Pradžia

V. Baranauskas prieš areštą

1944 metais, pasitraukus frontui, grįžau į gimtąsias vietas - į Balbieriški. Keliaujant sutikau pažįstamą, kuris įspėjo, kad manęs ieško saugumas. Tada atsiskyriau nuo šeimos - motina ir žmona su sūneliu grižo namo, buvo tardomos ir kankinamos. Tardė Stasys Marcinkevičius, Kašinskas, Žukas ir kt. Viską, kas geriausio, išsinešė, paliko sumuštas ir prigrąsino, kad aš pats ateičiau.

Tai sužinojęs, supratau, kad kelio man atgal nėra. Žmoną ir motiną paslėpiau pas pažįstamus, o pats, sutikęs savo brolį Arą ir kitus likimo brolius, pasirinkęs Šarūno slapyvardį (vėliau tardant pasivadinau Petru), išėjau į mišką -kovot. Pradžioje mes stengėmės riboti stribų veiksmus - kaimuose juos apšaudydavom ir taip sulaikydavom jų siautėjimą.

Besislapstant miškuose, mūsų pajėgos didėjo. Kartais, susijungę su kitais būriais puldavome mažus miestelius: Gudelius, Birštoną ir kt. Tuo metu, ikt 1945m. nuostolių turėjome nedaug. Kai miškus ėmė šukuoti kariuomenė, ėmėme rengti bunkerius, nes pasipriešinti buvome per silpni. Kaip tik tada pradėjo formuotis būriai. Mano būrys per Arą ir Labutį palaikė ryšius su Punios štabu. Mūsų veikimo rajone be mūsų žinios niekas negalėjo rengti jokių operacijų. Taip pat ryšys buvo palaikomas su Tauro būriu.

1945m. rugpjūčio 13d., atėjus aplankyti šeimos, buvau išduotas ir suimtas. Suėmime dalyvavo stribai Kašinskas, Stasys Marcinkevičius, Aleksandrovas, Žukas ir kiti, o taip pat kariuomenė. Surišę rankas, užkabinę ant kaklo automatą, varė apie 5 km į Balbieriškį. Kitą dieną prasidėjo tardymas. Buvo atvažiavęs pats Bartašiūnas. Po keleto dienų išvežė į Prienus. Čia kameroje sutikau savo pažistamus Lodą, Lapiną, Sebastijauską ir kitus. Tardė po 2-3 kartus per dieną pačiom moderniausiom priemonėm - kumščiais ir šampalais. Po tardymo į kamerą parnešdavo 2 stribai.

Kai baigėsi tardymas, išvežė į Kauno kalėjimą Mickevičiaus gatvėje. Ten perskaitė nuosprendi - 10 metų kalėjimo, 5 tremties.

Viso šiaurėje išbuvau 22 metus ir visą laiką dirbau šachtose. 1967m. grįžau į Lietuvą. Po poros mėnesių išsikvietė saugumas ir pareikalavo, kad dingčiau iš Lietuvos per 24 val. Kadangi kategoriškai atsisakiau, gavau leidimą gyventi Panevėžyje, bet visą laiką buvau sekamas ir terorizuojamas.

Vytautas BARANAUSKAS

* * *