Partizanai: Istorija ir dabartis

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

— Lietuvos Savanorių-Kūrėjų Sąjungos skyrius įsisteigė Vokietijoje, Miesau, 4204 Labor Service Company. Dabar valdybą sudaro: Viktoras Sutkus — pirmininkas. Juozas Kriščiūnas — sekretorius, K. Motgabis — valdybos narys.

Robertas Mickels,tarnaująs JAV karo aviacijoj, šiomis dienomis pakeltas į pirmuosius leitenantus ir paskirtas instruktorium kandidatų į aviacijos karininkus Lackland oro bazėje San Antonio, Texas.

Don Varnas Postas Chicagoje. Bronius, Stasys, Vladas ir Vytautas Bikulčiai, 4 broliai, įstojo į šio lietuviško veteranų posto eiles.

Vytautas Rašytinis yra Don Varno posto seržantas. Jis praveda vėliavų įnešimo ceremonijas per posto mėnesinius susirinkimus.

Aleksas Jakubauskas. Raimundas Mišauskas ir Edvardas Šulaitis, Don Varno posto nariai, pradėjo redaguoti studentų skyrių “Laisvoje Lietuvoje”.

Daktaras Vladas Kaupis, kuris specializavosi Hanoverio (N. H.) Hitchcock ligoninėj vidaus ligų srityje, pašauktas į JAV kariuomenp. Jis pradėjo Chelsea karo laivyno ligoninėje bendrą apmokymą.

Lietuvos partizanų kovos. Aplinkiniais keliais gauta žinių, kad 1955 m. kovo 10 d. Lietuvoje, Ignalino apylinkėje, įvyko partizanų susirėmimas su bolševikų saugumo daliniais. Partizanai buvo apsupti, nes enkavedistai, matyti, žinojo jų kelius. Pasirodžius jiems atvirame lauke, raudonieji paleido iš visų pusių šūvius. Penki partizanai žuvo, o kitiems pasisekė ištrūkti. Nukautieji buvo sumesti į vieną duobę Ignalino darže, o kapas sulygintas su žeme.

Vieno tų žuvusių partizanų du broliai, šiuo metu gyvena Amerikoje. Jie nusprendė įsteigti fondą pastatyti paminklą toje vietoje, kur dabar palaidotas jų žuvęs brolis. Kiekvieną mėnesį jie atidės tam tikrą sumą pinigų, kuriuos vėliau, išsilaisvinus Lietuvai, sunaudos augščiau minėtam tikslui.

Dr. Juozas Vidžiūnas priimtas į Medical Corp. ir, atlikęs mokymą, pakeltas į kapitono laipsnį ir paskirtas į Arkanso valstybę.

Julius Lintakas,grįžęs iš JAV kariuomenės, įsijungė į Don Varnas postą ir šį rudenį Illinois un-te pradėjo inžinerijos studijas.

Pulkininkas Benjamin A. Karso-kaspaskirtas vadu karinės aviacijos būrio (ROTC) Illinois Institute of Technology.

Pulkininkas Karsokas ištarnavo 15 metų karinėje aviacijoje. Jis atliko 42 skridimus Pacifike karo metu su didesniais bombonešiais.

Albinas Leonardas Wozbut, ištarnavęs Japonijoje esančiuose JAV kariniuose daliniuose trylika mėnesių, grįžo namo pas savo tėvus, kurie gyvena Bridgeporte.

Edvardas Kupreišis, dirbęs “Naujienų” ekspedicijoje, sulaukęs 19 m. amžiaus, išėjo į JAV kariuomenės tarnybą. Jis yra labai gerais pažymiais baigęs augštesniąją mokyklą (High School), o tokiems jaunuoliams kariuomenėje duodama pasirinkti studijų sritis.

Buv. Lietuvos policijos pareigūnaiChicagoje yra sudarę savo savišalpos klubą “Krivulę” Tradicinė Lietuvos policijos šventė Lietuvoje buvo spalio 2d. — Angelų Sargų dieną, tad ir šiais metais, tęsdami savo tradiciją, policijos klubo nariai tą dieną paminėjo pamaldomis už žuvusius ir mirusius, po to vakare Hollywood svetainėje turėjo savo pobūvį. Klubo pirmininkas dabar yra Jonas Eigelis.

Vytautas Petrauskas,jau turėdamas nesveiką koją, netikėtai paslydo nuo laiptų ir keletą pakopų nukrito. Padarytos rentgeno nuotraukos parodė, jog lūžo 6 krūtinės šonkauliai. Jis Lietuvoje buvo karininkas, vėliau ūkininkas ir viršaitis, o tremtyje gyveno lietuvių stovykloje Hanau mieste, Vokietijoje.

Elenai Savickaitei-Prisiernikienei, bolševikų nužudyto kapitono Puknio žmonai, New Jersey įstaigos be jokių egzaminų pripažino gailestingosios sesers teises (Registered Nurse». Ji dabar dirba šv. Juozapo ligoninėje, Paterson, N. J. Jai pripažintas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus išduotas diplomas.

Leitenantas Albertas J. Brazauskas, gyv. Kingston, grįžo į aktyvią U.S. laivyno tarnybą, iš kurios jis buvo pasitraukęs 1953 metais.

Lt. Brazauskas yra baigęs Ed-wardsville High School, taip pat lankęs Wilkes kolegiją. 1946 metais jis baigė marinų akademiją Kings Point. 1950 metais jis buvo pakeltas į leitenanto laipsnį. Tarnaudamas laivyne, jis padėjo olandų kariuomenei kovose prieš komunistus rytinės Indijos rajone.

Parvyko į namusstaff sergeant Antanas Bernadišius iš Cicero. Jis ištarnavo J. V. karo aviacijoje keturis metus.

Aleksas Pocius, dainavietis,dabar tarnauja Amerikos karo laivyne. Parvykęs atostogų ir apsilankęs į “Dainavos” ansamblio repeticijas, pareiškė, kad grįžęs iš kariuomenės, vėl bus ansamblio narių eilėse.

Rimanta Šarūnaitė,tarnaujanti JAV armijoje, Vokietijoje, keturias savaites viešėjo pas savo seserį Mockuvienę Amerikoje.

Du lietuviai U. S. marinai dalyvavo kariniuose pratimuose, įvykusiuose Japonijoje ant Fujiyama ugniakalnio. Jie yra: Rimvydis J. Rapšys ir Edward C. Romzis.

Domininkas Varnas,gyv. Chicagoje, buvo atsilankęs į jo sūnaus Don atminimui pavadinto posto naujos valdybos įvesdinimo iškilmes. Jo sūnus buvo susipratęs lietuvis, žuvęs II Pas. karo metu.

Toronto (Kanadoje) Savanoriai-Kūrėjaivieni pirmųjų susirūpino Vokietijoje pasilikusiais ir vargan patekusiais savanoriais. Jie ne iš kokių rinkliavų, o iš ruošiamų pobūvių gauto pelno ir sudėto nario mokesčio per vienus skyriaus gyvavimo metus 200 dolerių pasiuntė Vokietijoje esantiems laisvės kovų broliams savanoriams - kūrėjams sušelpti. Nepamirštas ir S-gos vėliavos bei ženklo autorius dail. J. Kaminskas, kuris su palūžusia sveikata skursta Vokietijoje. Jam nusiųsta 25 dol. vienkartinė Toronto savanorių - kūrėjų skyriaus dovana.

J. Zakas ginklų vartojimo ekspertas

Jis ir žmona yra abu čia gimę ir didžiuojasi savo lietuviška kilme. Juozas Zakas yra naujų ir senų ginklų inspektorius ir jis keliauja nuo vienos kareivių stovyklos į kitą — JAV ir Kanadoje, teikdamas patarimus ir patikrindamas ginklus.

Jonas Gužaitis,buvęs karininkas ir gimnazijos mokytojas, 1946 m. prie Naručio ežero Lietuvoje, kovoje už Lietuvos laisvę, žuvusio partizanų vado kap. Gužaičio brolis, savo rankomis pasistatė gražią vilą Beverly Shores, In., prie Lake Shore Drive ir Wells Rd., netoli “Palangos” vilos.

R. Korsakasgrįžo iš kariuomenės tarnybos po dviejų metų. Jos metu aplankė Italiją, Šveicariją, Prancūziją, Angliją ir Olandiją, šiuo metu Korsakas studijuoja Nebraskos universitete.

CHICAGOS DON VARNO POSTE

Don Varno Amerikos legijono postas yra lietuviškiausias veteranų postas šiame krašte. Čia šiuo metu yra apie 80 narių iš naujųjų ateivių tarpo, kurie, atlikę karinę prievolę, įsijungė į savo tautiečių, senųjų ateivių gretas. Dabar visi bendromis jėgomis žada dirbti, kaip kad dirbo jų pirmtakūnas — taurus lietuvis, Donatas Varnas, žuvęs II Pasaulinio Karo metu.

Pastaruoju metu postas turėjo kelis didesnius parengimus. Vienas iš jų buvo — metinis šokių vakaras, sutraukęs daug publikos. Atsilankiusieji neturėjo progos nuobodžiauti ir linksminosi iki vėlumos.

Antroji pramoga įvyko lapkričio mėn. 19 d., kuri vadinosi — kalakutų traukimo ir polkų vakaras, čia taip pat susirinko didelis būrys narių ir svečių, kurie buvo patenkinti keliomis praleistomis valandomis veteranų draugystėje. Kaip paprastai, taip ir šį kartą, čia skambėjo lietuviškos dainos, dainuojamos naujųjų ateivių, pritariant ir seniesiems iš jaunystės dienų dar atmenamomis.

Posto mėnesiniai susirinkimai įvyksta kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį posto namuose, 6816 So. Western Ave. Per paskutinįjį tokį susirinkimą, kurį pravedė pats komanduotojas P. Mosteika buvo aptarta daug svarbių reikalų. Įvairius pranešimus padarė: J. Jonikas, J. Stanaitis, S. Sainoška ir kt.

Neseniai į postą įstojo net 4 broliai — Bikulčiai, o taip pat ir daugelis kitų. Čia yra ir nemaža mūsų studentų ir šiaip lietuvių veikloje pasireiškiančių žmonių, pav. V. Bildušas, A. Kerelis, J. Karklys, R. Bužėnas, V. Prialgauskas, J. Lin-takas, B. Mičiulis, E. šulaitis, R. Mišauskas, A. Jakubauskas, A. Laucius, M. Jakaitis ir kt.

Postas leidžia mėnesinį biuletenį “Don Varnas Bugle”, kurį redaguoja Jurgis Jonikas, IV-to dis-trikto spaudos vedėjas. Reporteriais yra: E. Šulaitis, J. Juozaitis-Jatis, M. Mosteika, A. Zaleski ir J. Stoškus.    E. š.

Kariuomenės Šventė Kanadoje

Niagaros Pusiasalio Ramovės skyrius lapkričio 19 d. surengė, iš po šimtmečių vergijos lapkričio 23 d. atgimusios ir vėl II Pas. Karo audrų išblaškytos, Lietuvos kariuomenės minėjimą. Skyriaus pirmininkas kpt. V. Eižinas minėjimą atidarė Kanados himnu God Save The Queen, kviesdamas dalyvius atsistoti ir tylos minute pagerbti žuvusius už Tėvynės laisvę kovotojus, kurių krauju surašytas testamentas mums visiems įkvepia pagarbą jų žygiams.

Pik. P. Saladžius, nors ir trumpai, bet drūtai, palietė svarbiausius ir jautriausius mus liečiančius momentus. Meninę minėjimo dalį pradėjo Toronto lietuvių choras Varpas tradicine daina “Laisvės Varpas”, nukėlusią klausytojus į Karo Muzėjaus sodelį Po keliolikos gražiai išpildytų dainų vis dar girdėjosi balsai: bis, bis...

Vietinė angliškoji spauda irgi įdėjo dirigento komp. S. Gailevičiaus nuotrauką ir straipsnį apie naujųjų kanadiečių chorą St. Catherine esantį. Chorui ramovėnai įteikė gražią gėlių puokštę už prisidėjimą minint žuvusių ir žūstančių laisvės kovotojų dieną.

Minėjimas buvo baigtas šventais Tautos Himno žodžiais, kurie įspėja tuos, kurie trukdo lietuvių vienybės žydėjimą. Minėjimo pelnas $70 pasiųstas per Ramovės centro valdybą lietuviams karo invalidams šelpti. Prie pelno padidinimo prisidėjo pik. P. Saladžius, nieko neimdamas savo kelionės išlaidoms padengti, choras Varpas, skirdamas $26.00, Nepriklausomos Lietuvos Redakcija — $2.25, Courtland skerdykla — $2.50. Loterijai aukojo p.p. Luomanienė, Eižinienė, Simonaitienė, Radvilienė, Nekrošienė, Janušonis ir Stankevičienė. Be atlyginimo, darbais prisidėjo p. V. Butkienė, ir p. Platakienė.

Ramovėnas

VIEŠAS PROTESTAS

“Darbininko Vyr. Redaktoriui p. S. Sužiedėliui, pareikštas Kariuomenės Šventės metu.

“IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA”

Brangios Sesės ir Broliai Lietuviai,

Lietuvos Valstybei atsikuriant aš žinau du pagrindinius istorinius dokumentus, kuriais tautos valia buvo išreikšta.

PIRMAS — LIETUVOS VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS, paskelbtas Vilniuje, 1918 m. Vasario 16 dieną;

ANTRAS — 1-SIS LIETUVOS KARIUOMENĖS ĮSAKYMAS, steigti ginkluotą pajėgą krašto sienų gynimui, išleistas 1918 m. lapkričio 23 dieną, Vilniuje.

Lietuvos Nepriklausomybės aktu išreikšta lietuvių tautos valia laisvam ir nepriklausomam gyvenimui jos etnografinėse ribose. Pirmuoju Lietuvos Kariuomenės Įsakymu buvo suorganizuota ginkluota tautos jėga, kuri įvykdė tautos valią laisvės kovų laukuose.

Sėkmingai baigus laisvės kovas, visa Lietuvos žemelė buvo apšlakstyta narsiųjų josios sūnų krauju ir nusėta baltaisiais didvyrių kapų kryžiais, tad ir Lietuvos Kariuomenės Įsikūrimo diena, lapkričio 23-ji yra įrašyta į Lietuvos istoriją Laisvės Kovotojų krauju. Lapkričio 23-ji nėra vien tiktai Lietuvos Kariuomenės diena, ji yra visos tautos šventė, kurioje visa lietuvių tauta prisimena ir pagerbia kovose žuvusius dėl Lietuvos laisvės.

Lapkričio 23-ji buvo iškilmingai švenčiama Laisvojoje Lietuvoje, ją šventėme okupacijų metais dar gyvendami Tėvynėje ir dabar ją tebešvenčia tėviškės sodžių bakūžėse, kalėjimų celėse, priverčiamo darbo vergų stovyklose, belaukiant laisvės ryto, ją švenčia visi lietuviai likimo išblaškyti po visą platųjį pasaulį. Tą dieną pavergtojo-

Protesto autorius: Aleksandras Mackevičius

je Tėviškėje sesės ir motinos aplanko žuvusiųjų dėl Lietuvos Laisvės partizanų kapus ir papuošia juos gėlėmis. Ši šventė yra giliai įaugusi į kiekvieno lietuvio patrioto širdį ir sielą ir jos išplėšti nepajėgs jokia žemiška galia.

Mes žinome, kad žiauri okupantų ranka niekšingai palietė Lietuvos Nežinomojo Kareivio Kapą, sustabdė Laisvės Varpo skambėjimą bei Laisvės Kovų Varpų garsus ir trimitų aidus ir nuplėšė tautos vėliavas Lietuvos šventovėje Vytauto Didžiojo Muzėjuje Kaune, ir visame krašte.

Mes negalime pripažinti žiauraus okupanto padarytų ir daromų skriaudų pavergtojoje Tėvynėje, ir prieš visas mūsų valstybei bei tautai daromas skriaudas mes griežtai protestuojame, skelbdami šį protestą visam laisvajam pasauliui. Taip pat mes negalime leisti, kad kas drįstų kėsintis sunaikinti mūsų šventoves bei didžiai prasmingas mūsų tautai tradicijas.

Leiskite man, Laisvės Kovų Invalidui, šia iškilminga Lietuvos Kariuomenės šventės proga, Clevelande, pareikšti viešą protestą savaitraščio “Darbininkas” vyr. redaktoriui p. S. Sužiedėliui, dėl jo redaguojamame laikraštyje “Darbininkas”, pr. m. lapkričio 18 d. Nr. 83, tilpusio straipsnio “Ar ne perdaug tų minėjimų”, pasirašyto tūlo S. Suž.

Gi Tamsta, pone Redaktoriau, Lietuvos Kariuomenės Šventės išvakarėse, išdrįsai įpilti mirtinų nuodų taurę į lietuvių patriotų širdis. Kada bažnyčia pripildyta susirinkusiųjų tikinčiųjų klausė Šv. Mišių už žuvusiuosius dėl Lietuvos Laisvės ir šluostė ašaras, klausydama didžiai patriotinio kun. B. Ivanausko pamokslo, tą dieną tos pačios bažnyčios rūsyje buvo platinamas Tamstos redaguojamas “Darbininkas” pilnas pagiežos šiai tauriai lietuvių tradicijai. Kaip Tamsta, tai gali suderinti? Kodėl, Tamsta, eini prieš gyvenimo tikrovę ir šventas mūsų tautos tradicijas? Kodėl Tamsta piktai klaidini savo skaitytojus?

Esu labai nustebintas ir pasipiktinęs “Darbininko” skiltyse pareikštomis mintimis, kurios nesuderintos nei su lietuvių tautos gyvomis tradicijomis, nei su kovojančios tautos siekimais. Griežtai protestuoju ir prašau sustabdyti griaunamąjį darbą lietuvių tarpe.

Kviečiu visus, kuriems mūsų tautinės tradicijos yra brangios ir didžiai prasmingos, pareikšti griežtą protestą prieš pasireiškusias “Darbininko” užmačias.

“VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI”

Cleveland, 1955 m. lapkričio 23 d

Aleksandras Mackevičius

Savanoris Kūrėjas, Vyties Kryžiaus Kavalierius, Laisvės Kovų Invalidas