JIE LAIKOSI UŽ RANKŲ...

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

     Viešpatie, ačiū Tau už gegužį,
už žydinčius medžius,
už šiltus vakarus ir įsimylėjusiųjų poreles.
     Jie laikosi už rankų,
     veidai jų švyti.
Kai vakare einu su žmona pasivaikščioti,
tos šypsenos mus šildo ir džiugina
tarp ledinių, aštrių kaip durklas,
saldrūgščių žvilgsnių iš daugelio žmonių akių plyšelių.
     Vadinas, dar yra žmonių,
kurie nevertina viens kito skaičiais,
kurie turi vienas kitam laiko,
kurie dovanoja vienas kitam dovanas,
atveria vienas kitam savo širdis,
atleidžia klaidas.
Kurie myli vienas kitą arba bent stengiasi mylėti.
     Viešpatie, duok visoms toms jaunoms
          porelėms parkuose vakare,
          tamsiose gatvėse,
          ant margų mopedų,
          mažose kavinėse, -
duok malonę iš tikrųjų vienas kitą mylėti.

      Ne flirtuoti,
ne smaguriauti laiko praleidimui,
kad išsiskirtų po trumpo apsvaigimo,
sakydami, jog meilė tėra vien iliuzija.
Tegul jie iš karto supranta,
               kad meilė tik tiek teturi vertės,
               kiek žmonės pasirengę jai aukotis.
          Duok jiems kantrybės, savitvardos,
     humoro jausmo ir drąsos ryžtingiems darbams.
Nes reikia daug drąsos,
     kad galėtum savo gyvenimą pasidalyti su kitu.
          Pasilik su jais, kad jie visa tai ištvertų.
Ir padėk man, jau keletą metų tuo gyvenančiam,
kad, matydamas įsimylėjėlių poreles,
įgyčiau naujo humoro jausmo ir naujo ryžto.
     O toms senoms poroms,
          kurių šeimos laivas užplaukė ant seklumos,
          kurie, žvelgdami į įsimylėjusius,
          tiktai su užuojauta šypsosi,
padėk vėl pakelti sparnus.
Primink jiems ne tik tai,
kad jie kadaise gegužy vienas kitam prisiekė:
          amžiną meilę,
          amžiną ištikimybę,
          nė vieną vakarą neatsigulti nesusitaikius.
     Paaiškink jiems, kad tos priesaikos nebuvo kvailos,
kad jų pačių nepakankama meilė,
bailumas ir nuovargis
pavertė jų gyvenimą kvailyste.
     Viešpatie, kiekviena tikra meilė
yra Tavo meilės atvaizdas.
     Netgi ranka, laikanti kitą ranką, jau yra simbolis.
Leisk mums niekada to nepamiršti.
     Šventosiose knygose savo meilę išrinktajai tautai
Tu pavaizdavai vyro ir moters meilės paveikslu.
Senojo Testamento Giesmių giesmė, -
viena gražiausių meilės giesmių pasaulinėje literatūroje, -
     mato Dievo ir žmonių meilę vienu vaizdu.
     O juk dabar mes esame Tavo išrinktoji tauta,
kurią Tu myli ugningiau,
su didesniu pasitikėjimu,
negu kada nors gali mylėti
vienas kitą du žmonės.
     Viešpatie, padėk, kad mūsų meilė taptų
     Tavosios meilės atvaizdu!
Taip pat ir tų jaunų porelių meilė
gegužės vakarą.

(Iš kn. Visur Tave sutinku, mano Dieve)