žemiškąją begalybę. Šimtmečiai praskrieja pro laimę ir vargą be pėdsakų, o motina vis lieka gyvenimo tobulintojo: tyliai ir nepakeičiamai naują gyvybę pradedanti, nešiojanti, gimdanti gyvenimui. Vien motina Žemė savo pilnuma šiek tiek gali jai prilygti. Jos abi palaimintos.
Motinos kilnumas yra toks beribis, kad joks poetas nepajėgs tinkamai jo aprašyti. Jis plaukia iš paties Dievo Širdies ir yra viena iš gražiausių ir veikliausių Dievo apraiškų. Stovėdami prieš Dievo stebuklą, mes tegalime stebėtis ir garbinti Jį, kad Jis sukūrė motinos širdį.
(Kardinolas Mindsentis)
