Partizanai: Istorija ir dabartis

 

1954m. 5

Veda ROMAS KEZYS

DARBĄ PRADEDANT

Sunku būtų pateisinti šio skyrelio pasirodymą, jei pradėtume gilintis į “kario” ir “jaunimo” sąvokas. Juk “kariai” ir “jaunimas” yra beveik sinonimai. Taigi ar yra reikalo “jaunimo” laikraštyje turėti dar jaunimo skyrių? Taip. Mūsų sąlygose gyvenant, tokio skyrio reikia. Ir štai dėl ko.

Yra aišku, kad KARĮ skaito ne tik dabar dėvi kario uniformą, bet ir Lietuvos savanoriai, kariai, partizanai ir kiti, kuriuos šiandien jau būtų netikslu įskaityti į jaunimo eiles. Bet jiems yra įdomios jaunimo problemos, tampriai susijusios su Lietuvos ateitimi. Tad ir buvo pageidauta KARYJE turėti skyrių.

Taip pat nepaslaptis, kad nemaža dalis jaunimui skirtos spaudos nepajėgia išlaikyti mums visiems bendros, darnios linijos, rūpintis lietuviškųjų vertybių puoselėjimu, pateikti teisingos informacijos apie jaunimo veiklą ir suburti visas jėgas Tėvynės laisvinimo kryptimi.

Mūsų nuomone, KARYS sudaro palankiausią dirvą šiems tikslams atsiekti. Be šių pagrindinių tikslų dar stengsimės: kelti mūsų jaunimo nuopelnus ir blogybes; atžymėti nusipelnusius veikėjus; suteikti progos pasireikšti visiems, nepaisant politinių pažiūrų; kratytis rašinių bei informacijų, skleidžiančių mūsų tarpe nesantaiką.

Rašykite šiuo adresu:

Rom. Kezys

100 Cook St., Brooklyn 6, N. Y.

MŪSŲ STUDENTIJA JAV

Kalbant apie lietuviškąją studentiją JAV, tuoj dėmesys krypsta į Liet. Stud. S-gą, kuri yra apjungusi didelę daugumą lietuvių studentų. Jai priklauso 576 nariai. Didesnio skaičiaus narių S-ga nėra turėjusi nuo pat jos įkūrimo dienų 1950 m. S-gos augimas ir jos veiklos plėtimas yra daugiausia nuopelnas jos kūrėjų-darbuotoj ų.

S-gai beveik išimtinai priklauso vien naujieji ateiviai, nors S-gos įstatuose pabrėžta, kad jos nariais gali būti lietuviai ir lietuvių kilmės studentai. S-gos tikslai — išlaikyti lietuvybę studentijos tarpe, visom įmanomom priemonėm kovoti dėl Lietuvos išlaisvinimo, organizuoti studentams materialinę pašalpą paskolų ir stipendijų forma, atstovauti lietuvių studentiją lietuvių bei amerikiečių įstaigose bei tarptautinėse organizacijose, rūpintis socialiniais bei kultūriniaiis studentijos reikalais.

Šiems tikslams atsiekti S-ga yra surengusi visą eilę suvažiavimų, studijų dienų ir kitokių parengimų. S-gos nariams yra leidžiamas specialus biuletenis. S-gos nariai gyvai reiškiasi lietuviškoj, o dažnai ir amerikiečių spaudoj.

APIE “ŠVIESOS” SAMBŪRĮ

Sambūris “Šviesa” yra turbūt jauniausias narys lietuvių kultūrinių — visuomeninių organizacijų šeimoje. Savo nepaprastai staigiu išaugimu tremtyje Vak. Vokietijoj, atsispyrusi emigracijos audroms, ir šiandien kaskart stiprėdama, “Šviesa” įrodė, kad ji yra natūralus ir sveikas reiškinys, atitikęs ypatingas tėvynės netekimo, bendros Vakarų Europos žmogaus krizės ir mūsų bendruomeninio gyvenimo iššauktas aplinkybes.

“Šviesa” yra kultūrinė, bet nepasaulėžiūrinė, visuomeninė, tačiau ne partiškai politinė organizacija. Tai gali atrodyti neįprasta. “Šviesa” tačiau įrodė, kad tai galima, ir tuo gal būt ji svarbiausia skiriasi nuo kitų kultūrinių ir visuomeninių organizacijų, “Šviesoje” dalyvauja įvairių pasaulėžiūrų, religinių ir politinių įsitikinimų asmenys. Bet argi šitie skirtumai galėtų trukdyti tikėti žmogaus asmens vertę ir laisvę, bendrai užtai kovoti ir dirbti, kovoti ir dirbti už lietuvybės išlaikymą ir laisvą Lietuvą. Tai pagrindiniai Sambūrio idealai ir tikslai. Jie neišjungia galimumų kiekvienam atskirai savaip pajausti ir suprasti galutinos gyvenimo esmės ir prasmės klausimus ir santykius su kiekvieno mūsų kūrėju. Ir nėra “šviesa” tam tiktai indeferentiška, o priešingai — ji skatina pabrėžtinai kiekvieną ir laiko tai kiekvieno teise ir pareiga ugdyti savo asmenybę ir tuo pačiu stengtis susidaryti pasaulėžiūrą, turėti nusistatymą religijos klausimais. Tiek šitiems įsitikinimams, tiek ir konfesinėms organizacijoms “Šviesa” skiria visą reikiamą pagarbą ir respektą.

Asmenybės ugdymas yra svarbus, bet ir sunkus uždavinys. Jis darosi lengvesnis, padedant vienas kitam, laisvoj, nevaržomoj diskusijoj išmokstant pagerbti kitą, sustiprinant savo pažiūrą. Visapusiškas asmens vertybių ugdymas, aktyviai dalyvaujant mūsų kultūriniam ir visuomeniniam gyvenime, yra tikriausias, o gal vienintelis kelias pasiruošti atlikti dabar ir ateityje mūsų jaunesnei kartai skirtus uždavinius mūsų tautos gerovei ir visų žmonių labui, “Šviesa” supranta, kad kinta aplinka ir idėjos laiko tėkmėje. Svarbu nuo jos neatitrūkti.

Jei “šviesai” pasisektų suburti visus, kas gyvena tėvynės laisvės uždaviniu, kas siekia tauresnio žmoniškumo ir žmogaus idealo, ji savo paskirtį atliktų su kaupu.

Jurgis Valaitis,

šviesos New Yorke skyr. pirm.

STUDENTŲ METRAŠTIS.

Liet. Stud. S-gos Centro Valdyba pasiryžo išleisti Lietuvių Studentų Metraštį. Tai plačios apimties veikalas, istorinis dokumentas, apie 200 psl. čia bus nušviesta lietuvio studento padėtis pradedant tais laikais (pereitam šimtmetyje), kai pirmieji lietuviai lankė Maskvos ir kitus Rusijos universitetus ir baigiant šiomis dienomis. Medžiaga metraščiui jau paruošta, ir, tikimasi, rudeniop išleis.

KOKS LIETUVIO STUDENTO KELIAS?

Birželio 5 d. Hartforde įvykęs studentų finis semestri sutraukė apie 50 studentų. Pagrindinė šios šventės dalis buvo diskusijos — “Lietuvio studento padėtis lietuviškoj ir amerikoniškoj bendruomenėj.” Po poros valandų užtrukusių ginčų vadovavęs R. Mieželis padarė diskusijų išvadą — lietuvis studentas pirmoj eilėj privalo visą nuo studijų atliekamą laiką aukoti lietuviškų organizacijų ir bendrai lietuviškų veiksnių reikalams, paliekant nuošaly svetimtaučių organizacijas, nors jose gal ir naudingiau ir pelningiau galima laiką praleisti. Diskusijose dalyvavo K. Kudžma ir R. Kezys iš New Yorko ir V. Saliamonas ir Navickas iš Hartfordo.

---

1954m. 6

LAISVINIMO VEIKSNIŲ REIKALE

Daug spaudos puslapių skiriama, rašant karčius straipsnius tikslu apjuodinti vienokius ar kitokius Lietuvos laisvinimo veiksnius ir paneigti jų kompetetingumą šiam darbe. Skaudu žiūrint į tokį senųjų politikų nusipolitikavimą, bet dar liūdniau, kai pagalvoji, kas atsitiks po 10—15 metų, kai šių dienų politikai jau bus nesuinteresuoti politikavimu. Kas jų vietą užims? Jaunesnioji karta? — Vargiai. Todėl, kad jaunesnioji karta tokiam darbui nebus pasiruošusi. Šiais laikais jaunimas visai nesidomi, ką daro mūsų laisvinimo veiksniai (betgi jie labai suinteresuoti pačiu Lietuvos laisvinimu), nes žino, kad tie veiksniai daugiau išeikvoja energijos tarpusavio kovai, negu teigiamam Lietuvos laisvinimo darbui. Neteko girdėti, kad kur nors jaunimo organizacijų subuvime ar studentų suvažiavime būtų bent atsitiktinai užsiminta apie laisvinimo Veiksnių darbus ar jiems teiktiną paramą.

Mūsų politikos vadovai turi turėti prieš akis, kad po trumpo laiko jie vadovaus savo komitetui ar štabui, bet ne lietuviškai visuomenei. Be jaunimo pritarimo jų, kaip tautos vadovų, ateitis yra tikrai tamsi. Skaudu, kad gali tai atsitikti, bet dabartinė padėtis kitokių prielaidų neleidžia daryti.

Ar negali galų gale šių faktų akivaizdoje mūsų politikai praregėti ir pradėti sutartinai dalyvauti laisvinimo kovoj? Nejaugi juose partiškumas yra įleidęs šaknis giliau, negu rūpinimasis mūsų visų bendrais reikalais? Nejaugi jų patrijotinės kalbos ir straipsniai yra tik priemonė jų partiniams siekiams pridengti?

Šiuo atveju mūsų politikieriai galėtų daug ką pasimokyti iš jaunimo, iš studentijos. Studentai konkuruoja su savo oponentais, stengdamiesi visokiais būdais apginti savo interesus, bet kai bendras reikalas iškyla visuomet ištiesia vieni kitiems rankas.

Kol mūsų politikai neišvalys savo kiemo, tol jie gal nesitikėt jaunimo pritarimo jų tarpusavio peštynėm paremti. O taip pat šių kivirčų akivaizdoje sunku tikėtis efektingo situacijos pagerėjimo kovoje dėl Lietuvos laisvės.

Tad vienintelis kelias mūsų politikams — įsigyti jaunimo pasitikėjimą yra:    kiekvienam atsisakytidalies partinių interesų visų lietuvių labui ir tų klaidų daugiau nekartoti. Kol šios sąlygos nebus išpildytos, mūsų laisvinimo veiksnių autoritetas jaunimo ir visos lietuvių visuomenės akyse kris kaskart žemiau.    R. Kezys

SKAUTIŠKOJI SPAUDA

Pagrindinis Liet. vyrų Skautų S-gos mėnesinis laikraštis yra “Skautų Aidas”, leidžiamas Toronte (Kanadoje). Redaguoja V. S. St. Kairys. Skirtas mokyklinio amžiaus jaunimui.

Studentų skautų bei skautų vadovų “Mūsų Vytis” leidžiamas Čikagoje. Redaktorius Br. Kviklys. Išeina kartą per du mėn. Bostono skautai leidžia rotatorium spausdintą “Kimą”. Venecueloje skautai leidžia taip pat rotatorium spausdintą “Vyčio kelią”. Ročesterio vietininkija gražiai spausdina “Budėk”. Vokietijoje “Aušros” tuntas leidžia neperiodinį rotatorinį “Gairelę”. Jį redaguoja skilt. V. Raišys.

Išleista keletas knygų skautiškomis temomis. Šiuo metu užsimota išleisti “Skautybė berniukams”, parašyta skautybės įkūrėjo Baden Powell’io. Pinigus šiam tikslui jau beveik surinko JAV gyveną skautai vyčiai.

MŪSŲ NAUJIENOS

Bostono moksleivių ateitininkų kuopa įsigijo naują vėliavą.

Ateitininkių Korp. “Giedra” Chicagoje suruošė metinę šventę.

Australijos moksleiviai ir stud, ateitininkai Kalėdų metu ruošiasi vasaros stovyklai. Mat, šiuo metu ten žiema.

New Yorke įvyko studentų bei moksleivių metinė šventė, kurios metu 15 moksl. ir 10 studentų buvo pakelti į tikruosius narius. Studentams pirmininkauja A. Pupius, moksleiviams — K. Remėza.

Putnam at-kių studenčių draugovė įsigijo savo vėliavą. Gegužės 30 d. vėliavos pašventinimo proga buvo suruošta didelė šventė.

Chicagoje Dievo Apvaizdos parapijoje veikianti moksleivių at-kų kuopa dažnai pasirodo per radiją ir atlieka kitokias programas.

Lietuviškųjų vasarviečių savininkai — Bačiūnas, Tabor Farm, Sodus, Mich., Kalvaitis, Nida — Beverly Shores, Ind. ir Pr. Lapienė, Long Island, N. Y. paskyrė po savaitę nemokamų atostogų dviems asmenims Akademinio Skautų Sąjūdžio dispozicijai. Nepaprastai dėkingas ASS šias atostogas paskirstė burtų keliu skautiškosios spaudos rėmėjams.

Detroito Baltijos skautų vietininkija ir Gabijos skaučių tuntas birželio 22 — liepos 5 d. d. stovyklavo prie Pontiac, Mich.

E. Kaminskas, veiklus stud, ir Elizabeth’o, N. J. skautų draugovės draugininkas pereitą semestrą savo kolegijoje baigė pirmuoju mokiniu iš 9000 studentų. Šį faktą plačiai paminėjo New Jersey amerikiečių spauda, visur pabrėždama, kad vos prieš penkeris metus atvykęs į šį kraštą.

Birželio-liepos men. New Yorke susikuria trys skautiškos šeimos. N. Y. sk. vyčių draugovės vadas G. Surdukevičius veda vyr. skaučių skiltininkę D. Nutautaitę, Sk. vytis V. Kulpavičius tuokiasi su skaučių skiltininkę G. Tercijonaite. Skautė

A.    Kundrotaitė išteka už A. Revento.

Čikagos skautiškasis jaunimas pirmąją liepos mėn. pusę praleido stovykloje, kuri buvo įrengta P. Basčio vasarvietėje. Viso išvyko apie 250 skautų. Lituanikos tuntui pakaitoms vadovavo skautininkai

B.    Gurėnas, B. Kliorė ir K. Aglinskas. Dvasios vadas sktn. J. Vaišnys, S. J.

Clevelando skautų-skaučių stovykla baigėsi liepos 2 d. Ji buvo visais atžvilgiais labai sėkminga. Ypač svečių buvo gausu. Stovyklos baigiamojo laužo metu svečiai, paraginti nuoširdaus skautų bičiulio Mikulskio (“Čiurlionio” ansamblio dirigento), suaukojo stovyklų reikalams 76.79 dol.

Montrealio (Kanadoje) skautės ir skautai antrąją liepos mėn. pusę išvyko į savo stovyklas.

---

1954m. 8

SKAUTIŠKASIS KELIAS

Paskutiniu laiku mūsų perijodinėj spaudoj pasirodė serijos straipsnių, liečiančių skautybę ir jos santykius su religija bei politika, šios polemikos pasėkoje tenka daryti kelias išvadas.

Pirma, džiugu, kad lietuviška visuomenė supranta skautybės reikšmę jaunimo auklėjimo ir lietuvybės išlaikymo darbe; kad ji domisi šia organizacija ir kad rašantieji straipsnius kiekvienas pagal savo išmanymą stengiasi skautybei padėti ir ją vesti pačiu arčiausiu keliu į skautybės siekių įgyvendinimą.

Antra, neturi jokio pagrindo būkštauti tie, kurie galvoja, kad skautiškasis jaunimas bus pajungtas kokios nors politinės partijos įtakon. Mūsų nuomone skautų vadovybė yra pakankamai budri ir sąmoninga savo darbe, ir kiekvienas, kad ir mažas žingsnis bet kokios partijos pusėn susilauktų oficialios LSS Vadijos nuomonės tuo klausimu, ir tuomi visi neaiškumai būtų pašalinti.

Trečia, skautų or-ja nėra religine or-ja ir neproporcingas reikalavimas iš skautų domėtis religiniais klausimais neatitiktų skautybės ideologijos. Vienok, neteko iki šiol girdėti, kad kur nors skautų kapelionai tokį spaudimą būtų išvystę. O jei šis “spaudimas” ir pasireiškė, tai jis tik atvedė lietuvišką skautiją į tikrosios skautybės kelią, nes ankstesniais laikais pirmoji skautų šūkio dalis — pareigos Dievui — perdaug dažnai buvo ignoruojama, kas jokiu būdu neatitiko tikrojo skautybės kelio. Juk ir skautybės tėvas B. Powell savo kilnų gyvenimą paskutinę valandą apvainikavo, prašydamas skautus visuomet likti ištikimiems skautų įžodžiui. Ir šio atsiekti jo paskutiniai žodžiai buvo: “Tepadeda jums Dievas”. Netenka tad abejoti, kad ir BP skautų gyvenime dievybei pridavė daug reikšmės. Nuo šio kelio tikrieji skautai neturėtų nukrypti. R.

SKAUTAI AUSTRALIJOJE

Melbourne su naujųjų ateivių banga vėl atgijo ir skautiškoji idėja. Pradžia buvo sunki. Australų nuotaikos nebuvo paskatinančios veikti.

1950 m. pradžioje kartu su vargo mokyklomis atgijo ir lietuviškoji skautų veikla. Susiorganizavo mišri skautų-čių dr-vė, o skautai vyčiai susibūrė į savo būrelį. 1951 m. senieji skautai susibūrė “Liepsnojančios Lelijos” židinin. Nuo to laiko skautai vis dažniau pasirodydavo lietuviškai visuomenei su vaizdeliais, dainomis ir deklamacijomis. Jų gretos tiek paaugo, kad sudarytos dvi draugovės 1952 m. jau iškylauta. Vėliau atsirado dar du vienetai — vyresniųjų skaučių skiltis ir Jūrų skautų valtis. Narių skaičius paaugo iki 70. Su pasisekimu praėjo skautų pažangumo varžybos, skautiška parodėlė ir palapinės rinkliava, suorganizuota tautinių šokių grupė.

Tuoj po 1953 m. Naujų Metų išvykta stovyklauti prie Greensbo-raugh. Tai pirmoji lietuvių skautų stovykla Australijoje. Sulaukta visuomenės talkos ir paramos. Skautų gretos vis augo. Dalyvauta visuomenės šventėse. Rugsėjo 8 d. iškilmėse iš Bendruomenės vadovybės gauta tautinė vėliava su paskatinimu ją parvežti Tėvynėn.

Jubiliejiniai metai atžymėti stovykla, kurioje stovyklavo 90 skautų-čių. Joje smarkiai pasistūmėta skautiškoje patyrimo programoje. Turėta daug svečių — savųjų ir australų. Skautai dėkingi lietuviškai visuomenei už dėmesį ir paramą.

Melbourno tuntininkas yra paskt. J. Makulis. Jis yra ir Australijos rajono Lietuvių Skautų Brolijos vadeiva.

JAUNIMO STOVYKLOS

Karščių banga ir viliojantis gamtos grožis stumte išstumia jaunimą į miškus, į pajūrius iš tvankių ir dulkėtų miestų. Šiais metais stovyklų ypatingai gausu.

Birželio vidurį New Yorko “Šviesos” sambūris surengė savo tradicinę savaitgalio stovyklą, kuri sutraukė apie 80 rytinių valstybių jaunimo. Čia buvo pagerbti įgiję mokslinius laipsnius, paminėtas baisusis birželis.

Liepos 17 d. New Yorko Nepriklausomų Studentų Sąjūdžio skyrius suorganizavo išvyką, kur suplaukė per 150 akademinio jaunimo.

Rugpiūčio 28 ir rugsėjo 6 d. d. Atlanto pakraščio skautai rengia bendrą stovyklą netoli Bostono. Stovyklautojų visam laikui užsiregistravo daugiau kaip 200. Čia bus einamos skautiško patyrimo programos, bus leidžiamas rotatoriumi “dienraštis,” baigiantis stovyklai bus sporto varžybos ir kt.

Visos Amerikos studentų ateitininkų vasaros stovykla įvyks Wa-tervliet, Mich., rugp. 27 ligi rugs. 3 d. Šalia ideologinio pasiruošimo bus svarstomos ir nutautėjimo problemos. Kanados at-kų stovykla įvyko prie Erie ežero, netoli Dunville miestelio.

Ketvirtoji Akademinio Skautų Sąjūdžio stovykla įvyko Kanadoje, prie Erie ežero kranto liepos 2—5 d. d. Tuo atžymėtas trisdešimtmetis. 100 stovyklautojų tarpe buvo — prof. Kolupaila (st. virš.), prof. Kairys, Dr. M. Budrienė (ASS Pirm.) Eilėje posėdžių buvo svarstyti organizaciniai ASS reikalai. Suruoštas studento teismas. Buvo išteisintas su perspėjimu, kad daugiau dirbtų su skautais. Be šios ASS stovyklos bus dar dvi mažesnės — viena Vokietijoje prie Bonnos, antroji — Australijoje prie Adelaidės.

Skautų vienetai visose kolonijose stovyklavo. Pažymėtina Čikagos skautų stovykla, kuri dviem savaitėms priglaudė per 200 jaunimo.

Jaunimo stovyklos yra bene tikroji priemonė tautinei gyvybei išlaikyti. Todėl jos ir mūsų vyresniosios kartos turėtų būti nuoširdžiai remiamos. Bet daugelyje vietovių neduodama stovykloms daugiau reikšmės kaip kad eiliniam vakarėliui.

Pasktn. V. Bričkus baigė Toronto meno Akademiją. Jis buvo atžymėtas Ontario provincijos gubernatoriaus medaliu.

---

1954m. 8

Veda ROMAS KEZYS

ATSARGOS KARININKŲ RUOŠIMASIS JAV

Studentijos tarpe populiarus terminas — ROTC (Reserve Officers Training Corps), o tai lietuviškai reikštų atsargos karininkų apmokymo korpas. Kiek lietuvių studentų priklauso šiai institucijai, sunku pasakyti, tačiau jų skaičius kas kart didėja.

ROTC buvo įkurtas 1916 m., ir nuo to laiko jis yra pagrindinis atsargos karininkų ruošėjas. ROTC tikslas — paruošti karininkus organizuotam rezervui ir aktyviosios kariuomenės šakoms. Antrame Pasauliniame Kare apie 100,000 ROTC paruoštų karininkų tarnavo sausumos kariuomenės dalyse. Į ROTC gali įstoti kiekvienas studentas, esąs JAV pilietis, nors į pradinį dviejų metų kursą dažnai priimami ir nepiliečiai. Kai kuriose kolegijose griežtai šio reikalavimo nesilaikoma, vyrai turi būti fiziniai pajėgus, nedaugiau 23 m. amž. ir einąs ištisą universiteto kursą.

Šiuo metu yra trys atskiros ROTC šakos: kariuomenės, laivyno ir aviacijos. Jos visos yra plačiai paplitę JAV mokslo įstaigose. Vien sausumos kariuomenės ROTC apima apie 360 kolegijų, karo mokyklų ir gimnazijų ir turi apie 180,000 studentų, šioji kariuomenės (Armyi ROTC paruošia karininkus specia listus įvairioms šakoms: priešlėktuvinei artilerijai, šarvuočių daliniam, lauko artilerijai, saugumui, pėstininkams, cheminiam korpui, pionieriams, karo policijai, sanitarijai, ūkiui, susisiekimo ir transporto daliniams.

Kaip pavyzdį paimkime Army ROTC. Šis ROTC kursas skirstomas į dvi pagrindines dalis: Junior Division, apimančią gimnazijas ir Senior Division, apimančią kolegijas. Pirmieji du metai kolegijoje vadinami Basic Course. Šiame studijų kurse dėstomi kariškieji pagrindai, pav., ginklai, žemėlapiai, akies nuotrauka, rikiuotė, pirmoji pagalba, geopolitika, karinė organizacija. Per savaitę esti trys paskaitos ir valanda rikiuotės. Yra išduodama ROTC uniforma, kurią privaloma nešioti nustatytomis dienomis. Likusieji du metai kolegijoje vadinasi Advanced Course. Į šį kursą priimami tik dalis studentų, kurie yra parenkami vietos komendanto nuožiūra. Priimtieji studentai pasirašo sutartį šį Advanced kursą pabaigti ir dalyvauti vasaros stovykloje. Per šiuos du metu jie gauna 27, 90 dol. į mėnesį ir uniformą. Jų kursas susideda iš penkių paskaitų ir vienos valandos rikiuotės per savaitę. Dėstomi dalykai: karinė administracija, karinė mokymo metodika, psichologinis kariavimas ir, be to, specializuotos šakos dalykai (kiekvienas vienetas turi savo karinę šaką ar šakas). Baigus tretįjį akademinį metą, vykstama į šešių savaičių vasaros stovyklą, kur būsimieji karininkai atlieka praktiškus darbus, šios stovyklos metu studentai gauna 75 dol. per mėnesį. Baigusieji keturis metus ROTC, gauna atsargos jaunesnio leitenanto laipsnį, ir tada atlieka dviejų metų karinę prievolę Po minėtų dviejų metų jaunuolis turi dar išbūti 6 metus atsargoje. Gabesniems studentams, baigusiems ROTC kursą ir po kolegijos paimtiems į kariuomenę, lengva iš karto gauti reguliarios kariuomenės karininko laipsnį.

Bendrai imant, studentams, kurie nenori būti karininkais, nepatartina eiti į ROTC, nes, kaip iš aukščiau duotos informacijos galima suprasti, darbo daug, o naudos maža.

MŪSŲ ŠEIMOJ

Du Liet. Stud. S-gos JAV-se Centrinės Valdybos nariai — V. Germanas ir K. Kudžma — pašaukti karinės tarnybos atlikti. Jų vieton į CV įeina R. Kezys ir V. Kleiza.

Pasaulio Lietuvių Skautų S-gos Tarybos Pirmijos bendradabiais pakviesti du studentai: T. Naginionis — PLSS vadovų registracijai tvarkyti ir R. Mieželis — Pirmijos sekretoriatui bei informacijai tvarkyti.

JAV-se gyveną skautai vyčiai knygai “Skautybė berniukams” išleisti surinko jau per 800 dol. Knyga jau pradėta spausdinti. Užsibrėžti 1000 dol., tikimasi, lengvai bus surinkti.

Rugpiūčio mėn. 60 Anglijos rajono skautų—skaučių stovyklavo vieną savaitę Lock Parko dvare. Stovyklai vadovavo Anglijos LSB rajono vadeiva sktn. K. Vaitkevičius. Jam talkininkavo J. Bružinskas ir R. Bružinskienė. Dr. K. Valteris rūpinosi stovyklautojų sveikata, o kun. P. Dauknys, MIC, buvo stovyklos kapelionu.

Rugpiūčio 28 — rugs. 7 d. netoli Bostono suvažiavo nuo Philadelphijos iki Rhode Island apie 250 skautų ir skaučių stovyklauti. Stovykla visais atžvilgiais pavyko. Su skautais visą laiką stovykloje praleido sktn. prof. Ig. Končius ir sktn. J. Vaišnys, S. J., Brolijos Dvasios vadovas. Stovykloje svečiavosi visa eilė skautų vadovų, jų tarpe: prof. V. Čepas, A. Saulaitis, kun. prof. St. Yla, A. Matonis ir kt. Stovyklos uždarymo proga (suvažiavo apie 500 svečių) buvo įspūdinga vandens sporto šventė. Stovyklai vadovavo ps. A. Banevičius.

Didžiausias lietuvių studentų skaičius visame laisvame pasaulyje, studijuojančių viename universitete, yra Čikagoje Valstybinis Illinojaus universitetas, kur rudens semestre šįmet bus apie 200 lietuvių studentų.

Nepriklausomas Studentų Sąjūdis, kuris praktiškai apjungia visą neateitininkiškąją studentiją, rugsėjo 8—10 dd. p. J. Bačiūno vasarvietėje, Tabor Farm, Sodus, Mich, turėjo darbo konferenciją, kur buvo nustatytos organizacinės formos NSS tikslams siekti, NSS santykiai su kitomis draugiškomis akademinėmis organizacijomis, buvo svarstomi konkretūs veiklos būdai lietuviškoje ir tarptautinėje bendruomenėje. Konferencija buvo paįvairinta menine ir kultūrine programa. NSS Pirmininkas šiuo metu yra V. Kavolis.

Povilas Žukas, žinomas Lietuvos Vyčių veikėjas, grįžo atlikęs JAV karinę tarnybą ir apsigyveno Cambridge, Mass. Jis tarnavo laivyne.

Detroito Gabijos ir Baltijos tuntų skautiškoji tautinių šokių grupė Kanados Windsora miesto 100-me-čio šventėje puikiai atstovavo lietuvius. ši grupė taip pat Detroito 250 m. sukakties minėjime žavėjo tūkstantinę minią, turėjo pasirodymą per televiziją, šoko mokytojų suvažiavimo proga ir kt. Grupei vadovauja G. Gobienė.

Clevelando jūrų skautai nuleido į vaindenį laivą “S. S. Cpt. Darius— Cleveland 311”.

V. s. O. Zalinskienė išrinkta Seserijos Vyriausia Skautininke. Jos pavaduotoja — s. F. Zabkuvienė.

---

1955m. 9

Veda ROMAS KEZYS

STUDENTAI NESNAUDŽIA

Studentija vėl sugrįžo į mokslo šventoves pradėti naujų mokslo metų. Pirmoji ir tiesioginė studento pareiga ir uždavinys yra mokslo siekimas. Tačiau vien tuo pasitenkinti negalima; akademinio jaunimo laukia ir visuomeninė veikla. Gražu, kad studentai ir šiame krašte vykdo dali visuomeninių uždavinių. Be eilės idėjinio pobūdžio organizacijų, visa studentija jungiasi vienon bendron organizacinėn šeimon — Lietuvių Studentų Sąjungon JAV-se. Į ją akademinis jaunimas stoja kaip paskiri asmenys, ne kaip grupių ar srovių atstovai. Sąjunga jungia visus, kuriems rūpi lietuviškas ir akademinis veiklos reikalas.

Praeitais mokslo metais LSS JAV-se buvo arti 600 narių. Tikimasi, kad šiais metais šis skaičius padidės, nes vis daugiau lietuvių stoja i kolegijas ir universitetus pradėti ar tęsti studijų. Tai džiugus reiškinys. Kai ateis laikas, turėsime gerai paruoštų jėgų kadrą Lietuvos atstatymo darbui.

Lietuvių Studentų Sąjunga JAV-se šiais metais yra numačiusi atlikti eilę uždavinių. Pirmasis iš jų būtų plati šalpos rinkliava. Netrukus, numatoma kreiptis į lietuvių bendruomenę ir prašyti aukų studentijai paremti. Tai bus pirma tokia platesnio masto rinkliava. Reikia tikėtis, kad studentų prašymai bus suprasti ir visi savo aukomis prisidės prie rinkliavos pasisekimo. Valandos uždarbį paaukoti studijuojančiam jaunimui galėtų kiekvienas. O tai būtų didelė pagalba akademiniam jaunimui.

Studentija jaučia, kad ji turi rimtai prisidėti prie kovos dėl Lietuvos išlaisvinimo. Gi prasmingiausias ginklas šiais laikais yra informacija. Reika vietos gyventojus informuoti apie mūsų krašto tragediją, naujakurių atsiradimą, ir jų padėtį šiame krašte. Tam tikslui yra įsteigtas užsienio skyrius, kurio pagrindinis uždavinys išleisti anglų kalba biuletenis, kuriame bus bandoma svetimtaučiui patiekti faktinės medžiagos apie Lietuvą irjos svarbiausias problemas. Netrukus turėtų pasirodyti pirmasis biuletenio numeris. Visuomenė galėtų prisidėti prie darbo, paremdama studentiją aukomis biuletenio leidimui plėsti.

Svarbu rūpintis kitų informacija, tačiau negalima užmiršti ir mūsų pučių tautiškumo išlaikymo problemos. Ir čia studentai bando pasireikšti. Nustatyta šaukti suvažiavimus, kuriuose pagrindinis dėmesys bus skiriamas lituanistiniam reikalui. Prelegentai bus kviečiami patyrę specialistai. Tuo būdu studentai ne tik gaus žinių, bet bus užmegstas ryšys su vyresne karta, o tai iki šiol buvo užmiršta.

Sąjunga turi dar eilę kitų uždavinių, kuriuos ji numato įvykdyti, žodžiu, studentija nesnaudžia. Ji uoliai darbuojasi visuomeninėje srityje, siekdama užsibrėžtų tikslų.

P. GANVYTAS

MŪSŲ ŠEIMOJE

Lietuvių Studentų S-gos JAV-se Centrinę Valdybą šiuo metu sudaro: pirm. — A. Sužiedėlis (Washington, D. C.), Vice-pirm. — A. Rėželis (Chicago, Ill.), pirmasis sekr. — R. Rauchaitė (Chicago, Ill.), antrasis sekr. — R. Kezys (Brooklyn, N. Y.), iždininkas — A. Barzdukas (Cleveland, Ohio), nariai — V. Vygantas (Urbana, Ill.) ii V. Kleiza (Chicago, Ill.).

New Yorko skautai spalio 23 d. surengė pobūvį Atlanto pakraščio skautams ir skautėms. Pobūvio tikslas — prisiminti praėjusią “Ram-byno” stovyklą ir suorganizuoti New Yorko skautų tėvų ir rėmėjų komitetą. Parodyta stovykloj darytos spalvotos nuotraukos ir filmą, kurią susuko G. Penikas iš Brooklyno.

-o-

Vyt. Pileika iš Hartfordo, Conn., Atlanto pakraščio skautų vyčių vadas, už veiklą skautų organizacijoj pakeltas į paskautininko laipsnį.

-o-

Moksleivių Ateitininkų S-gos centro valdyba yra Clevelande. Ją sudaro jauni at-kai sendraugiai ir studentai: pirm. — A. Kasulaitis, V. Palubinskas, A. Valaitytė, A. Barzdukas, J. Vyšniauskas, J. Puškorius, L. Iešmantaitė ir V. Kasperavičiūtė. MAS-gai šiuo metu priklauso 50 narių.

-o-

Lietuvos Vyčiai sukruto organizuoti mokyklinio amžiaus jaunimą. Visur, kur tik yra bent dešimt jaunuolių, norinčių priklausyti Lietuvos Vyčiams, steigiama kuopa. Idėja yra graži, ir visi,, ypač Amerikoje gimęs lietuviškasis jaunimas, turėtų stoti į Lietuvos Vyčius.

-o-

Rugsėjo 8—10 dienomis J. Bačiūno vasarvietėje, Tabor Farm, Mich, įvyko Nepriklausomųjų Studentų S-džio suvažiavimas, kurio metu nepr. studentai nutarė pasivadinti Lietuvių Studentų Santara. Santara yra ne ideologinė organizacija. Jos svarbiausias tikslas suburti vidurio srovės lietuvius studentus kovoje už žmogaus, tautos ir valstybės laisvę, stiprinti tautinį sąmoningumą bei kovoti už žodžio ir minties laisvę. Santaros valdybą sudaro V. Kavolis, J. Šmulkštys, Z. Rekašius, L. Sabaliūnas ir S. Šimoliūnas.

---

1955m. 11