Gražus Tavo pasaulis
Kai guliu žolėje,
o virš galvos mėlyname danguje
plaukia kaimenės debesėlių,
aplinkui žydi raudonos aguonos,
geltonos pienės,
krebžda vabalėliai, -
imu stebėtis Tavo fantazija,
pasaulio Kūrėjau.
Kiek daug spalvų Tavo paletėje!
Kiek daug Tu sumanei rūšių,
kiek daug sukūrei formų:
žvilgantys kalnų ledynai,
smaragdo ežerai,
saulės užlietos lygumos...
Tavo ranka pasodino
ūksmingus miškus, gaudžiančius vėjyje,
gėlėtas pievas,
mažą edelveisą ant kalno briaunos,
dumblį jūros dugne.
Jeigu augalus ir gyvūniją būtume kūrę mes, žmonės,
tada turėtume tik standartinius gyvūnus ir suplanuotą augmeniją:
A - vandenyje, B - sausumoje, C - ore,
be to, dar keletą specializuotų modelių ir porūšių.
Visų pirma, žinoma, būtų naudingieji gyvuliai:
traukti krovinių vežimams,
gaminti maisto produktams,
galbūt šis tas margesnis. papuošti akvariumui.
Be to, daržovės, vaisiai, statybinė medžiaga.
Toliau mūsų fantazija nebūtų siekusi.
Jei dar prisidėtų menininkai,
jie viską papuoštų baroko arba moderniuoju stiliumi,
galbūt siurrealistiškai ar Pikaso maniera.
Tačiau Tavoji fantazija, Dieve, Kūrėjau,
yra neišsenkamo grožio.
Ji nuolatos gimdo ką nors nauja,
verčia mane stebėtis, pajusti pagarbą.
Dėkoju Tau, kad sukūrei pasaulį,
turtingą įvairių formų, besimainantį,
tarsi visagalės Tavo rankos
būtų žaidusios šventą žaidimą,
tarsi puošdamas pasaulį
Tu pats būtum patyręs džiaugsmą.
Prašau Tave, leisk, kad mus apimtų didžiulė nuostaba,
kai žvelgiame į Tavo kūrybą:
į jūros bangų mūšą,
į ledynus saulėlydžio šviesoje,
į vabalėlį ant mūsų delno,
į amebą po mikroskopo stiklu.
Leisk mums nujausti bent dalelę
Tavo visagalybės ir didingumo,
kurie visa tai sukūrė,
apie kuriuos viskas liudija.
Nes kūrinija tarsi prizmė
laužia Tavo šlovės ir grožio spindulius,
išskaido juos į daugybę spalvų ir formų.
Viso vaizdo mes dar negalėtume suvokti,
negalėtume pakelti.
Todėl mums leista džiaugtis spalvomis ir įvairumu:
iš jų mums leista pažinti Tavo meilę,
kuri jau dabar mums spindi.
Tuo remiasi mūsų viltis,
kad kada nors galėsime gyventi
visos Tavo šlovės akivaizdoje.
Nematomasis Kūrėjau,
ačiū Tau, kad Tavo pasaulis toks gražus.
Kaip gera bus kada nors būti su Tavimi!
(Iš kn. Visur sutinku Tave, mano Dieve!)
