“SPUTNIKAMS” PADANGES RAIŽANT
J. SKARDIS
Seniai jau amerikiečiai, o kartu ir visas laisvasis pasaulis, buvo gavęs tokį psichologinį smūgį, kaip po paskutiniųjų sovietų laimėjimų — “sputnikųu”, žemės satelitų, paleidimo. Alkanas, apdriskęs ir vakariečių skaitomas labai atsilikusiu, ruskelis šiandien teškia amerikiečiams į akis pašaipą, kad, esą, jūs, amerikiečiai, mokate suprojektuoti ir pagaminti geresnes automobilių uodegas, o mes, rusai, pagaminame geresnes tarpkontinentines raketas ir geresnius žemės satelitus...
Plačioji amerikiečių spauda, po rusų “sputnikųu” paleidimo, yra užpildyta įvairiausių straipsnių, komentarų, mokslininkų ir vadovaujančių asmenybių raminančių pareiškimų, tačiau daug kur pamatysime ir aštrios kritikos ne tik Jungt. Amerikos Valstybių vyriausybei, Pentagonui ir amerikiečių mokslininkėms, bet ir visai amerikiečių visuomenei.
Daugelį kartų laike paskutiniųjų kelerių metų kai kurie vakariečiai, sovietų ekspertai, kai kurie mokslininkai ir įžvalesni spaudos atstovai primindavo ir pabrėždavo faktą, kad negalime nedavertinti sovietų daromą pažangą mokslo ir technikos srityse. Tik ketverių metų reikėjo rusams sulaužvti amerikiečių turėtą atominės bombos monopolį. Tik devynių mėnesių reikėjo rusams prisivyti amerikiečius vandenilio bombos srityje. Rusų karinis lėktuvas MIG buvo amerikiečiams rimtas įspėjimas, kad rusai nėra atsilikėliai technologijos srityje. Amerikiečiai turėjo įsirengę Turkijoje, prie Juodosios jūros, puikiausiais ir moderniausiais prietaisais aprūpintą slaptą stebėjimo stotį ir galėjo žinoti ką sovietai daro, ką jie ruošia. Tačiau į tai nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio. Dabar gi visiems amerikiečiams, nuo prezidento, ligi eilinio piliečio, tenka sunkiai virškinti tokias savos spaudos pašaipas, kad rusų progresą mokslo ir techonlogijos srityje nereikia maišyti su amerikiečių šaldytuvų ir lūpoms pieštukų pagaminamu kiekiu...
Iš kitos pusės pažvelgus, reiktų prisiminti, kokios yra sunkios ir nelygios lenktynės, tarp diktatūros ir demokratijos.
Sovietiniams valdovams visai nėra svarbu, kad jų žmonės nedavalgę ir apiplyšę, kad jie nori geresnių gyvenimo sąlygų, trumpesnių darbo valandų ir geresnio atlyginimo. Sovietų vyriausybei nereikia baimintis dėl būsimų rinkimų, jei jų balsuotojai ir nėra patenkinti. Sovietams nereikia prašyti jokių senatų ar parlamentų milžiniškų pinigų sumų užsibrėžtiems planams ar projektams vykdyti. Nereikia pamiršti sovietų gaunamos didžiulės pagalbos ir iš šios geležinės uždangos pusės. Įvairūs apmokami ar idėjiniai atominiai ir kitoki šnipai ar komunizmo idėjomis ligi apsvaigimo susižavėję kai kurie vakariečiai mokslininkai yra suteikę sovietams reikalingas žinias ar net perbėgę pas sovietus. Šitos rūšies tik po II-rojo Pasaulinio karo įvykusiems atsitikimams ir nuotykiams aprašyti susidarytų geroka biblioteka. O kur dar sovietų prievarta sugaudytų ir Sov. Sąjungon išvežtų vokiečių, austrų ir kitų sovietų okupuotų kraštų mokslininkų, lėktuvų konstruktorių, vairuojamųjų raketų ekspertų ir kitokių specialistų pagalba. Juk ir čia sovietai pasirodė ne tik geriausi “smegenų plovimo”, bet ir “smegenų išspaudimo” ekspertai...
Rugpjūčio 26 d. sovietai paskelbė sėkmingai išbandę pirmąją, taip vadinamą, tarpkontinentinę vairuojamąją raketą arba tarpkontinentinį balistinį svaidmenį (intercontinental ballistic missile), kurį savo laiku vienas mūsų dienraštis juokingai pavadino “ilgo tolio ginklu”, galintį pasiekti taikinį už 5000 mylių, — kitaip sakant, šiaurės Ameriką. Šį sovietų laimėjimą vakariečių spauda labai nevienodai įvertino ir komentavo. Buvo ir tokiu šaltinių, kurie teigė, kad tai esąs paprastas eilinis sovietų propagandos triukas ir gyrimasis, tačiau, kada amerikiečių žvalgybos ir žinių rinkimo tarnyba priėmė šį sovietų laimėjimo paskelbimą už “gryną pinigą”, tada reikėjo juo patikėti. Įvairūs vakariečių kariniai ekspertai sutinka, kad sovietams galėjo pavykti šios raketos bandymas, bet pabrėžiama, kad sovietams reikės dar 2-jų metų, o gal net keturių, kol jie šį ginklą pastatys ant operatyvinio pagrindo, t.y., praeis 2—4 metai, kol šis ginklas bus parengtas naudojimui kare.
Žvilgterėjus amerikiečių pusėn ir panagrinėjus amerikiečių atitinkamų pareigūnų oficialius ir pusiau oficialius pareiškimus, mes galime susidaryti įspūdį, kad J.A.V. nėra labai toli nuo rusų atsilikusios. Paaiškės, kad iš J.A.V. gynybai paskirtų paskutiniems metams 38 bilionų dolerių apie 35% iš šios sumos bus išleidžiama vairuojamųjų raketų programai. Sekantiems metams prie šios sumos dar būsią pridėta 1—2 bilionai dolerių.
Gal tas ir buvo klaida, bet šiuo metu atskiras vairuojamųjų raketų programas ir projektus vykdė atskirai amerikiečių laivynas, atskirai sausumos kariuomenė, ir atskirai karo aviacija. Šios trys pagrindinės amerikiečių ginklų rūšvs lenktyniauja tarpusavyje, o tose lenktynėse išryškėja net nepateisinamas pavydo jausmas. Amerikiečių karo aviacijos vairuojamoji raketa “Matador” ir karo laivyno “Regulus”, siekiančios taikinius 600 mylių atstume yra jau masiniai gaminamos ir parengtos naudojimui. Amerikos kariuomenės vairuojamoji raketa “Jupiter” siekianti 1500 mylių buvo keletą kartų sėkmingai išbandyta, o dabar dar patobulinta ir, sakoma, siekianti taikinius net 3600 mylių atstume. Neseniai spaudoje buvo pranešta apie amerikiečių vairuojamosios karo aviacijos raketos “Thor” sėkmingą bandymą kažkur Floridos pajūryje. Pačios didžiausios amerikiečių viltys yra sudėtos į tarpkontinentines vairuojamosios raketos “Atlas” projektą, kuri galėtų siekti taikinius net už 5500 mylių. Kitos amerikiečių tarpkontinentines vairuojamosios raketos projektas “Titan” yra apie vienerius metus atsilikęs nuo “Atlaso”, tačiau reikia tikėtis, kad paskutiniai rusų laimėjimai pagreitins ir “Titan” vystymąsi, bandymus ir gamybą.
Nespėjo vakarų pasaulis atsikvošėti ir nusiraminti dėl pirmojo sovietų pasisekimo — tarpkontinentines raketos, galinčios iš Sovietų Sąjungos pasiekti Šiau-
Atominį užtaisą nešantis tarpkon-tinentinis vairuojamas svaidmuo Snark SM-62.
(Air Force nuotr.)
rėš Ameriką, kai sovietai dar 2 kartus iš eilės nustebino vakariečius, paleisdami pirmąjį ir antrąjį “sput-niką” — žemės satelitus. Jau seniai visiems, kas daugiau skaito ir tokiais dalykais domisi, buvo žinoma, kad abi priešingos stovyklos — amerikiečiai ir rusai — geofizinių metų proga gamina ir ruošiasi paleisti vadinamuosius žemės satelitus. Buvo tik palikęs klausimas — kas bus pirmieji? Amerikiečių žemės satelito projektas “Vanguard” buvo vykdomas nesiskubinant ir taip, kad nuo to nenukentėtų vairuojamųjų raketų vystymo ir tobulinimo programa. Prieš porą mėnesių žurnale “Life” savo ilgame straipsnyje Dr. C. C. Furnas, chemijos inžinierius ir žymus amerikiečių vairuojamųjų raketų ekspertas, tarp kitko pabrėžia, kad J.A.V. galėjo ir turėjo būti pirmoji valstybė, paleidžianti žemės satelitą apie 1955 metus, tačiau ligi 1955 m. amerikiečių žemės satelito programa nebuvo netgi rimtai aptarta, kaip neapsimokanti, neverta duoti pirmenybę ir t.t. Amerikiečiai turėję pakankamai įgudusių specialistų, kurie žinoję kaip tą darbą atlikti ir buvę tam pinigų. Br. C. C. Furnas už šį apsileidimą apkaltina buvusį amerikiečių gynybos sekretorių Ch. Wilsoną, kuris net po sovietų “sputnikų” paleidimo pareiškęs, kad tai yra “gražus mokslinis šposas” (nice scientific trick), neturįs jokios karinės reikšmės...
Kitas žymus amerikietis, dr. Elmer Hutchisson, fizikos instituto direktorius, pareiškė, kad Rusijoje mokslininkai ir mokytojai yra gerbiami, į juos kreipiamas dėmesys, o vaikai mokomi fizikos nuo 5-tojo skyriaus ir jei amerikiečiai neduosią, savo vaikams daugiau disciplinuoto mokslinio apmokymo, tai amerikiečių gyvenimo būdas būsiąs pasmerktas. Raketų ekspertas Harry Stine buvo atleistas iš darbo Martin kompanijoje (gaminančioje “Vanguard”) už jo pareiškimą: “Rusijoje klauso žmonių su išmintimi ir vizija. Mes praradome 5 metus todėl, kad niekas nekreipė dėmesį į raketų specialistus. Mes esame savimi patenkinti siaurapročiai, arogantiški žmonės, kurie sėdime nutukę, laimingi ir nebyliai, nedavertindami Rusijos”.
Vokietis, dabar J.A.V. pilietis, dr. W. von Braun, pagaminęs Hitlerio Vokietijai V-2 raketą, šiuo laiku vadovaująs amerikiečių armijos vairuojamųjų raketų departamentui, po “sputniko” paleidimo net pasislėpė, kad nebūtų spaudžiamas kritikuoti šioje srityje amerikiečių atsilikimą, vis dėlto, prispirtas pareiškė, kad nuo 1945 ligi 1951 m. J.A.V. nebuvo tada matomo jokio reikalo, intereso ir pinigų vairuojamųjų raketų vystymo ir tobulinimo programai ir kad dabar reikės sunkiai padirbėti, kad pažengtų į priekį ir prisivytų tuos prarastus šešerius metus ir galį užtrukti penketą ar daugiau metų, kol amerikiečiai prisivys sovietus, nes sovietai nesėdi, nieko neveikdami.
Dr. Fred Singer, Maryland universiteto astrofizikas, neseniai pareiškė, kad dviejų rusų žemės satelitų paleidimas pozityviai pademonstravo tiktai vieną iš keturių pagrindinių reikalavimų efektyviam tarpkontinentiniam balistiniam svaidmeniui. Šie keturi reikalavimai, sako jis, yra: 1) išmetimas į erdvę — stūmimas (propulsion), 2) tikslumas (accuracy), 3) vedimas raketos į taikinį (guidance) ir 4) priemonės apsaugoti šios raketos degtuvą (warhead) nuo trinties atmosferoje, kuri galinti sunaikinti degtuvą, kada raketa iš didelio augščio erdvėje artėja prie žemės į taikinį. (Neteisingai mūsų spauda sulietuvina anglišką žodį “warhead”. “Darbininkas” tai vadina “atomine bomba, prikabinta prie raketos! Kiti tai vadina “užtaisu” ar “galvute”, kai mes lietuviškoje karo terminologijoje turime tam žodį — degtuvą!).
“Sovietai”, sako dr. Singer, “tvirtina atsakę į visus 4 reikalavimus, bet “sputnikas” atsako ir patvirtina tiktai pirmąjį”.
Dr. Edward Teller, Kalifornijos universiteto mokslininkas, kuris dar vadinamas “vandenilio bombos tėvu”, neseniai pareiškė, kad J.A.V. yra atsilikusios užpakalyje Sov. Sąjungos mokslo srityje ir tuo yra pralaimėjusios mūšį, daug svarbesnį ir didesnį, kaip prie Pearl Harbor. Jis pabrėžė, kad J.A.V. yra labai liūdnoje ir pavojingoje būklėje.
Šiandien pasaulio žmonija stovi angoje į naują erą. Sovietai jau kalba apie kelionę į mėnulį, o gal jau ir planuoja mėnulio okupaciją?!
J.A. Valstybių mokslininkai ir kariniai ekspertai irgi kalba ir nagrinėja, koks bus sekantis laimėjimas žmogaus erdvės pergalėje. Amerikiečiai be savo projektuojamojo ir nesėkmingai gruodžio m. pradžioje išbandyto žemės satelito “Vanguard”, kuris vėl būsiąs bandomas sausio mėn. ir bus ore nevėliau 1958m. pavasario, turi dar visą eilę kitų projektų, kurių pats įdomiausias projektas jau pakrikštytas “Big Brother” vardu. Tai bus tikras “žvalgybos vežimas”, žvalgybos, žinių rinkimo tikslams žemes satelitas, kurį paleisianti amerikiečių karo aviacija ir kuris matys viską lygiai taip, kaip buvo aprašyta George Orwell knygoje “1984” apie fiktyvų žemės satelitą “didįjį brolį”, šis satelitas turės įtaisytą teleskopinį foto aparatą, kuriuo paveikslai bus užregistruojami magnetinėje juostoje ir perduodami žemėn radijo pagalba, kada satelitas praskrisiąs pro savo bazę, iš kurios buvo paleistas. Šis “didysis brolis” amerikiečių projektuojamas paleisti apie 1960 m.
“Sputnikas” nėra ginklas, bet kariniu atžvilgiu jis neabejotinai turi didelę reikšmę ir vertę. Pats “sputniko išmetimas į erdvę rodo, kad taip pat gali būti išmesta - paleista tarpkontinentinė vairuojamoji raketa. Jau dabartiniu laiku šifruoti, “sputniko” skleidžiami garsai, gali būti, pranešinėja rusams apie augštutinę atmosfera, kurioje tarpkontinentinė vairuojamoji raketa turės keliauti, o gal net ir apie taikinių suradimą. Per trumpą laikotarpį, po sputniko paleidimo, rusai galėjo sužinoti daug daugiau, negu amerikiečiai. Tačiau rusų “sputniko” išorinės erdvės monopolizavimas, reikia tikėtis, bus trumpas. Amerikiečių žemės satelitai bus dar daugiau žinių tiekią, mažiau apgaubti paslaptingumo ir daugiau tinką vakariečių sąjungos strategijai. Tą patvirtino ir savo kalboje ir J.A.V. prezidentas Eisenhower.
Amerikiečių žurnalas “Life” dabartinę pasaulio padėtį, kaip ir buvusiame Korėjos kare, palygina su dviem skorpionais, uždarytais viename butelyje. Šie skorpionai žnyba ir smaugia viens kitą, bet nevartoja vienas prieš kitą mirtį nešančio geluonio, nes ir įgeltas — mirtinai sužeistas vienas skorpionas dar suspėtų pavartoti mirtiną ginklą savo priešui nudobti.
Nors vyriausias Kremliaus bosas Nikita Chruščiovas po sovietų žemės satelitų paleidimų paskelbė, kad bombonešius jau galima padėti į muzėių ar mesti į laužą, bet jis puikiai žino, kad amerikiečiai iš savo supančių Sovietų Sąjungą bazių, savo strategine karo aviacija, nors ir rusų pažeisti, gali kirsti atgal mirtiną ir sunaikinantį smūgį. Iš spaudoje randamų žinių ir pranešimų, mes matome, kad amerikiečiai ruošiasi galimiems įvykiams ir jų karinės bazės aplinkui visą Sovietiją bus aprūpintos vairuojamomis raketomis (su atominiais užtaisais), siekiančiomis apie 1500 mylių. Gi sovietai visų amerikiečių bazių iš karto tikrai negalėtų sunaikinti.
Rusų “sputnikas”, rašo “Life”, pavaizdavęs butelį su skorpionais, to butelio nesudaužė, o tik aptemdė ir išpūtė butelį, ir skorpionų viens kito smaugimas nepasibaigė... Gi amerikiečiai dirba ir dirbs išsijuosę tarpkontinentinės raketos išvystymo srityje, tačiau reikia tikėtis, nepaliks ir neužmirš savo pasirengimo ribotiems karams, o šiuo laiku nei J.A.V. strateginė aviacija, nei karo laivynas nei partizaninis karas nėra dar išimti iš apyvartos, nei pasenę...
Sovietams jų “sputniku” paleidimas atnešė net dvi pergales — propagandos ir mokslo srityje. Vienas šveicarų laikraštis rašė, kad “sputniku” paleidimas įvykęs pačiu laiku ir iš tikrųjų išgelbėjęs sovietams 40-ties metų bolševikų revoliucijos sukaktuves, todėl kad prieš tai nuotaikos Sov. Sąjungoj buvę labai liūdnos, net apgailėtinos, kad sunku buvę matyti ar įžiebti bet kokį entuziazmą net komunistų partijos narių eilėse.
Vienas Paryžiaus laikraštis savo skaitytojams priminė, kad sovietų “sputnikas” kaštavęs jų žmonėms 40—ti priespaudos, vargo ir sunkaus darbo metų, o kitas prancūzų laikraštis, juokdamasis pridūrė, kad sovietams yra lengviau įvykdyti revoliuciją erdvėje, negu žemėje...
“Sputnikas” neaprengs nudriskusių sovietų žmonių ir nepamaitins jų, o taip pat nesucementuos Chruščiovui jau byrančių raudonosios imperijos sienų ir nesustiprins neracionalios sovietų ekonominės sistemos. Atvirkščiai, komunizmo klaidos ir trūkumai padarė komunizmą ne tik politiniu pralaimėjimu, bet dar padidinančiai išryškino ir padarė matomais J. A. Valstybių politikos tikslus.
Paleidus sovietams II-rąjį “sputnika” su šuniu, Š. Amerikos, britų ir prancūzų spaudoje pasigirdo verkšlenimas dėl to šunelio likimo ir dėl sovietų žiaurumo. Čia pasireiškė ne tik gyvulių globos draugijų atstovai, bet ir atskiros minkštos širdies asmenybės. Iš to verkšlenimo galima buvo spėti ir jausti ne tik užuojautą sovietų šuneliui, bet ir antipatiją, pavydą ir net neapykantą sovietams dėl jų pasiektų laimėjimų. Greitai pati amerikiečių ir britų spauda nuramino tuos minkštaširdžius, pasakydami, kad geriau jie susirūpintų likimu milionų pavergtų žmonių už geležinės uždangos ir tais milionais, kurie miršta sovietų vergų stovyklose, o ne verkšlentų dėl šuns likimo.
Pati sovietų spauda irgi gerai atsikirto, primindama ta proga anglams jų civilių žmonių bombardavimą Jemene, prancūzams — karą Alžyre, o amerikiečiams — negrus Little Rock miestelyje.
Amerikiečių nervų suraminimui (po “sputniko” paleidimo) kai kurie bartenderiai išgalvojo kokteilius, pavadintus “sputnik”, kurių pagrindas yra rusiška vodka. Vienas amerikiečių žurnalas, patvirtinęs šią žinią, dar pridėjo ir “sputnik” kokteilių vartojimo receptą, kad esą, gali gerti tiek, kiek telpa, bet, kai išgirsi savo galvoje “sputniko” signalus (“beep, beep”), tai skubiai išgerk stiprios kavos ir spausk namo.
