Tremties trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis, 1561 Holmes Av., Racine, Wise.
LIETUVOS SĖKLA
Daug kartų gyvenime tenka žvelgti į praeitį ir jieškoti joje stiprybės, pamokinimo ir išminties. Tačiau tenka gyventi realia dabartimi ir ruoštis nežinomai ateičiai. Tie patys dėsniai tinka atskiram žmogui, tauta— ir valstybei. Ypač jie ryškūs mums lietuviams, kurie su pasididžiavimu galime prisiminti garbingą savo tautos praeitį, jos iškilius laimėjimus liaupsinti, jos sunkius momentus apširdgėlauti.
Tautos reikalai tampriai rišasi su jos narių gyvenimu. Tautą užgulė nelaimės, tas pat ištiko jos vaikus. Ir šiandien mūsų tėvynė Lietuva randasi nelaimės būklėje. Vargiai ar vėl bent kada ji išgyvens sunkesnius laikus, kokius ji dabar išgyvena, nors ji yra jų turėjusi sunkių ir skausmingų. Mums jie yra atitolę; vieni pasiekia mus legendarinėje formoje, o apie kitus liudija užrašai.
Prieš šimtą metų mūsų tauta buvo sukilusi prieš rusus, siekdama laisvės savo kraštui, o vienok pralaimėjo nelygioje kovoje, nesulaukdama paramos iš Napoleono III, italų Garibaldžio ar anglų, kurie reiškė tam sukilimui simpatijų.
Vieni, pakėlę ginklą prieš galingesnį, krito mūšio lauke, kaip istoriko T. Narbuto sūnus Liudvikas, su istoriniais žodžiais lūpose: “Malonu mirti už tėvynę. . .”. Kiti pakibo kartuvėse, kaip vyriausias sukilimo vadas, 26 metų amžiaus Kostas Kalinauskas, Koliška, kun. Ant. Mackevičius, kuris pratarė paskutinius žodžius: “Aš atlikau savo, dabar darykite jūs, kas jums priklauso”.
Sunkiai sužeistas ir paimtas į nelaisvę sukilėlių karo vadas, Rusijos generalinio štabo karininkas, Zigmas Sierakauskas, rodydamas į žuvusius sukilėlius, pasakė rusų karininkui: “tai Lietuvos sėkla, kuri ateityje pražydės baltais laisvės žiedais!”. Į rusų dignitorių prašymą, kad Sierakauskas nebūtų sušaudytas, žiaurusis Muravjovas atsakęs: “Aš jo nešaudysiu, nes jau esu įsakęs pakarti”.
Kaip žiauriai elgėsi Muravjovas Lietuvoje užtenka susidaryti vaizdą, tik susipažinus su Sierakausko šeimos tragedija. “Šeima buvo tremiama į Samarą. Jo žmoną, kuri laukė kūdikio, suėmė skausmai. Kazokų karininkas, lydėjęs transportą, liepė ją pridengti marška ir pranešė Muravjovui, kad ji mirštanti.
— Miršta ar ne, visvien apkalti grandinėmis ir gabenti į paskyrimo vietą — įsakė generalgubernatorius, pridėjęs, kad, jei gims berniukas, tebūnie nudėtas, o jei mergaitė, atiduoti į prieglaudą Smolenske. Gimė mergaitė, kuri išvengė žiauraus likimo, tačiau mažytė mirė”.
Istorikas A. Slivinskis sukilimo reikšmę šitaip apibūdina: “Sukilimas kovą pralaimėjo, bet nepralaimėjo kovos už nepriklausomybę idėjos. Todėl 1863 m. kruvini lapai . . . visiems laikams pasiliks kilnūs ir garbingi”.
Mūsų tėvynėje vėl siaučia Muravjovo palikuonys. Vėl sėjama kraujo sėkla, kuri yra toji Sierakausko minėtoji Lietuvos sėkla. Ateis laikas, ir ji vėl pražydės baltais žiedais, tik visi vieningai to tikslo su pasišventimu siekime.
Citatos imtos ir naudotasi medžiaga iš dr. V. Sruogienės “Lietuvos Istorijos — Lietuva amžių sukūry” 1863 m. sukilimas skyriaus.
VLADO PUTVINSKIO-PUTVIO MONOGRAFIJOS LEIDIMAS
Jau yra sudaryta ir LŠST CV patvirtinta VI. P. monografijos redakcinė komisija. Komisijai vadovauja vyr. redaktorius, LŠST garbės narys, Aleksandras Mantautas, Nepriklausomoje Lietuvoje redagavęs VI. P. raštus ir parašęs, bolševikų sunaikintą, Pūtvio biografiją. Vyr. red. pavaduotojas yra dipl. ekon. š. Pranas Mučinskas, buv. “žiburių” laikraščio redakcijos narys. Red. komisijos sekretorius — š. Vaidievutis A. Mantautas. LŠST garbės narė Sofija Pūtvytė - Mantautienė taip pat įeina į komisiją. Reikalui esant, komisija gali būti papildyta naujais nariais. Komisija pasiekiama jos sekretoriaus adresu, kuris yra tos komisijos bendr. Nr. 1. CV bendr. 4 (63 ir red. komisijos bendr. Nr. 1 yra išsiuntinėti šaulių padaliniams. Tačiau skelbiame red komisijos bendr. Nr. 1 “T. T.”, kad jie pasiektų platesnius lietuviškos visuomenės sluoksnius, kurie, sužinoję apie reikalą, galėtų pagelbėti red. komisijai savo rašiniais ar patarimais, o vėliau ir lėšomis.
Vlado Putvinskio – Pūtvio monografijos redakcinės komisijos Bendraraštis N r. 1
1963 m. sausio 17 d.
I. Knygos turinys ir pobūdis
1. — Redakcinė komisija spaudai ruošia maždaug 700 psl., Liet. Enciklopedijos formato, gražiai įrištą ir, VI. Pūtvio bei šaulių S-gos pirmųjų dienų (ypač šaulių kovų su bermin-tininkais ir lenkais) nuotraukomis, iliustruotą knygą. Galutinis puslapių ir iliustracijų skaičius priklausys nuo surinktų aukų ir prenumeratų.
2. — Knygoje numatomos šios pagrindinės dalys: a) VI. P. biografiją; b) įvairių asmenų atsiminimai apie VI. P.; c) VI. P. filosofijos ir Šaulių S-gos ideologijos pagrindiniai bruožai bei iš to išsivystančios šau-liškojo ateities kelio gairės; VI. P. parinktieji raštai. Knygoje bus paliesta ir šaulių S-gos istorija, ypač jos įkūrimas, pirmosios dienos, šaulių fronto ir partizaninės kovos ir pirmasis Š. S-gos gyvenimo dešimtmetis (trumpiau bus paminėtas S-gos nueitasis kelias po VI. P. mirties).
3. — Knygoje bus aprašytas ir Šaulių Moterų Garbės Vadės Emilijos Gruzdytės - Pūtvienės gyvenimas.
II. Knygos medžiaga
1. — Red. komisija turi pakankamai medžiagos trečiajai (c) ir ketvirtajai (d) knygos dalims.
2. — Medžiagos trūksta antrajai (b) knygos daliai, t. y. prisiminimų apie VI. P.
3. — Prisiminimai sustiprintų ir knygos pirmąją (a) dalį — VI. P. biografiją. LŠST garbės narys Al-Mantautas dabartinę biografiją atkuria pagal savo anksčiau parašytąją ir bolševikinės cenzūros sunaikintąją. Jis jau sėkmingai atkūrė pagrindinius biografijos griaučius, kuriuos šiuo metu plečia. Plėtimo darbas jam būtų lengvesnis, turint daugiau prisiminimų apie VI. P.,; biografija taptų pilnesnė, įvairesnė, turtingesni.
III. Talka knygai
1. — Red. komisija šiuo kreipiasi į šaules, šaulius, šaulių rėmėjus ir visus, kuriems brangi Vlado Putvinskio - Pūtvio atmintis, prašydama skubios pagalbos renkant medžiagą knygai.
2 — Knygos talkininkai nuoširdžiai prašomi:
a) atydžiai peržiūrėti visus turimus nepr. Lietuvos laikais 1929 m. ir po 1929 m. išleistus leidinius, ypač Trimitą ir kitus šauliškus spaudinius. VI. P. mirus, 1929 metais ir vėliau apie jį rašė prezidentas Antanas Smetona, kan. J. Tumas-Vaižgantas, Kazys Binkis, gen. Nagevičius, Petras Ruseckas ir kiti. Visų šių ir kitų asmenų prisiminimai ir straipsniai apie VI. P. red. komisijai labai reikalingi.
b) Radus bet kokį straipsnį ar prisiminimus apie VI. P., knygos talkininkai prašomi str. perrašyti ir atsiųsti red. komisijos sekretoriui žemiau nurodytu adresu. (Redakcinė komisija labai prašo, kad nebūtų siunčiami patys žurnalai, bet tik perrašytieji straipsniai, pažymint, iš kurio žurnalo ir numerio perrašyta; tuo būdu tie šiandien taip brangūs leidiniai liks jų savininkų rankose ir nebus reikalo jų redakcijai skolinti).
c) šalia šauliškų leidinių, ypatingas dėmesys kreiptinas į Motinos ir vaiko žurnalą, kuriame ištisai tilpo Al. Man tauto (Marcinkevičiaus) Vlado Pūtvio biografijos antrasis skyrius, vardu “Vaikystė ir mokslo metai”. Redakcijai šio straipsnio būtinai reikia.
d) Red. komisija prašo ir prisiminimų apie VI. P. iš asmenų, kurie jį asmeniškai pažinojo.
3. — Kadangi vyr. redaktoriui š. Al. Mantautui tenka pagrindinis rašymo darbas, jam taps sutaupytas brangus laikas, jei visi redakcinei komisijai adresuoti laiškai bus siunčiami komisijos sekretoriui: V. Mantautas, 53 Waverly Street, Worcester 4, Mass.
Vlado Putvinskio - Pūtvio monografijos Redakcinės Komisijos vardu
(pas.) š. Vaidievutis A. Mantautas Sekretorius
Tvirtinu:
(pas.) š. Jonas Giedrikas LŠST CV Pirmininkas 1983 m. sausio 27 d.
APDOVANOJIMAI
Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 45-rių metų sukakties proga žemiau išvardinti asmenys apdovanoti šaulių žvaigždės ordinu ar Šaulių žvaigždės medaliu:
Vytauto Didžiojo šaulių kuopos Čikagoje —
1. š. Atkočaitytė, Genov. — ŠŽ ord.,
2. š. Juodka, Adolfas —, ŠŽ ordinu,
3. š. Padvaiskas, Petras — ŠŽ ord.,
4. š. kun. Sugintas, B. — ŠŽ ord.,
5. š. Rimkutė, Regina — ŠŽ medaliu
6. š. Žymantaitė, Nijolė — ŠŽ med.
L. K. Mindaugo šaulių kuopos Montrealyje —
1. š. Bagdžiūnas, Bronius — ŠŽ ordinu ir ŠŽ medaliu,
2. š. Petrauskas, Ig. — ŠŽ ordinu ir ŠŽ medaliu.
3. š. Kalvaitis, Aug. — ŠŽ medaliu,
4. š. Paleckas, Petras — ŠŽ medaliu,
5. š. Reutas, Stasys — ŠŽ medaliu,
6. š. Simaniukštis, R. — ŠŽ medaliu. Martyno Jankaus šaulių kuopos
Brocktone —
1. š. Grušienė, Em. — ŠŽ ordinu,
2. š. Mandeikis, Fel. — ŠŽ ordinu.
3. š. Eiielkevičius, Rom. — ŠŽ med.,
4. š. Gofensienė, Stasė — ŠŽ med.,
5. š. Grušas, Stasys — ŠŽ medaliu,
6. š. Kašėtienė, Ona — ŠŽ medaliu
7. š. Stašaitis, Juozas — ŠŽ medaliu.
IŠ PADALINIŲ VEIKLOS
DLK Kęstučio š. kuopos metinis susirinkimas, įvykęs 1963 m. kovo mėn. 3 d. Racine, Wisc., praėjo pakilioje ir darbingoje nuotaikoje. Susirinkimą atidarė kuopos pirm. š. Br Juška ir pakvietė jo pirm. š. Vikt. Kažemėkaitį, o sekretorium š. M. Tamulėną. Pradedant susirinkimo darbus, tylos minute buvo pagerbti mirusieji kuopos nariai: J. Virbalas, K. Mockus ir Ed. Baltušis. Po to, š. M. Kasparaičiui buvo įteiktas Šž medalis. Medalį įteikė ir sveikinimo žodį tarė LŠST CV pirm. š. J. Giedrikas.
Iš kuopos valdybos pirmininko ir kasininko pranešimų paaiškėjo, kad sėkmingai praėjo Joninės, kuopos septynerių metų veiklos minėjimas— balius ir Liet. kariuomenės šventės minėjimas. Į pramogas atsilankė daugiau žmonių, kaip anksčiau, todėl liko nemažai pelno. Turtas ir pinigai kiek viršija vieną tūkstantį dolerių, nors padaryta nemažai išlaidų beremiant lietuvių kultūrinius reikalus ir kuopos sergančius narius.
Š. Gubertas Alekna išrinktas kuopos garbės šauliu. Nutarta įstoti nariu į Lietuvių Fondą. Tuo reikalu bus pravesta rinkliava Racine, Wise., nes panašią rinkliavą kitose kolonijose vykdo ALB apylinkės. Tenka pastebėti, kad šauliai: Br. Juška,
Ant. Novickas, J. Pociulis, ,A,dolf. Vadeiša, St. Petrušaitienė ir P. Petrušaitis jau yra įmokėję arba artimiausioje ateityje yra pasižadėję į-mokėti LF po 100 dol. ir tuomi tapti LF nariais. LF įnašo dydį pavesta nustatyti kuopos valdybai, kai paaiškės rinkliavos rezultatai. Į kuopos valdybą išrinkti: š. K. Kazitėnas — pirm., š. M. Kasparaitis — vicepirm., š. t. Petrušaitienė — sekr. š. VI. Vilcinas — kas., ir š. Ig. Paukštelis — org. reikalų vedėjas.
Susirinkimas baigtas Tautos Himnu. Po susirinkimo įvyko trumpos, jaukios vaišės. Per vaišes š. J. Petrauskas ir jo sūnus, kuris yra taip pat šaulys, pademonstravo kultūrinę filmą iš Laisvės Kovų paminklo šventinimo iškilmių Čikagoje bei iš LŠST veiklos. Filmas buvo sekamas su dideliu susidomėjimu, čikagiečiai šauliai Petrauskai nufilmavo susirinkimo ir vaišių dalyvius.
Labai džiugu, kad atsiranda asmenų, kurie, negailėdami lėšų, darbo ir laiko, nufilmuoja svarbesnius bei iškilesnius mūsų kultūrinio gyvenimo įvykius. Jau dabar tai yra mums brangi medžiaga, kurios vertė, laikui bėgant, didės.
