Partizanai: Istorija ir dabartis

Kario Žmonės

1954m. 1

MŪSŲ DIDIEJI GERADARIAI

Amerikos Lietuva mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra atlikusi milžinišką darbą. Senieji mūsų ' ateiviai į JAV sunkiausiomis ano meto sąlygomis kūrė savo gyvenimą, lietuviškas draugijas, spaudą, leido knygas. Pagaliau, baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui, jie pirmieji pakėlė balsą už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Jie surinko milijoną parašų!

Adomas ir Jieva Balsiai, Detroit, Mich.

Atsikuriančiai Lietuvai jie nesigailėjo savo gausių aukų, organizuotai, ir pavieniai savo giminėms, jie siuntė žaliuosius dolerius. Lietuva atsistatė, žmonėms gyventi darėsi lengviau.

Vyresnioji mūsų ateivijos karta ypač parodė savo jautrią širdį savo broliams lietuviams po Antrojo Pasaulinio karo, kada dešimtys tūkstančių tremtinių buvo beviltiškai atsidūrę karo sugriautoje Europoje. Jie kovojo už DP įstatymo pravedimą, jie rėmė tremtinius drabužiais ir maistu. O svarbiausia —sudarinėjo sutartis savo giminėms ir visai nepažįstamiems tremtiniams į JAV atsikviesti.

Taigi, jie taip pat yra didžiausi lietuvybės fronto kariai!

Mūsų bendradarbių iniciatyva yra kilusi mintis KARIO žurnale bent suglaustai iškelti tuos didžiuosius geradarius aikštėn ir bent iš dalies tuo jiems atsidėkoti.

ADOMAS IR JIEVA BALSIAI

Ponai Balsiai iš Detroit, Mich., yra daug padėję tremtiniams, juos atsikviesdami į JAV ir gelbėdami įsikurti. Ponia J. Balsienė (buv. Adomaitienė) yra labai veikli, susipratusi lietuvė. Iš pirmojo vyro ji turi penkis sūnus ir dukterį p. Oną Izabelę Adsjms Root. Ši yra turtinga lietuvė moteris. Nors į JAV yra atvykusi būdama maža mergaitė— visą laiką mielai bendrauja su lietuviais.

Jievos Adomaitienės-Balsienės keturi sūnūs yra II-jo Pas. karo veteranai. Po karo savo rankomis jie

Mrs. Annabelle Adams Root

pasistatė krautuvę, kurioje dabar turi didžiulį televizijos ir kt. biznį Detroite. Tai “Adams Appliance Co.”

Pagarba poniai Jievai, gražiai išauginusiai dukterį ir tiek sūnų. Padėka už jautrią širdį nelaimėje atsidūrusiems Lietuvos vaikams — tremtiniams.

Sakalėlis.

1954m. 2

Karo invalidas Petras Druseikis

Karo invalidas Jonas Byla

Karo invalidas Pranas Butkus

Jurgis Kiaunė, pirmasis sužeistas dėl Lietuvos laisvės, (pirmas kairėje) su savo bičiuliais

Karo invalidas Petras Pleškevičius

1954m. 3

VLADAS PUTVYS - LIETUVIŠKAS GALIŪNAS

ST. ŠIRVYS

Šiais mėnesiais mūsų laisvoji išeivijos spauda mini prieš 25 metus kovo 5 d. mirusį Lietuvos šaulių Sąjungos Įkūrėją Vladą Putvį-Putvinskį. Daug pabėrė gražių atsiminimų apie jį, jo lietuviškąjį atgijimą, demokratiškumą ir tautinį darbą.

Vladas Putvys yra reta šviesi asmenybė ne tik mūsų lietuviškajame gyvenime. Tokių asmenybių reta ir kitose tautose. Tais laikais, kada lietuvis ir lietuvių kalba buvo niekinama ir laikoma mužikų žargonu, dvarininkui bajorui išsinerti iš lenkiškojo kiauto, sugriauti tiltus su ano meto tradicijomis, nutolti nuo ponų ir suartėti su mužiku lietuviu reikėjo nepaprastos dvasinės jėgos, drąsos ir užsispyrimo. Tai jau yra nebe paprasta kasdienybė, bet didvyriškumas. Ėjimas prieš srovę.

Putvio grįžimas į lietuvybę yra kilęs iš jo kilnumo, idėjiškumo. Savanaudžiai, puikybės apsėstieji nesugebėjo sugrįžti prie savo tautos kamieno. Ir Nepriklausomybės metais jie pasiliko Lietuvai ne tik šalti ir svetimi, bet kai kurie ir priešų eilėse, nuėję svetimiesiems tarnauti.

Mano tėvukas, bemokslis liaudies vaikas, dažnai sakydavo: “Lietuva ir Žemaitija yra aukso obuolys ir krikštolas. Drumzlių nepakenčia. Kaip jūra šiukšles išmeta į krantą, o akis krislą ašaromis išplauja, taip Lietuva niekšus išmeta iš savo tarpo.” Vadinas, menkos dorovės asmenis atiduoda svetimosioms tautoms, jie nutausta. O prie lietuvių tautos pasilieka tik aukštesnės doros. Tai labiau pastebima Lietuvai sunkiais laikais.

Vladas Putvys buvo ne tik Lietuvos patrijotas, bet ir toli numatąs tautinis veikėjas. Jis tikėjo į Lietuvos prisikėlimą, ir tai pačių lietuvių kruvinomis aukomis. Dar lietuvių tautos tamsiaisiais laikais rusiškųjų carų vergijoje mokė savo darbininkus ginklu veikti paslapčiomis, juos ruošė kovai už Tėvynės laisvę. Ir 1905 metų revoliucijoje jis dalyvauja. Putvys nujautė, kad Lietuvai teks pakelti ginklą, ir tą mintį vėliau įgyvendino.

Lietuvos nepriklausomybei pradėjus kurtis ir kovoms fronte vykstant, Putvio budri akis tuoj pastebėjo, kad ir Lietuvos vidus nesaugus. Visur pilna vidaus priešų, kurie kas valandą gali iš užpakalio smogti smūgį Lietuvos laisvei. Vienos kariuomenės fronte neužtenka. Jai reikia talkos. Keikia apginkluoti patrijotinę lietuvių tautos dalį.

Kariuomenė ir Vlado Putvio kūrinys—Šaulių Sąjunga—paruošė lietuvių tautą ir ateities kovoms dėl Lietuvos laisvės. Šių dienų mūsų partizanai, kovojantieji Tėvynėje prieš raudonąjį terorą, yra kariuomenės ir šaulių Sąjungos auklėtiniai. Daugelis partizanų dėvi ir karių bei šaulių uniformas.

Žmonės miršta, bet jų idėjos nemiršta — Vlado Putvio idėja — ginkluotoji lietuvių tauta — ir šiandien tebėra gyva Lietuvos miškuose. Galingoji Maskva savo didžiais ir kruvinais teroro žygiais neįveikia tos mažutės Lietuvos kovingumo ir atsparumo.

Žemaitis Ginkus ir Brooklyno Radijas

JUOZAS GINKUS

Kiekvieno trečiadienio vakarą, užsukęs į New Yorko WWRL radijo studiją, ten pastebėsi bent tris tarpusavyje lietuviškai besišnekučiuojančius vyrus. Jie žvalgosi į laikrodį, ir kai rodyklė atslenka į lygiai 10 vai., per radiją pasigirsta lietuviškos dainos garsai ir žodžiai: —štai ir vėl oro bangomis skrieja Brooklyno lietuvių radijo programa, vadovaujama Juozo Ginkaus,

Juozas Valakas

495 Grand St., Brooklyn, N. Y. Šį vakarą pranešėjai — Juozas Valakas ir Vitalis Žukauskas...

Taip, J. Ginkus yra vienas pirmųjų radijo bangomis lietuviškai prabilęs Dėdės Samo šalyje. Jau nuo 1928 m. spalio 1 d. su žemaitišku užsispyrimu ir kantrumu Ginkaus radijas yra lietuviško žodžio tvirtovė New Yorko padangėje. Be savo šakoto visuomeninio darbo, J. Ginkus labiausiai yra pamilęs lietuvišką — savo tėvų—žodį. Jis taip įsimylėjęs į radiją, kad jei nebūtų šio radijo, tai, turbūt, ir nebūtų Juozo Ginkaus.

J. Ginkus — ne vien tautininkas, bet ir žmogus, kuris moka pagerbti kitų įsitikinimus. Todėl nenuostabu, jei per šią radiją, išskyrus rau donuosius, yra kalbėję krikščionys demokratai, valstiečiai — liaudininkai, socialistai, sandariečiai, tautininkai, šviesiečiai, skautai, ateitininkai ir t. t. Vienu savo garbingiausiu ir įžymiausiu svečiu kalbėtoju J. Ginkus laiko Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną. Ir “Kario” žurnalo redaktoriams visada atdaras kelias į mikrofoną.

Juozas Ginkus kilimo iš Joniškio. Šiaulių apskr. Amerikoj nuo 1907 m.

Brooklyno radijo programose jau penkti metai talkininkauja žmogus su šypsena—Juozas Valakas, kilimo iš Tacoma, Wash., augęs Lietuvoje.

Šiais metais įsijungęs kitas talkininkas yra Vitalis Žukauskas, žino mas humoro atstovas. Kilimo iš Kauno, čia, Amerikoje, nuo 1949 m. pradžios. Kauno Valst. Teatro dramos aktorius.

Vitalis Žukauskas

Nuo 1928 m. daugiau ar mažiau radijo valandėlėje yra dirbę: St. Abraitienė, Vyt. Ubara, Kazys Marma, Ad. Jezavitas, Petras Juknys, Vyt. Kidolis ir daug kitų. V. K.

VYRAI, KURIE GINA TRISPALVĘ

PETRAS KATEN

Lietuviškąją trispalvę New Yorko padangėje garbingai gina Brooklyno Lietuvių Sporto Klubas, prieš 3 metus įsikūręs ir per tą laiką pavyzdingai Petro Katen (Katino) vadovaujamas. Turi 80 narių. Specialybė—futbolas. Yra 4 komandos. Pirmoji komanda—German American aukštosios lygos narys. Mūsiškiai čia tarp “12 didžiųjų” yra išsikovoję 8-tą vietą.

Klubo futbolo komandose žaidė ar tebežaidžia tokios žvaigždės: “Jiuja” Adomavičius, V. Kalašins-kas, Sabaliauskas (komandos kapitonas), Algis Jokūbaitis, Gražys, Alg. Mileris, Leonas Vaitkevičius, Algirdas Daukša ir kiti.

Paminėtini buvę ir dabartiniai uolieji klubo darbuotojai:    KazysBrazauskas, Petras Juknys, Ant. Bagdžiūnas, Stasys Meilus, K. Čerkeliūnas, Vyt. Graužinis, V. Saldaitis ir visa eilė kitų.

Šiuo metu klubo valdyba tokia: Petras Katen, A. Vakselis, Jonas Atkočius ir V. Beleckas. K.

NATIONAL GUARD. — JAV teritorinė kariuomenė greitai perimsianti krašto gynybą nuo priešo orinio puolimo. Priešlėktuvinių baterijų ir oro sekimo tarnyba pereisianti National Guard pilnon atsakomybėn.

1954m. 4

A. A. PLK. P. KAUNAS KARIO VETERANAS

Praėjusiame “Kario” numeryje trumpai paminėjome apie pulkininko Prano Kauno mirtį Kanadoje. Tačiau, minint “Kario” 35 metų amžiaus sukaktį, paaiškėjo, kad plk. Kaunas ir “Kario” gyvenime yra gana reikšminga asmenybė.

Pradėjus leisti karių laikraštį “Kariškių žodis” (vėliau pavadintas “Karys”), plk. Pranas Kaunas buvo pačių pirmųjų šio laikraščio bendradarbių eilėse. Ir bendradarbiavo, kol atsirado pakankamai kitų bendradarbių. Tuomet atsidavė tik karinei tarnybai.

Plk. Kaunas gimė 1891 m. birželio 11 d. šakių apskr., Sintautų valse., Kaunu kaime, ūkininkų šeimoje. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, toliau tęsė mokslą Rusijoje, Petrapilyje. Mokytojo pareigoms buvo paskirtas į Rusiją, nes rusų valdžia nenorėjo lietuvį skirti Lietuvoje.

Pirmojo Didžiojo karo metu velionis buvo pa.šauktas į rusų kariuomenę ir baigęs Čugujevo karo mokyklą, pakeltas į karininko laipsnį. Dalyvavo fronte prieš vokiečius.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, pradėjo mokytojauti. Savo apskrities mokytojų susirinkime buvo išrinktas atstovu į Lietuvos mokytojų konferenciją Vilniuje. Tačiau neilgai velioniui teko mokytojauti. Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę, velionis stoja savanoriu prie ginklo. Iš pradžių tarnavo 2 pėst. D. L. K. Algirdo pulke; karo metu su lenkais 5 pėst. D. L. K. Kęstučio pulko vado padėjėju. 1922 m. buvo 10 pėst. pulko vadu. Kitos jo eitos pareigos paminėtos praėjusiame “Kario” numeryje.

1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo metu velionis buvo karo atstovu prie sukilėlių štabo, o vėliau vietinio pulko vadu Klaipėdoje. Iš Klaipėdos 1923 m. antroje pusėje velionis buvo paskirtas Karo Mokyklos inspektoriumi, o vėliau jos viršininku. Nuo 1928 m. skiriamas krašto mobilizacinei tarnybai. Vėliau buvo karo komendantas keliuose apskrityse. Kaip komendantas, turėjo nemaža reikalų su šauliais. Jų veiklai buvo nuoširdžiai atsidavęs.

1939 m. atgavus Vilnių, velionis buvo paskirtas Vilniaus karo komendantu. Čia jis sulaukė ir bolševiku okupacijos. 1940 m. jis buvo paleistas iš karo komendanto pareigų, o liepos 26 d. Kauno gatvėse buvo bolševikų suimtas ir 8 mėnesius kalintas. Į Vokietiją repatrijavus jo žmona, išvadavo iš kalėjimo ir jį. 1941—1949 m. būvyje velionis su šeima gyveno Vokietijoje, o iš čia atvyko į Kanadą.

Toronte suorganizavo Lietuvos kariuomenės atsargos karių sąjungą ir buvo jos pirmininkas. Taip pat buvo aktyvus veikėjas ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių organizacijos.

Už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas D. L. K. Gedimino ordinu, savanorių kūrėjų medaliu, šaulių žvaigžde ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.    S. š.

1954m. 6

Bronius Liogys, Korėjos karo veteranas

1954m. 7

Generalinis Lietuvos Konsulas New Yorke plk. Jonas Budrys, nuoširdus “Kario” bičiulis, šiemet mini savo 65 metų amžiaus sukaktį.

Juozas Ginkus, Brooklyn, N. Y. (dešinėje), plačiai žinomas savo lietuviškąja veikla, neseniai atžymėjo 65 metų amžiaus sukaktį. J. Ginkus — vienas iš nuoširdžiųjų “Kario” bičiulių ir rėmėjų, čia jį matome su gen. P. Plechavičium, Ramovės pirm., Lietuvos kariuomenės šventės minėjime Brooklyne.

1955m. 9

POETAS JUOZAS MIKUCKIS

Kpt. Juozas Mikuckis šiemet mini sukaktį 50 metų, kai pradėjo rašinėti eilėraščius. Pirmasis jo eilėraštis “Ant Kauno pilies griuvėsių” buvo išspausdintas 1904 m. Kaune leidžiamame laikraštyje “Nedeldienio Skaitymai.” Pirmasis jo eilėraščių rinkinys “Pirmosios dainos” buvo išleistos 1910 m.

Toliau sekė kiti išspausdinti jo eilėraščių rinkiniai:    1912 m. —

“Auštant” (antroji laida 1914 m.), 1914 m. “Didvyriai ir smulkmenos” 1920 m. — “Aušros rasos,” 1924 m. “Vakaro kaukės,” 1926 m. — “Laukuose” ir 1932 m. — “Dienų grandys.” Tremtyje, Vokietijoje, buvo išleidęs rotatoriumi spausdintą eilėraščių rinkinį “Svetimose padangėse.” Šiuo metu Amerikoje išleistas jo eilėraščių rinkinys “Lyrikos kraitis.”

Kpt. J. Mikuckis 1919 m. buvo Kauno karo komendantas. Jis yra Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris.

Kai Tėvynė pavojuje, niekas tada neturi teisių — visi turi tik pareigas.

PROF. KAN. JUOZAS MEŠKAUSKAS —  PIRMASIS KARO KAPELIONAS

Prof. kan. J. Meškauskas

Keturiasdešimt metų Kunigystės Sukaktį šiais metais mini kanauninkas Juozas Meškauskas.

Jo tėvai, Gasparas ir Elzbieta Siaurytė, gyvendami Panevėžio priemiestyje Smėlynėje, užaugino ir į mokslus išleido tris sūnus ir dvi dukteris, jų tarpe ir Juozą, gimusį ten pat 1889 m. balandžio 16 d.

Baigęs Panevėžio realinę 1909 metais, Jis buvo priimtas į žemaičių Kunigų Seminarijos II kursą. Ją baigęs 1913 m. siunčiamas į Petrapilio Dvasinę Seminariją. Joje būdamas, 1914 m. kartu su M. Krupavičium, Iz. Tamošaičiu ir kitais, įšventintas kunigu ir 1917 m. baigia Akademiją su magistro laipsniu.

Pirmosios pareigos Jo laukė Taline, kur dirbo lietuvių pabėgėlių ir karo belaisvių kapeliono darbą ir netrukus skiriamas kapelionu į rusų armiją Rumunijoj. Ten Jam tenka aplankyti visas frontas. Bolševizmui pradedant siausti armijoj, Romane įvykusiame lietuvių karių suvažiavime kun. Meškauskas pirmininkauja ir ragina steigti tautinius dalinius. Pagaliau armijos vadovybė leidžia kariams organizuotis tautybėmis ir kun. Meškauską skiria Pirmuoju Lietuvių Karo Kapelionu. Patekęs į Odesą Jis, kontakte su pabėgėlių komitetu, padeda grąžinti lietuvius į Lietuvą. Pagaliau ir pats, 1918 m. spalio mėn. 31 d., grįžta i Panevėžį, į savo tėviškę.

Kun. Meškauskui buvo visada aišku, kad be kovos tauta laisvės nematys. Jis tai kovai ragino ir pats ruošėsi. Grįždamas Lietuvon atsigabeno pilną čemodaną ginklų — pistoletų ir šovinių, kuriuos išdalino vėliau Lietuvos savanoriams. Panevėžyje būdamas padėjo organizuoti savanorius ir, kai bolševikai užėmė Panevėžį, daug jo apšviestų ir organizuotų jaunuolių pasitraukė, kad galėtų organizuoti bolševikų išvijimą. Mūšiai ties Kėdainiais išgelbsti Kauną. Kun. Meškauskas vyskupo įsakytas dirba Kauno Kunigų Seminarijoje ir vis prašosi skiriamas į kariuomenę kapelionu. Tačiau svarbios pareigos Seminarijoje laiko Jį pririštą.

Kun. Meškausko troškimas dirbti su kariais išsipildo tik 1941 m.

spalio 7 d., kai Jis yra paskiriamas Kauno Komendantūros Kapelionu. Už metų, 1942 m. vasario 12 d., Jis pradeda eiti Kauno Įgulos Bažnyčios Rektoriaus ir Vyriausiojo Lietuvos Savisaugos Dalių Kapeliono pareigas.

1944 m. baigiantis bolševikai vėl artėja prie Lietuvos sostinės. Kun. Meškauskas nuvykęs į Vilnių grįžta iš jo su paskutiniais vokiečių besitraukiančiais daliniais. Jis matė Vilnių apšaudomą ir degantį. Kai 1920 metais lenkai klastingai puolė Vilnių, jo brolis karininkas buvo paskirtas su patranka pridengti Vilniaus evakuavimą. Šį kartą Jam pačiam, vienam iš paskutinių, lietuvišką uniformą nešiojančiam kariui, teko matyti Lietuvos sostinę evakuojant prieš dar žiauresnį kaip 1920 metais priešą.

Palikęs savo Tėvynę, žuvusius draugus ir artimuosius, su skaudančia širdimi kun. Meškauskas, 1944 m. spalio mėn. 8 d., atvyko į Rytprūsius. Nuo tos dienos prasidėjo Jo tremties kelionė, kuri Jį atnešė pagaliau į šį kraštą.

NUOŠIRDŽIAI PAGERBĖ SUKAKTUVININKĄ

Keletos organizacijų surengtas kan. J. Meškausko 40 metų kunigystės minėjimas įvyko spalio 10 d. 11 vai. kan. Meškauskas laikė iškilmingas pamaldas Angelų Karalienės bažnyčioje (Brooklyn, N. Y.i. Jam patarnavo buvę jo mokiniai. Po pietų minėjimo dalyviai susirinko Angelų Karalienės Para pijos salėje, kur 4 vai. prasidėjo aktas.

Po visos eilės sveikinimų Jubiliatas buvo apdovanotas dovanomis ir pagerbtas vaišėmis.

Kan. J. Meškauskas kaip pirmasis Lietuvos Karo Kapelionas susilaukė atitinkami o pagerbimo iš savo ginklo draugų ir kolegų kunigų. Dalyvių buvo apie 200.

Minėjimo metu kpt. P. Jurgėla perskaitė Amerikos Lietuvių Legiono štabo tokį aktą:

Amerikos Lietuvių Legiono Štabas 1954 m. spalio 7 d. nutarė kunigystės 40 metų sukakties proga apdovanoti Tamstą mūsų Legiono Garbės Ženklu, tuo įvertinant didelį pasišventimą ir nuopelnus Lietuvos kariuomenės moralės ugdymui, kuomet Tamstai teko nepaprastose aplinkybėse dirbti kaip pirmajam lietuvių kariuomenės kapelionui I-jo didžiojo karo metu ir kaip vyriausiajam kapelionui II-jo pasaulinio karo sūkuriuose.

Vykdydamas Legiono valią, prašau gerb. Kanauninką leisti man prisegti šį garbės ženklą ant Tamstos krūtinės, kurioje plaka nepaprasta krikščioniškoji ir lietuviškoji širdis.

Iškilmingojo akto ir vakarienes metu Skautų Vyčių oktetas padainavo karinių ir liaudies dainų Iškilmingojo akto metu vadovavo savanoris kūrėjas kpt. V. Alksninis ir vakarienės metu — savanoris kūrėjas J. Kiaunė.

PETRAS JUKNYS, II pasaulinio karo veteranas, karinėm temom daug rašęs Amerikos lietuvių spaudoje, neseniai atžymėjo savo laikraštinio darbo 25 m. sukaktį. P. Juknys, gyvenąs Brooklyn, N. Y., buvo energingas Neprikl. Lietuvos laikraščių bendradarbis. Taip pat “Karys” P. Juknio asmenyje turi nuoširdų rėmėją.

Gen. T. Daukanto 70 metę amžiaus sukakties minėjimo metu Argentinoje. Penktasis iš dešinės sėdi gen. Daukantas.

GEN. T. DAUKANTUI 70 METŲ

Mūsų spauda paminėjo gen. Teodoro Daukanto 70 metų amžiaus sukakti. Argentinoje buvo suruoštas ir pobūvis gen. Daukantui pagerbti.

Gen. Daukantas ir “Kariui” yra artimas. 1922 m. grįžęs į Lietuvą, jis “Karyje” rašinėjo iš jūrininkų gyvenimo ir jūrininkystės klausimais.

Gen. Daukantas yra gimęs 1884 m. rugsėjo 8 d. Rusijoje, netoli Petrapilio. Jo prosenoliai dėl religinių persekiojimų yra atvykę į Lietuvą iš Anglijos. Gen. Daukantas, nors gimęs ir svetur, bet Lietuvos nepamiršdavo. Eidamas mokslus, kas vasarą atvykdavo į Žemaitiją, tėvų gimtinę. Pasirinko jūrininkų gyvenimą.

1903—1917 m. tarnavo rusų karo laivyne, 1919—1922 m. prekybos laivyne. 1922 m. grįžęs į Lietuvą, stojo į Lietuvos kariuomenę. 1923—1925 m. buvo Jūrų mokyklos jūrų reikalų inspektorium ir lektorium. Toliau ėjo kitokias pareigas, bet visą laiką palaikė ryšius su jūrininkyste. Jis, grįžęs į Lietuvą, išjudino Lietuvos jūrininkystės reikalus, juos kėlė spaudoje ir darbu stengėsi lietuvių tautą padaryti jūrų tauta.

Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, gen. T. Daukantas buvo Kariuomenės Štabo viršininku ir pora kartų buvo krašto apsaugos ministeriu. Išėjęs iš kariuomenės į atsargą, kurį laiką buvo Lietuvos atstovu Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. Taip pat yra buvęs šaulių Sąjungos pirmininku, dirbo su skautais ir dėstė mūsų universitete. Bendradarbiavo ir spaudoje. Vokiečių okupacijos metu gen. T. Daukantas veikė lietuvių pogrindyje prieš vokiečių nacius. Gyveno ir tremtyje Vokietijoje. Dabar gen. Daukantas gyvena Argentinoje.

NEW YORKO RAMOVĖNAI PASVEIKINO GEN. DAUKANTĄ

Spalio 2 d. Brooklyne, N. Y., Lietuvių Atletų Klube, įvyko Lietuvių Sąjungos “Ramovės” New Yorko skyriaus susirinkimas. Jame dalyvavo ir vietinio legijono Dariaus-Girėno posto narių.

Susirinkime buvo pranešta, kad L. S. “Ramovės” New Yorko skyrius įstojo į Amerikos Lietuvių Bendruomenę ir sudarė New Yorko apygardos 6 apylinkę. Toliau buvo pranešta apie rengiamus lapkričio 23 d. šventės ir kan. Meškausko sukakties minėjimus.

Buvo kalbėta ir “Kario” reikalu. Nutarta kreiptis į L. S. “Ramovės” centro valdybą, kad ji išleistų sąjungos skyriams potvarkį, kviečiant skirti tam tikrą procentą lėšų “Kariui” paremti.

Susirinkimas nutarė pasveikinti gen. Teodorą Daukantą jo 70 metų amžiaus sukakties proga.

Po pranešimų prof. V. K. Jonynas laikė susirinkimo dalyviams paskaitą apie lietuvių liaudies meną.

1955m. 10

DVIDEŠIMT METU SPAUDOS DARBO BARUOSE

Balys Brazdžionis

Šiemet “ Kariui” minint 35 metų gyvenimo sukaktį, jos proga norisi apibūdinti jo artimo ir ilgalaikio bendradarbio Balio Brazdžionio išdirbusio spaudos ir visuomenės darbo srityje 20 metų ir to darbo vaisiais pasidalinti su mielaisiais “Kario” skaitytojais.

Balys Brazdžionis gimė 1916 m. lapkričio 20 d. Žaliosios vienk., Pi-niavos valsč., Panevėžio aps. Baigė Daujėnų pradžios m-lą, Pasvalio gimnazijos 1 kl., šarvuočių r-nės ir ryšių b-no mok. kuopas ir pakeltas į jaun. pusk. laipsnį. Savo visuomeninę gyvenimo veiklą pradėjo jaunystėje Daujėnų J. ū. Ratelyje, kurio pirmininku išbuvo nuo 1932 iki 1937 metų. Greta to buvo aktyvus šaulių, pavasarininkų ir ugniagesių organizacijų narys-rėmėjas. Tuo pačiu pradėjo dirbti ir spaudoje “Jaun. ūkininke”. Pirmasis jo kūrinėlis tilpo 1934 m. balandžio mėn. Vėliau jo daug straipsnių tilpo “Karyje,” “Jaun. ūkininke”, “Ūkininke”, “Lietuvos žiniose” ir kt. laikraščiuose. “Karyje” rašydavo apie Nepriklausomybės Kovų dalyvius, Vyčio Kryžiaus kavalierius ir žinias iš karių gyvenimo.

Kai antrąkart bolševikai grūdosi į Lietuvą, Balys Brazdžionis atsidūrė Vokietijoje, ir dirbo druskos kasyklose Celle bei Hambuern. Turi apie tai parašęs įspūdingus prisiminimus.

Karui pasibaigus Brazdžionis atsiranda Britų zonoje ir Meerbecko lietuvių stovykloje 1946—47 metais administruoja ir bendradarbiauja stovyklos dieniniame biuletenyje “Viltis”. Daug rašė “Lietuvių žodyje”, “Žiburiuose” ir kt. tremtyje ėjusiuose mūsų laikraščiuose.

Emigracijos bangai pasijudinus Balys Brazdžionis išvažiuoja į Angliją, kurioje dirbo nuo 1947 m. iki 1950 m. Cheltenham, Gloss. Vėliau persikėlė gyventi ir dirbti į Bradfordą, kur greta savo kasdieninio darbo tekstilės pramonėje, buvo daugelio laikraščių atstovu ir korespondentu. Rašė “Britanijos Lietuviui” Londone ir “Išeivių Draugui” Škotijoje. Vėliau atstovavo ir plačiai bendradarbiavo “Amerikos Lietuvyje”, “Darbininke”, “Tėviškės Žiburiuose”, “Drauge”, “Šv. Pranciškaus Varpelyje”, “Lietuvių Dienose” ir kt. periodiniuose leidiniuose. Daugiausia rašė korespondencijas, reportažus, pasikalbėjimus ir lietuvybės išlaikymo klausimais straipsnius. Buvo energingas D. Britanijos Lietuvių S-gos narys ir Sudelio bei vėliau Bradfordo tos s-gos skyrių pirmininkas.

Atvykęs į Ameriką, pradžioje dirbo “Amerikos Lietuvyje” kaip redakcijos narys ir ten išdirbęs 6 mėnesius persikėlė į Chicagą, kur dirbo “Drauge” pusantrų metų pressmano darbą. Greta to mokėsi ir baigė Radio - Televizijos - Elektros Coyne mokyklą Chicagoje ir šiuo laiku verčiasi radijo, televizijos, šaldytuvų taisymo amatu. Be to, anksčiau metus laiko Chicagoje vedė “Mūšos” spaudos kioską. Be to B. Brazdžionis yra išrinktas Ramovės Chicagos skyriaus korespondentu, Lietuvos Vyčių 36-j e kuopoje II vicepirmininku ir “Pasaulio Lietuvių Žinių” biuletinio redaktorius nuo 1952 m. Žinias perduoda kiekvieną šeštadienį per WOPA ir WG-ES radijo stotis Sophie Barčus radijo valandėlių laiku. Reikia pažymėti, kad p. Balys Brazdžionis dar sugeba surasti laiko ir “Karyje” nuo 1953 m. pradžios veda mūsų karių gyvenimo skyrių, “Drauge” nuo 1954 m. pradžios redaguoja skyrių “Lietuvos Vyčių Veikla”. Pasireiškė ir kaip aktyvus Lietuvių Enciklopedijos platintojas, ligšiol išplatindamas 45 prenumeratas.

Tai tiek žinių trumpai ir greitai perbėgus p. Balio Brazdžionio 20 metų spaudos ir visuomenės darbo barus. Ilgamečiui “Kario” bendradarbiui linkime ir toliau taip uoliai ir aktyviai darbuotis.

J. Janulaitis

KOVOTOJAS PRIEŠ CARĄ IR BERMONTININKUS

Advokatą ir visuomenės veikėją Vladą Požėlą mūs dauguma pažįsta tik kaip seną ir žymų Lietuvos socialdemokratų veikėją. Tačiau jis yra ne vien socialistinis kovotojas, bet buvo kovotojas ir dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jis dalyvavo ir Lietuvos partizanų eilėse.

Vladas Požėla gimė 1879 m. balandžio 9 (22) d. Steigvilių kaime, Fanevėžio aps., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jau gimnazijoje Požėla pradėjo dalyvauti slaptame lietuviškajame veikime. Už lietuviškų raštų platinimą rusų buvo areštuotas, kalintas ir ištremtas iš Lietuvos.

Grįžęs įLietuva, vėl griebėsi slapto darbo prieš caro valdžią. 1905 m. revoliucijoje Požėla ypatingai buvo veiklus. Grįžęs iš Vilniaus Didžiojo Seimo, tuojau ėmėsi savo apylinkėse griauti rusų caro valdžią ir kurti demokratinę lietuvių. Smilgiuose, Pušalote, Rozalime ir Naumiesty likvidavo senas valsčiaus valdybas ir sudarė žmonių rinktas naujas. Rusus mokytojus išvaikė ir lietuviški mokytojai pradėjo mokyti lietuviškai. Rusų policijai pabėgus, suorganizuota sava, lietuviška policija. Per 3—4 mėnesius lietuviškos policijos veikimą tose apylinkėse neįvyko nei vienos vagystės, nei vienų muštynių.

Vladas Požėla

1919 m., kada Latvijoje ir Žemaitijoje įsikūrė bermontininkų gaujos ir grasė Pabaltijo kraštų nepriklausomybei, Vladas Požėla vėl stojo į kovą. Jis drauge su Kipru Bieliniu, Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu Šiauliuose sudarė lietuvių partizanų štabą ir sėkmingai vadovavo partizanų veiklai. Minimas štabas leido ir savo slaptą prieš bermontininkus laikraštį “Partizanas”, kuriame buvo dedamos žinios iš partizanų kovų ir gyvenimo. Taip pat Vl. Požėla dalyvavo ir lietuvių kovose su lenkais.

Šiemet Vladui Požėlai sukako 75 metai amžiaus. Dabar jis gyvena Australijoje.    B. S,

1955m. 11

PROF. VACLOVUI BIRŽIŠKAI 70 M. AMŽIAUS

Prof. Vacl. Biržiška

Mes lietuviai, kaip ūkininkų krašto vaikai, iš prigimties esame pacifistai, bet šiandieną, kada mūsų Tėvynė yra pavergta, kada mūsų broliai ir sesės kenčia badą, skurdą, kada jie yra nužmoginti, mūsų šventa pareiga yra kovoti už jų išlaisvinimą iš to pragaro. Mūsų Sąjungos svarbiausieji tikslai yra Suburti visus padorius lietuvius ir lietuvaites į vieną lietuvišką šeimą, kuri nesigailėdama nei SavO sveikatos, nei savo gyvybės, kovotų už mūsų tautos ir mūsų Tėvynės, Lietuvos, Laisvę ir Nepriklausomybę.

Ne tušti plepalai ir partiniai ginčai grąžins mus i mūsų tėvų ir bočių žemę, bet mūsų pačių geležinė valia, mūsų vieningumas, mūsų tėvynės meilė ir mūsų kraujo bei gyvybės auka. Tik sukalkėję smegenys gali sutikti, kad be kalavijo komunistai apleis tą ką jie yra prariję. Ta bestija yra nepasotinama!

Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad laisvasis pasaulis kaip ir pradeda atsigauti iš letargo miego. Londono ir Paryžiaus konferencijose jau buvo kalbama ir sprendžiama rimtai ir ryžtingai. Nepasiduoda pono Molotovo naujam “trikui” dar atidėti realių sprendimų darymą ir vėl klausytis komunistinių dainelių.

Dėdės Samo žemėje atsirado žmonių su augšta padėtimi, kurie suprato kas tai yra rusų komunizmas, ir aš manau, kad nebe už kalnų ta valanda, kada bus padaryta rimta operacija. Tos operacijos laukia viso pasaulio padorieji žmonės, išskyrus mažą saujelę Kremliaus tironų ir fanatikų.

Jeigu ta operacija bus delsiama, tai viso pasaulio žlugimas yra neišvengiamas, nes gyvename atomo amžiuje ir tas ginklas bandito rankose kasdien darosi vis baisesnis. Nėra jokios abejonės, kad pirmas ir nelauktas rusų komunistų smūgis bus suduotas JAValstybėm. Tas smūgis paraližuos tolimesnį pasipriešinimą. Nesinori tikėti, kad šio Laisvės Krašto atsakingi vyrai to viso nenumato!

Kada suskambės Laisvės Varpas kviečiantis į kovą už visos žmonijos laisvę ir tautų Nepriklausomybę, visi privalome stoti į tą kovą. Tada visi, kas galės pakelti ginklą, eis į kovos lauką, moterys slaugys sužeistuosius ir kals ginklus, seneliai ir paliegėliai eis į gatves ir padrąsins bailius, nes ta kova bus paskutinė ir sprendžianti žmonijos likimą.

Nėra ir nebus taikos, kol yra vergija!

š. m. gruodžio 2 d. sukako prof. Vaclovui Biržiškai 70 metų amžiaus.

Prof. V. Biržišką gerai pažįstame iš jo gausių darbų mūsų literatūroje. Jo veiklai apibūdinti neužtenka laikraštinio nors ir ilgiausio rašinio. Reiktų ilgesnių studijų. Savo labai trumpučiame rašinėlyje nepretenduojame jo darbų iškelti, tik jį pagerbti jo sukakties proga. Prof. Vaclovas Biržiška mums buvusiems kariams yra brangus ne vien kaip mokslininkas, bet ir kaip karys.

Prof. V. Biržiška yra gimęs 1884 m. gruodžio 2 d. Viekšniuose, Mažeikių aps. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir Petrapilio universitete.

Karinę tarnybą pradėjo dar Rusijos carinėje kariuomenėje. 1911— 1912 m. atliko karinę tarnybą praporščiko laipsnyje. 1914 m. buvo mobilizuotas ir Pirmojo Pasaulinio karo metu dalyvavo frontuose iki 1917 metų. Rusijos carą nuvertus ir kariuomenėje pradėjus organizuotis karių komitetams, prof. Biržiška buvo renkamas į armijų komitetus ir dirbo karių švietimo, kultūros ir spaudos srityse.

Bolševikams pagrobus Rusijos valdžią, profesorius V. B. Rumunijoje buvo bolševikų areštuotas (tuo metu Rumunijoje prieš vokiečius kariavo ir rusų kariuomenė), bet jam pavvko iš arešto pabėgti į Maskvą. 1918 m. rudenį Maskvoje bolševikai areštavo apie 30.000 karininkų, jų tarne, kaip karininką, ir prof. V. Biržišką. Dauguma areštuotų karininkų buvo išžudvta, bet prof. V. B. buvo išgelbėtas ir grįžo į Lietuvą, į Vilnių.

1919 m. balandžio mėn. lenkai, užėmė Vilnių, vėl areštavo prof. Biržiška. Grįžęs į Kauną, prof. V. Biržiška tarnavo Lietuvos kariuomenėie nuo 1920 m. lapkričio mėn. iki 1923 m. gruodžio mėn. Karinę tarnybą baigė pulkininko leitenanto laipsniu. Dirbo Karo Mokslo Skvriuje — Karių Mokymo Dalies vedėjo pareigose. Be to, iki 1925 m. buvo dėstytojas Aukšt. Karininkų Kursuose ir Karo Mokykloje.

Išėjęs iš kariuomenės, pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo Universitete Kaune. Buvo Teisių Fakulteto profesorius, dekanas ir sekretorius, Humanitarinių Mokslų Fakulteto profesorius, Universiteto Bibliotekos direktorius, Bibliografijos Instituto vedėjas, gimnazijos suaugusiems Kaune (joje mokėsi ir daug karių) steigėjas, direktorius ir mokytojas, pirmasis Kauno teatro direktorius ir Lietuviškosios Enciklopedijos vyriausias redaktorius (1932—1944 m.). Lietuvoje jis suredagavo šios enciklopedijos 9 ¹/₂ tomo. Be to, dar yra redagavęs žurnalus bei laikraščius:    “Knygos”,“Bibliografijos Žinios”, “Mūsų Senovė” ir lenkų kalba dienraštį “Litwa. ’

Spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1906 m. Bendradarbiavo ir karinėje bei šaulių spaudoje: “Karyje”, “Mūsų žinyne”, “Trimite”, “Atspindžiuose”. Yra išleidęs per 50 leidiniu septyniomis kalbomis, bet daugiausia lietuviškai. Periodinėje spaudoje yra parašęs per 13.000 įvairiausių rašinių. Spaudos srityje daugiausia dirbo lietuvių bibliografijoj ir lietuvių knygų istorijoj.

Dabar prof. V. Biržiška gyvena Amerikoje. Dirba ir toliau savo mokslinį literatūros darbą. Jau užbaigti jo rankraščiai apimtų apie 7000 spausdintų puslapių, o medžiagos turi dar du kartu didesniam puslapių skaičiui. Viename laiške Gerbiamas Profesorius apie savo ruošiamą medžiagą pabrėžia: “O norėtųsi, kad ir man mirus jie liktų užbaigti, kad paskiau išlaisvintoj Lietuvoj būtų galima juos išspausdinti.”

Jo dabartinis adresas yra šis: Prof. Vaclovas Biržiška, 250 Columbia Rd.. Dorchester 25, Mass.

St. B-us

“KARIO” BIČIULIO SUKAKTIS

J. Valakas

Šiais metais sukako 20 metų, kai nuoširdus “Kario” bičiulis Juozas Valakas pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Jis yra gimęs Amerikoje — 1915 m. rugpiūčio 13 d. Tacoma, Washington, — bet mažas parvežtas į Lietuvą.

Lietuvoje bendradarbiavo šiuose laikraščiuose bei žurnaluose: Šviesos Keliuose, Lietuvos Aide, Akademike ir Jaunojoje Lietuvoje. Karo metu Vilniuje buvo vienas redaktorių “Naujosios Lietuvos” dienraštyje.

Pasitraukus iš Lietuvos, Vokietijoje, Liubeko mieste tremtinių stovyklose, kurį laiką buvo “Laisvės Varpo” redaktorius, kol okupacinė anglų vyriausybė ji uždarė, čia dar leido ir informacinį žinių Biuletenį ir mėnesinį “Laisvėn Be to, bendradarbiavo Vokietijoje leidžiamuose laikraščiuose “Lietuvyje” ir “Mintyje.”

Atvykęs į Ameriką, pora metų dirbo “Vienybės” redakcijoje. Be to, bendradarbiavo “Lietuvių Kelyje” ir “Karyje’. Jau šešti metai yra Brooklyno lietuvių radijo programos tvarkytojas bei pranešėjas.

1954 m. pradžioj gresiant “Kariui” sustoti, jo leidimą perėmė

L. S. “Ramovės” Brooklyno skyrius. Buvo reikalinga ir naujų jėgų. Redaktorių eilėsna stojo dirbti ir Juozas Valakas, ir nuoširdžiai dirbo iki lapkričio mėn. “Karys” už tai jam yra labai dėkingas.

J. Valakas yra energingas ir veiklus organizaciniame mūsų gyvenime. Šiuo metu yra net penkių organizacijų valdybose.

LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMAS BROOKLYNE

Iškilmingą Lietuvos Kariuomenės šventės Minėjimą surengė New Yorko Ramovės skyrius, talkinamas Amerikos Liet. Legiono Dariaus ir Girėno Posto. Minėjimas įvyko sekmadienį lapkr. 21 d. vienoj didžiausių Brooklyno salių Schwaben Hall.

Pulkininkas P. Saladžius

Solistė J. Augaitytė

Po įžanginio žodžio, kurį pasakė programos vedėjas p. vice konsulas A. šimutis, kalbėti išėjo plk. P. Saladžius, kuris ta proga kviestas atvyko iš Rochesterio. Savo trumpoj, bet turiningoj ir energingoj kalboj, buvęs Lietuvos šaulių Sąjungos vadas, palietė du pagrindinius motyvus. Pirma — Nepriklausomos Lietuvos sukurtas augštas valstybinis ir kultūrinis lygis, kuris ir tremtyje mus vis dar tebelydi, įpareigoja mus žiūrėti į mūsų praeitį tik su gilia pagarba. Tuo jis pasmerkė visus tuos, kurie kapstosi po praeitį tik blogo ir pikto j ieškodami. Antra — mūsų praeitis yra pavyzdys ateičiai. O ateitis tai nepriklausomas valstybinis gyvenimas, kurio siekti privalome visi vieningai, palikę tarpusavio rietenas.

Publika labai šiltai sutiko kalbėtoją ir palydėjo jį gausiais plojimais, kurių daug teko ir po jo sekusiai meninei daliai.

Henrikas Kačinskas nepalyginamai, kaip ir visuomet, skaitė Vaižganto ir N. Mazalaitės kūrinius. J.Augaitytė, viešnia atvykusi iš Philadelphijos, buvo labai maloni staigmena publikai ir visiškai pelnytai sulaukė publikos plojimų. Po lietuviškų dainų dalies, dainininkė savo augštą stilių parodė išpildydama operų arijas, tarp kurių ir puikiąją Madam Butterfly. Jai akompanijavo A. Mrozinskas.

Vietinių meninių pajėgų lygį pavaizdavo O. Matulaitienės vedama Maironio Mokyklos Tautinių šokių Grupė. Ji gražiai atliko keletą stilizuotų populiarių šokių. Grupės darbas yra tikrai vertas dėmesio.

Gale publikai teko dar viena staigmena, tai A. Mrozinsko vedamas Skautų Vyčių Oktetas. Aštuoni vyrai kaip ąžuolai pripildė sceną ir keletą vykusiai sudainuotų karinių dainų pavergė publikos širdis. Linkime naujam Oktetui sėkmės, šokiams grojo populiarus J. Vedegio orkestras.    A.

Henrikas Kačinskas

V. Maželio nuotr.