VIEŠPATIE, AŠ TURIU LAIKO

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

     Viešpatie, aš išėjau ir pamačiau skubančius žmones.
Jie ėjo į vieną pusę,
skubėjo į kitą, lėkė, bėgo.

     Lėkė dviračiai,
     dūmė mašinos,
     skubėjo sunkvežimiai,
     bėgo gatvė, bėgo miestas, -
     viskas skubėjo,
     visi bėgo, kad neprarastų laiko,
     bėgo laikui iš paskos,
     norėjo jį pasivyti,
     norėjo laimėti laiko.

          -    Viso geriausio, pone, atleiskit - neturiu laiko...
          -    Užeisiu kitą kartą, nebegaliu ilgiau laukti, neturiu laiko...
          -    Tuo ir baigsiu šį laišką, nes neturiu laiko...
          -    Mielai jums padėčiau, bet neturiu laiko...
          -    Negaliu priimti tokio pasiūlymo, nėra laiko...
          -    Norėčiau pasimelsti, bet nėra laiko...

Vaikas dabar žaidžia, užsiėmęs, neturi laiko, vėliau...
Mokinys turi ruošti pamokas, jis neturi laiko... Vėliau...
Jaunavedžiai turi namus:
rūpinasi, kaip juos įrengti, nėra laiko... Vėliau...
Šeimos tėvas žiūri savo vaikus, neturi laiko... Vėliau...
Seneliai rūpinasi anūkais, neturi laiko... Vėliau...
Jie serga. Jie turi daug rūpesčių, nėra laiko... Vėliau...
Jie miršta, jie neturi...
Per vėlu... Jiems iš tikrųjų jau nebeliko laiko...

     Taip žmonės bėga paskui laiką, Viešpatie!
Jie bėga per visą žemę,
skubėdami, stumdydamiesi,
perkrauti darbu, paniurę,
susirūpinę, įsitempę,
ir niekad nepasiekia tikslo, nes trūksta laiko, -
nepaisant visų pastangų, jiems trūksta laiko,
jiems labai trūksta laiko.

     Viešpatie, gal Tu suklydai, gal ne taip apskaičiavai?

Kažkokia lemtinga klaida:
     per trumpos valandos,
     per trumpos dienos,
     per trumpas amžius,
     per trumpas gyvenimas.

Tu stovi už laiko ribų,
Tu šypsaisi, Viešpatie,
matydamas, kaip mes su juo plūkiamės,
ir Tu žinai, ką darai, -
Tu neklysti, kuomet skiri žmonėms laiką.
     Kiekvienam žmogui Tu duodi laiko,
kad padarytų tai, ko Tu nori.
Bet negalima laiko prarasti,
negalima jo eikvoti, žudyti,
nes laikas yra dovana, kurią mums duodi,
tačiau praeinanti dovana,
dovana, kurios negalima sutaupyti.

     Dieve, aš turiu laiko, -
mano laikas priklauso man, -
visas laikas, kurį man duodi:
     mano gyvenimo metai, mano metų dienos,
     mano dienų valandos -viskas mano.

Mano pareiga pripildyti ramiai, neskubant,
bet pripildyti jas sklidinai pilnas
ir paaukoti Tau, kad jų beskonį vandenį
paverstum puikiu vynu,
kaip anuomet Kanoje, žmonių vestuvėse.

     Viešpatie, šiandien vakare
neprašysiu Tave laiko padaryti šį ar tą.
Prašau tiktai malonės,
kad tuo laiku, kurį man duodi,
sąžiningai padaryčiau visa, ko nori iš manęs.

      (Iš kn.: Visur Tave sutinku, mano Dieve. Leipcigas. 1965, p. 51).