RAMOVĖNŲ SUVAŽIAVIMAS
L. V. S. Ramovės J. A. V. Rytinio pakraščio skyrių suvažiavimo Brooklyne dalyviai. Iš d.: M. Šimkus,K. Urbšaitis, J. Šlepetys, V. Nenortas, dr. K. Jurgėla, V. Vilkutaitis, konsulas A. Simutis, P. Jurgėla,L. Virbickas, A. Jurskis, V. šventoraitis, K. Dusevičius, J. Klimavičius, Z. Raulinaitis, A. Rėklaitis, R. Markevičius, B. Bajerčius, A. Petkevičius, B. Bobelis ir kt. Nuotr. J. Kiaunės
Norėdamas pagyvinti Sąjungos veiklą, L.V.S. Ramovės New Yorko skyrius, spalio 28 d. sukvietė kaimyninių skyrių atstovus į Brooklyną pasitarti Sąjungos veiklos klausimais.
Suvažiavimo posėdis įvyko nedidelėje, bet jaukioje, Lietuvių Atletų Klubo salėje. Ta proga salės sienoje, raudoname dugne, buvo iškabintas ramovėno J. Juodžio pieštas didžiulis Vytis.
Be New Yorko skyriaus narių,suvažiavime dalyvavo Centro Valdybos atstovas A. Rėklaitis, Baltimorės skyriaus — M. Šimkus, Bostono — B. Bajerčius ir K. Dusevičius, Hartfordo—V. Nenortas, Philadelphios— A. Jurskis ir Waterbury — K. Urbšaitis.
Posėdį atidarė New Yorko sk. v-bos p-kas V. Vilkutaitis. Po Lietuvos Himno ir Kario Tremtinio maldos suvažiavimą sveikino Lietuvos konsulas A. Simutis. Jis priminė jog tremtyje beviltiškumui nevieta. Buvę Lietuvos kariai, ne tik gali, bet ir turi kalbėti už tylinčią ir pavergtą Tėvynę, ir turi organizuotis, ir veikti.
Sekantis sveikino C. V-bos sekretorius A. Rėklaitis. Jo žodžiais, šis rajoninis suvažiavimas tai mažesnio laipsnio repeticija kitais metais šaukiamo visuotino Ramovės atstovų suvažiavimo. Čia keliami klausimai ten bus sprendžiami. Ta proga jis įteikė Ramovės premiją už 1960 m. KARYJE tilpusį geriausią rašinį, Durbės Mūšis, Z. Raulinaičiui.
Po sveikinimų V. Vilkutaitis pakvietė darbo prezidiumą vadovauti posėdžiui: p-ku J. Šlepetį, sekr. A. Vakselį ir nariu V. Nenortą.
Pagrindinę paskaitą apie Ramovės veiklos klausimus skaitė Z. Raulinaitis. čia paduodama pagrindinės paskaitos mintys:
Ramovėnai yra Lietuvos karinių tradicijų tęsėjai. Jų atsivežtas iš Lietuvos kraitis ne visas turi teigiamos įtakos į dabartinę Sąjungos veiklą. Lietuvos vyriausybės nesipriešinimas bolševikų okupacijai ir taikus valdžios perdavimas uždėjo lyg ir juodą antspaudą Lietuvos kariuomenei ir tuo pačiu dabartiniams atsargos kariams. Politikieriai tuo pasinaudodami šmeižia kur tik gali buvusius karius. Lietuvos valstybės vyrų — politikų, laiku neduotas tuo reikalu paaiškinimas dar ir dabar tebeleidžia šiems beprasmingiems kaltinimams sklisti.
Ar vertėjo Lietuvai priešintis okupacijai, čia yra kitas klausimas, išeinantis iš šios paskaitos rėmų. Tarp kitko atsakymą galime rasti kad ir mūsų filosofo dr. J. Girniaus naujausioje knygoje Tauta ir Tautinė Ištikimybė: “Ateitis iš tiesų lemiama tik kovoje... Net jei galų gale būtų pralaimima, nebūtų pralaimėta be kovos, kuri pačioje savy slepia prasmę.”
Tremtyje, ypač čia Dėdės Samo žemėje, buvę kariai pakliuvo antimilitarinės propagandos atmosferon. Politikierių apšmeižti ir specifinės atmosferos siaučiami, daugelis jų išbraukė savo karinę praeitį ir dvasią iš savo sąmonės ir širdžių, ir lyg ko gėdindamiesi, slapstosi už kitų tautiečių nugarų. Jei tuos slapukus ir kitaip atbaidytus pritrauktume į Ramovę, mūsų Sąjungos narių skaičius iš karto padvigubėtų ir net patrigubėtų.
Tačiau, žymi dalis mūsų veteranų, dar likę stiprūs dvasioje, sukūrė savo organizaciją. Nesužavėjo jų čia Amerikoje buvę lietuviškos karinės organizacijos. Nepavyko nei mėginimai sujungti Ramovę su Amerikos Lietuvių Legionu. Šiuo metu į II dešimtmetį žengianti Ramovė, yra jau sukūrusi savas tradicijas ir savą istoriją. Tačiau jai trūksta naujų ir jaunų narių — prieauglio ir gal jaučiamas veiklos apstingimas.
Šios dvi priežastys verčia mus pažvelgti giliau, kad suradus priežastis stabdančias Ramovės veiklą ir jos plėtimąsi.
Veteranų Sąjungos tikslas yra nusakytas statute: Sutelktomis jėgomis kovoti su imperialistiniu komunizmu ir atstatyti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nežiūrint tokio kilnaus tikslo ramovėnų eilės negausėja naujais nariais. Gi likusieji irgi negali pasigirti didele veikla.
Jaučiamas bendras ramumas, apsnūdimas. Ramovės organizaciniai darbai varomi vos keletos veiklesnių žmonių centre ir skyriuose. Iš kur gi toks buvusių karių sumenkėjimas ?
Anot filosofo Girniaus: “...menkystė visur klesti legionais, nes ji nieko nereikalauja — nei kovos nei aukos. Daugumas visada renkasi menkystę, viliojančią savo lengvu keliu”.
Taigi Ramovės organizacijai, bendrai paėmus, gresia dvi pagrindinės grėsmės: narių skaičiaus mažėjimas ir bendras neveiklumas. Jos jaučiamos jau ir čia, šiame suvažiavime.
Kas gi darytina tokios būklės akivaizdoje ?
Gal čia yra kaltės ir pačioje organizacijoje? Iš tiesų, pagrindinį Sąjungos tikslą siekti statutas nustato eilę uždavinių, lyg kokių tarpinių ribų. Tų uždavinių pernelyg daug ir jie apima visas, net ir bendrojo pobūdžio, sritis. Nors jie visi yra vertingi, tačiau dauguma jų yra privalomi, bet kuriam kultūringam žmogui, lietuviui, ar Amerikos piliečiui. Jie nėra specifiniai, t.y., taikomi tik ramovėnams.
Kai stovima prieš tokią daugybę, nors ir vertingų uždavinių, bendroji idėja, slypinti už jų, pradeda lyg ir išblėsti. Atseit, puolama visu frontu, bet ne pagrindine kryptimi.
Gal reikėtų Ramovei peržiūrėti visus tuos uždavinius, išrinkti svarbiausius ir išreikšti juos vienu sakiniu, kokiu skambiu šūkiu. Tas be abejo, duotų daugiau spalvos mūsų, šiaip jau kasdienybėje apdulkėjusiems, uždaviniams.
Kelias į pagrindinį tikslą — į nepriklausomą valstybę — eis jei Ramovė pasirinks pagrindiniu uždaviniu, pav., globoti lietuvišką jaunimą (skautus, sportininkus, ar moksleivius), arba, pav. lietuvius kultūrininkus (rašytojus, menininkus). Gal reikėtų pasirinkti vien tik karinių tradicijų išlaikymo uždavinį ? čia verta paminėti C.V-bos didelį darbą pastatant Čikagoje paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Galima būtų sutelkti Ramovės veiklą į tokių ir panašių paminklų statymą. Pav. Lietuvoje nepajėgėme išleisti savo karinės istorijos. Tokia istorija, būdama tautos ir valstybės politinės istorijos pagrindu, priaugančioms kartoms duotų neišpasakytai daug įkvėpimo. Ir tai būtų amžinas paminklas.
Tai tik keli apčiuopiamų uždavinių pavyzdžiai. Pagaliau keletas uždavinių gali būti diplomatiškai sujungti, kad vienas populiaresnis ar konkretesnis dengtų gal pagrindinius ir ideališkesnius uždavinius, bei sunkiau apčiuopiamus, gal jau nusibodusius ir subanalintus.
Sekanti sritis kurion reikėtų žvilgterėti, tai mūsų santykiai su lietuviškąja bendruomene. Koki Ramovės santykiai su ja? Tik savyje užsidariusi organizacija, nepalaikanti santykių su kitomis organizacijomis ar žymesniais veikėjais ir kultūrininkais, trumpai su lietuviška bendruomene, yra lyg ta maurais apaugusi bala. Ramovei ypač pritiktų bendradarbiauti visoje plotmėje su jaunimo organizacijomis, su politinėmis, visuomeninėmis ir kultūrinėmis organizacijomis ir veikėjais. Tik per bendruomenę galima išeiti į platesnį kelią ir iš jos semtis naujų narių ir energijos veiklai.
Daugiausia, tačiau, atsakingi už Sąjungos veiklą ar neveikią yra jos nariai. Tik jie gali veiksmingai prisidėti verbuojant naujus narius, pav. įtraukdami į ramovėnų eiles savo artimesnius draugus ar šeimos narius.
Be abejo Ramovės veiklai didžiulės įtakos turi jos asmeninė sudėtis. Karių gi profesija yra viena iš tų, kuri ekonomiškai sunkiausiai prigyja naujoje dirvoje. Tokiu būdu veteranai nėra pasiturinčio sluoksnio nariai, greičiau neturtingojo. Tas turi įtakos ir į organizacijos ekonominį pajėgumą. Narių amžius, tai antras faktorius neigiamai įtakojantis veiklos tempą. Pav. New Yorko skyriuje jauniausias yra 40 metų ir vyriausias 70 metų amžiaus. Iš 40 narių, 2 ar 3 yra ligonys ir 3 pensininkai, o tai jau išviso apie 15% skyriaus narių. Vos keletas verčiasi savarankiai, visi kiti dirba pragyvenimui.
Tačiau, nežiūrint šitų neigiamų faktų, Ramovės skyriai daug kur yra veiklesniųjų lietuviškų organizacijų skaičiuje.
Bendrai veiklą pagyvinti mums, šia proga, reikėtų peržiūrėti šias sritis:
1. Ateities veiklos planai, organizacijos ir skyriaus ribose;
2. Ramovės tradicijų kūrimas ir karinių atgaivinimas (pagirtinas C. V-bos įnašas — nario ženklelis. Gražus — Čikagos sk. lietuvio kario tremtinio maldos įvedimas);
3. Skyrių bendradarbiavimas (bendri suvažiavimai, pobūviai; paskaitininkų, pranešėjų ir menininkų pasikeitimas );
4. Skyriaus veiklos pagyvinimas (susirinkimo programos, dažnumas, iškilmingumas, suprasminimas, valdybos pareigos);
5. Narių sudrausminimas (pareigingumas, susirinkimų lankymas, nario mokestis, parengimų rėmimas, savo spaudos rėmimas).
“šiais klausimais turėtume čia susirinkę pasisakyti, nes susirinkome veikliausieji, savos Sąjungos gyvavimu susirūpinę. Pasisėmę vieni iš kitų žinių, paskatinimo ir jėgų, išsiskirsime, kad galėtume pajudinti jei ne žemę, tai savo skyrių veiklą”.
Po šios paskaitos, A. Rėklaitis įteikė Ramovės antrąją premiją, į posėdį atvykusiam, dr. K. Jurgėlai, už jo straipsnį Mūšis Eglijos Girioje, tilpusiame 1960 m. KARYJE, ir padarė pranešimą apie C. V-bos veiklą:
Šiuo metu jau leidžiama smulki Ramovės dešimtmečio istorija. Ją turėtų visi ramovėnai prenumeruotis. Pastatytas Čikagoje žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklas virto bendra lietuvių šventove, be jos negalimas joks didesnis lietuviškas įvykis, suvažiavimas ar didesnis susirinkimas.
Laisvės kovų muzėjaus įsteigimas — tai kitas didelis žygis. Yra padaryta gera pradžia, tik bloga jog neturima savų patalpų ir tenka glaustis prie Čiurlionio galerijos.
Išleista 3000 egz. dr. K. Jurgėlos parašyto Tannenbergo. Ši knyga atlieka didelį propagandinį darbą visame pasaulyje Lietuvos bylai, nes plačiai paskleista. Pabrėžtina, kad autorius už darbą neėmė jokio honoraro.
C. V-bos užsakymu pagamintas nario ženkliukas pasirodė labai mėgiamas. Visa jo laida jau išpirkta. Gautu pelnu padengtos Tannenbergo spaudos išlaidos.
V-ba planuoja ir jau dirba kitą žymų darbą, ruošiasi išleisti Lietuvos karinę istoriją. (Nebuvo painformuota kas jos autorius ir kokios apimties ji bus).
Be minėtų darbų C. V-ba daug dirba Lietuvos Laisvės kovų invalidams paremti. Vien tik šitas darbas jau pateisina mūsų Sąjungos egzistavimą.
A. Rėklaitis baigdamas dar priminė, jog buvę kariai turi jaustis savo duotos priesaikos Lietuvai tebesaistomi. Tad visi privalo įsitraukti į Ramovės darbą. Ramovė besirūpindama prieaugliu turi eiti į jaunimą ir pratinti jį prie lietuviškų karinių tradicijų, Čia reikia daug dėmesio kreipti į Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjimus. Jie privalo būti visur ruošiami ir kuo iškilmingiau. Reiškiamas pagyrimas KARIUI už O. Urbono Žalgirio Mūšio knygos išleidimą, nes tai gal vienintelis veikalas tą mūšį kariškai nušviečiantis.
Sekantis suvažiavimą sveikino ir ilgesnį referatą skaitė Amerikos Lietuvių Legiono vadas P. Jurgėla (referatas telpa šiame KARIO nr. ištisai).
Po sveikinimų sekė skyrių atstovų pranešimai ir pasisakymai: Bostono sk. atstovas— Skyriuje yra apie 30 narių. Susirinkimuose aktyvūs tik 8-10. Nežiūrint to, darbas vyksta sklandžiai, veikla patenkintina. Ji remiasi tarpusavio draugiškumo ugdymu ir invalidų globa. Siūloma tokius rajoninius suvažiavimus daryti dažniau, jie tikrai pagyvins veiklą.
Philadelphios sk. atstovas— Narių yra 41, aktyvių apie 30. Visuomenėje Ramovė turi gerą vardą Kai rengiama Kariuomenės šventė, gausiai dalyvauja ir visuomenė. Aktuali problema — naujas ir jaunas kraujas. KARĮ skaito tik apie 20 narių. Siūlymas iš C.V-bos rinkti skyrių v-bas dviems metams — nevykęs. Kasmet rinkdami pagyviname savo veiklą.
Baltimorės sk. atstovas— Skyriuje 26 nariai ir 1 garbės narys (dr. Petras Laskauskas). Pusė narių aktyvūs. Daugumas priklauso ir kitoms lietuviškoms organizacijoms. Kas met rengia Kariuomenės šventę, tik šiemet atsisakoma, nes tuo metu ir taip perdaug lietuviškų parengimų yra numatyta. Vasarą surengta gegužinė nepavyko, nes lijo. Siūlo sk. v-bas rinkti vieniems metams-
New Yorko sk. atstovas — Skyrius remia Tautinių šokių grupę ir šeštadieninę mokyklą. Leidžia KARĮ, suorganizavo šį Suvažiavimą ir ruošia Kariuomenės atkūrimo minėjimą, kuris įvyks lapkričio 25 d. Brooklyne. Narių yra 43, tik dalis jų veikli.
Hartfordo sk. atstovas — savo laiku skyrius buvo lyg ir numiręs. Laisvės kovų paminklą statant atsigavo. Dabar turi 36 narius, jų tarpe yra ir Amerikos kariuomenėje tarnavusių. Remiama Vasario 16 gimnazija ir paremta paminklo Čikagoje statyba. Remiami skautai, invalidai ir šeštadieninė mokykla. Tam išleista apie 700 dol. Ramovė visuomenės mėgiama, visi mielai lanko skyriaus parengimus, šiemet ruošia Kariuomenės atkūrimo minėjimą.
Waterbury sk. atstovas— Skyrius pradžioje veikė smarkiai, savo tarpe turėjo nariais net du Biržiškas Dabar teliko vos 11 narių. Veikimas apmiręs, negali net valdybą perrinkti. Atliekamas tik būtinas darbas, palaikomas ryšis su C. V-ba, platina Tannenbergo knygelę.
Čia patiekti tik bendri pranešimų bruožai. Pranešimai davė medžiagos klausimams ir paaiškinimams A. Rėklaitis papildė, jog numatytas skyrių garbės narių projektas, kuris bus pasiūlytas Visuotinam atstovų suvažiavimui.
Svečias dr. K. Jurgėlapainformavo apie Washingtono lietuvių grupę. Ten karių org-jos nėra, nors yra buv. karių gražus būrys. Svečias kalbėjo ir apie Lietuvos bylos reikalą Jo nuomone šis metas yra lemiamas. Todėl visiem reikia veikti ir Lietuvos reikalu rašyti kongresmanams. Daug reikia mūsų pastangų, kad reikalai nepakryptų blogon pusėn. Pasiūlė daryti pastangų apjungti visų karių organizacijų veiklą. Ta pat proga, dėkodamas už premiją, pareiškė, jog tai pirmas jo honoraras už lietuvišką raštą jo gyvenime, nors parašęs yra nemažai. Kalbėjo apie bendradarbiavimą su KARIO redakcija ir jos pagalbą leidžiant Tan-nenbergą ir apie KARIO red. užprašytą studiją apie 1863 m. sukilimą. Turįs medžiagos karinei Lietuvos istorijai ir tuo reikalu parašysiąs KARIUI straipsnį.
Diskusijų metu vyko gyvi pasikeitimai nuomonėmis, tik būdingesni čia paminimi:
Philadelphijos atstovas siūlė visiems atsisakyti politikavimo ir dirbti tik kaip profesinei sąjungai. Paskaitoje siūlytas Sąjungai įsivesti kokis skambus šūkis yra geras dalykas, tik nebuvo duotas joks tokio šūkio konkretus pavyzdys.
C. V-bos atstovas siūlė visom išgalėm pagyvinti Sąjungos veiklą, nes veiklai smunkant nebus jokios vilties pritraukti naujų narių. Jo nuomone skyriaus veikla pareina nuo veiklios valdybos.
New Yorko vienas atstovų pareiškė, jog pritraukti jaunimą turime duoti jiems pasiaukojančio kario pavyzdį, tokio koks buvo iškilęs Laisvės kovose, o kaip tik tokio pavyzdžio jaunimas pasigenda. Kariuomenės šventės metu paminėti ir rezistenciją, ir 1941 m sukilimą. Sąjunga turi aktyviai dalyvauti ir politinėje akcijoje, siuntinėti rezoliucijas į Amerikos valdžią ginant Lietuvos bylą.
Jį papildė C. V-bos atstovas: C. V-ba reaguoja į politines situacijas. Pav. dėl Lietuvos atstovybių uždarymo buvo pasiųstos Senatui rezoliucijos, taip pat ir dėl Lietuvos klausimo iškėlimo Jungtinėse Tautose
New Yorko atst.: IšpopuliarintiRamovės veiklą reikia daugiau skelbti kas daroma, nes visuomenė nelabai žino ką mes darome, kur dedame surinktas lėšas. KARYS daro gerą įspūdį visuomenei ir jaunimui. Tačiau vien to neužtenka. Reikia daugiau reklamos. Jėgų mums turėtų užtekti tol kol Lietuva bus pavergta.
Bostono atstovas pareiškė pesimizmo dėl jaunimo, kuris jau eina savu keliu ir jį prisitraukti sunku. Jam nepritarė vienas iš newjorkiš-kių sakydamas jog nepakankamai dirbama su jaunuomene. Patarė eiti į mokyklinį jaunimą. Pav. kad ir Kariuomenės šventės proga, skaityti jaunimui paskaitas ar vesti pokalbius apie buvusią Lietuvos kariuomenę ir jos reikalingumą Nes jaunimas karius mėgsta, tik mums patiems reikia daryti žygių ji pasiekti.
Čia įsiterpė Hartfordo atstovas, sakydamas, jog mes mažai jaunimą žinome. Juk skautai senai jau ruošia patys Kariuomenės minėjimus ir visur su ramovėnais eina išvien.
New Yorko atst.: siūlo organizuoti kilnojamą Kovų muzėjaus parodą, rodyti visuomenei ir jaunimui bent mūsų kovų paveikslus. Dabar menininkai beveik nieko iš Lietuvos istorijos nesukuria, todėl gal reikėtų padaryti muzėjuje esamų paveikslų kopijas ir jas išstatyti parodose. Kitas New Yorko atst., dėl jaunimo finansinio rėmimo pareiškė, jog ubagas ubagą nedaug ką teparems. Tačiau kitais atžvilgiais ramovėnai New Yorke daug ką padeda, pav. sportininkams. Paminėjo ramovėną J. Klivečką, kuris nuolatos dirbdamas su sportininkais, per dešimtį metų išauklėjo apie 150 jaunų sportininkų. Vientik taurių pirkimo neužtenka, reikia būti jaunimo auklėtojais ir mokytojais.
Hartfordo atst.: — keista, kad,mūsų rašytojai, ir dar premijuotieji, savo veikaluose vaizduoja tik neigiamo tipo karius, kartais atvaizduoja juos labai bjauriai. Prasilenkiama su tiesa Siūloma C.V-bai tuo susirūpinti.
C. V-bos atst. pabrėžė, kad savo laiku dėl karių vaizdo bjaurojimo mūsų literatūroje, buvo reaguota, tačiau tas tik davė dar daugiau progos nevalyvam elementui paskleisti šmeižtų. Prakiškai geriau nutylėti. Jei reaguoti tai geriau kiekvienas privačiai, bet ne oficialiai.
Legiono vadas siūlo paremti išleidžiamą kokį veikalą apie idealų Lietuvos karį, tuo būtu geriausia atremiami karių šmeižtai.
Diskutuojant karinių tradicijų palaikymą, New Yorko atstovas priminė, jog New Yorke gal išsivystys nauja tradicija — KARIO rengiamas Naujųjų Metų sutikimas. Phi-ladelphios atst. siūlo visiems Vasario 16 d. iškabinti lietuviškas vėliavas prie savo butų ir lietuviškų klubų. Jis pats taip darąs. C. V-bos atst.—pasiūlė įsivesti tradiciją karių kapų tvarkymo ir jų lankymo, kaip kad daro Clevelando skyrius.
Pirmininkas, baigdamas diskusijas šiuo reikalu, siūlo pagerbti mūsų spaudos darbuotojus, pasveikinti laimėjusius KARIO premijas Pasiūlymas įvykdomas plojimu.
Toliau seka KARIO redaktoriaus pranešimas. Jis trumpas: KARYS žada ir toliau eiti tokios išvaizdos ir maždaug panašaus turinio ir 1962 metais. Yra užsakyta pas mūsų istorikus kelios studijos, kurias KARYS norėtų išleisti. Pav. p. S. Jakštas rašo studiją apie 1920 m. kovas su lenkais Suvalkų srityje, prof. K Kepalas verčia Henriko Li-voniečio Kroniką. Dr. K. Jurgėla prašytas parašyti platesnę studiją apie 1863 m. sukilimą. Dr. V. Sruogienė prašyta parašyti straipsnį apie 1863 m. sukilimą, kuris tilps specialiame KARIO nr. minint to sukilimo šimtmetį. Tai stambesni KARIO užsimojimai.
KARIO administratorius kreipėsi į atstovus surasti būdų pakelti prenumeratorių skaičių dar bent tūkstančiu. Tada į Ramovės kasą galima būtų įnešti keletą tūkstančių pelno kasme. KARĮ daugiausia remia Clevelando skyrius, kurio aukos sudaro 50% visų aukų. Visi atstovai gauna šia proga KARIO piniginę apyskaitą už 7 metus.
Priėjus kalboms apie naujus sumanymus, buvo pasisakyta apie C. V-bos projektą rinkti skyrių valdybas dviem metams, bet ne viene-riems. Pasikeitus nuomonėm buvo balsuota skyriais: keturi skyriai pasisakė už dvimetes valdybas ir du skyriai už vienmetes.
Baltimores atstovas iškelia mintį leisti anglų kalba politinį leidinį kovai su komunizmu, gal net dienraštį. Tuo klausimu pasisako ir svečias dr. K. Jurgėla, tik pataria leisti specialius veikalus, bet ne laikraštį. Knygas paremti gera prieškomunis-tine medžiaga.
Susirinkimo pirm. siūlo tą reikalą perduoti svarstyti C. Valdybai.
Posėdžiui einant prie galo siūlomos ir priimamos šios rezoliucijos: pasiųsti Lietuvos bylos reikalu raštą atatinkamoms amerikiečių įstaigom, pasveikinti C. Valdybą, New Yorke gyvenantį Nepriklausomybės Akto Signatarą prof. Kairį, Lietuvos Gen Konsulą ir Klaipėdos Atvaduotoją J. ¡Budrį ir Pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos Kareivį S. Butkų.
Suvažiavimo posėdis prasidėjęs 1 val. 30 min. baigėsi 7 val. 45 min. Buvo nepaprastai gyvas ir darbingas.
Po valandos pertraukos, toje pat salėje, ivyko jaukus pobūvis suvažiavimo dalyviams pagerbti.
Dalyvis.
