KAIP MES MELDŽIAMĖS
(Vienoje mažoje Telšių vyskupijos bažnytėlėje)
Upeliais nuplaukė paskutinis žiemos ženklas. Ant šakos skleidžiasi pirmutinis pumpuras. Pakrantėse stiepiasi gležni žolės lapeliai. Į žemę atėjo pavasaris, ir visa gamta garbina savo Kūrėją. Gražiausias pavasario mėnuo skiriamas Dievo Motinos garbei. Mūsų protėviai ypač pasižymėjo Marijos garbinimu gegužės mėnesį. Visuose namuose skambėdavo litanijos ir giesmės. Šiose gražiose pamaldose aktyviai dalyvaudavo ir jaunimas.
Šiandien, kai virš mūsų galvų kabo neutroniniai, raketiniai, branduoliniai ginklai, grasindami viską nušluoti nuo žemės paviršiaus, kai juodos moralinio smukimo bangos mėgina užlieti žmonių gyvenimą, mes jaučiame, kad malda yra ne mažiau reikalinga kaip anuomet.
Melsdamiesi bendraujame su tuo, kas yra už žemę aukščiau, kas dangiška ir šventa. Mes atsiprašome, dėkojame ir garbiname Aukščiausiąjį. Todėl norime, kad ne tik mūsų siela, bet ir kūnas rodytų pagarbą ir meilę Išganytojui. Aukščiausios pagarbos ženklan laikome sudėtas rankas, nesisukinėjame ir nesidairome, kad neatitrauktume savo ir kitų dėmesio nuo maldos.
Visų savo maldų metu prisimename Švč. Mariją, kaip Ji meldėsi ir garbino Dievą, būdama jaunutė mergaitė. Su kokiu nuolankumu ir su kokia viltimi Ji melsdavosi Dievui! Savo maldas mes siunčiame Dievui per Mariją ir tikimės, kad jos bus išklausytos, kad Marija padės atrasti Dievą net ir tiems, kurie yra atšalę ir atitolę nuo tikėjimo.
Taip mes meldėmės gegužės mėnesio pirmąjį vakarą. Kunigas, apsivilkęs Mišioms, išėjo prie altoriaus ir tarė trumpą žodį, ragindamas visus uoliai garbinti Mariją gegužės mėnesį. Pasigirdo giesmė. Adoruojančios mergaitės ir Mišioms patarnaujantys berniukai, išsirikiavę po keturis -dvi mergaitės vidury ir po vieną berniuką iš šalių - įeiname į bažnyčią, nešdamiesi po tulpės žiedą ir giedodami giesmelę:
O Marija mylima,
Motinėle Tu gera,
Tu myli mažus vaikus
Ir globoji mus visus.
Tau mes nešam dovanas,
Širdis duodam Tau jaunas,
Tavo norim būt vaikai
Ir mylėt Tave karštai.
Visi įėję suklaupėme ir tyliai pagarbinome Švenčiausiąjį Sakramentą. Atsistoję sakėme eilėraštuką Marijai.
Vienas:
Jei tau širdį skauda, o žmogau pasaulio,
Jeigu tu be laimės šiais takais keliauji,
Visada skubėki prie dangaus Marijos,
Jos tikrojoj meilėj vėl širdis atgyja!
Du:
Eik, suklupk ir guoskis Motinai Marijai!
Visi:
Motinai Marijai, Motinai Marijai!
Vienas:
Jei visų apleistas žemėje klajoji,
Jei erškėčiai skaudūs tavo kelią kloja,
Visada skubėki prie Dangaus Marijos,
Jos tikrojoj meilėj mūs širdis atgyja!
DU:
Eik, suklupk ir guoskis Motinai Marijai!
Visi:
Motinai Marijai, Motinai Marijai!
Vienas:
Jeigu siela verkia, o jos nieks negirdi,
Kam tu pasiguosi, kam atversi širdį?
Visada skubėki prie Dangaus Marijos!
Jos tikrojoj meilėj vėl širdis atgyja.
Du:
Eik, suklupk ir guoskis Motinai Marijai!
Visi:
Motinai Marijai, Motinai Marijai!
Padeklamavę eilėraštį, nešėme Marijai savo gėlę baigdami giedoti giesmelę:
Skinam darželio gėles,
Renkam lauko žoleles,
Pinam margus vainikus,
Dovana Tau mūsų bus.
O Marija, kaip gražiai
Tau pražydo šie žiedai,
Tau po kojų dedame,
Savo meilę reiškiame.
Pirmieji nešė berniukai ir, padėję savo žiedą ant altoriaus, pasiliko stovėti presbiterijoje, o mergaitės, padėjusios ant altoriaus savo gėlę ir nusilenkusios Švenčiausiajam Sakramentui, sugrįžo į savo vietą bažnyčioje.
Prasidėjo šv. Mišios. Visi aktyviai jose dalyvavome atsakinėdami kunigui. Mergaitės rečitavo 89-ą psalmę.
Pirmoji mergaitė:
Tu, Viešpatie, iš kartos į kartą
buvai mums Globėjas.
Kai žemė, kalnai ir pasaulis negimę dar buvo,
Tu, Dieve, nuo amžių buvai ir būsi per amžius.
Visi:
Mūsų rankų darbus palaimink!
Antroji mergaitė:
Žmonėms Tu liepi sugrįžti į dulkes.
Grįžkit, žmonijos vaikai!, - Tu byloji.
Juk Tavo akivaizdoj tūkstantis metų -
kaip diena vakarykštė, praėjus,
kaip nakties prabėgęs ketvirtis.
Visi:
Mūsų rankų darbus palaimink!
Trečioji mergaitė:
Pašalini žmogų kaip rytmečio sapną,
kaip tą žaliuojančią žolę. .
Ryte jinai žydi, žaliuoja,
vakare - nukirsta jau sudžiūsta.
Visi:
Mūsų rankų darbus palaimink!
Ketvirtoji mergaitė:
Mus atgaivinki savo malone,
ir šūkausim, džiūgausim
Per dienų dienas, kol gyvuosim!
Visi:
Mūsų rankų darbus palaimink!
Berniukai papunkčiui kalbėjo visuotinę maldą, atsakinėjo visi žmonės.
Toliau buvo atnašaujama šv. Mišių auka su giesmėmis Marijai. Po to Švč. Marijos litanija - choras prie vargonų giedojo vieną punktą, o adoruojančios mergaitės su visa bažnyčia - kitą punktą.
Vakaro pamaldos baigėsi, o mes nuskaidrinta širdimi, atidavę paskutinę pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui, palikome Švč. Mariją laukti mūsų bažnyčioje kitą vakarą.
[Vadovė Marytė Mėlinauskaitė]
