REZISTENCINĖS MINTYS DAINAVOJE

42-roji Lietuviškų studijų savaitė

JUOZAS BAUŽYS

Šią vasarą, rugpjūčio 16-22 d., Michigan'o Dainavoje ir vėl įvyko Lietuviškų studijų savaitė. Tai jau 42-roji iš eilės Lietuvių Fronto bičiulių rengiama tokia savaitė. Pagrindinė jos tema - „Nauji uždaviniai rezistencinėje ir kultūrinėje veikloje". Šios temos rėmuose tad ir buvo svarstomos bei diskutuojamos įvairios problemos, pastebimos lietuviškojoje išeivijoje ir pačioje Lietuvoje. Dalyviais ši studijų savaitė buvo gana gausi, o savo programa - tikrai įvairi.

Rytmečiais šv. Mišias aukodavo kun. Algirdas Paliokas, SJ, Lemonto pal. J. Matulaičio misijos kapelionas. Trumpi, bet taiklūs ir svarstytas temas paliečiantys jo pamokslai buvo visų maloniai laukiami. Po pusryčių prasidėdavo dienos programa: paskaitos, pokalbiai, diskusijos, simpoziumai ir posėdžiai. Likdavo kartais laiko ir Spyglyje pasimaudyti bei pasivaikščioti. Vakarais - vėl kas nors įdomaus.

Pirmadienis prasidėjo neseniai Druskininkuose įvykusios septintosios \ laisvę fondo Lietuvos filialo savaitės apžvalga. Išsamius pranešimus apie ją padarė ten dalyvavę dr. K. Ambrozaitis, A. Raulinai-tis ir A. bei L. Stepaičiai. (Apie Druskininkų savaitę rasite šiame numeryje atskirą straipsnį). Po pietų dr. Antanas Musteikis skaitė paskaitą: „Istoriniai pakaruokliai". Joje jis palietė kai kuriuos tendencingai iškraipomus istorinius faktus, todėl ir pavadinęs juos istoriniais pakaruokliais ar šmėklomis. (Kelios mintys iš jo paskaitos spausdinamos šiame numeryje atskirai).

Apie partijas ir Pilnutinę demokratiją

Antradienis buvo skirtas žvilgsniui į dešiniąsias Lietuvos partijas. Apie dabartinę Krikščionių demokratų partijos politinę programą bei ateities veiklos perspektyvas kalbėjo Vytautas Volertas, Jonas Vaznelis ir Viktoras Naudžius. Visi kalbėtojai, nors ir LKDP rėmėjai, iškėlė tam tikrus pastebimus faktus, kaip vidinę nesantaiką, vienos politinės linijos nesuradimą ir pan. Buvo taip pat pastebėtas ir katalikiškosios spaudos Lietuvoje mažėjimas, kuris gali turėti labai blogų pasekmių. Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad LF bičiuliai ir toliau individualiai remtų LKDP, bet su tam tikru atsargumu.

Apie Tėvynės sąjungą - Lietuvos konservatorius kalbėjo Algis Raulinaitis ir Algirdas Stepaitis. Pirmasis iškėlė teigiamus TS programos principus, tačiau priminė ir kai kuriuos netinkamus min. pirm. Vagnoriaus bei Kultūros min. Šaltenio ėjimus. Algirdas Stepaitis dėmesį labiau atkreipė į istorinius TS nuveiktus darbus, kartu pastebėjo ir kelias padarytas klaidas, bet į TS ateitį žvelgė šviesiai ir su pasitikėjimu. Gausiose diskusijose buvo iškeltas reikalas šioms dviem partijoms išlyginti vidaus ir tarpusavio nesutarimus ir sudaryti tvirtą koaliciją.

Reikia priminti, kad LFB, kaipo sąjūdis, oficialiai nepasisako už kurią nors Lietuvos partiją, tačiau LF bičiuliai individualiai remia savo pasirinktą partiją ir jos veiklą.

Toliau sekė svarstybos apie Pilnutinės demokratijos idėjas, jų istorinį palikimą ir dabartį: pagrindiniai kalbėtojai - A. Raulinaitis, dr. K. Skrupskelis, dr. K. Ambrozaitis, A. Sabalis (atsiuntęs savo pranešimą raštu), dr. A. Musteikis, J. Ardys, V. Petrulis. Tokios svarstybos buvo surengtos ryšium su 40-ties metų sukaktimi, kai 1958 m. buvo išleistas leidinys „Į pilnutinę demokratiją". Tai buvo daugiausia dr. Antano Maceinos, Vytauto Vaitiekūno ir Juozo Brazaičio mintys apie demokratinės valstybės pagrindus, šis leidinys tapo LFB veiklos kelrodžiu iki pat šiandien.

Kalbėjusieji pabrėžė ĮPD minčių svarbą dabartyje. Šios mintys skleidžiamos ir laisvoje Lietuvoje, komentuojamos spaudoje; kai kurios partijos yra pritaikiusios jos mintis ir savo programoms, tik kartais nutylėdamos, kad tai yra LFB kūrinys. Buvo kalbama ir apie nepasaulėžiūrinę politiką, pasaulėžiūrinių bendruomenių autonomiją ir jos reikšmę mokyklose, buvo klausiama, kaip ĮPD idėjas dar plačiau Lietuvoje pritaikyti.

1941 sukilimas ir jaunieji istorikai

Tokia tema trečiadienį kalbėjo prof. dr. Kęstutis Skrupskelis. Jo manymu, mūsiškiai „kritiniai" istorikai labai dažnai nesiremia, kaip jie tai stengiasi tvirtinti, vien tik istoriniais dokumentais, bet neretai parodo ir savo pačių įsitikinimus. Todėl pas marksistinius, o dažnai ir pas liberalaus įsitikinimo istorikus dažnai pastebimas tautinių, patriotinių ir religinių idėjų ignoravimas ar net puolimas. Todėl ir 1941 m. sukilimas kai kuriems iš jų nesuprantamas: kaip II-jo Pasaulinio karo metu, kai visas demokratinis pasaulis kovojo prieš nacius, kažkokie lietuviai „nacionalistai" ne tik neprisidėjo prie tos kovos, bet veikė pagal savo interesus. Lygiai taip pat bandoma iškraipyti ir pati naujausia mūsų tautos rezistencijos istorija: Lietuvoje kišamos mintys, jog tik vienintelė „šviesa - Santara" savo ryšiais su tauta išvadavusi Lietuvą, tyčia neužsimenant apie kitokių įsitikinimų sambūrių bei žmonių veiklą.

Tą pačią dieną įvyko ir 38-rių metų sukakties paminėjimas nuo Įlaisvę fondo įsteigimo. Kalbėję dr. Kazys Ambrozaitis, Juozas Baužys ir dr. Kęstutis Skrupskelis apžvelgė ĮLF 38-rių metų kelią, nuveiktus darbus, išleistas knygas. Papasakojo, kaip Lietuvoje tuoj po nepriklausomybės atstatymo buvo įkurtas ĮLF skyrius, kurio veikla plečiasi: rengia-54 mos studijų savaitės, leidžiamos knygos savoje ĮLF ir Morkūno spaustuvėje, plečiama demokratinė dvasia. Po minėjimo įvykusiame metiniame ĮLF narių susirinkime buvo išrinkta nauja fondo taryba.

Lietuvių Bendruomenės diena

Apie Lietuvių Bendruomenę ir jos veiklos uždavinius kalbėjo bent keli LB vadovai. Regina Narušienė, JAV LB krašto valdybos pirm., supažindino su svarbiausiais LB uždaviniais: įjungti naujai iš Lietuvos atvykusius, apjungti ir kelintos kartos angliškai kalbančius lietuvius, tartis su Lietuva dėl kultūrinės bei švietimo paramos, rūpintis ir toliau svarbiais Lietuvos nepriklausomybės išlaikymo ir dėmesio Amerikos valdžios įstaigose reikalais. Priminė, kad spalio mėnesį Clevelande rengiama svarbi LB konferencija.

Liūda Rugienienė savo paskaitoje „Suvokime save ir savo paveldą" kalbėjo apie etninės lietuvių kultūros išlaikymo problemas išeivijoje ir Lietuvoje. (L. Rugienienės paskaita spausdinama šiame numeryje).

Juozas Ardys papasakojo apie bendrąją LB ir Lietuvos Seimo ryšių komisiją ir jos atliktus darbus. Esanti numatyta užsienio lietuvių grįžimo į Lietuvą programa, Lietuvoje bus kuriamas Amerikos lietuvių centras. Jau veikia Lietuvoje specialus informacijos centras besikuriantiems ir grįžusiems į tėvynę. Vytautas Kamantas, PLB pirmininkas, supažindino su kai kuriais PLB istorijos faktais, priminė svarbiausius jos darbus, kurie, jo teigimu, dažnai atliekami per kraštų bendruomenes.

Dr. Vytautas Bieliauskas skaitė paskaitą - „Užsienio lietuviai ir Lietuva: bendros kalbos beieškant" (Jo paskaita spausdinama šiame numeryje).

Marija Remienė kalbėjo aktualia užsienio lietuvių archyvų išsaugojimo tema. Apžvelgusi ankstyvesnių laikų lietuviškų archyvų Amerikoje istoriją, paminėjo jog šiuo metu didžiausi JAV lietuvių archyvai yra ALKA Putname ir Pasaulio lietuvių archyvas Jaunimo centre. Ji pastebėjo, kad daugelio organizacijų veiklos archyvai vis dar nesutvarkyti, nesukatalogizuoti, neretai išmetami ir dingsta. Tam reikėtų skirti daugiau dėmesio, laiko ir lėšų. Pasidžiaugė, jog Kultūros min. S. Šaltenis galvoja, kad Lietuva tam reikalui galėtų skirti finansinę paramą.

Rezistencijos ir genocido temos

Tą patį vakarą kalbėjęs Antanas Dundzila labai įdomiai ir kritiškai aptarė neseniai išleistą Liūto Mockūno knygą „Pavargęs herojus". (Antano Dundzilos paskaita spausdinama atskirai).

Penktadienio rytą vėl kalbėjo Antanas Dundzila. Šį kartą jo pranešimas lietė naujosios technologijos priemonių pritaikymą ir vartojimą registruojant ir tiksliai nustatant geografines vietoves. Tam yra naudojami nauji aparatai, vadinami GPS (Global Positioning System, arba lietuviškai - Globalinės padėties nustatymo sistema). Tokių aparatų pagalba galima nustatyti ir taip suregistruoti tikslias vietoves partizanų bunkerių, kapų, kautynių vietų ir kt. Porą tokių aparatų A. Dundzila jau nuvežė Lietuvos Partizanų ir tremtinių sąjungai. Šių GPS aparatų panaudojimo, specialių ekspedicijų organizavimo ir pan. išlaidoms padengti savaitės dalyviai po A. Dundzilos pranešimo suaukojo apie 2,000 dolerių, kurie bus perduoti šio darbo organizacinei grupei.

Adv. Povilas Žumbakis kalbėjo genocido temomis. Palietė dabartinį genocido įstatymą Lietuvoje, kuris nevienodai pritaikomas: iki šiandien dar nenubaustas nė vienas stribas argumentuojant, kad sovietų okupuotoje Lietuvoje nebūta genocido. Tuo tarpu aiškiai matomas spaudimas iš užsienio kuo greičiau susidoroti su Lileikio byla. Prelegentas pastebėjo, kad Amerikos liberalizmo įtaka didėja net Lietuvos mokyklose. Ten bus dėstoma apie holocaustą, bet greičiausiai nieko nebus užsimenama apie partizanų pasipriešinimą, išvežimus į Sibirą ir kitas lietuvių tautos kančias.

Popiet įvykusiame simpoziume tema „Užsienio lietuvių veiklos galimybės" pasisakė R. Narušienė, dr. V. Bieliauskas, A. Dundzila ir P. Zumbakis. Regina Narušienė didžiausią dėmesį siūlė kreipti į Lietuvos priėmimo į Nato klausimą. JAV lietuviai privalo nuolat kontaktuoti savo senatorius bei kongresmanus, prašydami juos remti Baltijos kraštų pakvietimą ir priėmimą į Nato.

Dr. Vytauto Bieliausko nuomone, vienas iš svarbiausių užsienio lietuvių uždavinių būtų savojo jaunimo įtraukimas į Lietuvių Bendruomenę, į visą lietuvišką veiklą. Jaunimas galės daugiau atlikti ir politinėje srityje. Antanas Dundzila kėlė rezistencinės veiklos ir jos propagavimo svarbą. Būtina skelbti pasauliui, kad lietuviai rezistentai kovojo prieš sovietinę okupaciją, iškelti 1941 metų sukilimo svarbą, kovoti prieš pastebimus antilituanizmo (palyginant su antirasizmu ar antisemitizmu) reiškinius ir kt. Siūlė taip pat sukviesti jaunimo organizacijų vadovų konferenciją. Povilas Žumbakis pritarė, kad jaunimo tarpe pastebimas didėjantis nutautėjimas, kad jaunimas gal nepakankamai supažindinamas su istoriniais rezistencijos faktais. Siūlė taip pat atkreipti dėmesį ir į vyresniųjų užsienio lietuvių apsaugojimą nuo įvairiausių išnaudotojų.

Jaunimo rūpestis dėl kosmopolitizmo

Paskutinė šeštadienio diena buvo skirta jaunesniosios kartos pasisakymams aktualiais klausimais. Tačiau dar prieš jų simpoziumą buvo trumpai, bet šiltais žodžiais prisimintas dr. Vytautas Vardys, kurio mirties 5-rių metų liūdna sukaktis bus 1998 spalio 19 d. Apie a. a. dr. Vytautą kalbėjo dr. Kazys Ambrozaitis, Juozas Baužys ir dr. Vytautas Bieliauskas, prisimindami velionio asmenį, nuveiktus darbus, kai kurių bendradarbių atsiliepimus.

Jaunesniosios kartos simpoziumo tema: „Tautiškumas ar kosmopolitizmas lietuviškojo jaunimo kelyje". Pokalbio dalyviai - Daiva Karužaitė, Audrius Girnius, dr. Vilija Kerelytė ir Aistis Cvekelis. Pokalbiui vadovavęs dr. Arvydas Žygas pastebėjo, kad vis labiau atsirandantis ir pastebimas kultūros suniveliavimas paliečia ir lietuvišką jaunimą. Tautiškumas vis labiau darosi nereikalingas, dvasinės ir lietuviškos vertybės užmirštamos.

Daiva Karužaitė, poetė ir dailininkė, kėlė mintį, kad kosmopolitizmo šaknys atsiranda vis didėjančios technologijos įtakoje. (Jos mintys spausdinamos atskirai).

Audrius Girnius,baigiąs ekonomikos mokslus Čikagos universitete, pripažino, kad tautiškumo sąmonė lietuviško jaunimo tarpe vis mažėja. Mažėja ir darbštumas, lietuvių kalbos puoselėjimas, dora bei religijos praktikavimas. Lietuviai per daug pasiduoda kosmopolitinėms įdėjoms ir todėl yra būtina susirūpinti.

Dr. Vilija Kerelytė, biologė, chiropraktikė ir dainininkė, pasakojo apie jos patirtą lietuviškosios Aplinkos įtaką ir įspūdžius. Visa tai suteikė jai tautiško galvojimo atsparumą. Jos manymu, naujiesiems dabartiniams ateiviams bus lemta nutautėti greičiau, negu jos kartos čia augusiam jaunimui.

Aistis Cvekelis,vilnietis, šiuo metu Čikagoje tęsiąs medicinos studijas, stebėjosi, kad čia, Amerikoje, lietuviai susirenka draugėn vien kad jie yra lietuviai, kad jiems rūpi lietuviški reikalai. Jis pabrėžė, kad kosmopolitinės idėjos ypač mažai tautai yra labai pavojingos ir sunkiai bus nugalimos.

Nuotaikingos vakaronės

Kiekvieną vakarą savaitės metu vis būdavo įvairenybių. Tai vaizdajuosčių peržiūros iš praėjusių metų ĮLF studijų savaitės Jurbarke linksmybių, arba Bernardo Brazdžionio į Lietuvą sugrįžimo nepamirštami epizodai. Penktadienio vakare buvo jautriai prisimintas prieš 10 metų (1988.,VIII.26) miręs nuolatinis Dainavos savaičių bičiulis rašytojas Adolfas Markelis. Apie jį kalbėjo J. Baužys, o ištrauką iš jo novelės „Tėvas" paskaitė Reda Ardienė. Tą patį vakarą dalyviai buvo supažindinti su neseniai išleista nauja rašytojo Vytauto Volerto knyga „Meilė žolei". Buvo prisimintas ir garbingo jubiliejaus šiemet sulaukęs dr. K. Ambrozaitis.

O savaitės užbaigai, šeštadienio vakare, įvyko gražiai Julijos Gylienės rūpesčiu surengtas koncertas ir poezijos vakaras. Jame smuikininkas Valdas Vasaitis ir pianistas Alvydas Vasaitis grojo ir skambino pasaulinio masto muzikų kūrinius. Savo poezijos skaitė poetai Daiva Karužaitė ir Apolinaras Bagdonas. Vadovavusi visai programai Julija Gylienė paskaitė Venancijaus Ališo poezijos posmus. Pabaigai solistė Vilija Kerelytė ir Algimantas Barniškis pateikė lengvosios estradinės muzikos dainų.

Viršuje - LFB tarybos nariai Dainavoje po posėdžio. Iš k. - J. Urbonas, J. Ardys, V. Naudžius, Z. Brinkis, J. Baužys, V. Šaulys, K. Ambrozaitis, V. Volertas, V. Petrulis, A. Raulinaitis. (J. Urbono nuotr.). Apačioje - koncerto ir poezijos vakaro atlikėjai. Iš k. - A. Vasaitis, V. Vasaitis, D. Karužaitė, J. Gylienė, A. Bamiškis, V. Kerelytė, A. Bagdonas. (Nuotr. K. Ambrozaičio)