Kronika
PETRUI JURGĖLAI,
AMERIKOS LIETUVIŲ LEGIONO VADUI, SUKAKO 60 METŲ AMŽIAUS
Petras Jurgėla
Dideli darbai Lietuvių tautos bare atlikti per trumpą laiką. Taip, trumpai, galima būtų nusakyti kpt. Petro Jurgėlos veiklą šios jo sukakties akivaizdoje.
Šis didis Lietuvos sūnus gimė J. A. Valstybėse 1901 m. rugsėjo 30 d., Jersey City, N. J. Jo vardas yra neišdildomai surištas su Lietuvos jaunimu: mat Petras Jurgėla yra Lietuvos skautų įkūrėjas, ilgametis jų organizatorius ir auklėtojas. Per savo gyvenimo 60 metų jis, be šio milžiniško skautų organizavimo darbo, yra dirbęs plačiu baru visuomenininko, rašytojo, publicisto, mokytojo, redaktoriaus, vertėjo ir kitus darbus.
Mums yra įdomi jo karinė veikla, kurioje jubilijatas yra palikęs gilias vėžes, o ir dabar tebevadovauja lietuvių karo veteranų organizacijai Amerikoje.
1918 m. gruodžio mėn. gale, iš Vilniaus gimnazijos 6 klasės, Petras stoja savanoriu į atsikūrusią Lietuvos kariuomenę. Jo daliniui besitraukiant iš Vilniaus, jis atsiduria Lentvaryje iš kur, kartu su I. Kraunaičiu ir keletą kitų, tuoj pat (sausio 4-5 d.) Mykolo Biržiškos sugrąžinamas j Vilnių, lietuviškam pogrindčio darbui dirbti. Mat Vilniuje, bolševikų užimtame, įsikuria Kapsukas.
Dar 1918 m. gruodžio men. vadovaudamas savo suorganizuotiems Vilniaus lietuviams skautams, Petras Jurgėla, numatęs jog kova dėl nepriklausomybės bus kieta, įsigydavo kiek ginklų. Juos parūpindavo jam bolševikų štabe dirbęs lietuvis karininkas. Bolševikai, tačiau, susekė skautų ir P. Jurgėlos pogrindinę veiklą ir norėjo jį suimti. Tačiau, to paties karininko įspėtas, jis suėmimo išvengė.
1919 m. kovo mėn., jam bedirbant pogrindžio darbą Vilniuje, jis išvengė ir antro bandymo jį suimti. Su draugais Aloizu Valušiu, Izid. Kraunaičiu ir Ruzgiu, jis auštant ėjo
Aušros Vartų bendrabučio kiemu ir sutiko rusų patrulį. Rusai paklausė kuriame augšte gyvena Jurgėla ir Ruzgys. Šie jiems nurodė ir patys, suėmimo vos išvengę, miškais laimingai perėjo frontą į lietuvių pusę ir tuoj buvo vėl priimti į Lietuvos kariuomenę, į gusarus.
Laisvės kovoms vykstant Petras Jurgėla, kautynėse ties Žiežmariais, buvo kulkos sužeistas į kovą, tačiau, kautynių įkarštyje, jaunas raitelis to net ir nepastebėjo. Apsižiūrėjo tik mūšiui pasibaigus.
Netrukus jis stoja Karo mokyklon ir ją baigęs tarnauja Lietuvos kariuomenėje iki 1930 m. Čia jam teko dirbti įvairų darbą, daugiausia Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriuje leidinių kalbos taisytoju ir vertėju. Dirbdamas kariuomenėje jis nenutraukė savo veiklos skautų organizacijoje.
Spaudoje jis dirba jau nuo 1915 m. rašydamas daugiausia į karių, skautų ir šaulių laikraščius ir leidinius. Redagavo skautų laikraščius, o 1925 m. ir 1927-28 m. buvo KARDO techniniu redaktorium. Iš atskirų leidinių 1929m. suredagavo “Kauno Karo Komendantūrą”. 1930 m., išvertė plk. Bytauto Artilerijos Šaudymo Vadovėlį.
Išėjęs iš kariuomenės, kapitono laipsniu, 1931 m. jis grįžta į J.A. Valstybes. Čia 1932-35 m. jis Daliaus ir Girėno skridimo, c vėliau paminklo statymo komiteto sekretorius ir propagandos vedėjas. Išleido “Sparnuoti Lietuviai Darius ir Girėnas”. Amerikoje jis visą laiką dirba visuomeninko ir auklėtojo darbą. Redaguoja įvairius laikraščius, rašo straipsnius. 1933-37 m. jis eina Amerikos Lietuvių Legiono vado padėjėjo ir inspektoriaus pareigas, o nuo 1951 m. — Legiono vado. šias pareigas jis eina ir dabar.
Petras Jurgėla yra veiklus visuomenininkas ir šiandien, šiuo metu jis rašo didžiulį veikalą, Lietuvos skautijos istoriją ir jos įnašą tautai.
1961 m. rugsėjo 30 d. kapitoną Petrą Jurgėla sveikino šie jo bičiuliai karininkai:
Mielas Petrai,
Rodos, dar taip neseniai su Tavim iš Vilniaus žygiavom į Kauną— į I-iį gusarų pulką. Rodos, taip neseniai gavom pirmąjį kovos krikštą: neseniai, kautynėms už Nepriklausomybę aprimus, Tu gerais patarimais, pamokymais ir beveik jėga įtraukei mane į karinės spaudos darbą. Rodos, daug, daug gerų ir blogų pergyvenimo momentu buvo taip neseniai, o Tu mini savo jau 60-jį gimtadienį.
Dėl Tau žinomų priežasčių negalėdamas asmeniškai Tave pasveikinti, kartu su žmona linkiu Tau geros sveikatos, ištvermės užbaigti monumentalią Lietuvos skautijos istoriją, toliau nenuilstamai dirbti pavergtos Tėvynės labui ir daug laimės. Griausmingas gusariškas valio Petrui! Visuomet Tavo prietelius
Gen. štabo plk. E. I. Kraunaitis
Mielas Lietuvos skautijos Įkūrėjau!
Tavo nueitas kelias ir nuveikti darbai per 60 metų liks visiems mums, Tavo auklėtiniams — skautams ir tėvynainiams, vaizdžiausiu pavyzdžiu kaip reikia dirbti savo Motinos Tėvynes gerovei ir aukotis augštoms idėjoms, šia proga linkiu geros sveikatos ir pasisekimo bei ryžto visoje Tavo pavyzdingoje veikloje. Ilgiausių metų!
Bronius Michelevičius Ir šeima
Brangus Petrai,
Kai žmonės džiaugiasi ir gėrisi dideliais kūriniais — ar tai būtų valstybės, organizacijos, mena ar technikos kūriniai — dažnai užmirštama tie, kurie tuos dalykus pradėjo, puoselėjo, įdėjo į juos savo sveikatą, laisvalaikį, nuskriausdami save, net savo šeimyninį gyvenimą.
Išleisdamas 1920 m. “Pirmuosius skauto žingsnelius”, davei savo įsteigtiems lietuvių skautams pagrindą, už kurį tūkstančiai, šiandien jau pasenėjusiu, veikėjų yra dėkingi, o naujos kartos tuo irgi naudojasi. Skautybė jiems padėjo išsiauklėti būdą, išmokė juos orientuotis, įkvėpė pareigos jausmą, o taip pat gilią Tėvynės meilę.
Ar nenuostabu, kad New Jersey valstybėje gimę, bet tvirto dzūko, jūsų šiandien čia su jumis esančio tėvo atvežti Lietuvon, jūs trys jaunieji tiek daug Lietuvai davėte kaip savanoriai kariai, kaip skautų judėjimo apaštalai. Patsai, Petrai, įsteigei skautus ir skautes. Istorikas dr. Kostas redagavo pirmąjį laikraštį SKAUTĄ. O dabar medicinos daktaras, Amerikos parašiutininkų kapitonas, įsteigė jūrų skautus.
Man malonu pastebėti, jog teko su visais trimis jumis dirbti. Gerai žinau visų jūsų nenuilstamą energiją kiekviename darbe, kurį pasiimate. Nors ir žemaitis, reiškiu pagarbą Dzūkijai, kuri davė tokių vyrų.
Sveikinu Patį, Petrai, gražaus amžiaus sulaukus. Paties tėvelį, kantriąją Paties padėjėją — žmoną Sofiją ir visą šeimą.
Povilas Labanauskas
Prie visų šitų bičiuliškų sveikinimų ir linkėjimų nuoširdžiai prisideda ir KARYS. Z. R.
CHICAGOS RAMOVĖNŲ VEIKLA
Po ilgų vasaros atostogų, atėjo ruduo, o kartu su juo ir darbas. 1961m. spalio mėn. 8 d. (sekmadienį) 11 val. Jaunimo Centre įvyko LVS Ramovės Chicagos Skyriaus narių susirinkimas, kuriame gen. št. plk. Povilas Žilys skaitė paskaitą “Generolų kova prieš Hitlerį.” Paskaita buvo gana įdomi, turininga, gerai paruošta ir paremta istoriniais faktais. Tuometinės Vokietijos generolai aiškiai matydami pasaulinę politinę padėtį ir išeidami iš ekonominių tautos apskaičiavimų, tramdė Hitlerio avantiūras, kurios vedė į II pasaulinį karą ir nekartą stengėsi juomi nusikratyti, rengdami įvairaus mąsto sąmokslus. Bet Hitlerio blefavimas, jo "nujautimas” ir laimėjusių karą valstybių neryžtingumas bei tūpčiojimas, vedė Hitlerį iš vienos pergalės į kitą ir į galutinę pasaulio katastrofą.
Susirinkusiųjų paskaita buvo labai atydžiai išklausyta ir, po to, trumpai, padiskutuota.
Vėliau Valdybos pirmininkas Jonas Gaižutis painformavo apie LVS Ramovės Centro Valdybos leidžiamą knygą: “LVS Ramovė. Pirmas Dešimtmetis. 1959-1960 m.” Iki šios dienos, pirmininkui kontaktuojant kiekvieną ramovėną asmeniškai, knygos prenumeratorių yra surinkta 70. Knygą yra užsiprenumeravusių ir keletas ne ramovėnų. Todėl visi ramovėnai raginami netik patys sau knygą užsiprenumeruoti, bet ją paplatinti ir savo draugų bei pažįstamų tarpe. Laikas bėga, įvykiai eina į praeitį ir pamirštami, o surašyti į knygą, jie pasiliks amžinai, liudydami ateities kartoms, kad ramovėnai būdami ir tremtyje, veltui laiko neleido, o kiek sąlygos ir laikas leido, buvo kovojama ir dirbama Tėvynės Lietuvos gerovei ir tautos labui.
Toliau, visi ramovėnai buvo paraginti remti, prenumeruoti ir platinti savo vienintelį žurnalą “Karį” ir nedelsiant užsisakyti 1962 metams. “Karyje” talpinama medžiaga yra į-domi ir aktuali, kurios jokiame kitame laikraštyje ar žurnale nerasi.
Ramovės nario ženkliukų reikalu buvo painformuota, kad kas nori, gali papildomai užsisakyti nario ženkliuką Skyrių Valdybose. Jei susidarys pakankamas norinčiųjų skaičius, Centro Valdyba juos užsakys ir painformuos apie sąlygas vėliau.
Susirinkimas buvo gausus ir darbingas. Susirinkimui pirmininkavo Stasys Virpša, sekretoriavo Vladas Garbenis.
J. G-tis
NIAGAROS PUSIASALYJE, KANADOJE
43-jų metų Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės atsikūrimo sukakties minėjimą Niagaros pusiasalio ramovėnų skyrius ruošia š.m. lapkričio 25 dieną, 6:30 val. vak. Slovakų salėje, Welland-Page gatvių kampas, St. Catharines, Ont. Tą dieną ramovėnai maloniai prašo kitų organizacijų jokių parengimų nedaryti, bet atsilankymu paremti šį minėjimą. Programa numatyta trumpa, bet drūta: su paskaita ir menine
dalimi. Meninę dalį užpildyti yra paprašytas Toronto Lietuvių Choras “Varpas”. Po minėjimo — subuvimas, veiks bufetas ir šokiai. Lapkričio 26 d. 10 val. ryto (75 Rolls Ave., St. Catharines, Ont.) įvyks
Dail. J. Juodžiui pagerbti pobūvio, įvykusio spalio 7 d., dalyvių dalis. Viršuj J. Juodis (2-as iš k.), V. Juodytė (1-ma iš d.); Apač.: V. Alksninis ir J. Kiaunė (priekyje), K. Kepalas, V. Vilkutaitis, M. Raulinaitienė, Z. Raulinai-tis ir L. Bileris (II eilėje). O. Valaitienės nuotr.
pamaldos už žuvusius ir žūstančius kovotojus dėl Lietuvos laisvės.
Rugsėjo 12 d. išvykstant Pranui Naiduškevičiui iš Wellando į JAV apsigyventi, West Haven, Conn. Skyriaus valdybos nariai buvo nuvykę iš St. Catharines atsisveikinti su vyriausiu mūsų skyriaus nariu ir buvusiu skyriaus vėliavnešiu, savanoriu kūrėju ir Nepriklausomybės kovų dalyviu. Ta proga jam buvo įteikta Niagaros pusiasalio ramovėnų skyriaus vardu kukli dovanėlė: pik.
O. Urbono “žlagirio mūšio” knyga ir, atsisveikinant, palinkėta ramaus gyvenimo Dėdės Šamo žemėje iki Nepriklausomybės sugrąžinimo Lietuvai.
Rugsėjo 18 d. skyriaus valdyba pasirašė ir per M. Martin advokato įstaigą išsiuntė Ontario provincijos vyriausybei organizacijos konstituciją su prašymu inkorporuoti organizaciją Kanadoje, pavadinant: ‘‘The
Canadian Lithuanian Veterans Association “Ramovė”, kaip lietuvių kilmės, atsargos karių kultūrinę savišalpos organizaciją.
Dr. J. Jurgėlos knygos anglų kalba, “Tannenberg”, išleistos ramovėnų pastangomis 1960 m. Chicagoje, vien tiktai Niagaros pusiasalio skyrius išplatino 40 egz. Už tą knygą yra gaunami gražūs padėkos laiškai: Kanados Legiono, St. Catheri-nes miesto viešosios bibliotekos ir Parlamento atstovo p. Arthur Ma-loney, kuris savo laiške rašo, kad šią gražią knygą jis su malonumu skaito ir prašo perduoti jo sveikinimus visiems Niagaros pusiasalio lietuviams.
1962 metų pradžioj yra ruošiamasi išleisti kitą leidinį: Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Pirmasis Dešimtmetis 1950-1960. Jo kaina $7.50. Užsisakiusiųjų iki 1961 m. XII. 30 d. bus atspausdintos minėtoje knygoje pavardės ir vardai kaip garbės prenumeratorių. Vėliau ji kainuos $8.50. Numatoma atspausdinti tik 700 egz. Kas norėtų įsigyti tą knygą prašomi kreiptis Niagaros pusiasalio skyriaus iždininko adresu: K. Galdikas, 49 Kernahan St., St. Catharines, Ont., Canada arba tiesiog į Centro Valdybos iždininką J. Tumas, 4518 So. Talman Avė., Chicago 32, Ilk, USA. Ta knyga bus naudinga mūsų jaunimui ir priaugančioms kartoms ir taps istoriniu dokumentu, liudijančiu apie lietuvių karių išeivijoje darbą, siekimus ir troškimus tuo metu, kai tėvynė Lietuva kentėjo žiaurią rusų komunistų okupaciją ir desperatiškai kovojo dėl savo gyvybės ir laisvės.
Skyriaus Valdyba
ATITAISYMAI:
KARIO Spalio Nr. 227 psl., Karo Mokyklos XVIII laidos suvažiavimo dalyvius nuotraukoje išvardinant, praleistas P. Sakalas, I eilėj iš deš. antras; 254 psl. Aspirantų IX laidos nuotraukoje, vietoje ltn. šaprono pavardės, turi būti ltn. A. Levinas.
Vilkiukai ir paukštytės
Nuo š.m. rugpiūčio mėnesio 27 iki rugsėjo mėn. 4 dienos, Buzzards Bay, Hassachusetts, vyko Atlanto Rajono Skautų-čių stovykla “BALTIJA”. Ten suplaukė 400 lietuvių skautiško jaunimo, pradedant vilkiukais ir paukštytėm, baigiant akademikais.
(Nuotraukos Romo Bričkaus)
Vyčiai paraduoja
^ Vyresnės skautės
“Man nelabai patiko ketvirtadienio inspekcija. Broliai Vladas ir Povilas atėjo į mūsų kabiną ir pradėjo visus čemodanus iškraustyti ir lovas atkloti. Sakė, kad vėl reikės viską pataisyti. Mes sutvarkėme ir padarėme kaip jie sakė, bet ir vėl buvo inspekcija ...”
Vilkiukas Jonas Zdanys
(9 metų amž.)
(Iš Baltijos Aido)
KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS WATERBURY
Lapkričio 12 d. Waterbury ramovėnai suruošė Lietuvos Kariuomenės atkūrimo minėjimą, kuris įvyko Lietuvių Piliečių Klube 7 v.v.
Programai vadovavo p. Vaitkus, kuris pakvietė susirinkusius tylos minute pagerbti žuvusius dėl Lietuvos laisvės, pristatė atvykusius svečius, ramovėnus iš New Yorko ir Hartfordo.
Pagrindinę paskaitą apie Lietuvos kariuomenės reikšmę ir jos vaidmenį Lietuvai, pridėdamas dar ir paskutinių politinių įvykių apžvalgą, skaitė atvykęs iš New Yorko p. J. Kiaunė. Vedamoji paskaitos mintis buvo ta, jog nors bolševikų okupacija ir suardė Lietuvos valstybinį gyvenimą ir išblaškė jos karines jėgas, tačiau, laikui atėjus, Lietuvos kariuomenė vėl atgims ir atstatys Lietuvos nepriklausomybę.
Po paskaitos buvo duodami klausimai. Mažose diskusijose išryškėjo pažiūra, kad lietuviškų partijų kro-meliai turėtų eiti į archyvą, mums reikalinga bendra politinė vadovybė ir kultūrinis veikimas, kad išlaikius lietuvybę, bet ne kova dėl būsimos partinės valdžios Lietuvoje.
Vėliau įvyko vaišės, kurių metu buvo pasikeista sveikinimo žodžiais tarp svečių ir waterbiuriškių. Kalbėjo KARIO redaktorius, Z. Raulinai-tis, administratorius L. Bileris, V. Nenortas (iš Hartfordo) ir p. Vaitkevičius.
Waterbury ramovėnų pirmininkas yra pik. Valantiejus, tačiau pagrindinis veikėjas ir minėjimo suruošė-jas buvo ats. aviacijos kpt. K. Urb-šaitis.
šis kuklus bei labai jaukus minėjimas, kuriame dalyvavo apie 50 asmenų, atrodo, duos impulsą ir paskatinimą vietos ramovėnams pagyvinti savo veiklą ir daugiau reikštis lietuviškos bendruomenės tarpe kaip organizuotas vienetas.
Dalyvis
NEW YORKO RAMOVĖNŲ SUSIRINKIMAS
Įvykęs lapkr_ 12 d. Atletų klube, buvo gausus dalyviais ir programos punktais. Susirinkimą pradedant tylos minute buvo pagerbtas miręs VIENYBĖS redaktorius Juozas Tys-liava.
Aptarus Kariuomenės šventės minėjimo reikalus (skyrius rengia minėjimą lapkr. 25 d. Apreiškimo parapijos salėje, Brooklyne), buvo išklausyta įdomi p. J. Vaitiekūno paskaita apie tarptautinę padėtį.
Po trumpų diskusijų paskaitoje iškeltais klausimais, skyriaus v-bos p-kas V. Vilkutaitis painformavo apie
Ramovės C. V-bos pareikštą pageidavimą perimti iš New Yorko skyriaus KARIO leidėjo titulą. Toks pageidavimas buvo iškeltas viename C.V-bos bendraraštyje ir pakartotas skyriaus valdybos nariams C.V-bos sekretoriaus pik. A. Rėklaičio, kuris lankėsi Rytinio Pakraščio Ramovėnų suvažiavime įvykusiame Brooklyne.
Keletai narių tuo reikalu pasisakius, sk v-bos p-kas pasiūlė balsuoti ar skyrius turėtų perleisti C.V.-bai KARIO leidėjo titulą. Vienbalsiai (susilaikius KARIO redaktoriui ir administratoriui) buvo nubalsuota titulą pasilaikyti skyriui ir toliau, kol skyrius yra pajėgus KARĮ leisti.
Programai išsisėmus, vaišių metu, kartu su Atletų klubo nariais, buvo pasikeista sveikinimais ir surinkta aukų sergančiam sportininkui — studentui paremti.
D.
Lapkričio 11 dieną staiga mirusį VIENYBĖS redaktorių Juozą Tysliavą pagerbti Ramovės New Yorko skyrius, savo ir KARIO vardu, pasiuntė vainiką.
Atsisveikinant su velioniu, kuris buvo pašarvotais VIENYBĖS redakcijoje, Ramovėnų ir KARIO vardu žodį tarė Z. Raulinaitis.
D.
Brooklino Tautinių šokių Grupė Kariuomenės minėjime
V. Alksninio nuotr.
IŠKILMINGAS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO MINĖJIMAS BROOKLINE
Lapkričio 23-ji šiemet Brookline buvo iškilmingai paminėta šeštadieni, lapkričio 25 d. 7 v.v., Apreiškimo parapijos salėje.
Minėjimą suruošė Ramovės skyrius vadovaujamas veiklaus pirmininko V. Vilkutaičio, kuris atidarė minėjimą himnais ir žuvusiųjų pagerbimu. Žuvusius dėl Lietuvos laisvės pagerbiant, scenoje, be vėliavų ir jų palydos, pasipuošusios tautiniais rūbais, stovėjo New Yorko Vyrų Oktetas, kuris ta proga sudainavo Partizanų dainą.
Atidarymo žodyje, p-kas V. Vilkutaitis, primindamas minėjimo prasmę ir reikšmę, giliau palietė lietuviškumo išlaikymo klausimą ir ypač jaunimo nutautėjimo pavojų.
Toliau vesti programą buvo pakviestas rašyt. J. Rūtenis, kuris pristatė minėjiman kalbėti pakviestą, žinomą Amerikos lietuvių veikėją, prelatą J. Balkūną.
Prelatas, savo kalboje, metė žvilgsnį į praeitį, į Lietuvos valstybės atstatymo darbą ir to meto sąlygas tėvynėje. Pagrindinė jo kalbos dalis buvo skirta skatinti kovon dėl Lietuvos ir visos Rytų Europos išlaisvinimo iš komunizmo jungo. Jis ragino buvusius karius organizuotai dalyvauti visuose žygiuose ir vadovaujančių organų vykdomuose veiksmuose, kurie yra skirti tai kovai su bolševizmu; remti tą darbą dalyvavimu ir pinigais. Jis kvietė visus talkon J.A.V. vyriausybei, kuri jieško įvairių kelių atsispirti komunizmo agresijai. Baigdamas kalbėtojas pareiškė nesugriaunamą viltį, jog komunizmas žlugs ir, greta kitų laisvų kraštų, atgims ir Lietuva.
Meninėje dalyje dalyvavo N. Y. Vyrų Oktetas vedamas muz. A. Mrozinsko, Tautinių šokių grupė, vadovaujama J. Matulaitienės ir aktorius E. Liogys. Programa vyko labai sklandžiai ir susilaukė publikos nuoširdžių plojimų. Reikia pasakyti, jog Oktetas, nors nepersenai suorganizuotas, rodo gerų ženklų tapti darniu ansambliu. Jo gerai parinktas repertuaras buvo populiarus ir klausytojams, kurių buvo arti 300, labai patiko.
Sceną puošė dail. J. Juodžio pieštas Vytis, vyčio kryžius ir Gedimino stulpai. Kuklus, bet prasmingas dekoravimas darė elegantišką ir kartu rimtą įspūdį.
Prie atskiro staliuko buvo renkamos Laisvės kovų invalidams paremti aukos. Numatyta ir minėjimo pelno dalį skirti invalidų naudai.
Programai pasibaigus, kuri buvo neperilga, tačiau ir ne pertrumpa, vyko KARIO loterija, kuri, miniai ją apgulus, buvo ištuštinta per valandą. Šokdami ir vaišindamiesi prie paruoštų užkandžių ir baro, svečiai išbuvo ligi 1 val. ryto. Ramovėnas
SPAUDOS PARODA
P. Dirkis
Ryšyje su spaudos mėnesiu,L.B. Chicagos Apygarda, Jaunimo centre spalių 8 d. suruošė lietuvių spaudos parodą, kuri tęsėsi iki spalių 28 d. Tą dieną Jaunimo Namuose buvo nepaprastas judėjimas. Apart spaudos parodos atidarymo, bei Literatūros vakaro, dar įvyko Vilniaus Krašto Lietuvių S-gos Chicagos skyriaus įspūdingas minėjimas. Lietuvos policijos buv. tarnautojų organizacijos “Angelų Sargų” šventė ir L.V.S. Ramovės Chicagos skyriaus susirinkimas, ir dar L.B. Gage Parko apylinkės metinis susirinkimas. Kadangi išvardytos pramogos vyko su tam tikrais protarpiais tai pavyko beveik visose apsilankyti. Iš visų suminėtų apsistosiu kiek plačiau ties spaudos paroda.
Joje buvo išstatyta periodinių ir neperiodinių leidinių apie 1,000. Buvo skelbta, kad paroda bus tremties spaudos, bet išstatyta buvo ir ne tremties, arba nieko bendro su tremtimi neturinčių leidinių, kaip Draugas, Naujienos, Sandara, Keleivis, Darbininkas ir kt.
Paroda susidėjo iš dviejų dalių: laikraščių, žurnalų ir įvairių tremties ir ne tremties meto biuletenių kurie neturi jokios literatūrinės vertės ir parodai neteikia didesnės vertės, bet tik užima vietą ir didina leidinių skaičių. Periodiniai leidiniai buvo iškabinti ant trijų didelių stovų, o knygos išdėtos ant kelių stalų. Paroda darė neblogą įspūdį. Bet tik vienas trūkumas, kad kai kurių periodinių leidinių — šiandieną vaidinančių rimtą ir reikšminą vaidmenį lietuvių visuomenėje, nesimatė.
Dalyvavo šios leidyklos: DraugoKnygų Klubas, tėv. Jėzuitai, seselės Kazimierietės, Vargdienės seselės — Putname, Terra, Nida-Londone, Kultūros fondas, Tėviškės žiburiai, Neprikl. Lietuva, Naujienos, KARYS, kurio matėsi net Neprikl. laikų egzempliorių ir patys pirmieji KARIO numeriai išeivijoje, Augšt. Lituanistikos mokykla, Lietuvių Dienos, Čiur-lionies galerija, Fronto bičiuliai, Darbininkas, Dirva, Santara, Tėviškėlė, Nemunas ir kt.
Be to, buvo matyti beveik visa Pietų Amerikos spauda Eltos biuleteniai penkiomis kalbomis. Atskiras grupes sudarė skautų leidiniai, kurių buvo apie 35 rūšys; taip pat įdomūs buvo leidinėliai ir karinė spauda leista vykstant sauskeliais į tremtį ir plaukiant per Atlantą bei važiuojant traukiniais į vakarus. Išstatyta buvo apie 30 humoro laikraštėlių, pradedant Kultuve ir baigiant Šluota.
New Yorko Ramovėnams, aukojusiems KARIO loterijai, įvykusiai Kariuomenės Atkūrimo minėjime Brooklyne lapkričio 25 d. ir davusiai 118 dol. pelno, nuoširdi KARIO padėka.
RAMOVĖNŲ GRETOS RETĖJA
Šių metų spalio mėn. 21 d. Levit-town ligoninėje, širdies priepuoliui ištikus, staiga mirė Philadelphijos skyriaus ramovėnas a a. Juozas Ba-kuckas. Velionis buvo gimęs 1900 m balandžio 14 d. Kaune.
Lietuvai besikuriant a.a. Juozas 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo plk. Glovackio vadovaujamoje dalyje. Betarnaudamas kariuomenėje pasiekė vyresnio puskarininkio laipsnį. Atlikęs karinę savanorišką tarnybą buvo paleistas iš kariuomenės ir civiliniam gyvenime perėjo į Vidaus Reikalų Ministerijos Saugumo tarnybą, čia ėjo įvairias pareigas. Jonavos rajono viršininku išbuvo 9 metus, o po to, 10 metų Klaipėdoje. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, buvo paskirtas Vilniaus Apygardos Saugumo Viršininko padėjėju. 1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, a.a. Juozas liepos mėn. Vilniuje buvo areštuotas ir pervežtas į Kauno kalėjimą Iš Kauno kalėjimo išsilaisvino 1941 m. birželio 23 d. Bolševikams vėl artėjant į
Lietuvą, velionis su šeima iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją ir apsigyveno Ulzen’e netoli Hamburg’o. Toje vietoje sulaukė ir karo pabaigos. 1945 m. rudenį persikėlė į Amerikiečių zoną — lietuvių stovyklą Ingolstadt, prie Dunojaus. 1949 m. vasario 17 d. išvyko iš Ingolstadt’o ir, per Muencheno ir Bremeno stovyklas perėjęs, 1949 m. balandžio 6 d. pasiekė Ameriką —- Philadelphia, čia netoli Philadelphijos-Cambridge, N.J., buvo gražiai įsikūręs, pats pasistatydamas gražų namą. Tik, deja, neilgai jam teko grožėtis namu ir gyventi.
A a. Juozas buvo veiklus ramovėnas, priklausęs Philadelphijos skyriui nuo 1951 m., veiklus tautininkas ir aktyvus Bendruomenės narys. Nė vieno parengimo nepraleisdavo jame bedirbdamas ir talkindamas įvairiose pareigose. Kviečiamas į talką jis niekad nesakydavo “ne”, bet “taip”.
A. a. Juozas buvo labai draugiškas, mielas su kiekvienu ir tikras pareigos žmogus. Pasiges velionies Philadelphijos ramovėnai.
Velionis 1925 m. vasario 15 d susituokė su Gražina Žemaityte ir gyvenimo būvyje susilaukė 5 vaikų: sūnų Vytauto ir Gedimino, ir dukrų — Danutės Urnevičienės, gyv. Australijoje, Mildos ir Nijolės.
Spalių 26 d. a.a. Juozas buvo pašarvotas pas laidotuvių direktorių p. Mykolą Bigenį, kuris rūpinosi laidotuvėmis. Spalio 28 d., po gedulingų pamaldų, kurias atliko kun. dr.
K. Batutis, šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje Philadelphijoje, buvo palaidotas šv. Petro kapinėse, Riverside, N.J.
Prie velionies karsto garbės sargybą ėjo Ramovėnai ir Tautinės s-gos nariai, o į kapines palydėjo didelis skaičius draugų. Kapinėse atsisveikinimo žodį tarė Philadelphijos Ramovėnų vardu A. Impulevičius, o Tautinės s-gos vardu — Juozas Česonis. Karstas skendo gėlėse ir vainikuose, bet palydėjusių draugų širdį spaudė gilus liūdesys netekus draugo, laisvės kovotojo, nesulaukusio savo laisvos Tėvynės.
A.
• Kpt. Juozas Matulaitis, Vytauto Didžiojo lietuvių sargybų kuopos Vak. Vokietijoje prie amerikiečių armijos vadas, lankėsi “Draugo” redakcijoje ir marijonų vienuolyne. Jis yra atvažiavęs praleisti savo dviejų mėnesių atostogas Amerikon ir Kanadon. Kpt. Matulaičio vadovaujama kuopa Vokietijoje ypač pasižymi lieuvių kultūrinio gyvenimo rėmimu, įnašais Tautos Fondui ir talka Vasario 16 gimnazijai.
• Neseniai iškilmingose ceremonijose nauju Don Varnas legionierių posto komandieriu tapo įvesdintas Gordon Gudas, sūnus žinomo mūsų laikraštininko ir veikėjo Prano Gudo.
• Prieš metus Albertas Burokas su džiaugsmu savanoriu stojo į JAV karių eiles. Po apmokymo, išvyko į užsienį, Vak. Vokietiją, atlikti savo karinę tarnybą.
Paskutiniu metu buvo tanko vairuotoju pasienio tarnyboje. Jis buvo savo viršininkų ir draugų labai gerbiamas dėl savo sąžiningumo ir darbštumo. Bet štai turėjo jam išaušti paskutinis, bet tragiškai nelaimingas rytas, būtent rugsėjo 30 d. pasienio stovykloje, Border Camp Rotz, V. Vokietijoje. Albertas, vos tik pavalgęs pietus ir sugrįžęs į savo būstinę, dalinosi mintimis su savo draugais. Tuo metu keturių vyrų grupė grįžo iš pasienio sargybos stovyklon. Iš vieno šių sargybinių ginklo netyčiomis iššovė šūvis ir pataikė Albertui į galvą; jis buvo vietoj nušautas.
• Rugsėjo 21 dieną, 4 vai. ryto Christian Welfare ligoninėje, East St. Louis, Ill., mirė buvęs Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris Florijonas Valeika.
A. a. F. Valeika yra parašęs pramoginės muzikos kūrinių. Muzikologas prof. . Žilevičius, F. Valeiką, kaip lietuviškų maršų autorių, stato Gudavičiaus, Gutausko, Visockio, Gailevičiaus, Lechavičiaus ir Br. Jonušo tarpe (L.E. XVIII tomas, 410 psl.).
Velionis buvo gana populiarus žmogus. Kas tik jo nepažinojoKau-ne. Su aplodismentais jį sutikdavo ir išlydėdavo Birštono ir Palangos pramogautojai, kai vasaros metu jis su orkestru atvykdavo jų linksminti. O ką jau bekalbėti apie A Panemunės gyventojus, kurie anais, nepriklausomybės laikais, gausiai sekmadieniais rinkosi į A. Panemunės bažnyčią, kai Šv. Mišių metu F. Valeikos vadovaujamas 5 pulko orkestras išpildydavo “Piligrimų giesmę” iš “Tanhauserio” (R. Wagner) ir kitus pasaulinio garso kūrinius.
• Tautvilas Neniškis, Dr. Petro Neniškio sūnus, gyvenąs Maracay, Venezueloj, yra Venezuelos karo mokyklos kariūnas.
• W. Abromaitis, Niujorko miesto policininkas, už dviejų narkotikų pardavėjų sulaikymą, paskelbtas po-licininku-didvyriu. Abromaitis yra 26 m. amž., vedęs ir karo veteranas. Tą didvyrišką žygį jis atliko rizikuodamas savo gyvybe.
• Keletą metų sirgęs ir turėjęs 4 sunkius širdies priepuolius, rugsėjo 2 d. iš Springhursto, kur turėjo gražiai sutvarkytą savo vilą ir vasaros metu ten gyveno, nuvežtas į Collingvudo ligoninę tą pačią dieną mirė uolus L.K. Kūrėjų — Savanorių s-gos Toronto sk. narys Vilius Puodžiūnas.
• Juozas Dėdinas, JAV aviacijos leitenantas, išbuvęs trejus metus Prancūzijoje naikintuvų daliny ir dvejus metus Stewart Air Force bazėje, dabar siunčiamas instruktoriumi į Lackland AFB karininkų mokyklą, kurioje universitetą baigę jaunuoliai mokomi ir ruošiami aviacijos jaun. leitenanto laipsniui
• St. Butkus, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas ir “Kario” red. pavad., atsiuntė Pasaulio Lietuvių Archyvui savo penkis medalius, prie civilinių drabužių rozetes, Lietuvos karių maldaknygę, Lietuvos popierinių bei metalinių pinigų.
Gal atsirastų pasiturinti šeima, kuri galėtu paremti invalidą?
Schongau Lech, Tannehof 16, gyvena visiškas invalidas — ligonis Antanas Puidokas. Jam yra nuplautos abi kojos, išimti ne tik dantys, bet ir dantų kaulai, sugadinta širdis ir viduriai. Viena koja vėl pūliuoja ir dar reikės patrumpinti. Jis yra lietuvis patriotas, dalyvavęs Klaipėdos sukilime 1923 m., kariavęs prieš bolševikus, o dabar yra visų apleistas ir vienišas.
PAMINĖJO KARIUOMENĖS ŠVENTĘ
Maironio šeštadieninės mokyklos Brooklyne mokiniai, lapkričio 18 d. susirinkę į Apreiškimo parapijos salę, paminėjo lietuvių kariuomenės šventę. Maldą už žuvusius kovotojus sukalbėjo kapelionas kun. Ant. Račkauskas. Rašytojas Jonas Rūtenis papasakojo apie mūsų kariuomenę, jos žygius, reikšmę ir palinkėjo jauniesiems likti tikrais lietuviais. Deklamavo: I kl. mokinys Vyt. Navickas (buvo aprengtas kario uniforma), be to: Rasa Navickaitė (IV kl.) ir Alg. Šimukonis (VII kl.). Vadovaujant mokyt. Vyt. Stroliai, mokiniai sudainavo “Graži, tėvyne mano” ir baigė tautos himnu. Minėjimą pravedė mokyklos vedėja E. Ruzgienė.
LAIŠKAI REDAKCIJAI
KARIU tikrai domiuosiu. Duokite daugiau antibolševikiškos propagandos. Venkite — jeigu drįstu prasitarti ar patarti — tokių žemėlapių kaip gegužės mėn. KARYJE. Siekimas į miražus nieko gera nežada, šovinizmui negali būti vietos ateities Europoje, nes visi sėdime tam pačiam luotelyje.
P.L., Essen, Vokietija
