VIENO DOKUMENTO SUKAKTIS
ISTORIJOS PUSLAPIAI
Maskva (1939.VIII.20)
Telegrama
Ponui Stalinui
<...>
3. Jūsų užsienio reikalų ministro pono Molotovo perduotą nepuolimo pakto projektą laikau priimtinu ir manau, kad būtina kaip galima greičiau suderinti visus su šiuo paktu susijusius klausimus.
4. Turinys papildomojo protokolo, kurio pageidauja Tarybų Sąjungos Vyriausybė, mano įsitikinimu, gali būti suderintas artimiausiu laiku, jei atsakingas Vokietijos pareigūnas galėtų asmeniškai atvykti į Maskvą pasitarimui. <...>
Malonu būtų gauti Jūsų skubų atsakymą.
Adolf Hitler
* * *
1939.VIII.21
Telegrama
Vokietijos valstybės kancleriui ponui Hitleriui
Dėkoju už laišką. <...> Mūsų šalių liaudžiai yra reikalingas taikus tarpusavio bendradarbiavimas. Vokiečių Vyriausybės sutikimas sudaryti nepuolimo paktą duoda pagrindą tikėtis ne tik politinės įtampos pašalinimo, bet ir pastovios taikos ir bendradarbiavimo tarp mūsų šalių...
Josif Stalin
Slaptasis papildomas protokolas
1. <...> Tuo atveju, jei įvyktų teritorinių ir politinių pertvarkymų Pabaltijo valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai) priklausančiose srityse, šiaurinė Lietuvos siena laikytina Vokietijos ir SSRS įtakų sferas skiriančia riba. Dėl to abi Salys pripažįsta Lietuvos interesus, susijusius su Vilniaus kraštu.
2. <...> Klausimas, ar pagal abiejų Šalių interesus bus pageidautina palikti nepriklausomą Lenkijos valstybę ir kokios turėtų būti šios valstybės ribos, galėtų būti išspręstas tik tolesnių politinių įvykių raidoje.
Bet kuriuo atveju abi Vyriausybės šį klausimą spręs draugišku susitarimu.
4. Šis protokolas abiejų Šalių bus laikomas visiškai slaptu.
Už Vokietijos Vyriausybę: fon J. Ribentrop
SSRS Vyriausybės įgaliotas atstovas: V. Molotov
Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
* * *
Stalinas pasiūlė tostą už Hitlerį žodžiais: Aš žinau, kaip stipriai vokiečių liaudis myli savo fiurerį, todėl su malonumu siūlau išgerti į jo sveikatą!
Ribentropas pasiūlė tostą už Staliną [pažodinio jo užrašo vokiškame posėdžio aprašyme nėra].
Slaptojo papildomo protokolo pakeitimas
<...> Slaptojo papildomo protokolo, pasirašyto 1939 m. rugpjūčio 23 d., 1 punktas turi būti pakeistas taip: „Lietuvos valstybės teritorija atitenka SSRS įtakos sferai, o iš kitos pusės, Liublino vaivadija ir dalis Varšuvos vaivadijos atitenka Vokietijos įtakos sferai... “
Kai tik SSRS Vyriausybė imsis specialių priemonių Lietuvos teritorijoje savo interesams apsaugoti, dabartinė Lietuvos-Vokietijos siena, siekiant padaryti ją natūralesnę ir paprastesnę, turės būti ištaisyta tokiu būdu, kad Lietuvos teritorija, esanti į pietvakarius nuo linijos, nurodytos pridedamajame žemėlapyje, atitektų Vokietijai.
Toliau pareiškiama, kad šiuo laiku veikiantys tarp Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai susitarimai anksčiau minėtų SSRS priemonių nebus pažeisti.
Už Vokietijos Vyriausybę fon J. Ribentrop
SSRS Vyriausybės įgaliotas V. Molotov
Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d.
Molotovo laiškas Šulenburgui
Slaptai
Maskva, 1939 m. spalio 8 d.
Ponas Pasiuntiny,
Turiu garbės patvirtinti, kad sutinkamai su slaptuoju papildomu protokolu dėl Lietuvos, pasirašytu 28-29 rugsėjo tarp SSRS ir Vokietijos, galioja toks mūsų susitarimas:
1. Lietuvos teritorija, paminėta protokole ir nurodyta žemėlapyje, pridėtame prie protokolo, nebus okupuota tuo atveju, jei Raudonoji armija bus išdėstyta [Lietuvoje].
2. Vokietijos kompetencijai palikta teisė nustatyti datą, kada įgyvendinti šį susitarimą - perduoti Vokietijai minėtą Lietuvos teritoriją.
Prašau Jus, ponas Pasiuntiny, priimti mano aukščiausią pagarbos pareiškimą.
V. Molotov
Slaptasis protokolas
1. Vokietijos reicho Vyriausybė atsisako savo pretenzijų į tą Lietuvos teritorijos dalį, kuri minima slaptajame papildomame 39.09.29 protokole ir pažymėta prie protokolo pridėtame žemėlapyje.
2. SSRS Vyriausybė yra pasiruošusi Vokietijos reichui už šio protokolo 1-ame punkte paminėtą teritoriją kompensuoti sumokėdama 7 500 000 aukso dolerių, t.y. 31 500 000 reichsmarkių...
Maskva, 1940 m. sausio 10 d.
Šulenburg
V. Molotov
* * *
Iš Molotovo kalbos, pasakytos 1939 10 31 Aukščiausiosios Tarybos sesijoje
<... > Lenkijos valdantieji sluoksniai nemažai didžiavosi savo valstybės „stiprybe“ ir savo armijos „galybe". Bet paaiškėjo, kad užteko trumpalaikio Vokietijos, o vėliau ir Raudonosios armijos smūgio, kad nieko neliktų iš to išsigimusio Versalio sutarties kūdikio...
Žinoma, pavyzdžiui, kad per praėjusius keletą mėnesių tokios sąvokos kaip „agresija“ ar „agresorius“ įgijo visai naują konkretų turinį, naują prasmę. Nesunku suprasti, kad dabar mes negalime naudotis terminais ta pačia prasme, kaip prieš 3-4 mėnesius. Dabar, jei kalbėsime apie didžiąsias valstybes, tai Vokietija yra padėtyje valstybės, siekiančios kuo greičiau užbaigti karą - siekianti taikos, o Anglija ir Prancūzija, dar tik vakar gražbyliavusios prieš agresiją, laikosi nuostatos, kad karas turi būti tęsiamas, yra nusistačiusios prieš taikos sudarymą. Vaidmenys, kaip matote, keičiasi...
SSRS ultimatumas Lietuvos Vyriausybei
1940 m. birželio 14 d. vakare
<...> Sovietų Sąjungos Vyriausybė laiko būtinai reikalingu ir skubiu:
1) kad vidaus reikalų ministras Skučas ir Saugumo departamento viršininkas Povilaitis būtų atiduoti teismui kaip tiesiog kalti už provokacijos veiksmus prieš Sov. Sąjungos įgulas Lietuvoje;
2) kad tučtuojau būtų Lietuvoje sudaryta Vyriausybė, sugebanti ir norinti užtikrinti Sov. Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padorų vykdymą ir ryžtingai nuslopinti sutarties priešus;
3) kad tučtuojau būtų užtikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Sovietų Sąjungos dalinių, kurie bus įkurdinti pačiuose svarbiausiuose Lietuvos centruose ir bus pakankamai gausūs, kad galėtų užtikrinti galimumą įgyvendinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokacijos veiksmams, nukreiptiems prieš Sov. Sąjungos įgulas Lietuvoje. Sovietų Sąjungos Vyriausybė tų reikalavimų įgyvendinimą laiko pirmaeile sąlyga, be kurios neįmanoma užtikrinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padoraus ir lojalaus vykdymo. Sov. Sąjungos Vyriausybė Lietuvos Vyriausybės atsakymo laukia iki birželio 15 d. 10 valandos ryto.
Nurodytą dieną, 1940 m. birželio 15 d. rytą tarybinė armija peržengia Lietuvos-SSRS sieną.
(,Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.T. IV, p. 769)
Šių įvykių komentarai vokiečių ir tarybinėje propagandoje
Iš 1942 m. išleistos Karlo Jansono brošiūros „Seni ir amžinai nauji Britų valdžios metodai“:
<...> 1940 m. įvyko katastrofa, kuri ir turėjo įvykti. Kur tuomet buvo Anglija? Jų išdavikiškumas vis labiau ryškėja. 1941 m. birželio 22 d. buvo iškelta skaisčion švieson jos nusikalstama bičiulystė su bolševizmu. Ir dar drįsta anglų-žydų melų propaganda tvirtinti, būk Vokietija išdavusi bolševizmui Baltijos valstybes. Jau 1939 m. Londone ir Maskvoje nutarta prijungti Baltijos valstybes prie Sovietų Sąjungos. Ryšium su tuo turėjo prasidėti Vokietijos supimas. 1940 m. vasarą pasirodė anglų-sovietų santykių pasekmės. Kai Vokietija Vakaruose laužė anglų sutvirtinimus, Sov. Sąjunga užgrobė Baltijos valstybes, melagingai ir juokingai tvirtindama turinti apginti tuos kraštus nuo svetimųjų pavojaus...
* * *
Iš dr. K. Navicko knygos „TSRS vaidmuo ginant Lietuvą nuo imperialistinės agresijos 1920-1940 m.“ Vilnius, 1966:
Lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai melagingai teigė ir dar iki šių dienų tebetvirtina, kad esą TSRS 1940 m. birželio 14 d. reikalavimai Lietuvos vyriausybei ir papildomų tarybinės kariuomenės dalinių įvedimas į Lietuvos teritoriją buvo neteisėti ir reiškė Lietuvos suvereniteto pažeidimą. Tačiau jie nutyli, kad tarybinė vyriausybė buvo priversta imtis šių priemonių TSRS ir Lietuvos saugumo stiprinimo sumetimais sutinkamai su Lietuvos ir TSRS savitarpio pagalbos sutartimi tomis sąlygomis, kai vyko antrasis pasaulinis karas, kai hitlerinė Vokietija rengėsi užgrobti Pabaltijį ir užpulti Tarybų Sąjungą, o Lietuvos fašistų valdžia savo ruožtu siekė paversti Lietuvą vokiečių imperialistų kolonija. Todėl tarybinės vyriausybės naujos saugumo priemonės, jos pareikšti fašistų valdžiai reikalavimai teisėti. Jie visiškai sutapo su lietuvių tautos gyvybiniais interesais, nepažeidė Lietuvos suvereniteto, o priešingai - jį sutvirtino. Lietuva nebuvo paversta fašistinės Vokietijos placdarmu rengiamam karui prieš TSRS, lietuvių tauta tuo tarpu išvengė hitlerinės okupacijos, o kartu ir pražūtingo likimo, kurį jai rengė antiliaudinė Smetonos klika, suėjusi į išdavikišką sandėrį su Hitlerio vyriausybe.
(Parengė J. M-tis [Jonas Ambraziejus])
