KATALIKŲ VEIKIMAS PASAULYJE
KRIKŠČIONYBĖ ŠIANDIEN
Stirnius [Edvardas Šiugžda]
Katalikų veikimas, atsiradęs šio amžiaus pradžioje Italijoje, išaugo į galingą krikščionišką judėjimą, apimantį daugelį pasaulio kraštų ir kontinentų. Katalikų veikimo organizacijos - pasaulietinės. Joms didžiulį poveikį padarė Vatikano II Susirinkimas, iškeldamas pasauliečių atsakomybę už dabartinio pasaulio likimą. Susirinkimo Dekrete apie pasauliečių apaštalavimą katalikai raginami būti aktyviais, sąmoningais ir savarankiškais krikščionių bendrijos nariais. Tokiems tapti jiems padeda pasauliečių katalikų, pirmiausia Katalikų veikimo organizacijos.
Pagrindinis Katalikų veikimo organizacijų tikslas - katalikybės skleidimas. Vieni šių organizacijų aktyvistai tai supranta tik kaip religinį Katalikų veikimo narių susibūrimą ir krikščioniškos doktrinos plėtojimą tarp savų praktikuojant labdarybę. Kiti mano, kad katalikybę reikia skleisti dalyvaujant politinėje ir socialinėje-ekonominėje veikloje tarp visų tikėjimų žmonių ir netgi netikinčiųjų, t.y. būti apaštalais. Pastaroji tendencija tapo suprantama ir reikalinga mokslo ir technikos pažangos epochoje. Po Vatikano II Susirinkimo kai kurios Katalikų veikimo organizacijos reikalauja, kad visi pasauliečiai taptų misionieriais - krikščionių idealų propaguotojais, ir smerkia tuos, kurie rūpinasi vien savo sielos išganymu. Tokius reikalavimus Katalikų veikimo organizacijų nariams iškėlė daugelio šalių Katalikų veikimo organizacijų nauji įstatai, priimti 1970 m. pabaigoje.
Katalikų veikimo organizacijos susikūrusios daugelyje Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, taip pat JAV ir Kanadoje. Šalia nacionalinių (t. y. atskirų šalių) organizacijų yra ir tarptautinių. Nors Katalikų veikimas ne bažnytinė, o pasaulietinė organizacija, aukščiausioji jo vadovybė yra dvasininkų rankose.
Katalikų veikimas apima įvairiausio amžiaus žmones: 4-10 m. vaikai jungiasi į vaikų organizacijas, 10-15 m. - į skautų (berniukai) arba gidų (mergaitės) organizacijas, 16-30 m. (nevedę ir netekėjusios) — į jaunimo (vyrų arba moterų) organizacijas, asmenys per 30 metų (arba vedę ir ištekėjusios) -į vyrų katalikų arba moterų katalikių organizacijas. Daugelyje šalių yra sukurtos organizacijos pagal profesijas: darbininkų, dėstytojų, aktorių, leidėjų ir t. t.
Tarptautiniame darbininkų judėjime veikia Katalikų veikimo darbininkų organizacijos, kurių įtakingiausi ir masiškiausi yra Pasaulinis krikščionių darbo žmonių judėjimas, Tarptautinė krikščioniško darbo jaunimo organizacija, Tarptautinis kaimo ir žemdirbių katalikiško jaunimo judėjimas ir kt. Įtakingiausia ir gausiausia - Tarptautinė krikščioniško darbo jaunimo organizacija. Ji vienija nacionalines katalikiško darbo jaunimo, vaikinų ir merginų nuo 14 metų iki santuokos organizacijas, savo veiklą kreipia į individualų poveikį.
Be Tarptautinės krikščioniško darbo jaunimo organizacijos, veikia Tarptautinė katalikiško jaunimo federacija (į ją įeina Tarptautinis kaimo ir žemdirbių katalikiško jaunimo judėjimas ir Tarptautinė krikščioniška studentų jaunimo organizacija), Pax Romana - Tarptautinis studentų katalikų judėjimas. Masiškiausia - Tarptautinė katalikiško jaunimo federacija, vienijanti 10 mln. vaikinų ir merginų, ir Tarptautinė krikščioniško darbo jaunimo organizacija, turinti 3,5 mln. narių.
Gausiausios yra Katalikų veikimo moterų organizacijos. 1967 m. duomenimis, Pasaulinėje moterų katalikiškų organizacijų sąjungoje buvo 36 mln. narių. Iš tarptautinės vaikų auklėjimo asociacijos pažymėtinos Tarptautinė skautizmo konfederacija, Pasaulinė dėstytojų katalikų sąjunga, Judėjimas už krikščioniškas šeimas, kuris vienija 100 000 šeimų.
Katalikiškos spaudos, radijo, televizijos ir kino klausimais tarptautiniu mastu rūpinasi tokios organizacijos kaip Tarptautinė katalikiškos spaudos sąjunga, Tarptautinė katalikiška radijo ir televizijos organizacija, Tarptautinė katalikiška kino tarnyba.
Katalikų veikimo organizacijų veikla ir metodai. Šiuolaikinės kapitalistinės šalys pasižymi visuomenės interesų įvairumu. Šalia katalikų veikia kitų krikščioniškų konfesijų bendruomenės, šalia krikščionių - ateistai, šalia idealistiniais siekiais gyvenančių žmonių yra suburžuazėjusių ir sumaterialėjusių, šalia katalikiškų partijų veikia dešiniosios ir kairiosios (kartais net ir ultrakairiosios). Todėl katalikiškos (tarp jų Katalikų veikimo organizacijos) turi veikti gana sudėtingomis, nors ir demokratinėmis sąlygomis. Katalikų veikimas nukreiptas dviem kryptim: į vidų, kai auklėjami ir ugdomi savi nariai, ir į išorę, kai dirbama su katalikais, įeinančiais į Katalikų veikimą, ir nekatalikais. Dabar didesnis dėmesys skiriamas antrajai veiklos krypčiai - Katalikų veikimo nariai tampa misionieriais. Ypač didelė reikšmė skiriama darbui su žemesniaisiais sluoksniais, kurie stokoja artimo meilės ir paramos. Tai - ligoniai, vienišieji, nusenę, emigrantai ir kt.
Katalikų veikimo aktyvistai stengiasi skirti dėmesio kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, prancūzų krikščioniško darbo jaunimo žurnalas Jeunesse ouviere pačių tobulinimosi problemas sieja su konkrečia artimo meile. Žurnalas nuolat informuoja: „Klodina su kitomis dviem mergaitėmis savarankiškai mokosi stenografijos, nes jos neturi pinigų mokėti už mokslą; ateljė darbuotojos kartą per savaitę moko siūti bedarbes Agnesę ir Kristiną; organizacijos aktyvistai pasiekė, kad jaunam emigrantui alžyriečiui buvo padidintas atlyginimas“ ir t. t.
Vis dažniau Katalikų veikimo organizacijos iškelia tokias problemas, kaip užimtumas, atlyginimo dydis, profesinis mokymas, laisvalaikio organizavimas; šios problemos rūpi darbininkams, studentams, moterims. Katalikų veikimas orientuojasi į atskirus socialinius sluoksnius (pavyzdžiui, darbininkui lengviau rasti bendrą kalbą su darbininku, namų šeimininkei - su namų šeimininke, mokytojui - su mokytoju). Moterų organizacijos atlieka praktinės mokyklos moterims vaidmenį.
Kiekviena Katalikų veikimo organizacija turi savo patalpas su televizoriumi ir radiju, biblioteka, kartais net su kino aparatūra, kuri prieinama visiems. Katalikų jaunimas organizuoja įvairius būrelius ir kursus, apimančius visas jaunimo gyvenimo sritis: tai profesiniai kursai, dramos būreliai, rengimo šeimos gyvenimui kursai, vasaros stovyklos ir t. t. Ypač daug dėmesio skiriama katalikų sportiniams centrams. Katalikų veikimo organizacijoms rūpi ir jaunimo turizmo problemos: jje rengia seminarus ir stažavimąsi [vairiose šalyse, organizuoja jaunų darbininkų atostogas, kur suteikiami pigūs kambariai su išlaikymu, nemokamas sportinis inventorius, kultūrinės paslaugos.
Šalia individualaus darbo Katalikų veikimo organizacijos rengia masinius renginius. 1964 m. Tarptautinė krikščioniškoji darbo jaunimo organizacija surengė autokelionę - 2000 delegatų iš 17-os šalių 400 autobusų suvažiavo į Strasbūre vykusį posėdį. Kiekvienas autobusas pervažiavo ne mažiau kaip per trijų šalių teritoriją. Katalikų veikimas panaudoja ir fizinio darbo auklėjamąjį vaidmenį. Neretai jo organizacijų nariai stato įvairiausius objektus: gyvenamuosius namus, stadionus, bažnyčias. Darbo dienos dalis skiriama bendrai maldai, pamokslų klausymui, veiklos problemų svarstymui.
Būdingas Katalikų veikimo organizacijų darbo metodas - konferencijos, kasmetinės kampanijos (pvz., Krikščioniška šeima, Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas ir t. t.), socialinės savaitės, nacionalinės dienos, skirtos tikinčiųjų kontaktui su dabartiniu pasauliu (konstitucija ir katalikai, mokykla ir katalikai, socialinis aprūpinimas ir katalikai ir pan.). Rengiami pranešimai apie Katalikų Bažnyčios doktriną, apie Katalikų veikimo vaidmenį ir reikšmę; seminaruose ir simpoziumuose, taip pat bendrojo lavinimo, profesiniuose ir religiniuose būreliuose nagrinėjamas Šventasis Raštas, Vatikano II Susirinkimo dokumentai, organizuojami religinių tekstų pažinimo konkursai, kurių nugalėtojai kaip premiją gali gauti audienciją pas popiežių. Organizuojami būreliai ir kursai, kur vadovaujantis krikščioniškuoju mokslu nagrinėjamos šeimos ir pasirengimo santuokai problemos: vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, šeimos ir visuomenės santykiai.
Katalikų veikimo organizacijos savo veikloje naudojasi spauda, radiju, televizija, kinu; vadovybė rengia simpoziumus, konferencijas ir seminarus katalikams žurnalistams, leidėjams. Visos tarptautinės ir nacionalinės Katalikų veikimo organizacijos turi po keletą periodinių leidinių: leidžia įvairiausią literatūrą beveik visomis pasaulio kalbomis, pradedant iliustruotais žurnalais mažyliams ir baigiant leidiniais akliesiems (Brailio raštu), ligoniams, studentams, darbininkams ir t. t. Tarptautinė katalikiška kino tarnyba palaiko kontaktus tarp bažnytinių organizacijų ir kino pramonės atstovų. Ji aptaria demonstruojamų filmų moralinę vertę ir šį įvertinimą pateikia katalikams. Katalikų veikimas dalyvauja kuriant filmus bibliniais ir evangeliniais siužetais, dokumentines juostas iš popiežių gyvenimo. Tarptautinė katalikiška radijo ir televizijos asociacija transliuoja radijo laidas, pjeses ir diskusijas religinėmis temomis, organizuoja spaudos laidas per Vatikano radiją, taip pat rengia telefilmų konkursus bei vykdo kitus Katalikų veikimo propagavimo uždavinius.
Minėtos Katalikų veikimo organizacijos daugiausia veikia šalyse, kuriose Katalikų Bažnyčia atskirta nuo valstybės, t. y. lyg ir panašiomis sąlygomis kaip Lietuvoje. Tačiau yra akivaizdus religinės padėties skirtumas tarp demokratinių šalių, kur Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet jai leidžiama savo bendruomenės narius auklėti krikščioniška dvasia bei plėtoti visuomeninę veiklą, ir socialistinių šalių, kur konstitucija analogiškai atskiria Bažnyčią nuo valstybės, tačiau tikintiesiems teleidžiama melstis, nesuteikiant teisės eiti į visuomenę, tikintieji padaromi antraeiliais piliečiais. Tiesa, demokratinėse šalyse katalikiškų organizacijų, tarp jų ir Katalikų veikimo narių skaičius nedidelis, lyginant su bendru gyventojų skaičiumi. Tačiau ir tai liudija teisingumą požiūrio į religiją ir apskritai į visuomeninę veiklą. Katalikų veikimo organizacijos, nors ir negausios, turi didžiulę įtaką. Tereikia prisiminti, kokią žalą daro legaliai leidžiama pornografinė literatūra, prievartos filmai ir visos kitos sumaterialėjimo, net žmogaus degradavimo formos, paplitusios dabartiniame Vakarų pasaulyje. Visa tai stengiasi atsverti ir tam priešinasi katalikiškos organizacijos, jų periodinė spauda, radijas, televizija, kinas.
Katalikų veikimo organizacijos išugdė daug žinomų politinių ir visuomeninių veikėjų: Italijos studentų katalikiškos federacijos narys Aldas Moras, ne kartą vadovavęs Italijos ministrų tarybai (vėliau nužudytas ultrakairiosios organizacijos Raudonosios brigados)-, B. Dučas - deputatų rūmų viceprezidentas; A. Pičonis - deputatas, ministras, ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas; K. Tonela - deputatas, ministras keliose vyriausybėse; Dž. B. Skalja - deputatas ir ministras; Dž. Spataco - ne kartą deputatas ir ministras. Ilgą laiką buvęs Italijos Katalikų veikimo prezidentu V Bašlė šiuo metu užėmęs Italijos Aukščiausiojo teismo tarybos viceprezidento postą (1980 m. vasario 12 d. jis žiauriai nužudytas Raudonųjų brigadų).
Prancūzijoje apie 12% vyrų ir apie 4% moterų, dalyvavusių Prancūzijos darbininkų Katalikų veikime, užėmė įvairius politinius postus. Pavyzdžiui, vienas iš prancūzų krikščioniškojo darbo jaunimo organizacijos spaudos darbuotojų p Bakenas vėliau tapo darbo ministru. Panašių pavyzdžių rastume ir kitose šalyse. Buvęs Anglijos jaunųjų darbininkų krikščionių narys M. Folėjus tapo bendruomenės rūmų nariu, ministru leiboristų vyriausybėje, valstybės sekretoriaus pavaduotoju gynybos klausimais.
Būtų galima surasti analogiją tarp Katalikų veikimo organizacijų ir Eucharistijos bičiulių, tačiau mūsų Eucharistijos bičiuliai veikia nelegaliomis sąlygomis, - slapti ir pusiau slapti susirinkimai ne visada duoda norimų rezultatų. Apie kokią nors savą katalikišką spaudą nėra ko ir kalbėti. Todėl Eucharistijos bičiulių veikla lieka uždara, negalinti turėti didesnio poveikio visuomenei, nors savo nariams daro didelį poveikį.
