RŪPINTOJĖLI!
Diemedėlis [Angelina Mocevičiūtė]
Rūpintojėli, tėviškės laukuose
Matei ir džiaugsmą, ir skriaudas žmogaus.
Kam gi dabar nelaimėj pasiguosiu,
Kai ir nuo kryžkelių, ir iš širdžių Tave išraus?..
Kas gi išgirs tylią širdies dejonę,
Kas gi nušluostys ašaras gailias,
Kas laimins mūsų žemišką kelionę?
Rūpintojėli! Kas? Jeigu nebus Tavęs...
Rūpintojėli, kai rekrūtus gaudė,
Tau kojas plovė ašaros jaunuolių,
Kai Lietuvą vargai prispaudė,
Tu ugdei ištvermę širdyse mūsų brolių.
Rūpintojėli, nepalik mūs krašto,
Rūpintojėli, nepalik širdžių!
Tu knygnešį siuntei parnešt Lietuvai rašto,
Tu vaiką mokei iš maldaknygės lietuviškų raidžių.
Tarytum į Tave mūs tėviškė įaugo, -
Jos ašaros, jos laimė, jos kančia...
Tol ji tvirta, kol Tavo rankos saugo.
O, Viešpatie, tik neišeik, tik neišeik iš čia!..
