SPAUDOS REIKŠMĖ IR MŪSŲ KARYS
POV. DIRKIS
Tauta yra gyva ir sąmoninga, kai savųjų tarpe ji turi nenuilstančių pasiryžėlių-idealistų, kurie, lyg sekliai, seka jos tautinį pulsą ir drauge su ja dalinasi rūpesčiais, skausmais ir džiaugsmas. Jie savo idealias mintis skleidžia lietuviškoje spaudoje ir tuo būdu yra nuolatiniai tautos žadintojai.
Yra prigimta, kad kiekvienas gyvas daiktas stengiasi būti gyvas. Kaip kiekvienas gyvis, taip ir žmogus turi nepalaužiamą norą gyventi. Šis gyvybes dėsnis, kalbant apie spaudą, galioja ir jai, nes tautinė spauda yra tautos gyvybės reikalas. Bendrai, spauda nėra kieno nors dovana. Jos niekas kitas niekam neparūpina, bet žmonija — tautos turėjo pačios ją pasirūpinti. Panaši buvo ir mūsų — lietuvių spaudos atsiradimo istorija. Lietuviškoji spauda yra gimusi ir išaugusi su geriausiomis tradicijomis: ji niekad nėra buvusi pasipelnymo šaltinis, bet visada laikėsi besąlyginiu spaudos žmonių pasiaukojimu ir jų ryžtingu idealizmu tarnauti tiesai ir laisvei. Mūsų spauda yra gimusi tik dėlto, kad atsirasdavo pasiryžėlių, entuziastų, kurie norėjo kalbėti savo tautai, nurodyti jai kelius į tolimesnį gyvenimą ar apsaugoti ją nuo įvairių pavojų. Tokius uždavinius turėjo “Aušra”, “Varpas”. “Tėvynės Sargas”, toks tikslas yra ir dabartinio mūsų KARIO.
Kai karys buvo priverstas padėti ginklą, kova už tautos laisvę ir išsilaikymą teko toliau vesti spaudai. Kaip seniau kietas karžygio kardas gynė savo valstybę, taip paskiau spaudoje lietuviškas žodis palaikė tauots gyvybės mintį. Tą šventą žygį praeityje spauda atlikdavo geriausiai ir todėl jos reikšmė šiandien yra žymiai padidėjusi. Nebe reikalo buvo teigiama, kad spauda yra septintoji pasaulio galybė. Laisva spauda buvo ir tebėra viena didžiausių ir garbingiausių žmogaus ir žmonijos laimėjimų. Spaudos didinga misija visais laikais buvo ir tebėra titaniška kova už visos žmonijos šviesesnį, geresnį rytojų. Kitaip tariant, spauda buvo ir tebėra idėjinis kovos įrankis.
Žinant kokią jėgą turi spauda, aišku kodėl kiekviena kultūringa tauta stengiasi turėti savą spaudą. O tautoje arba valstybėje esamos politines grupės, bei įvairios organizacijos, deda pastangas turėti savo spausdintus organus. Panašiais samprotavimais 1919 m. Lietuvos kariuomenės vadovybė įsteigė kariams žurnalą, kurio paskirtis buvo įdiegti gražias tautines karines tradicijas, be kurių mes jau seniai būtume supilkėję ir paskendę svetimuose vandenyse.
Lietuvos kariuomenės žurnalas KARYS per 21 metus tėvynėje atliko didžiulį mūsų jaunuomenės švietimo, mokymo ir auklėjimo darbą. Buvo reikšminga, kad KARYJE galėjo pasireikšti kaip spaudos darbininkas kiekvienas karys be skirtumo laipsnio ar užimamos vietos. Jame rašė augšto rango karys, greta jo rašė ir eilinis.
Suprantama yra, kodėl KARYS buvo atgaivintas ir čia Dėdės Samo žemėje. Čia KARYS tęsia laisvos Lietuvos karių tradicijas. Jo pasėta sėkla Lietuvoje ne tik prigijo, bet ir gerų vaisių davė, būtent: Nepriklausomybės kovų dalyviai, Savisaugos dalinių kovotojai ir Vietinės Rinktinės kariai ir pagaliau dar tebekovojantieji partizanai, jie visi yra KARIO auklėtiniai.
Sunkiu darbu, brangių dolerių ir telktinėmis pastangomis ligšiol tremtyje išlaikytas mūsų KARYS su visa energija žengia pirmyn. Reikia tikėtis, kad naujas 1958 m. darbo baras ne tiktai išlaikys savo ligšiolinėse gretose žurnalo entuziastus vedėjus ir bičiulius, bet sutelks dar daugiau naujų jėgų.
Visi žmonės nori gyventi ir visi normalūs žmonės turi nepalaužiamą norą plėstis, tobulėti. Ir mes, buvę kariai, kas dar nepraradome tautinių savybių, taip pat norime gyvuoti ir klestėti. Karinė spauda ir yra mūsų gyvybės gajumo ir gyvybingumo palaikymo įrankis. Todėl visi geros valios kariai privalo rūpintis savąja — karine lietuviška spauda.
Darbai, nors jie būtų ir sunkiausi, at'iekami tik pasiryžimu, visų bendru pasiryžimu. Tokio pasiryžimo mūsų KARYS nori, laukia ir pagaliau reikalauja, nes tai yra jam gyvybinga. Pasiryžimas turi būti telktinis: ne vien tik prie jo betarpiškai dirbantieji turi ryžtis, bendro tikslo privalo siekti ir visi buvę kariai, be skirtumo laipsnio ir visi KARIO skaitytojai. Kiekvienas savo pareigą turi atlikti laiku ir su pasišventimu.
