Šaulė Tremtyje
Redaguoja K. Kodatienė, 16228 Haviland Beach Linden, Mich.
NAUJI UŽDAVINIAI
Kada pasaulis neramumo sūkuriuose siaučia ir karo šmėkla, bet kada gali pasirodyti tenka ir šauliams pagalvoti ar pats gyvenimas nestato mums naujus uždavinius, ar neturėtume savo veiklą šiuo metu pakreipti bent kiek kita aktualia linkme.
Juk Lietuvoje šauliai be karinio apmokymo dar lankydavo sanitarinius, priešcheminės apsaugos ir kt. kursus, ruošdavosi civilinei apsaugai, karo metu padėti savo žmonėms.
Dabar mes į šaudymą žiūrime daugiau kaip į sportą ir savisaugos reikalą, tačiau niekad nežinome, gal ir jis bus kam reikalingesniam naudingas. Visi kiti dabar aktualūs civilinės apsaugos dalykai galėtų būti labai naudingi savų tautiečių pagelbai.
Šiandien, kaip gyvenamo krašto vadovybė taip labai rūpinasi civiline apsauga, ar nereiktų rimčiau ir mums apie tai pagalvoti? Jei per radio ir spaudoje gyventojai nuolat raginami įsiruošti slėptuves su visu bent dviejų savaičių aprūpinimu, jei civilinei apsaugai vis daugiau verbuojama žmonių, tai matyt yra tam rimto pagrindo.
Ką gi mes lietuviai darome? Kokia mūsų organizacija imasi iniciatyvos susirišti su civilinės apsaugos specialistais su mūsų tos srities inžinieriais ir bent spaudoje šiuos klausimus kelti, aiškinti, bet kokius nurodymus, patarimus savo žmonėms duoti.
Galbūt tas galimas karas bus toks žaibiškas, kad neteks nei aiktelti; bet kas gali žinoti, būti gali ir kitaip.
Ar nereiktų visiems bent geresnį supratimą turėti apie galimo dabartinio karo pavojus, apie radioaktyvių medžiagų veikimą, vandenilio ir kt. bombas ir t.t. Ar verta dėti pinigus ir ruoštis šeimoms slėptuves, kaip yra raginama? Ar pravartu turėti kur nors sklypą, vietą toliau už miesto, kur pavojaus atveju būtų galima prisiglausti ir t.t.?
Jei nieks tuomi nesirūpina tai gal šaulių vienetai galėtų imtis iniciatyvos ir ta prasme ką daryti: kviesti specialistus suruošti visuomenei paskaitas, judinti ir kelti tuos klausimus spaudoje ir t.t. O gal vertėtų ir patiems įsijungti į civilinę amerikiečių apsaugą, kad per ją nelaimės atveju būtų galima kuo daugiau saviems padėti.
Neturime savos laisvos valstybės. Nėra savos autoritetingos valdžios nei savos teritorijos po kojomis, bet turime dalį savo tautos, ją turime išsaugoti gyva kūnu ir lietuviška dvasia Kad išliktume gyvi prieš visus pavojus turime būti tam pasiruošę. Kiek dvasinis tiek ir fizinis mūsų tautos sunaikinimas turi būti mūsų rūpestis, o ypač šaulių, kurių ir yra tiesioginė pareiga padėti savo tautiečiams karo nelaimės atveju.
K. Kodatienė
Racine, Wisconsin DLK Kęstučio šaulių kp. šaulės su K. S. prezidiumo pirmininku J. Giedriku. Iš k.: S. Petrušaitienė, E. Kleinotienė; iš d.: L. Juškienė ir I. Tiltonienė.
Visuotinam Lietuvos šaulių S-gos Būrių Atstovų Suvažiavimui
VI. Putvys
“Brangūs Draugai! šaulių Atstovai!
Iš širdies gilumos, visa siela siunčiu Jums pasveikinimų ir linkėjimus, kad suvažiavimo darbai gerai sektųsi.
Aš tikiu, kad mūsų brolijai lemta yra graži ateitis mūsų tėvynėje.
Bet laiminga ateitis yra, kaip žadėtoji žemė. Reikalinga daug kuriamojo darbo, valios ir jėgos, kad ją pasiektume.
Tačiau tenenusimena mūsų dvasia. Tenepabūgsta didelio ir ilgo darbo. Nes ko verti būtų dideli laimėjimai, jeigu jie pigiai duotųsi kiekvienam silpnajam. Tuokart tvirtųjų darbai nustotų prasmės. O mes turime siekti pasidaryti tvirti ne vien tik dėl mūsų uždavinių, bet dėl to, kad tvirtumo reikalauja iš mūs mūsų tautos ateitis.
Didis mūsų darbas. Atstovų suvažiavimas to darbo vienas žingsnis, bet tas žingsnis labai svarbus: jis nustato linkmę ir duoda nurodymus, kuriais darbai turi plėstis.”
Sesės, broliai, giliai priimkime savo širdin šiuos S-gos įkūrėjo Vl. Putvio sveikinimo žodžius. Visu rimtumu dalyvaukime S-gos korespondenciniame suvažiavime, kuris mus sustiprins idėjoje ir mūsų darbe.
Detroito šaulių Kuopa lapkričio 18 d. Ukrainiečių salėje ruošia Čiurlionio ansamblio koncertą. Ansamblis atvyksta su visai nauja programa ir solistais. Tikisi gausaus visuomenės apsilankymo.
DLK Kęstučio Šaulių Kuopa š.m. lapkričio 25 d. ruošia Lietuvos Kariuomenės šventės minėjimą. Programą išpildys muziko Ant. Skridulio vedamas studentų oktetas.
Artinasi Lietuvos Kariuomenės šventė — lapkričio 23-ji. Gražus DLK Kęstučio šaulių kuopos pavyzdys teuždega ir kitus vienetus. Ir jei kurioje vietovėje niekas Kariuomenės šventės neruoštų, šaulių šventa pareiga ją suruošti. Kur Karių Ramovės, Savanoriai ar kitos organizacijos ją ruoš šauliai prašomi privalo visa kuo prie jų ruošimo prisidėti, visi šventėje dalyvauti.
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Ignas Končius, ŽEMAIČIO ŠNEKOS, II dalis, 239 psl. Išleido NIDA Londone. Kaina Klubo nariams 1.00 dol.; nenariams 1.50 dol.
Racine moterų kvartetas išpildo programą DLK Kęstučio šaulių kuopos penkmečio minėjime. Iš k. j d.: stud. Irena Vindašiūtė, š. St. Petrušaitienė, š. Regina Palaitytė ir Ida Tamulėnienė. Prie piano — muz. Regina Bertkauskaitė - Šraders.
KALĖDŲ ŠVENTĖ
Kalėdos viena gražiausių, prasmingiausių švenčių, jei tik mes pajėgsime užmerkti akis tuščioms vilionėms ir tikrąją Kalėdų prasmę savo širdin įsileisime. Begalinę ramybę pajusime Kūčių vakarą jei mokėsime viskam šventišką nuotaiką priduoti ir su visais lietuviškais papročiais Kūčias ir Kalėdų šventę atšvęsti. Kalėdų šventė gražiausia šeimos šventė, kuri prasidėjo Betlejuj šventos šeimynėlės laime ir lydi mus šimtmečiais. Jos prasmė teapgaubia visas seses, brolius visą šaulišką šeimą, kad mes vienas kitam artimesni būtume ir visi drauge stipresni taptume lietuviškame—šauliškame darbe!
ATEIK
Gimei Betlejuj, kad gyventum
Žmonių širdyse amžinai,
Kad žemės nuodėmes nuplautum
Kentėjai kantriai— nekaltai.
Mirei dėl mūsų... Prisikėlei!
Stebuklais ženklinai kelius,
Nuodėmingiausiojo gailėjai,
Spindėjai meile Tu dėl mūs.
O laukiam tavęs, Kūdikėli!
Ateik sušildyki ledus.. .
Mes be tavęs sustingę vėjai
Ateik greičiau, ateik pas mus!
K.
LIETUVIŠKI PAPROČIAI
Rugpiūčio - rugsėjo mėn. “Karyje”, “Šaulė Tremtyje” skyrelyje tilpo straipsnis—lietuviškos vestuvės. Šį straipsnį atsispausdino ir kiti lietuviški laikraščiai, šauliškas ačiū šio straipsnio autorei, kuri laisvame pasaulyje plačiai išsisklaidžiusiems tautiečiams suteikė žinių apie gražius lietuviškų vestuvių papročius. Senesnieji, gal jau primiršo, o priaugantiems gera proga pažinti mūsų praeitį ir lietuviškų vestuvių papročius.
Tačiau lietuvių tautoje buvo daug ir kitų papročių, kurie tenka pripažinti vis mažiau mūsų praktikuojami. Prie šių lietuviškų papročių, kurie taip gražiai ir vieningai Lietuvoje buvo praktikuojami, priskaitoma: susilaikymas nuoviešų pasilinksminimų advento ir gavėnios metu, dvasinis susikaupimas vėlinių išvakarėse. Iškilmingas mirusių pagerbimas malda ir kapų lankymu vėlinių dienoje, uždegant žvakutes ir papuošiant kapus gėlėmis. Kūčios su tradicinėmis plotkelėmis ir visais pasninkiniais valgiais, stalo padengimas su šienu, jaunimo burtai ir t.t. Velykų stalo papuošimas su tradiciniais margučiais ir kt. velykiniais valgiais, jo pašventinimas ir t.t. Ir daug kitų įdomių papročių.
Čia suminėsiu, gal mažiau žinomus du Suvalkijoj praktikuojamus papročius, kuriuose teko man pačiai dalyvauti.
Rudenį nuėmus derlių, kai ūkininkų aruodai prisipildydavo Dievo duotomis gėrybėmis, patenkinti ūkininkai susirinkdavo pas kaimo seniūną pasitarimui. Čia nutardavo kiek kiekvienas duos pinigais ir pas kurį iš jų paruošti stalus kaimo laukų šventinimo iškilmėms. Sutartą dieną atvykdavo į kaimą kunigas ir su kryžiumi ir bažnytinėm vėliavom, minios žmonių lydimas, apvažiuodavo visą kaimą. Ant kapčių sustodavo, pašlakstydavo šv. vandeniu ir atkalbėdavo maldas, kaip padėką Dievui už gautas gėrybes, o taip pat paprašydavo palaimos dirvoms ir pievoms ateinantiems metams. Po šventinimo apeigų visi pasivaišindavo, pasikalbėdavo, pasidalindavo savais džiaugsmais ir rūpesčiais ir taip visi to paties kaimo ūkininkai jausdavos lyg viena šeima.
Nuo vyresniųjų neatsilikdavo ir kaimo jaunimas. Du to paties kaimo jaunuoliai aplankydavo kiekvieną kiemą kur tik žinojo esant jaunimo. Šie gi, pagal išgalę duodavo piniginę auką. Už surinktus pinigus jaunimo intencijai užprašydavo šv. mišias. Sutartą dieną visi vykdavo į bažnyčią pasimelsti. Po to rinkdavosi pas ūkininką, kuris turėdavo erdviausia seklyčią ir ten prie paruoštų stalų užkandžiaudavo. Pasikviesdavo ir muzikantą, nes jaunimas visada mėgdavo pasišokti. Kiek lietuviškų liaudies dainų išdainuodavo, kiek jaunatviško džiaugsmo ir juoko būdavo. Tokiomis progomis jaunimas artimiau tarp savęs susibičiuliaudavo, o gerasis Dievas laimino jų pastangas ir saugojo gyvenimo žingsnius. Šaulė M.V.
PASITRAUKIANT IŠ PAREIGŲ
Aplinkybėms susidėjus ir ilgesnei kelionei pasiruošus su apgailestavimu pasitraukiu iš šio skyrelio redaktorės pareigų, apie ką esu pranešus S-gos Pirmininkui jau rugsėjo mėn. gale.
Nuoširdus ačiū Kario redaktoriuiZ. Rauli-naičiui už malonų bendradarbiavimą, o taip pat visoms sesėms ir broliams šauliams kurie vienu ar kitu būdu man šiuos 4 metus talkininkavote ir padėjote tai šauliškos šviesos kibirkštėlei liepsnoti. Ačiū dail. A. Rūkštelei už puikią skyrelio vinjetę ir DLK Kęstučio kuopai už Š. T. reikalams auką 10 dol.
K. Kodatienė
Šaulės Tremtyje Redaktorė
Chicagos Vyt. D. šaulių kuopos valdyba išleido šiais metais savo nariams trečiąjį bendraraštį, kuris prasideda žodžiais: “Tenelieka Lietuvos karių, šaulių ir partizanų kraujas veltui! Tenenuskamba Sibiro tremtinių dejones be atgarsio, kaip dykumoj ! Savo ryžtingą darbą junkime su jų kančia ir kovomis!”
Detroito, VVisconsino ir Montreallo
šaulių vienetai yra pirmieji užsiregistravę laiku visuotinam S-gos ko-respondenciniam suvažiavimui.
Mūsų šeimoje:
LSST garbės nariui š. Rapolui Skipičiui ir jo žmonai dėl jo brolio a.a. Jono Skipičio mirties reiškiama gili užuojauta.
Buv. Lietuvos Šaulių S-gos vadui pik. Pr. Saladžiui, ir dabartiniam Centro Valdybos nariui VI. Išganai -čiui, po sunkių operacijų ir ilgesnių ligų, linkima stiprybės ir pirmykščių jėgų atgavimo.
Centro valdybos nariui ir buv. Tremties Trimito rėd. Vai dievučiui Mantautui ir žmonai Idai susilaukus pirmosios dukrelės, sveikinimai.
Toronto ‘Putvio” kuopos, šaulys B. Savickas, šių metų Canados šaudymo pirmenybėse labai gražiai pasižymėjo laimėdamas 3 pirmas ir 3 antras vietas.
Netekome pavyzdingo šaulio
š. m. gegužės 22 d. amžinybėn iškeliavo pavyzdingas Toronto ‘‘Put-vio”~ šaulių kuopos narys a.a. Jonas Dambrauskas. Velionis buvo 63 metų amžiaus, Klaipėdos atvadavimo kovų dalyvis. Nuo 1923 metų priklausė šaulių S-gai, gyveno Vilkaviškyje Atsikūrus tremtyje šaulių vienetui Toronte, nuo pat įsisteigi-mo abu su žmona Elena įstojo į šaulių gretas.
Nesulaukęs brangiai tėvynei laisvės, dėl kurios visą gyvenimą dirbo ir sielojosi, atsigulė amžinam poilsiui šv. Jono lietuvių kapuose prie Toronto.
Toronto šaulių Putvio kuopos vyrai Ontario šaudymo pirmenybėse 1S60 m. su kp. pirmininku J. Preikšalčlu.
