MOKSLEIVIŲ ATEITININKŲ ORGANIZACIJĄ UŽDARIUS.
ISTORIJOS PUSLAPIAI
Jz.[kun. Juozas Šalčius]
KATALIKŲ AKCIJOS KOMITETAS
1930 08 30 švietimo ministro aplinkraščiu buvo uždraustas gimnazijose moksleivių ateitininkų veikimas. Šis draudimas buvo labai žalingas katalikiškos inteligentijos ugdymui.
Lietuvos episkopatas šiuo reikalu sušaukė savo konferenciją. Buvo nutarta siųsti vyskupus Justiną Staugaitį ir Kazimierą Paltaroką pas ministrą pirmininką tartis, kad šis draudimas būtų atšauktas. Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis patarė šiuo reikalu kreiptis į patį Respublikos prezidentą. Pas prezidentą Antaną Smetoną ėjo metropolitas Juozapas Skvireckas ir vysk. Kazimieras Paltarokas. Pasitarimas vyko tarp minėtų vyskupų, iš vienos pusės, ir prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir švietimo ministro Konstantino Šakenio, - iš antros. Vyskupai nurodė, kad švietimo ministro aplinkraštis prieštarauja Lietuvos Vyriausybės ir Apaštalų Sosto konkordato 25 str. ir dėl to turi būti atšauktas. Derėjosi pusšeštos valandos. Tačiau be pasekmių - valdžios atstovai aplinkraščio atšaukti nesutiko. Tuomet vysk. K. Paltarokas pareiškė, kad jei moksleiviams ateitininkams nebus leista veikti mokyklose, jie veiks bažnyčioje kaip bažnytinė organizacija - Katalikų veikimo centro narys.
Nepavykus susitarti su Vyriausybe, vyskupai surengė konferenciją ir išleido Ganytojišką laišką. Jame nurodė, jog švietimo ministro aplinkraštis yra neteisėtas, jog jie, vyskupai, prieš jį protestuoja ir protestuoti kviečia tikinčiuosius. Pirmiausia protestą pareiškė Katalikų veikimo centras, Pavasario sąjunga, ateitininkai studentai. Apaštalų Sosto nuncijus arkivysk. R. Bartolonis 1930 09 25 dėl to padarė Vyriausybei demaršą.
1930 10 31 ministras pirmininkas Tūbelis per radiją ir dideliu tiražu ėjęs oficiozas „Lietuvos aidas“ straipsnyje „Ko jie nori?“ išjuokė vyskupų Ganytojišką laišką. Tą patį padarė ir tautininkų sąjunga spalvotais proklamacijų lapeliais apiberdama visą Lietuvą. Jaunalietuviai savo susirinkimuose siuntė protestus prieš vyskupus. Užsienio reikalų ministras Do-vas Zaunius padarė spaudos darbuotojams pranešimą, kuriame pareiškė, kad konkordato pažeidimas Lietuvai pavojaus nekelia, nes, girdi, Vatikanas neturįs ginklų (Šaltinis. 1930, p. 469 ir 536).
Įsiliepsnojus kultūrinei kovai, studentai ateitininkai 1930 11 08 surengė susirinkimą, kuriame paskelbė dvi protesto rezoliucijas-atsišaukimus: vieną - į katalikišką visuomenę, kitą - į katalikišką inteligentiją. Vėliau buvo parengtas platus atsišaukimas „Katalikiškoji visuomene!“ ir 1930 m. pirmąjį Advento sekmadienį išplatintas visoje Lietuvoje. Tą patį sekmadienį bažnyčiose buvo perskaitytas vyskupų protesto dėl moksleivių ateitininkų organizacijos uždarymo Ganytojiškas laiškas.
Norėdama šį pasipriešinimo sąjūdį nuslopinti, Vyriausybė griebėsi griežtų priemonių: iškelta baudžiamoji byla atsišaukimo rengėjams ir platintojams. 1931 05 12-13 byla už uždarų durų buvo nagrinėjama kariuomenės teisme. Teisiamuosius gynė žymūs Lietuvos advokatai: prof. A. Tumėnas, Teisių fakulteto dekanas R Leonas, M. Sleževičius, dr. Milčius, dr. R V Raulinaitis, adv. V Požėla ir kt. Atsišaukime nieko nerasta, kas atitiktų tardytojo pasiūlyto Baudžiamojo kodekso 129 str. (priešvalstybinis veikimas). Bet politiniam režimui reikėjo nubausti teisiamuosius ir juos nubaudė minimaliomis bausmėmis: kun. Juozą Šalčių - 2000 Lt, arba 3 mėnesiams kalėjimo; R. Masionį, J. Štaupą ir kun. Žvynį - po 1000 Lt, arba 2 mėnesiams kalėjimo; J. Laboką, J. Mikailą ir R Svetulevičių - po 500 Lt, arba pusantro mėnesio kalėjimo. J. Štaupas, A. Masionis ir J. Mikaila bausmę atliko sunkiųjų darbų kalėjime.
Pavarčius dienraščio „Rytas“ lapus matyti, kad dėl moksleivių ateitininkų laisvės sujudo kovoti visa Lietuva. Beveik kiekvieną dieną mirgėjo publikacijos: „...Kauno karo komendantas 3 mėnesiams ištrėmė į Varnių koncentracijos stovyklą dr. R Karvelį, studentus J. Meškauską ir J. Štaupą. <...> Nubaudė „Ryto“ redaktorių R Radzevičių, dr. K. Ambrozaitį, O. Labanauskaitę ir studentus K. Balkūną, J. Gratkauską, A. Mačiulyną, A. Bistricką, J. Totoraitį, J. Valaitį, V Baltrušaitį, Pr. Vainauską, V Užupį po 300 Lt baudos. <...> Suimtieji kalėjime paskelbė bado streiką. <...> Kun. M. Krupavičiui uždrausta išvažiuoti iš Garliavos parapijos ribų. <...> Tauragės komendantas nubaudė A. Čėplą 500 Lt. <... > Alytaus komendantas nubaudė kleboną Paulavičių 200 Lt. <...> Jiezno teisėjas nubaudė J. Ambrazevičių 25 Lt. <...> Ukmergėje areštuota Zavadskaitė. <...> Anykščių teismas nubaudė pranciškoną R Kazakevičių 100 Lt. <...> Prienų teisėjas nubaudė kun. J. Šalčių 500 Lt. <...> Panevėžio kun. Alfonsas Lipnickas (Lipniūnas) nubaustas 5 parom. <...> Kazys Baranauskas (70 metų) nubaustas 250 Lt...“ ir t.t.
Dėl katalikiškų draugijų veikimo varžymo, vyskupų autoriteto žeminimo, griežtos spaudos cenzūros įvedimo iškilo reikalas katalikams turėti savą spaudą. Susidarė aktyvių studentų grupė, kuri ryžosi rotatoriumi spausdintais biuleteniais informuoti visuomenę ir kelti viešumon valdžios pareigūnų korupciją, kyšininkavimą, spekuliaciją červoncais ir kt. Biuletenio leidėjams žinių teikdavo „Ryto“ redaktorius R Radzevičius, dr. R Karvelis, kan. R Dogelis, Prof. kun. Meškauskas, prof. kun. Maliauskas, prof. adv. Tumėnas ir kt. Biuletenius leidėjai paštu nusiųsdavo ir aukštų valdžios pareigūnų žiniai.
Apie Lietuvos katalikų padėtį ėmė plačiai rašyti ir užsienio spauda: La Croix (Prancūzija), Irrisch Catholic (Airija), Kölnische Volkszeitung, Germania (Vokietija) ir kt. Vyriausybė niršo - biuleteniai lietė skaudamas vietas. „Lietuvos aidas“ plačiai garsino: „Tai šmeižtas!“ (Jauni kovūnai, reikšdami pasipiktinimą blogiu, kartais galbūt neišvengdavo šiurkštumo, bet šmeižto biuleteniuose nebuvo.)
Dalis žmonių, net ir žymių intelektualų, negaudami paskaityti biuletenių, o skaitydami tik valdinę spaudą, - patikėjo ja. Kai kun. J. Šalčius pasisiūlė viešai įrodyti, kad biuleteniuose rašoma ne šmeižtai, o tiesa, valdinė spauda aprimo.
Tautininkų valdžia nerimo ir ryžosi likviduoti Katalikų akcijos komitetą. „Lietuvos aidas“ 1931 m. Nr. 88 paskelbė policijos direktoriaus J. Statkaus pareiškimą apie Katalikų akcijos komiteto veikimo programą:
a) Darbas bažnyčiose. Pamoksluose kunigai turi būti drąsūs ir atviri. Bažnyčiose šalia maldos už prezidentą turi būti malda ir už Bažnyčios laisvę <...> nepastoviai, kad nereiktų Bažnyčios vyresnybės leidimo. Nevalia kunigams užsisakyti tautininkų laikraštį. Neprivalo tarpininkauti laikraščiams. <...> Bažnyčiose taikomos pamaldos už laisvę, kad pasiliautų persekiojimas, prašoma Šventosios Dvasios vyriausybei - procesijos, rožančiai, novenos. Per pamokslus pranešama suimtųjų pavardės. <...>
b) Visuomenėje. Boikotavimas vyriausybės narių. Nutraukimas santykių su tautininkų veiklesniais nariais. Boikotavimas vyriausybės organizacijų ir spaudos. Atvelykio sekmadienyje padaryti bažnyčiose ir šventoriuose susirinkimus. Ateitininkus, išvykstančius Velykų atostogų, informuoti per korporacijų pirmininkus, kad jie vietose agituotų tokius susirinkimus daryti.
Iš J. Statkaus pareiškimo pateiktų ištraukų matome, jog jis nė nemini šmeižtų, ką tautininkai ir priešiški Katalikų akcijai individai norėjo primesti Katalikų akcijos komitetui.
Jau 1931 12 11 „Lietuvos aidas“ praneša, jog
žymiausi kunigėliai Telksnys, Šalčius ir Rankelė bus iš Kauno iškelti.<...> Kun. Šalčius, kaip rašo „Aušra“, yra vienas ak tingiausių jaunos kartos katalikų veikejų. <...> Baigdami mes tik tiek tepridėsime, kad kun. J. Šalčius ėjo Kauno rajono „Pavasario“ dvasios vado pareigas. Jis buvo komercijos mokyklos kapelionas, dirbo studentų Vytauto klube, kaip praneša „Aušra“. Po tokio pranešimo mums jau visiškai aišku, kodėl kai kurie ateitininkai ir pavasarininkai buvo aktyviai įkinkyti į katalikiškos veiklos darbą... Vyriausybės prašomas vysk. Antanas Karosas kun. Juozą Šalčių atšaukė iš Kauno.
* * *
1931 m. pabaigoje - 1932 m. pradžioje dr. R Karvelis (buvęs finansų ministras) pradėjo organizuoti Laisvės kovotojų sąjungą, kad leistinomis ir kultūringomis priemonėmis pašalintų diktatūrą.
Rygoje, Pirmojoje kooperatyvų spaustuvėje, buvo pradėtas leisti laikraštis „Laisvės kovotojas“. Lietuvoje pas ūkininką Aleksą Banį (Padubysio vlsč., Biručių kaime) Pr. Barzdžius sumontavo rankinę spaustuvę, kuria buvo spausdinama Instrukcijos Nr. 1 ir Nr. 2. Barzdžius (pasirodo, policijos agentas) nufotografavo šiuos rankraščius: dr. R Karvelio - 4 lapus, kun. J. Šalčiaus - 6 lapus, kun. J. Adomaičio - 2 lapus. Visa tai perdavė policijai. Tai buvo didelis laimikis. 1932 m. balandžio 13 d. naktį vienu kartu visoje Lietuvoje padarytos kratos: pas A. Banį, kun. Rankelę, kun. Pr. Vainauską, St. Gabaliauską, V Keturakį, dr. Paukštelį, Freimaną, Pr. Biskį, kun. Janauską, dr. Karvelį, kun. J. Šalčių, V. Kalakauską, Ancilą, Dėdiną, Pesį, kun. J. Adomaitį. Marijampolėje pas V. Kalakauską rasta adresuotų vokų, o visur kitur nieko nerasta.
1932 m. balandžio 16 d. kriminalinės policijos viršininkas sukvietė visų Kaune einančių laikraščių spaudos darbuotojų konferenciją. Joje pranešė, kad yra iššifruota Katalikų akcijos komitetas ir Laisvės kovotojų sąjunga. Kaip daiktinį įrodymą išdalijo anksčiau minėtų asmenų rankraščių fotografines nuotraukas: Katalikų akcijos komiteto biuletenį Nr. 8, kun. J. Šalčiaus straipsnį „Tautininkai - bolševikų įrankis“, R Karvelio -„Ekonominis krizis ir Smetonos vyriausybė“ ir kt. Pradėta formali byla Kaunas-Marijampolė-Kurtuvėnai.
Pateikiame ištrauką iš kriminalinės policijos 1932 04 13 rašto:
Rengiamuoju tardymu liko nustatyta, kad pas Banį buvo nuvažiavęs P. Barzdžius, atspausdino lapelius „Lietuvos kovotojas" ir Instrukciją Nr. I ir Nr. 2. <...> Barzdžius parodė, kad jis buvo siunčiamas studento Gratkausko, nuvyko pas Šiaulių kleboną kun. Sarapą, iš čia pas Al. Banį. <...> Policija padarė kratą, bet nieko įtartino nerado. Policijos užklaustas Al. Banys iš karto neprisipažino, bet vėliau (1932.IV. 15), dalyvaujant valstybės gynėjui Krygeriui, prisipažino, kad jo namuose buvo spaustuvė. Šią spaustuvę kun. Daukanto rašteliu atidavė nepažįstamam vyrui apie mėnesį laiko prieš kratos padarymą...
Iš tikrųjų buvo taip: spaustuvė buvo įmontuota virtuvėje į „plytą“, atvykusi kratos daryti policija jos neaptiko ir išvyko. Tuomet Banys išėmė ją, užkasė darže ir žemę užakėjo. Gavusi smulkių žinių iš Barzdžiaus, policija sugrįžo, bet spaustuvės jau nerado.
Tardytojo iškviestas kriminalinės policijos viršininkas J. Statkus davė tokio turinio parodymą:
Jonas Statkus, sūnus Aleksandro, 28 metų, Romos katalikas, teismo nebaustas, gyv. Kaune, Miško g. Nr. 13, bylininkams visai svetimas. 1930.IX.4 d. Švietimo ministerijos aplinkraščiu uždarius srovines kuopeles gimnazijose, jų tarpe ir ateitininkų moksleivių organizaciją, krikščionių demokratų bloke sukėlė didelį pasipiktinimą, visa eilė mėginimų buvo padaryta iš krikščionių demokratų pusės, kad būtų leista ateitininkams gimnazijose veikti, nedavė teigiamų rezultatų. <...> Iš studentų ateitininkų susidarė aktyvistų būrys, kuris ėmės tokį veikimą plėsti. Jie išleido atsišaukimą antrašte „Katalikiškoji visuomene!“, datuotą 1930.IX.9 d. Atsišaukime buvo kalbama, kad moksleivių ateitininkų organizacijos uždarymas yra neteisėtas aktas, kad vyskupai nepripažįsta organizacijos uždarymo, todėl reikia eiti ten, kur Ganytojai veda. Atsišaukimą Komiteto vardu pasirašė kun. J. Šalčius, K. Mockus, S. Griškevičius. <...> Pirmas Komiteto uždavinys - kovoti prieš moksleivių ateitininkų organizacijos uždarymą. Šis aktyvistų būrys veikė vadovybėje kun. prof. Kuraičio, dr. Bistro, dr. Karvelio, taip pat aktyviai prisidėjo ir kun. M. Krupavičius. Vystant veikimą pradėjo reikštis dvi nuomonės: kun. prof. Kuraitis buvo šalininkas legalaus veikimo, o dr. Bistras, dr. Karvelis ir kun. Krupavičius buvo už nelegalų veikimą. Už nelegalų veikimą buvo taip pat ir kun. Šalčius bei kun. Rankelė. Buvo nusistatyta pereiti į nelegalų veikimą. Nelegaliu veikimu buvo nutarta visuomenę agituoti ir kurstyti prieš valdžią, kiek galima šmeižti vyriausybę. <...> Valdžia iš dviejų atstovybių į mane su tokiais biuleteniais kreipėsi pasiinformuoti, kas juos leidžia. Šio naujo nelegalaus veikimo priešakyje atsistojo kun. Šalčius, kun. Rankelė, kun. Telksnys. Kun. Šalčių iš Kauno iškėlus, aktyviai prisidėjo kun. Adomaitis. Technikos darbas tokių nelegalių atsišaukimų spausdinimo buvo atliekamas Kauno kunigų seminarijoje su vieno kunigo profesoriaus [St. Ylos] žinia. Po kratų pas kun. Telksnį, stud. Petrauskaitę ir kt., kur buvo rasta K.A.K. atsišaukimų ir pasirodžius spaudoje žinioms bendrai apie „kakininkų" veikimą, nurodyti asmenys, bijodami daugiau susikompromituoti, išleidę K.A.K. biuletenį Nr. 8, nusistatė daugiau tokių biuletenių neleisti ir performuoti savo veikimą kitomis formomis. <... > Kai susidaro naujos politinės aplinkybės, dirbę K.A.K. organizacijos darbą ir kiti organizuoja naują slaptą organizaciją, pavadintą „Laisvės kovotojų“ sąjunga. „Laisvės kovotojų“ sąjunga pirmoj eilėj ima rūpintis nelegalios literatūros spausdinimu. Tuo reikalu kun. Korsakas, Šiaulių vikaras, važinėjo Rygon ir tvarkė nelegalaus „Laisvės kovotojo“ laikraščio spausdinimą. Buvo numatyta spausdinti apie 30 000 egzempliorių. Juos visus pargabenti Lietuvon ir vieną dieną juos išplatinti. Lygiagrečiai taisoma slapta rankinė spaustuvė pas ūkininką Banį, kur imama spausdinti visi nelegalūs atsišaukimai. Spausdinimą pas Banį atliko Pr. Barzdžius. <...>
Pr. Barzdžius sakė: „Rodos, iš Gratkausko girdėjau, kad Banys moka spausdinti, išspausdino tas instrukcijas ir įteikė kun. Daukantui. Daugiau apie spaustuvę spausdinimo reikalu aš kalbėjau tik su Gratkausku ir jis man mokėjo kelionės išlaidas. Iš kun. Šalčiaus aš jokio rankraščio neėmiau. Dėl biuletenio Nr. 8 turiu pasakyti štai ką: šiais metais vasario mėnesį gyvenant su Gratkausku vieną kartą sutikau Kaune kun. Adomaitį, kuris mane prašė, kad leisčiau pasinaudoti savo rašomąja mašinėle. Aš sutikau, ir vieną dieną atėjo pas mane kun. Adomaitis, jis atsinešė kokius tai rankraščius ir rotatoriaus matricas. Kun. Adomaitis prašė mane, kad aš perrašyčiau ant matricos. Aš sutikau ir diktuojant Gratkauskui rašiau, <...> Kadangi „Laisvės kovotojų" veikimas pas mane buvo planingai sekamas, kad jį visą būtų galima dešifruoti, aš, nufotografavęs kalbamą straipsnį, jo originalą grąžinau tiems patiems šaltiniams, iš kurių buvau gavęs“.
Parodyta man, - tęsia toliau savo parodymą J. Statkus, - dviejų lapų nuotrauka. <...> Parodytas rašinys buvo rašytas kun. Adomaičio. Taip pat parodyta man 6 lapų nuotrauka - kun. J. Šalčiaus rašinys, straipsnių nuotraukos: „ Valdžia slepia kyšininkus", „Automatinio telefono statyba Kaune“, „Kaip Maisto bendrovė skriaudžia ūkininkus“ ir kt. <...> Sužinojęs, kad š.m. gegužės 1 d. iš Kauno į Rygą komandiruojama Ona Labanauskaitė panaikinti likusią medžiagą, kuri jau buvo įdėta į „Laisvės kovotojo“ laikraštį, ir sužinojęs, kur ta medžiaga laikoma, aš agentūros keliu tuojau du lapus išgavau...
Iš J. Statkaus parodymo Taikos teisme:
Laikraščio „Laisvės kovotojas“ faktinis redaktorius buvo kun. Korsakas Šiauliuose. Jo ranka buvo paskirstyta, kiek egzempliorių kur siųsti. To paskirstymo užrašai gauta iš Latvijos policijos. P. Karvelio „Ekonominis krizis ir Smetonos vyriausybė“ tilpo „Laisvės kovotojo“ Nr. 2. K.A.K. atsišaukimo Nr. 8 autoriai yra kun. Šalčius ir kun. Adomaitis. <... > Laisvės kovotojų sąjunga slaptai veikė dviem kryptimis: per spaudą ir organizavosi į tam tikrus vienetus tikslu nuversti esamą valstybės tvarką. Tai aš tvirtinu, nes man agentūra suteikė tikras žinias, kai kurias iš tų žinių patikrinęs, radau jas atitinkančias tikrenybei. „Laisvės kovotojas“ laikraščiai Lietuvoje nebuvo išplatinti, bet buvo atsiųsta po 1 egz. to laikraščio organizatoriams, jų negavau.
Ši byla tęsėsi trejus metus. Du kartus ji buvo svarstoma taikos teisme, vieną kartą kariuomenės teisme ir tris kartus apygardos teisme. Byloje susikompromitavo pats policijos viršininkas J. Statkus, leidęs savo agentui pr. Barzdžiui bendradarbiauti nelegaliame darbe. Po to J. Statkus išvyko į Prancūziją studijuoti teisės. Barzdžius, pajutęs pavojų, kad ir jam gali tekti sėsti į kaltinamųjų suolą, spruko užsienin. Pradžioje dirbo Italijos atstovybėje, bet sužinojęs, kad yra ieškomas, pasitraukė j Palestiną nežinia kur.
Sprendimas buvo nesitikėtas: kun. Korsakui taikyti taikos teisėjo nuosprendį - 2000 Lt baudos, V Kalakauskui - areštas, dr. Karvelį, kan. Sarapą, kun. Daukantą, kun. Šalčių, kun. Adomaitį, J. Gratkauską, Al. Banį, St. Gabaliauską - išteisinti.
Byla taip baigėsi dėl to, kad tai, kas biuleteniuose buvo publikuojama, buvo tiesa. Be to, kova tarp katalikų ir tautininkų valdžios buvo jau aprimusi.
