MEILĖ NEPAVYDI
MINTYS SUSIMĄSTYMUI
Vaidevutis [kun. Karolis Garuckas SJ]
Gražu užjausti kitą nelaimėje, bet dar gražiau nepavydėti kitam laimės, džiaugtis, kad yra pasaulyje laimingų žmonių, kaip motina džiaugiasi savo vaikais, kai jiems gera gyventi.
Džiaukitės su linksmaisiais, verkite su verkiančiais, -sako mums Kristaus apaštalas. Bet ar yra pasaulyje tikrai laimingų žmonių? Ar ši žemė nepasidarė kaip dykuma, kaip ašarų ir ištrėmimo slėnis?
Jeigu čia, žemėje, tikrai nebūtų nė vieno laimingo žmogaus, tada galima pakelti akis aukštyn j dangų ir pasižiūrėti į Dievą, į šventuosius. O beata Trinitas! - O palaimintoji Trejybe! - kartodavo šv. Pranciškus Ksaveras, nenusakomo džiaugsmo pagautas. O palaimintoji Trejybe - visos laimės jūra! Nuo amžių Tu, Dieve, esi ir būsi laimingas. Tos laimės niekas neįstengs iš Tavęs atimti: nei karai, nei pikti žmonės, nei laiko dantys -niekas ir niekados, niekas nieko Tau negalės padaryti. Tu - laimės jūra! Tu ir mus ne kam kitam sukūrei, kaip laimei ir meilei.
Kristus, atėjęs į šią žemę, nerado sau vietos, kur gimti, buvo persekiojamas, neturėjo namų, kur galvą priglausti, nešė kryžių ir mirė ant kryžiausbaisia mirtimi. Bet dabar Kristus jau nebekenčia, - skelbia mums Jo apaštalas. Kristus viešpatauja ir Jo viešpatavimui nebus galo.
Nebekenčia taip pat ir apaštalai Petras su Pauliumi, Jokūbas su Jonu... Nebekenčia ir visi kiti, kurie, kaip sako Šventasis Raštas, perejo per vandenį ir ugnį, kentė šalti ir karštį, baimę ir nusivylimą, baisų troškulį, tiesos ir meilės, tėvynės ir savųjų ilgesį. Jų kūnai buvo išniekinti, lyg jie net paties Dievo ir net po mirties būtų buvę užmiršti.
Štai kaip jie dabar laikomi tarp Viešpaties mylimųjų ir šventųjų: Teisiųjų sielos Dievo rankose. Neišmintingųjų akimis jie atrodo mirštantys ir jų išėjimas laikomas neganda, ir jų atsiskyrimas nuo mūsų - sunaikinimu; tuo tarpu jie yra ramybėje.
Džiaukitės su linksmaisiais! - Džiaukimės, nes ir mes esame pašaukti su šventaisiais dalyvauti Dievo meilės laimėje. Jūs būsite nuliūdę, bet jūsų nuliūdimas pavirs džiaugsmu, - kartoja Išganytojas. Ir kuo didesnis dabar nuliūdimas, tuo didesnis vėliau džiaugsmas.
Kas sėja su ašaromis, tas pjaus su džiaugsmu. Jie eina ir verkia, berdami sėklą. Bet jie grįžte sugrįš su džiaugsmu, nešdami savo pėdus (Ps 115).
Jeigu taip, tai jau dabar galime džiaugtis net šio pasaulio vargais. O pavydėti - reiškia trokšti ko nors sau, ką kitas turi. Bet jeigu ir visą pasaulį laimėtume, ką mes su juo veiktume? Argi jis galėtų mus pasotinti? Žmogų laimingą padaryti gali tiktai vienas Dievas, bet Dievo visiems užtenka - Jis yra begalinis. Todėl meilė nepavydi, pavydo kirminas jos širdies negraužia. Ji nori kitą užjausti ir jam padėti nelaimėje, bet taip pat moka džiaugtis ir kito laime. Jeigu čia, žemėje, tebūtų visur nyku ir liūdna, tada: Sursum corda - aukštyn širdis! - ir mums niekada nepritrūks nei jėgų, nei tyro džiaugsmo.
O palaimintoji Trejybe! O visi Šventieji, paskendę laimės jūroje, pamokykite ir mus džiaugtis tikru džiaugsmu!
