Tremties Trimitas
Redaguoja V. A. Mantautas, 38 Sawtell Ave., Brockton 39, Mass.
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA IR VILNIAUS KRAŠTAS
SOFIJA MANTAUTIENĖ-PŪTVYTĖ
Karių kautynės, partizanų ir šaulių kovos, politinė veikla, pavergtųjų vilniečių priešinimasis okupantams ir jų kančios, laisvosios Lietuvos žmonių pastangos, raudona gija eina per trumpą nepriklausomo gyvenimo laiko tarpą. Klaipėdos krašto atgavimas sustiprina tautos pasitikėjimą savo jėgomis, bet Vilniaus netekimo žaizda dar labiaus degina... Tauta budi ir ruošiasi kovai dėl Vilniaus.
Šaulių S-ga čia turėjo pirmaujančias pozicijas. Daug dirbta, daug padaryta ir nemaža aukų padėta. Dirbta tyliai, nesireklamuojant, atpildo nejieškant. Gal dėlto didelė šaulių veikimo dalis visuomenei iki šiolei liko nežinoma. O kas nusakys jaunąjai kartai anų laikų sąlygas ir nuotaikas, kuriose buvo veikiama?
Perbėgu mintimis pirmųjų Sąjungos centro veikėjų veidus ir neberandu jų gyvųjų tarpe. Su savim jie nusinešė ir tai, ką žinojo... Vartau Šaulių S-gos Istorijos puslapius, kurią dar laisvoje Lietuvoje išleido pati Sąjunga, pasiremdama išlikusiais dokumentais. Čia daug gražios medžiagos iš LŠS darbų dėl Vilniaus ir jų kovų Vilniaus baruose. Matau Perlojaus būrį, kovose su lenkais net 10 gyvybių paaukojusį, bet lenkams niekuomet nenusilenkusį. Štai Šiaudinio ryžtingi vyrai. Čia šauliai saugo tiltus ir brastas, kartais atlaiko ištisus fronto barus, kariuomenei tiekia žinias, veikia lenkų užnugaryje. Matau ne tik vyrų, bet ir moterų veidus, tylius, atkaklius, pasiryžusius. Tiek mūsų visuomenei nežinomos medžiagos!... Bet visdėlto ir šioje knygoje nerandu pilno Šaulių S-gos veikimo vaizdo.
O Šaulių S-gos veikimas nebuvo epizodinis. Jos steigėjai turėjo aiškų veikimo planą ne tik dabarčiai, bet ir tolimai ateičiai, kurs skyrėsi į dvi dali: 1) kariškas piliečių paruošimas gintis, kurio gali prireikti kiekvienu momentu ir 2) tautos atsparumo ugdymas, kurs garantuotų tautai saugumą ir plėtotę ilgiems laikams.
Šiomis dviem kryptimi Šaulių S-ga ir veikė. Anų laikų veikėjai puikiai suprato partizaninio veikimo reikšmę ir dėlto jį išplėtė okupuotose srityse. Vilniaus krašte veikė 4 partizanų grupės (rinktinės), o Klaipėdos krašte penktoji. Jų štabai buvo įkurdinti šioje pasienio pusėje. Tai anais laikais turėjo būti išlaikyta griežtoje paslaptyje. Kilus karui su lenkais priešas būtų puolamas iš užnugaryje. Tais pat sumetimais buvo palaikomi glaudūs santykiai su ukrainiečiais (prie Sąjungos turėta net jų specialus atstovas su gudais. Buvo užmegzti draugiški santykiai su suomių ir latvių šauliais. Kad šis planas buvo geras, parodė Klaipėdos sukilimas. Slaptieji Klaipėdos šauliai ne tik palaikė krašto nuotaiką ir paruošė sukilimui dirvą, bet davė sukilimo organizatorių, kovotojų ir vadų.
1920 metų vasarą, mūsų kariuomenei užėmus Vilnių, rugpiūčio 23 dieną jau įkuriamas Vilniaus šaulių būrys. Šaulių būriai steigėsi ir visame krašte. Lenkams vėl kraštą okupavus, jie veikė slaptai. Per juos plito iš Lietuvos S-gos centro ir kitų institucijų gausiai spausdinama propagandinė spauda lietuvių, lenkų ir gudų kalbomis, plaukė žinios ir buvo vykdomas pasipriešinimas.
Niekuomet neužmiršiu, kai vieną kartą mane, dar jauną mergaitę, iškvietė į savo kabinetą V. Pūtvis, įdavė storą visokių raštų prikrautą portfelį ir liepė nusinešus namo padaryti tų raštų santrauką. Tai buvo 4-rių slaptųjų grupių vadų ir jų bendradarbių pranešimai apie šaulių akciją vadinamo plebiscito metu. Įduodamas portfelį tarė: “Tu dabar turi savo rankose daugelio žmonių gyvybę. Saugok šiuos dokumentus. Jei tave ištiktų koks pavojus, tai žūk pati, bet šių dokumentų neįduok!”... Tokios didelės atsakomybės slegiama skubėjau namo, su dar didesniu susijaudinimu skaičiau mūsų vyrų pranešimus apie balsavimo eigą, gyventojų pasipriešinimą ir suklastotus balsavimo duomenis, kurių pagelba vilniečiai “savanoriškai” prisijungė prie Lenkijos. Kiekvienas, dažniausiai pieštuku rašytas pranešimas, buvo didelio pasiaukojimo ir drąsos liudininkas...
Šaulių S-ga taip pat šelpė ir globojo vilniečius. Gaunamos per rinkliavas ir iš valdžios lėšos per LŠS plaukė į Vilniaus kraštą. Užplūdus Vilniaus pabėgėliams, Kaune, kurį laiką net turėjo mokiniams bendrabutį. Daugeliui parūpinta darbo, o kiti pasiliko dirbti pačiame centre ir tapo žymus LŠS veikėjai. Taip pat buvo globojami vilniečiai partizanai, kurie lenkų buvo išaiškinti ir turėjo trauktis iš savo krašto. Deja, 1923 metais, pasikeitus LŠS vadovybei, visų 4rių grupių veikimas buvo sustabdytas, o partizanų likviduotas.
Krašto viduje, LŠS visomis priemonėmis stengėsi ugdyti lietuvio savigarbą, atsparumą lenkų propagandai ir Vilniaus vadavimo idėją. Gavusi pirmąjį “krikštą” kovoje su POW ruoštu sukilimu, kada ne tik Kaune, bet Kėdainiuose, Kaišiadoryse ir kitose ties lenkų rubežiumi vietovėse šauliai padėjo tą sąmokslą likviduoti. LŠS gerai pažino Lenkijos troškimus ir veikimo metodus. Antru kartu šauliai stipriai pasireiškė Hymanso projekto metu, visą kraštą užliedami protesto mitingais ir rezoliucijomis, reikalaujančiomis su šiuo projektu nesutikti. Čia reikia pabrėžti, kad LŠS niekuomet neskiepijo aklai šovinistinio nusistatymo prieš lenkus. Ypač, V. Pūtvis buvo priešingas tuštiems šūkavimams, iškabų dažymams ir kitoms aklo šovinizmo apraiškoms. Jo manymu, tauta turi kovoti už savo būtį tobulindama savo ir kantriu darbu kraudama dvasinius ir ekonominius lobius. Patvariai siekdama, ji neišvengiamai savo tikslą pasieks. Žinoma tik teisingą tikslą, o Vilniaus atgavimo reikalas toks yra...
Ir štai 1939-ji metai. Pirmuoju traukiniu važiuoju su kauniečiais į Vilnių į kurį jau įžygiavo mūsų kariuomenė. Šlapdriba, ties Aušros Vartais kelias užtvenktas besitraukiančių iš Vilniaus raudonarmiečių vorų. Vyrai gana apšepę, nelinksmi. Tylios minios, susibūrusios pašaliais kantriai laukia kol nemalonieji valdovai pasišalins. Važiuoja gurguolės pakrautos baldais ir kitokiu vilniečių turtu, ir visdėlto, nežiūrint baugaus nujautimo, kurs raudonųjų bazėms įsikūrus Lietuvoje, graužė kiekvieno širdį, nežiūrint tų šiurpių vorų ir Vilniaus lenkų šaltų žvilgsnių, svaiginantis džiaugsmas užlieja širdį. Žiūriu nuo Pilies kalno į tą stebuklingą, išsiilgtąjį miestą į Lietuvos vėliavą plevėsuojančią virš pilies griuvėsių ir visa savo esybe jaučiu, kad čia tos vėliavos vieta, čia mes priklausome...
Ties miesto rotuše nustebusi Vilniaus gyventojų minia. Stovi kariškos virtuvės ir šaulės dideliais samčiais dalina gyventojams riebią su mėsos gabalais sriubą. Vieni atkiša indelius, kiti lyg didžiuojasi. “Atsinešk indelį, įpils ir tau, sriuba gera” ragina vieni kitus. Po raudonojo siaubo čia vyksta kas tai nesuprantamo. Stebisi lenkai, kad tie litvinai nėra tokie baisūs. Stebisi jų gražiai nuaugusiais vyrais ir Maisto ir Pienocentro krautuvėmis...
Ir štai, paskutis šaulių suvažiavimas jau Vilniuje. Žygiuojame pro išsvajotą Gedimino kalną, lankome Aušros Vartų Mariją, šv. Kazimiero karstą. Vaikščiojame savo protėvių pėdomis ir nuostabi ramybė mus apgaubia. Tačiau neilgai tasai mūsų džiaugsmas. Po nepilnų metų nauja Bolževikų invazija netik Vilnių, bet ir visą Lietuvą aplaisto ašaromis ir krauju. Prasideda naujas ir Vilniaus ir visos Lietuvos pavergimo laikotarpas, kuris tęsias ir dabar. Bet nenusiminkite — okupantas nėra amžinas.
LIETUVIAI KREPŠININKAI LANKĖSI P. AMERIKOJE
Praėjusią vasarą, pradedant liepos men. 8 d., šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio rinktinė atliko vieną iš svarbiausiųjų žygių lietuvių reprezentacinės veiklos bare lankydamasi penkiose Pietų Amerikos valstybėse ir ten sužaisdama 17 rungtynių su vietinėmis komandomis.
š. Amerikos krepšinio rinktinė -— viso 10 žmonių su treneriu Vytautu Grybausku ir vadovais — Valdu Adamkavičiumi ir Petru Petručiu, lydima kelių ekskursantų maždaug 5 savaites viešėjo Kolumbijoje, Argentinoje, Uragvajuje, Brazilijoje ir Venecueloje. Jie išvykoje pelnė 13 pergalių iš 17 turėtų susitikimų, kas yra pažymėtina pasekmė. Dar vienos sužaistos rungtynės nebuvo laikomos oficialiomis ir jose mūsiškiai susitiko su Brazilijos rinktine — Šiuometiniu pasaulio krepšinio meisteriu. Jos buvo laimėtos braziliečių.
Visose lankytose vietovėse š. Amerikos lietuviai krepšininkai susilaukė didelio dėmesio tenykščių gyventojų tarpe ir spauda jiems skyrė nemaža vietos. Iš įvairių ispanų ir portugalų kalbomis einančių laikraščių iškarpos liudija, kad ši kelionė daug pasitarnavo lietuvių vardo išgarsinimui P. Amerikos žemyne.
Taip pat, žinoma, išvyka pasitarnavo ir lietuvių ryšio pietiečių su šiauriečiais sustiprinime. Tą ypatin gai gerai nušvietė P. Amerikoje išeinantieji lietuviškieji laikraščiai, kurie negailėjo gražių žodžių šiam įvykiui. Argentinos “Laikas” pirmame puslapyje rašė;
“Lietuvių sportininkų atvykimas pas mus į svečius sukėlė nemaža entuziazmo ir sujudimo: visos lietuviškos organizacijos buvo išjudintos, visi su įtempimu sekėme mielų svečių laimėjimus ir pralaimėjimus, visa savo širdyse išgyvendami.
“Todėl turime būti dėkingi mūsų broliams iš šiaurės, kad jie mus išjudino ir suartino. Be to, susitikimas su mūsų tautiečiais iš šiaurės kontinento mus pačius praturtino ir paliko visiems daug malonių prisiminmų.”
“Argentinos Lietuvių Balsas” šiame reikale teigė:
“šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio rinktinė, graži jaunystės ir sporto ambasada, suartino abi Amerikas ir iš pagrindų sujudino visą Argentinos lietuvių koloniją”. Kitoje vietoje tas pats laikraštis pažymėjo: “Tokio didelio įvykio, visos Amerikos lietuvių suartinimui dar nėra buvę. šis didis žygis kaip tik vyksta šį liepos mėnesį, sukankant 26 metams nuo Dariaus ir Girėno pasiaukojimo mūsų tautos ir mūsų išeivijos garbei.”
Ir kitose vietose nuotaikos buvo panašios ir Š. Amerikos krepšininkai tenykščių lietuvių buvo neatlai-džiai sekami. Jie padarė nemaža vizitų įvairiems augštiems asmenims ir turėjo nemaža kitokio pobūdžio pasirodymų. Pavyzdžiui, Venucuelo-je buvo lankytųsi Carabobo parke — istorinėje šventovėje, kur prie didvyrių paminklo buvo padėtas 5 pėdų skersmens vainikas, papuoštas Lietuvos ir Venecuelos vėliavomis. Ten pat buvo padarytas vizitas ir Carabobo provincijos gubernatoriui.
Grįžtant prie krepšininkų rungtynių. ypatingai pažymėtina viena pergalė — laimėjimas prieš Montevideo rinktinę—, kurioje žaidė 6 krepšininkai iš Uragvajaus valstybinės rinktinės. Pralaimėta buvo prieš stipro^ kas komandas ir čia daugumoje atsiliepė nemažas lietuvių nuovargis ir vietinių teisėjų šališkas teisėjavimas. Kelios rungtynės buvo sužaistos (Argentinoje ir Uragvajuje) su vietiniais lietuviais krepšininkais, kurie nugalėti nemaža persvara.
Išvykoje žaidė šie krepšininkai: A. Varnas, J. Valaitis, A. Šimkus, W. Kamarauskas, K. Germanas R. Dirvoms (visi iš Chicagos), J. Skaisgeris (iš Detroito), A. Švelnys (iš Waterburio,) D. Grybauskas ( iš Worcesterio), A. Radvilas (iš New Orleans).
Redaguoja V. A. Mantautas, 38 Sawtell Ave., Brockton 39, Mass.
KETVERI METAI
P. PETRUŠAITIS
1955 m. spalio mėn. 23 dieną gimė naujas šaulių padalinys tremtyje — Wisconsino Šaulių Klubas. Steigiamasis susirinkimas buvo negausus. Dalyvavo tik 20 asmenų, įskaitant ir LŠST Centro Valdybos atstovą šaulį A. Valatkaitį. Šauliais steigėjais apsisprendė tapti tik 15 asmenų, iš kurių tarpo buvo išrinkta laikinoji valdyba, sėkmingai išvysčiusi tolimesnę Klubo veiklą. Čia ir norėtųsi žvilgterėti į tą ketverių metų šauliškos veiklos barą.
Klubo (dabar Kuopos) nariai gyvena trijuose Wisconsino valstijos miestuose: Milwaukee Kenosha ir Racine. Didesnė šaulių dalis, kurių dabar vienete yra 46, yra iš Racine; gal todėl ir pats Klubo veikimas daugiausiai reiškiasi toje lietuvių kolonijoje.
Pirmąsias veiklos metines Klubas šventė pakilioje nuotaikoje. Tąja proga, 1956.X21, buvo pašventinta Klubo vėliava, kuriai įsigyti lėšas paaukojo š.š. K. Žilėnas, Iz. Tilton ir J. Virbickas. Šventinimo apeigas atliko kun. dr. V. Andriuška, M.I.C., dalyvaujant trims poroms krikštatėvių, LŠST Centro Valdybos atstovams, Klubo nariams,- Racine veikiančių liet. organizacijų atstovams, svečiams tautiečiams iš Racine ir kitų aplinkinių miestų. Vėliavos krikšto tėvais buvo: š. prof. J. Šimoliūnas — Iz. Tilton; š. k.Žilėnas š. J. Skirmuntienė; š. J. Virbickas — š. Bukaitienė. Po vėliavos šventinimo apeigų Šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko iškilmingas banketas, kurio metu vėliava Centro Valdybos atstovo š. adv. Rapolo Skipičio buvo įteikta Klubui saugoti iki Lietuva bus nepriklausoma ir tada, kaip vėliavoje yra įrašyta, parvežti ją Nepriklausomai Lietuvai.
Kasmet švenčiama tradicinė šaulių šventė
LŠST DLK Kęstučio kp. Sėdi 3-čias iš k. prof. J. šimoliūnas, greta jo kuopos v-bos pirm. š. J. Giedrikas. Kuopos vėliava buvo iškilmingai pašventinta 1956 m. spalio mėn. 21 d.
Joninės ir minima Kariuomenės Šventė. Taip pat Klubas dar buvo surengęs keletą kultūrinio pobūdžio linksmavakarių.
Sėkmingai veikia sportinio šaudymo sekcija, kuriai nenuilstamai vadovauja š. V. Kažemėkaitis. Kasmet įvykdomi bent trys sportinio šaudymo pratimai mažojo kalibro šautuvais ir pistoletais.
Mažojo kalibro šautuvą Klubui dovanojo š. K. Žilėnas, o pistoletą Klubas įsigijo savo lėšomis.
Nepamirštami bendrieji lietuvių reikalai. Jie remiami darbu ir pinigais. Lietuvių organizacijoms bei įstaigoms paaukota $274.00. Į šią sumą neįeina šalpos reikalai, kuriems išleista kiek didesnis kiekis pinigų. Yra nusistovėjęs gražus ir girtinas paprotys lankyti kiekvieną šaulį ligos atveju bei jam įteikti dovanėlę Klubo vardu.
Klubas turi už beveik tris šimtus dolerių turto, o jo kasoje prisilaiko kiek daugiau kaip penki šimtai žaliukų. Turimas ir Statybos Fondas su $300.00 ištekliais.
1959.II.21 visuotinis Klubo narių susirinkimas, paragintas Centro Valdybos, nutarė pakeisti vieneto pavadinimą sekančiai: LŠST DLK Kęstučio Kuopa Wisconsin’e. Tačiau praktiškais sumetimais, kur nereikia oficialumo vienetas save vadina Kęstučio Šaulių Kuopa.
Du mielus idėjos brolius š. Kazį Mockų (ž. nuotrauką) ir š. Joną Virbalą priglaudė svetinga Amerikos žemė. (š. J. Virbalo nuotr. nepavyko gauti. RED.) .
Š. prof. J. Šimoliūnasyra išrinktas Kuopos Garbės Šauliu. Kuopos valdybos pirmininku, nuo pat jos įsikūrimo, yra š. J. Giedrikas.
1959 m. spalio mėn. 24 d. Kuopa paminėjo dvi reikšmingas sukaktis: Šaulių Sąjungos40 m. Jubilėjų ir jos Įkūrėjo bei ideologo a.a. Vlado Putvinskio — Putvio 30 — asias mirties metines. Kartu prisiminta, kad tai yra ir Kuopos ketverių metų veikimo sukaktis.
Minėjimo prezidiumą sudarė: LŠST centro pareigūnai S-gos narys adv. R. Skipitis, Kuopos Garbės Šaulys prof. J. Šimoliūnas ir š. K. Žilėnas, kun. J. Kupris bei Kuopos v-bos pirmininkas š. J. Giedrikas.
Iškilmės pradėtos J.A.V. himnu ir invokacija, kurią sukalbėjo kun. J. Kupris, Šv. Kazimiero parapijos klebonas. Gerbiamas klebonas lietuvių tautos priešą sulygino su Antikristu, kuris siekia pavergti visą pasaulį. Tačiau priminė, kad Dievo palaimintas Dovydas nugalėjo Galijotą ir kad Augščiausiojo galioje išklausyti mūsų maldas, kad būtų palengvintos kančios mūsų broliams ir kad laisvė grįžtų lietuvių tautai.
LŠST Garbės narys adv. R. Skipitis supažindino klausytojus su sąlygomis, kurių įtakoje gimė Lietuvos Šaulių Sąjunga. Taip pat kalbėdamas apie a.a. Vladą Putvį apibūdino jį kaip nuoširdų lietuvį patrijotą, kuris rūpinosi tautos reikalais, ypač kai ji dar žengė pirmuosius nepriklausomo gyvenimo žingsnius. Buvo jaučiamas didelis ginkluotos pajėgos trūkumas atremti priešus fronte ir palaikyti tvarką viduje. V. Putvys siūlė steigti civilinę organizaciją, tvarkomą kariškais pagrindais, kuri galėtų tuos trūkumus papildyti. Jis sugebėjo savo idėją perduoti kitiems ir to pasėkoje buvo įkurta Šaulių
LDK Kęstučio kp. 1956 m. rugp. 4 d. sportinio šaudymo pratymų dalyviai
Sąjunga. V. Putvys likusią savo gyvenimo dalį pašventė šauliškajai idėjai.
K. Žilėnas priminė, kad LŠS-gą kūrimosi pradžioje finansiniai rėmė J.A.V. lietuviai, dar tikrai nežinodami, kokią reikšmę ji suvaidins Lietuvai. Dabar, kada jau žinoma, kiek daug Lietuvos gerovei Šaulių S-ga yra pasitarnavusi, ar neprivalėtų šio meto lietuviai be didelių raginimų glaustis prie jos, tremtyje atsikūrusios...
Meninėje dalyje pasirodė Kenosha — Ra-cine jaunimas su tautiniais šokiais. Jaunimui vadovauja St. Milančius.
A. Palaitytė padeklamavo, o I. Vindašiūtė pagrojo akordeonu.
Sceną puošė J.A.V., Lietuvos ir LŠST DLK Kęstučio Kuopos vėliavos bei a.a. V. Putvio paveikslas.
Minėjimas, kuris įvyko Šv. Kazimiero parapijos svetainėje, Racine, Wis., baigtas Lietuvos himnu.
Patiekiau keletą trumpų metmenų apie kęstutiečių 4 metų veiklą. Nėra padaryta nei labai daug, nei per mažai. Visi: valdyba, pareigūnai ir nariai su atsidėjimu ir noriai vykdė nutarimus, ruošė veiklos planus ir dirbo. Reikia tikė-
A.A. š. Kazys Mockus (1910-XI-22 — 1959-VII -2), buv. policijos tarnautojas, tremtyje DLK Kęstučio kp. narys
tis, kad ketverių metų patirtis ir atsiekti pasisekimai dar geriau užgrūdins ir paskatins kęstutiečius palaikyti garbingas šauliškas tradicijas, dirbti atsikūrusios Sąjungos naudai ir siekti laisvės Tėvynei Lietuvai.
Iš Tėvynės atsineštas dvasinių vertybių a-ruodas yra gyvoji šaltinių versmė visam mūsų tolimesniam gyvenimui, tad jų atgaivinimas ir išlaikymas yra mūsų dogma, šauliškame darbe reikia žymiai didesnio pasiaukojimo akstino, nes ką tik pradėtas atkūrimo darbas atsitrenkė į eilę užtvarų. Skaudžiausiai yra tai, jog dalis mūsų vyresniųjų esame tuo pagrįstai pakaltinami. Šitokiose sąlygose išblėsta narių pasiaukojimas ir asmuo netenka gyvosios atramos — bendrų šauliškų idealų siekimo, o tas jau veda prie išnykimo.
Mūsų vienetas — D.L.K. Kęstučio šaulių kuopa Wise. — stengiasi eiti teisinga linkme, sutampančia su pirmtakūnų kūrėjų idealais ir naujai atkurtais uždaviniais. Į buvusias nemalonias spragas reaguojame ir savo pasiūlymus perduodame S-gos vadovybei.
Šauliškas ryšys, apjungiąs visų mūsų savanoriškus užsimojimus, kurių gelmėje statome Tėvynės meilę ir sąžiningą darbštumą, tebūna tų idėjinių versmių šaltiniu, kuriame tarptų visos organizacijos veikla.
RED. PASTABA:Šis straipsnis nereiškia visos LŠST DLK Kęstučio Kuopos nuomonės.
ŠAULIŲ VIENETŲ PADANGĖJE V. A. M.
Lietuvos Šaulių Sąjungai žengiant į 6- uosius gyvenimo metus Tremtyje, norisi mesti trumpą žvilgsnį į jos vienetų veiklą. Vietos taupumo sumetimais, čia nesuminėsime visų vienetų, ir taip pat visos eilės šaulių nuveiktų darbų, tačiau tikimės šią spragą užpildyti vėliau, kituose numeriuose.
Du šaulių vienetai tremtyje šiais metais atšventė savo 5-erių metų sukaktį: LŠST Toronto Putvlo Kuopa (pirmasis LŠST vienetas tremtyje) ir LŠST Čikagos DLK Vytauto Didžiojo Kuopa (pirmasis LŠST vienetas J.A.V -bėse).
Toronto Putvio Kuopai šiais metais buvo pašvęsti specialūs papildomi TREMTIES TRIMITO poslapiai, tad šį kartą tik pažymėsima jog Kuopa ir toliau gražiai veikia, aktyviai reiškiasi liet. kultūriniam gyvenime. Kuopos nariai dalyvavo ramovėnų šventės minėjimo pravedime ir organizavime, vadovaujant Kuopos pirmininkui Šauliui Juozui Jankaičiui.
Čikagos DLK Vytauto Didžiojo KuopaLapkričio 8 d. turėjo savo susirinkimą, kurį pravedė Kuopos pirmininkas š kun. Antanas Šeštokas. Kuopos meno kuopelė ruošia linksmą vakarą Lietuvių Auditorijoje, kurio metu bus vaidinama 3v. Komedija iš šių dienų gyvenimo, vardu “Gyvenimo Eleksyras”. Vaidina 6 asmenys režisuojant akt. Alf. Brinkai. Veiklai sustiprinti, nutarta Kuopos susirinkimus daryti kas du mėnesiai. Prie Čikagos Kuopos taip pat veikia šauliai rėmėjai, kurių kiekvienas sumokėjo po $12.00 į metus
LŠST Montrealio Karaliaus Mindaugo Kuopa džiaugiasi nauju dideliu laimėjimu — šiais metais gautuoju Quebecko Provincijos čarteriu. čar-teris išduotas šauliams, kaip “The Club of the National Guard of Lithuania in Exile in Montreal”, su pagrindine veiklos vieta (chief place of business) Montrealyje ir teise kitur steigti savo skyrius, šaulių sąraše, kurie išvardinami čarteryje, pirmasis figūruoja Tėvas Jonas Bore-vičius, S.J. šauliams labai malonu matyti gerbiamą J. Borevičių savo eilėse, nes jo asmenyje šaulių Sąjungoj reiškiasi kilnus lietuvis ir kunigas, narys tos Lietuvos Jėzuitų Provincijos, kuri tremtyje tiek daug daro lietuviškos namų židinio ugnelės kurstymui. čarteryje taip pat minimas energingas Kuopos pirmininkas (nuo-pat kuopos įsteigimo) —š. Stasys Barauskas, Jonas Jurgutis, adv. Joseph P. Miller, Antanas Žukas, Stasys Višniauskas ir Juozas šiaučiulis.
LšST Brocktono Martyno Jankaus Būrys, vadovaujamas šaulio inž. JuozoStašaičio, visą laiką gražiai dalyvauja Brocktono kultūriniame ir tautiniame gyvenime. Būrio nariai reiškiasi Liet. Bendruomenėje (dabartinė vietos Bendr. Pirmininkė yra šaulė Sofija Stašaitienė), Balfe ir kt. organizacijose. Daugiausiai Būrio pastangomis buvo išgelbėta Lietuvių Bakūžė BROCKTON F AIR, nuo likvidavimo. Tos pačios BROCKTON FAIR metu, Būrys organizavo, ruošė, tvarkė ir pravedė pamoką Liet. Bakūžėje, taip pat suruoš Lietuvių Dieną su plakatais ir eisena, orkestru, tautiniais šokiais ir kalbomis. Kalbėtojų tarpe buvo Brocktono burmistras ir vienas Miesto Tarybos narys. Taip pat Brock-ton Fair metu Būrys atspausdino ir surinko parašus po 137 laiškais JAV prezidentui ir nusiuntė į VVashingtoną drauge su Būrio pirmininko lydraščiu. Laiškuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas (deepest indignation) Kruščiovo vizitu Amerikoje. Baltųjų Rūmų atsakymas yra spausdinamas šiame numeryje. —Neseniai Būrys paminėjo Liet. Kariuomenės šventę, kurios metu kalbėjo liet. karo aviacijos majoras J. Svilas.Majoras
J. Svilas, žygio į Vilnių dalyvis, tą pačią dieną įstojo nariu į Būrį, drauge su juo įstojo dar vienas naujas narys, muz. šmėtas). (Reikia tikėtis sekančiais metais Būrys galės išaugti į kuopą) tVorcesteryje vykusioje skautų sporto šventėje gražiausiai žaidusiai komandai buvo įteikta Būrio dovanota taurė.
ŠAULIŠKOS IDĖJOS VERSMES
BR. KETURAKIS
Netekimas savosios žemės po kojomis ir išbloškimas iš Tėvynės namų skaudžiai sukrėtė visų lietuvių dvasinę pusiausvyrą, kurios pergyvenimai lydės mus dar ilgai. Visi planuotieji kultūrinių vertybių polėkiai persimetė naujon gyvenimo aplinkon, žymia dalimi prarasdami tautinių apraiškų atspalvius. Pastangos suregzti lietuviško kamieno bendruomeninį gyvenimą atsimuša į eilę kliūčių, kylančių iš mūsų siauros sampratos apie asmens vaidmenį organizaciniame veikime.
Šių sudėtingų apystovų sūkuryje šauliškos idėjos atkūrimas privalo užimti tvirtą ir sąžiningą poziciją, kurioje glaustųsi visi sveikos minties ugdytojai, įnešdami šaulių organizacijai tą kraitį, kurį Tėvynės prieglobstyje būdami įsigijo. Nūndien aplinka reikalauja, kad šaulių užsimojimai nepažeistų kūrėjų ir visi jos nariai būtų garbingi perteikėjai ir palaikytojai tų šauliškų versmių, kuriose augo ir ryškėjo šios galingos organizacijos veidas.
Tam kilniam užsimojimui vykdyti turi būti sutelktos stiprių dvasinių užsimojimų asmenybės, kurioms gerai pažįstamas kieto gyvenimo kelias ir kurios savąja bendruomeninio veikimo galia ryžtasi tęsti šauliškų idėjų įgyvendinimą.
Jungtis šauliškame gyvenime sudaro tą aplinką, kurioje jos narys, nepraradęs savo asmens gerųjų savybių, pilnai semiasi tos dvasinės galios, kuri gaubia visą idėjinį šaulių gyvenimą, tad ir vadovaujantieji turi skirti ypatingą dėmesį į vidaus gyvenimo apraiškas,kad jos nariai pasijustų įaugę bendron šeimon ir neliktų atstumti.
Šaulių organizacija buvo išskirtina savo paskirtimi ir vidaus santvarka, kurios anuometinis bruožas išvedė ją ligi garbingų uždavinių atlikimo net paskirose šaulių, kaip kovotojų, sunkiausiose pasiaukojimo apystovose, todėl šiandieniniai organizacijos gyvenimo šešėliai sukrečia jos narių ir rėmėjų pusiausvyrą ir reikalingi skubaus išlyginimo.
—Jonas Ambutis, atliekąs karinę prievolę Argentinos kariuomenėje, paskutiniu metu iš Molomar buvo perkeltas į Buenos Aires, šiuo perkėlimu džiaugiasi, nes galės tuo pačiu laiku tęsti studijas universitete.
Tarnaująs karinėje aviacijoje Kazys Viščiulis atvyko paviešėti pas savo tėvus, George ir Alice Viščiukus, gyvenančius Norridge, Ill.
Praleidęs čia mėnesį laiko, jis vyks į Alaską, kur gavo naują paskyrimą.
Rugsėjo 27 d. negailestingoji mirtis pakirto Lietuvos kariuomenės savanorį Robertą Juknaitį, sulaukusį 56 metus amžiaus. Gero būdo, sąžiningą ir pareigingą lietuvį.
R. Juknaitis priklausė Lietuvos Šaulių Sąjungai. Buvo apdovanotas dviem savanorių medaliais-ordinais. — Jonas Daugirdas, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, patyręs verslininkas, nuo spalio 1 d. atidaro Londono Lithuanian Trading Co. siuntinių į Lietuvą ir kitus kraštus siuntimo agentūrą.
— Po vestuvių ceremonijų Marquette parko bažnyčioje, JAV-jų armijos leitenantas Robertas Aleksiūnas su žmona Regina, buv. Lukauskaite, išvyko į El Paso, Texas, kur šiuo metu yra jo tarnybos vieta.
—A.A. pulk. leit. Reimonto antkapio reikalu prašo atsiliepti jo dukteris gyvenančias laisvajame pasaulyje, šiuo adresu: J. Čekauskas, Ket-tneugaeschen 6-1, Augsburg, W. Germany.
—Chicagoje, Tautinėse Kapinėse, buvo palaidotas Kazys Deveikis, miręs vos 40 metų amžiaus. Jis buvo “Margučio” radio programų pranešėjas, rašytojas ir žurnalistas.
Užsibaigus Antram pasauliniam karui, jis aprašė savo pulko nuotykius tame kare ir toji jo knygą kurią atspausdino Sandara, buvo pavadinta: “The Regimental History of the 1303 Engineers”.
—Algis Žižniauskas ir Romas Lei-monas, gyveną Bostone, pašaukti karinei prievolei atlikti. Abudu yra baigę augštuosius mokslus ir gavę armijos karininkų laipsnius.
— Dr. Richardas Grišius, kuris prieš mėnesį laiko įstojo į karo laivyną kaipo dantistas, šiomis dieno-mos gavo antrojo leitenanto laipsnį. Jo buveinė yra San Diego, Cal.
— Saulius Elisonas, JAV Armijos leitenantas, Woodrow Wilson Fondo stipendijantas įstojo į Harvardo Universitetą filosofijos daktaratui pasiruošti. Gilinsis Europos ir Tolimųjų Rytų santykių problemose. Saulius yra panevėžiečių profesoriaus ir daktarės, mirusių Vokietijoj, sūnus.
—Algimantas Kuprionis, prof. Jono Kuprionio sūnus, Louisianos politechnikos institute baigė mechanikos inžinierio mokslus ir dabar atlieka karinę tarnybą chemikų dalinyje.
— Chicagoje vėžio liga mirė ats. mjr. Jurgis Čigas, gimęs Biržų apskrity, sulaukęs 68 metų, gyvenęs pastaruoju laiku Chicagoje. Amerikoje, atvykęs iš Vakarų Vokietijos 1949 metais, įsijungė į visuomeninę veiklą. Priklausė Evangelikų Sinodo ir parapijos vadovybei, buvo atsargos karių “Ramovės” ir kitų organizacijų nariu.
—A. a. Mateušas Ališauskas, I-mo Pas. karo veteranas, mirė veteranų ligoninėj Hines, Ill. Gyveno Berwyne, palaidotas iš Petkaus koplyčios Cicero spalio 10 d.
New Yorko Ramovėnų susirinkimas
Spalių 17 d. vakare, susirinkę Liet. Piliečių klube, ramovėnai išklausė pakviesto p. V. Abraičio pranešimą apie Lietuvių Tautinės Sąjungos susikūrimą Amerikoje. Daug kam buvo naujiena, kad šis stiprus ir augantis politinis sambūris nėra tiesioginė tąsa Lietuvoje vyravusios Tautininkų partijos.
Po pranešimo buvo aptarti artėjančios Lapkričio 23-čios minėjimo reikalai. Šventės minėjimo programa žada būti įspūdinga. D.
Algis ir Bronius Gaižučiai, du broliai savanoriai JAV kariuomenėje
Algis
Bronius
RAMOVĖNŲ VEIKLA ČIKAGOJE
Vienas didžiausių Čikagos dienraščių Tribun įdėjo straipsnį apie lietuvių kultūrinį centrą — Jaunimo namus ir jų šeimininkus tėvus jėzuitus. Besigėrėdamas tuo centru ir jėzuitų nuveiktais darbais, autorius pažymi, kad Jaunimo namus aplanko savaitgaliais tūkstančiai žmonių, jaunimo ir senimo, kurie ten atlieka didelius darbus savai tautai ir jos kultūrai. Tas straipsnis buvo paskelbtas spalių 4 d. namų pašventinimo proga. Namų šventinimą atliko vysk. Brizgys asistuojant tėvams jėzuitams, dalyvaujant įvairaus rango dvasininkams ir organizacijoms ir tūkstantinei miniai. Organizacijų vėliavų tarpe dalyvavo ir L.V.S. Ramovės Čikagos skyriaus vėliava nešama savanorio — kūrėjo M. Lunecko ir palydovų kar. J. Gaižučio ir šaulio K. Dudėno. Minėjime pavyzdingą tvarką palaikė uniformuoti korporacijos Gintaras nariai.
Sąryšyje su tautų budelio Chruščiovo atsilankymu amerikiečių organizacija We The People surengė La Šalie viešbutyje masinius prieškomunistinius mitingus, kurie vyko rugsėjo 18 ir 19 dienomis. Mitinguose dalyvavo Čikagos ramovėnai, buvę Amerikos kariai, Kęstutis Dirkis ir Rimas Vežys. Mitinguose jie turėjo progos ir kalbėti: K. Dirkis rugsėjo 18d. ir R. Vežys rugsėjo 19d. Jie kalbėjo lietuvių akademinio jaunimo vardu angliškai. Jų kalbos buvo paminėtos amerikiečių spaudoje.
Rugsėjo 27d. Jaunimo Centre buvusių policijos tarnautojų klubas KRIVŪLĖ šventė savo tradicinę Angelų šventę. Ta pat proga paminėjo 41 metus policijos įsikūrimo, pagerbė mirusius, žuvusius ir ištremtus Sibiran. Iškilmėms vadovavo klubo pirmininkas Pov. Dirkis, talkininkaujant klubo kultūros vadovui K. Klinauskui. šventėje dalyvavo gausus būrys buvusių policijos pareigūnų su šeimomis ir svečiais.
Čikagos žurnalistai lietuviai savo klubą suorganizavo 1958 m. Jame, tarp kitų, yra nemaža ir buv. Lietuvos karių. Skyriui vadovauja Ant. Gintneris. Jo pastangomis spalių 3d. įvyko rajoninis žurnalistų suvažiavimas ir spaudos balius. Suvažiavimo tikslas buvo paminėti žurnalistų Sąjungos įkūrimo 30 metų sukaktį. Buvo skaitomos dvi paskaitos: kun.
Bagdonavičius — Lietuvos laikraštininkas išeivijoje ir G. Galva-taikos ir karo galimybės. Suvažiavimo prezidiume buvo: P. Turuta, K. Sruga ir P. Dirkis. Suvažiavimas įvyko Jaunimo centre, o spaudos balius Balio Pakšto svetainėje.
P. Erdvys
NIAGAROS PUSIASALIO RAMOVĖNAI
Liepos 25d V. Beliūno ūkyje R.R.I. Welland, Ont. įvyko šeimyninė gegužinė su sporto varžybomis, šaudymu, kurio tikslas buvo atkreipti mėgėjų dėmėsi į sporto šaudymo meną. Jose dalyvavo, Toronto VI. Putvio kuopos šauliai, Wellando medžiotojų ir žuklautojų klubas, skautai, Vyčiai ir Niagaros Pusiasalio ramovėnų skyrius. Rochesterio ramovės skyrius buvo pasižadėjęs, bet neatvyko.
šaudymo varžybose dalyvavusių grupių teisėjais buvo; Toronto VI Putvio šaulių kuopos — V. Bačėnas, Wellando Medžiotojų ir žuklautojų klubo J. Baliukas ir Niagaros Pusias. ramovėnų skyriaus — P. Balsas.
Grupinėse varžybose I vietą laimėjo skautai, Vyčiai gavę 317 taškų, II vietą ramovėnų skyrius — 263 taškus, III vietą Toronto šauliai — 245 taškus ir IV vietą Eellando Medžiotojų ir žuklautojų klubas — 204 taškus.
Pavienių pirmenybėse geriausiai sušaudė Šaulys Juozas Budrevičius iš Toronto, antrasis — Jeronimas Be-liūnas iš Wellando, ir trečiasis — Gediminas Jaunušonis iš Niagara Falls.
Kadangi ramovėnų skyrius finansiniai nėra perdaug stiprus todėl prizų pinigais nebuvo, bet laimėjusiems buvo įteikti “Gerajam šauliui” pažymėjimai, Reikia paminėti, kad pažymėjimai buvo meniškai, gražiai, lietuviškais raštais išpaišyti B. Simonaičio iš Port Calborne, Ont.
Organizacijos sustiprinimui pinigais prisidėjo, po 2. dol' A. Vickosas ir J. Girevičius, po 1 dol:, K. Jacevičius, P. Balsas, Kavaliauskas, J. Kavalėlis, I. Šajauka, V. Skre-butėnas, V. žemaitis, S. Gudaitis, S. Vaitkus, K. Skrebutėnas, J. Dilys ir niįskaitoma pav., po 50 centų.: J. Baliukas. Viso: 16 dol. 75 et.
Ramovėnų skyriaus vardu, prisi-dėjusiems prie šio parengimo moraliniai arba materialiniai, skyriaus Valdyba nuoširdžiai dėkoja. Taip pat reiškia padėką garsiakalbio operuo-tojui K. Butkui, kuris taip maloniai linksmino visus lietuviškų plokštelių muzika, taip dailiai skambėjusia po plačiuosius apylinkės laukus, o taip pat ir p.p. Galdikams už bufeto tvarkymą.
Rugsėjo 19d. Keswick, Ont. įvykusiose šaudymo rungtynėse ramovėnai pralaimėjo prieš Toronto šaulius rungtynėse už Sylvia b-vės skirtą taurę, bet antrą kartą apgynė prieš Toronto šaulius — 398 taškai prieš 471 tašką savo skyriaus taurę, šias eilutes rašantis, linki ramovėnams sekančiais metais būti pastoviai stipresniems sporto rungtynėse!
Lapkričio 14 d. Niagaros Pusiasalio skyrius ruošia Kariuomenės šventės minėjimą, su paskaita, menine dalimi ir pobūviu. Meninę dalį sutiko išpildyti mūsų gerbiamas T.L. choras “Varpas”.
Lapkričio 15d. įvyks pamaldos žuvusiųjų karių intencija, 10 val. ryto, 75 Rolls avė. koplyčioje.
Kariuomenės šventės minėjimo pelnas, skiriamas Nepriklausomybės Mu-zejaus statybai Chicagoje.
J.V.
IŠ CLEVELANDO RAMOVĖNŲ VEIKLOS
Ramovėnų skyr. valdyba į Centro Valdybos pranešimą, kad nutarta Chicagoje, Jaunimo centre, atkurti Lietuvos Laisvės Kovų Muzėjus ir pastatyti žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklą, pilnai pritarė. Birutinin-kių ir Ramovėnų valdybų bandram posėdyje buvo nutarta pagaminti aukų lapus ir jais rinkti aukas numatytiems tikslams. Ramovėnai rinkliavą jau įvykdė. Surinkta $320.67 ir pinigai jau pasiųsti Komiteto iždininkui. Aukotojų sąrašas manoma bus greitai pagarsintas. Clevelandiškių stambiausia suma yra buv. valdybos pirm. A. Jonaičio $20.00. Birutininkės surinktus pinigus, aukų lapais, persiuntė atskirai.
Lietuvos Kariuomenės šventės minėjimas. Lietuvos kariuomenės atkūrimo šventės iškilmingą minėjimą Ramovėnai ir Birutininkės rengia š. m. lapkričio mėn. 21 d. 7 val. vak. Lietuvių Svetainės salėje. Pagrindinį žodį pasakys L B Centro Valdybos pirm. St. Barzdukas. Meninę dalį išpildys Čiurlionio ansamblio choras.
Pamaldos už žuvusius karius ir partizanus kovoje už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, įvyks lapkričio 22 d. 10 val. šv. Jurgio bažnyčioje. Kviečiamos visos organizacijos su vėliavomis dalyvauti pamaldose.
Paminklinė lenta žuvusiems dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, dail. Vyt. Raulinaičio projektu, yra gaminama. Lietuvos Kariuomenės šventės minėjimo pamaldų metu ji bus pašventinta ir prikalta šv. Jurgio bažnyčioje.
Auksinės Vestuvės
Gyvenantieji Detroite Pakalniškiai — Kazys 78 metų amžiaus ir Ona 76 metų, šventė savo auksines vestuves. Nuotraukoje matome juos viduryje, o aplinkui jų vaikai ir vaikų vaikai. Sukaktuvininkai užaugino keturis vaikus ir visiems davė galimybę baigti dar Lietuvoje augš-tuosius mokslus. Kariams daugiausia pažįstamas yra vyriausias sūnus, sulaukęs 50 metų amžiaus medicinos gydytojas, kapitonas Alfonsas Pakalnis (stovi ketvirtas iš kairės). Jis dabar praktikuoja Ohio valst. ir turi savo nuosavą kliniką. Kitas sūnus-veterinarijos gydytojas ats. ltn. Mečislovas dabar verčiasi veterinarijos praktika, Ohio vlst. (trečias iš deši-
nės). Jauniausis sūnus Vytautas — inžinierius, dirba savo specialybėje Canadoje aukso kasyklose —(trečias iš kairės. Duktė Velerija Barauskienė yra dantų gydytoja (antra iš dešinės). Kiti nuotraukoje; žmonos, dukters vyras ir vaikai suvažiavę pagerbti sukaktuvininkus. Alfonsas ir Vytautas yra Kario prenumeratoriais. V. P.
Paveikslų laimėjimas. Ramovėnų valdyba yra įsigijusi dailininko Antano RAKŠTELES 4 paveikslus ir juos leidžia laimėjimui. Laimėjimas įvyks lapkričio 21 d. — Liet. Kariuomenės (šventės minėjime. Laimėjimo bilietus galima įsigyti iš anksto pas Clevelando ramovėnus.
L. Karo invalidams rinklaiva. Lietuvos karo invalidams rinkliava bus vykdoma aukų lapais. Lapai pagaminti ir greitai bus išdalinti. Valdyba tikisi, kad ir šiais metais Clevelando ramovėnai ir liet. visuomenė bus duosni ir aukų surinkime clevelandiečiai nebus paskutinieji.
Clevelando ramovėnai su savo vėliava gausiai dalyvavo surengtoje demonstracijoje Sov. Rusijos diktatoriaus N. Chruščiovo lankymosi Amerikoje metu. Nors į Clevelandą Chruščiovas neatsilankė, tačiau Clevelande š.m. rugsėjo 20 d. buvo surengtos Katedroje pamaldos; žmonės užpildė katedrą ir gatvę. Pamaldas laikė arkiv. Hoban, pamokslą pasakė vysk. Krul, primindamas komunizmo grėsmę pasauliui. Po pamaldų įvyko demonstracija, kurioje dalyvavo per 10,000 clevelandiečių. Pagrindinį žodį tarė advok. Julius Smetona, išryškindamas komunizmo siekimus ir Chruščiovo lankymosi JAV-se tikslus.
Tenka pastebėti, kad ramovėnai Clevelande yra stipriai įsitraukę Clevelando visuomeninėje veikloje.
L. Žvirkalnis
LEIDINYS RAMOVĖS DEŠIMTMEČIUI PAMINĖTI
Kitų metų balandžio 2 d. sukanka 10 metų nuo Lietuvių veteranų Sąjungos RAMOVE įsikūrimo
Jubilėjui paminėti, Čikagoje gyvenantis plk. Antanas Rėklaitis pasiryžo paruošti sąjungos įsteigimo ir veiklos platesnę apžvalgą, kurios tikslas — palikti istorinį dokumentą apie lietuvių karių veiklą išeivijoje.
Apžvalga bus išleista 1930 metų bėgyje knygos pavidale, pavadinta -— Lietuvių Veteranų Sąjungos RAMOVĖ Dešimtmetis.
Tuo reikalu plk. A. Rėklaitis išsiuntinėjo RAMOVES skyriams laišką, nurodydamas gaires kaip reikėtų vykdyti skyriaus įsteigimo ir veiklos aprašymą. Skyriai prašomi visą reikalingą medžiagą patiekti iki 1960 m. gegužės 1 d.
Reikia tikėtis jog šiam labai reikšmingam darbui RAMOVĖS skyriai nepagailės energijos ir patalkininkus plk. A. Rėklaičiui pasiryžusiam atlikti didelį patarnavimą buv. Lietuvos kariams ir istorijai.
KARIUOMENES ŠVENTĖ LOS ANGELES
L.V.S. “Ramovė” Los Angeles Skyrius, š.m. lapkričio m. 22 d. atšventė Lietuvos kariuomenės atkūrimo 41 metų minėjimą.
Surinkta aukų Karo invalidams sušelpti viso 112.00 dol. Didžiausią auką aukojo parapijos klebonas buvęs Lietuvoje pulko karo kapelionas kun. Kučingis, kuris taip pat atlaikė iškilmingas pamaldas už žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Pamokslo metu jis pabrėžė, kad turįs ypatingai didelę garbę laikyti šias pamaldas. Po pamaldų būrys ramovėnų ir birutiečių nuvyko į Kalvarijos kapines ir ten aplankė a.a. generolo Tamšausko ir plk. gydytojo Bendaravičiaus kapus, kuriuos pagerbė susikaupimu ir uždėjo po puokštę gėlių.
K. Liaudanskas.
CHICAGOS RAMOVĖNŲ SUSIRINKIMAS
Susirinkimas buvo sušauktas lapkričio ld. Jaunimo Centre, narių susirinko skaitlingai. Susirinkimas praėjo gyvai ir darbinga. Buvo aptarti aktualūs organizaciniai reikalai Pagrindiniai buvo šie: kaip pagyvinti organizacinę veiklą įtraukiant daugiau narių, atgaivinti šalpos fondą. Laisvės kovų muzėjus ir paminklo reikalai ir, pagaliau, Lapkričio 23d. šventė.
Pasisakius nariams, prieita išvados, kad verbuoti naujus narius reikia patiems ramovėnams, kalbinant savo buvusius ginklo kolegas, išaiškinant, kad L.V.S. Ramovė nėra vien tik karininkų organizacija, bet visų buvusių karių, partizanų, Vietinės Rinktinės ir Savisaugos dalių narių, pradedant eiliniu ir baigiant generolu. Ramovė yra nepolitinė sąjunga, kurioje telpa įvairių pažiūrų, bei įsitikinimų kariai, rasdami savo tarpe bendrą kalbą.
Kiek plačiau buvo kalbėta savišalpos fondo reikalu, kuris kasdien darosi aktualesnis ir reikalingesnis. Buvo nusistatyta tokį fondą atgaivinti. Jei tai nepavyktų visos sąjungos rėmuose, jis bus atsteigtas tik Chicagos skyriuje.
Švenčiant Lietuvos kariuomenės 40 metų sukaktį prie Čiurlionio Galerijos buvo atidarytas Laisvės Kovų muzėjus, o šiais metais bus pašventintas kertinis akmuo Laisvės kovų paminklui. Jis bus statomas tėvų jėzuitų duotame žemės sklype prie Jaunimo namų, aplink numatyta užvesti sodnelį panašų koks buvo Karo Muzėjuje Kaune. Darbui organizuoti buvo sudarytas kelių organizacijų atstovų komitetas, kuris renka ir lėšas. Tokiam darbui entuziastų, ypač iš ramovėnų tarpo, netrūksta. Nors yra jau sutelkta dalis lėšų, bet toli gražu, ne visos. Pasiryžta trūkumą padengti ramovėnams apsidedant vienkartiniu, kiek didesniu, mokesčiu.
Kariuomenės šventė numatyta švęsti kuo iškilmingiau, paverčiant ją ne vien tik karių švente, bet ir visų kovotojų, kovojusių ginklu, plunksna, ar ne arklu.
Šį susirinkimą atidarė P. Dirkis. Pranešimus, be jo, dar darė Gaižutis ir Butėnas. Susirinkimui pirmininkavo K. Dabulevičius, sekretoriavo A. Ūselis. Nors susirinkime būta ir išsišokėlių, tačiau pasitarimai praėjo darniai ir draugiškoje nuotaikoje.
P. Erdvys
KARIUOMENĖS ŠVENTĖ CHICAGOJE
Lietuvos Kariuomenės šventės švęsti susirinko keli šimtai buv. karių ir šiaip kariuomenės bičiulių lapkričio 22d. tėvų jėzuitų naujoje, tautiniais ornamentais papuoštoje, koplyčioje. Ten išklausė iškilmingų pamaldų, kurias atnašavo ir pamokslą pasakė vysk. V Brizgys
Pamaldų metu vargonavo jaunas muzikas M. Motekaitis ir giedojo solistas V. Rusteikis. Į koplyčią buvo iškilmingai įneštos Ramovės, savanorių, šaulių ir ateitininkų vėliavos. Po pamaldų buvo pašventintas Laisvės Kovų paminklo kertinis akmuo ir jam prakasta vieta. Iškilmėse dalyvavo gausiai dvasininkų su vysk. V. Brizgiu priekyje, organizacijų vėliavos ir tūkstantinė minia. Statomojo paminklo reikšmę apibūdino savo kalboje Lietuvos konsulas Dr. Daužvardis ir Ramovs centro valdybos pirmininkas prof. St. Dirmantas.
Po šventinimo apeigų minia sugužėjo į Jaunimo namus, kur visiškai užpildė didžiąją salę. Iškilmingą posėdį atidarė Ramovės Chicagos skyriaus pirm. Pov. Dirkis. Jis pa kvietė solistą J. Andriukaitį sugiedoti Amerikos ir Lietuvos Himnus, įvesdino į salę sukaktuvininkus: pirmūną, partizaną ir savanorį, pagerbė mirusius ir žuvusius Laisvės kovų karius ir kovotojus ir į dalyvius tarė įžanginį žodį
P. Dirkis pastebėjo jog šia proga švenčiama ir minima ne vien tik Lietuvos kariuomenės 41 m sukaktis, bet dar ir visa eilė kitų brangių ir vertų prisiminti sukakčių būtent: 40 metų nuo savanorių pašaukimo, 40 m nuo pirmojo partizano milicininko A Vainausko žuvimo, 40 m nuo prasidėjusių mūšių ir ten žuvusių savanorių — Povilo Lukšio ir Antano Juozapavičiaus, 40 m. nuo Sibiro Vytauto Didžiojo B-no sunaikinimo ir jo karių išžudymo, 20 m nuo Didžiojo Šauklio adv Šleževičiaus mirties ir, pagaliau, pagerbiami gyvi kovotojai, kurie šiuo metu randasi mūsų tarpe, būtent — pirmūnas maj P Linkus, partizanas, K Dudėnas ir savanoris V Rekus
Po įžanginės kalbos pagerbti didvyriai buvo pristatyti kiekvienas atskirai: buvęs Sibiro bataliono vadas maj P Linkus, buvęs Šiaudinio partizanų smogiamųjų dalinių partizanas K Dudėnas ir savanoris V Rekus (Šis pastarasis čia gimęs ir augęs, buvo Lietuvos kariuomenės karys Jiems buvo sukeltos didelės ovacijos Pagrindinę kalbą pasakė kun. prel. Krupavičius. Jis nesivaržydamas ir atvirai atliko “patriotines rekolekcijas”. Labai vaizdžiai išdėstė mūsų buvusių ‘didelių vyrų — inteligentų” nuosmukį lietuvybės atžvilgiu ir kvietė susiprasti, grįžti prie lietuviškumo, tautiškumo Jam klausytojai nepašykštėjo katučių. Po prelato kalbos dar trumpai kalbėjo dr. Dauž.
vardis ir mjr. P. Linkus. Minėjimą užbaigė p. Dirkis padėkos žodžiais.
Iškilmių metu tvarką palaikė korporacijos Gintaras uniformuoti nariai
P. Erdvys
L.V.S. “Ramovė” New Yorko Skyriaus išleistą loterijon prof. dail. V. K. Jonyno paveikslą laimėjo p. Jurgis Račys iš Scarboro, Ontario, Kanados. Laimingo bilieto Nr. 1830.
Rašytojas J. Rūtenis, skaitęs savo kūrybą Lietuvos Kariuomenės Šventės minėjimo New Yorke proga, priklausantį jam honorarą, $20, paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Kovų Invalidams šelpti.
Kariuomenės šventės minėjimo Brooklyne dalyvių dalis; I eil. iš k.: dr. B. Nemickas, pasakęs pagrindinę kalbą,viduryje gen. konsulas J. Budrys, jo k. dr. A. Šlepetytė, jo d. p. Šlepetienė, konsulas V. Stašinskas, kun. Jankus. II eil. iš d. inž. Valiukas, p. Jurkuvienė. III ir IV eil.— p. Virbickienė, maj. Virbickas, p. R. Kezys ir kt.
J. Tysliavos, jr. nuotr.
L. K. Kūrejų-Savanorių S-gos Toronto sk. nariai su savo nauja vėliava. Sėdi iš k.: V. Kazlauskas, S. Čepas — ižd., prof. A. Zubrys — pirm., dr. K. Liutkus — vėliavos fundatorius, S. Banelis — sekr., K. Kregždė ir K. Aperavičius. Stovi iš k.: P. Strazdas, A. Poškus, S. Pociūnas, A. Jakimavičius — vėliavininkas, V. Streitas, J. Šipelis ir L. Vaštokas J. Dvilaičio nuotr.
KARIUOMENĖS ŠVENTĖ BROOKLYNE
Lapkričio 21d. Apreiškimo parapijos salėje įvyko Lietuvos kariuomenės 41 metų sukakties minėjimas, suruoštas New Yorko Ramovės skyriaus.
Minėjimą atidarė skyriaus pirm. gen. št. plk. Itn. A. Sperauskas įžanginiu žodžiu ir kovose už laisvę žuvusių pagerbimu. Programai vadovauti buvo pakviestas p. S. Gudas.
Po invokacijos, kurią atliko kun. Jankus, skaitė paskaitą dr. B. Nemickas. Jis iš karto įspėjo publiką, nelaukti Gruodžio sukilimo vertinimo ar iš viso jo minėjimo. Jis paliko tą istorijai. Jo padaryta ekskursija į istorinį kariuomenės vystymąsi buvo įdomi, nors ir stenografinio pobūdžio. Dr. B. Nemickas parodė, jog Kariuomenės šventėje nėra būtina išplūsti kariuomenę už sukilimus. Tos šventės prasmė yra daug gilesnė. Ji nereikalauja nei kariuomenės gyrimo, bet tik paprasto, blaivaus supratimo jos vaidmens bendruomenės junginyje.
Meninėje dalyje publika matė scenoje p. Matulaitienės tautinių šokių grupę. O tie margi ir puikūs tautiniai rūbai!
Bene pirmą kartą Brooklyne pasirodė solistė p. S.Nasvytytė —- Valiukienė. Ji tikrai maloniu balsu puikiai sudainavo keletą dalykų. Publika žavėjosi jos Zibelio arija.
Programą gerokai paįvairino rašytojo J. Rūtenio skaitymai iš savos kūrybos. Iš gausių plojimų, atrodo, jam pavyko sudaryti gerą ryšį su klausytojais.
Įdomią akimirką sudarė New Yorko Ramovės loterijos laimėjimo traukimas. Scenon pakviesta p-lė. Alytaitė ištraukė laimingą numerį ir laimikis — dail. V. Jonyno paveikslas — teko kanadiečiui Jurgiui Račiui.
Po programos scenoje įsitaisė Butrimo orkestras, o publika apgulė KARIO surengtą daiktinę loteriją. Per valandą laiko visi bilietai buvo išpirkti ir 250 laimėjimų ( o jų tarpe būta vertingų knygų ir . .. butelių!) atsidūrė laimėjusių rankose. Liko neatsiimti keli laimėjimai, jų tarpe dail. J. Juodžio paveikslas — Džiugas.
Loterijai pasibaigus visi pasklido po ponių paruoštus, užkandžiais apkrautus stalus, o kai kurie atsirėmė į barą, kur šeimininkavo nenuilstantis p. Petkevičius.
Minėjimas, kuriam surengti skyriaus v-ba, o ypač jo sekretorius p. V. Vilkutaitis, nesigailėjo triūso, praėjo vykusiai ir gražiai. Nors oro būta gražaus, tačiau publikos nebuvo prisigrūdę. Jos galėjo būti žymiai daugiau. Kokia to priežastis? Maža reklamos? Apsnūdimas? Ar jau pradeda tradicijos nublukti?
Negalima leisti nublukti vienai iš svarbiausių ir reikšmingiausių mūsų tradicijų! Kitais metais ramovėnai turės gerokai padirbėti o tautiečiai pasitempti ir salę pripildyti kimštinai. Juk tarp kitko, šito minėjimo pelnas skiriamas Laisvės kovų invalidams.
Dalyvis
ĮSPŪDINGAS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO ŠVENTĖS MINĖJIMAS TORONTE
Lapkričio 22 d. praėjo su dideliu pasisekimu, sutraukusi pilną erdvią Prisikėlimo salę jaunimo, kurio kitais minėjimais kartais pasigendama.
Minėjimas prasidėjo abiejose bažnyčiose 11 val. Šv. Jono bažnyčioje organizuotai dalyvavo k.-savanoriai, šauliai ir abiejų tuntų skautai su savo vėliavomis. Prieš sumą, asistuojant šaulių ir skautų vėliavoms, kun. kleb. P. Ažubalis pašventino naujai įgytą, dail. T. Valiaus darbo, puošnią kūrėjų-savanorių skyriaus vėliavą.
Iškilmingas mišias laikė kun. dr. J. Gutas, o tai dienai prasmingą pamokslą pasakė kun. P. Ažubalis. Per mišias giedojo sustiprintas muz. St. Gailevičiaus vedamas parapijos choras ir savo naujomis giesmėmis žavėjo sausakimšai prisirinkusią pilną žmonių bažnyčią, kurioje atsitiktinai buvo atsilankęs ir Ontario provincijos kasyklų pramonės minister Mr. James Maloney.
Po pamaldų pirmą kartą k.-sava-norių vėliava kartu su kitomis vėliavomis dalyvavo pamaldose prie žuvusiems už laisvę paminklinės lentos, kur šaulės moterys sudėjo puokštes gėlių ir kun. dr. J. Gutas tarė jautrų žodį.
Tą dieną prie abiejų bažnyčių k.-savanoriai darė rinkliavą laisvės kovų invalidams sušelpti. Buvo surinkta: Šv. Jono Bažnyčioje $116,48 ir prie Prisikėlimo bažnyčios $184,34.
4 val. 40 min. Prisikėlimo parap. salėje įvyko šventės minėjimas, kurį įžanginiu žodžiu atidarė šventei ruošti kom-to pirm. J. Jankaitis. Scenoje prie papuoštos Vyties, šaulių ir skautų vėliavų, Išsirikiavo kūr.-savanoriai. Pagerbus žuvusius už laisvę, buvo pakviestas Bendruomenės Krašto Valdybos Pirm. V. Meilus įteikti kūrėjų-savanorių skyriui įgytą vėliavą. Į sceną nešinąs vėliava įėjo dr. K. Liutkus ir ją įduodamas B-nės Krašto Valdybos pirm. V. Meilui prašė, kaip laisvės simbolį, perduoti Toronto kūrėjų-savanorių, skyriui, kaipo jo asmenišką dovaną. V. Meilus gražiu žodžiu apibūdindamas k.-savanorių atliktus žygius ir įgytos vėliavos reikšmę, perdavė ją skyriaus pirm. prof. dr. A. Zubriui, o pastarasis skyriaus vėliavininkui A. Jakimavičiui.
Sk. pirmininkas, visų savanorių vardu, reiškė gilią padėką vėliavos fundatoriui dr. K. Liutkui, dail. T. Valiui dariusiam vėliavą, J. Naujokui kruopščiai padariusiam vėliavos kotui metalinį antgalį ir p-niai Puniškienei padariusiai ir padovanojusiai skyriaus nariams tautinius trikampius.
Po trumpos pertraukos, kun. P. Ažubalis atliko invokaciją. Paskaitą apie mūsų kariuomenės atkūrimą, kovas dėl laisvės ir tremties lietuvio pareigas tėvynei, skaitė H. Stepaitis.
Meninėje dalyje dalyvavo sol. V. Žemelytė, sol. B. Marijošius, S. Ramanauskas, jausmingai padeklamavęs L. Sakalinio-žukausko Drąsiųjų kelias, ir muz. St. Gailevičiaus vedamas "Varpo” choras.
Prie įėjimo buvo imamos aukos, kurių surinkta $162. Atskaičius faktinas Išlaidas, jos bus panaudotos invalidams sušelpti. Bs.
NIAGAROS PUSIASALIS (CANADA)
1959 m. lapkričio 23-sios Dienos kariuomenės šventės minėjimas susidėjo iš Pr. S AL ADŽIAUS paskaitos, T. L. choro “Varpas” koncerto ir pamaldų už žuvusiuosius karius dėl Lietuvos laisvės. Pamaldas laikė kun. Tarcizijus GARBUKAS, O.F.M., ir pasakė nepaprastai gražų, tai dienai pritaikintą, pamokslą. Norisi pažy-mėt, kad kun. T. G. yra nesenai atvykęs į St. Catharines iš Italijos, kupinas europietiškos dvasios ir malonus lietuviškai sielai dvasios vadovas, už ką jam ramovėnai reiškia pagarbą.
Pr. Saladžiui, gili padėka už atvykimą į niagariečių ruošiamą kariuomenės šventę su paskaita. Buvusiam Klaipėdos krašto komendantui plk. LIORMANUI, už papasakotus prisiminimus, nucpirdžiai dėkojame. T. L. Chorui “Varpas”, muzikui St. GAILEVIČIUI ir sol. BIKAUSKUI už taip gražų, lietuviškai širdžiai malonų, koncertą esame nepaprastai dėkingi. Jo garsai ilgai skambės ausyse vaikų Lietuvos . . .
Taipgi dėkojame bufeto darbuotojams — ponams: Polgrimams, Grigams, Ališauskienei, p-lėms Piliponytei, Balsytei, Grigaitei ir Bogušytei, ponams Juozui Grigui, Bukauskui, Kavolėliui, V. Bieliūnui ir Janušoniams už pasidarbavimą loterijoje, taipgi loterijos aukotojams. V. ir J. Alonderiams už rūpestį svečius priimant. Visiems kitiems, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie minėjimo ruošimo, mūsų visų padėka.
Gili padėka priklauso ir visiems minėjimo dalyviams už rengėjų darbo įvertinimą ir skaitlingą dalyvavimą minėjime.
“Ramovės” Skyriaus Valdyba
