PRISIMINIMAI APIE POGRINDINĖS „Į LAISVĘ” LEIDIMĄ
(1943.I-1944.VI)
JUOZAS GRAŽYS
Juozas Gražys, dabar 80 m. amžiaus, buvęs spaudos darbuotojas, veikęs su Krikščionių darbininkų sąjunga.
Vos kelioms dienoms praslinkus nuo 1941 m. birželio 22 d. Aktyvistų frontas pradėjo leisti dienraštį „Į laisve". Jis buvo labai vokiečių cenzūruojamas ir pagaliau 1942 m. gale uždarytas. Jo vietoje išleista vokiečiams patikima „Ateitis", kurios leidėju tapo Daunoras.
Vokiečiams 1942 m. pabaigoje pralaimėjus Stalingrado mūši, mažai kas tikėjo vokiečių pergale ir, žinoma, vargu kas tikėjo, kad bus toks pralaimėjimas. Mūsų tautą neramino jos likimas.
Tokiomis sąlygomis reikėjo tautą teisingai informuoti ir orientuoti. O tai padaryti buvo galima tik turint savo nelegalų leidinį, nepriklausanti nuo jokios cenzūros. Ir juo tapo „Į laisvę", ėjęs nuo 1943 m. pradžios iki 1944 m. vidurio, t.y., iki naujos Sovietų okupacijos.
Kiek man žinoma, šio sumanymo pradininkas buvo Juozas Brazaitis ir kiti jam artimi bendradarbiai. Suorganizuoti spaustuvėlę ir išleidimą pavesta Povilui Malinauskui, uoliam aktyvistui, antrą karo dieną išėjusiam į laisvę iš Kauno kalėjimo. (Jis buvo suimtas 1941 m. pradžioje už laikraštėli „Laisvoji Lietuva". Toje pačioje byloje suimti Jonas Jablonskis (kalbininko sūnus, nužudytas Červenėje), Vladas Telksnys, Kostas šipkauskas, Kazys Grigalevičius, ir kt. Povilas Malinauskas pasitelkęs, vieną tik jam žinomą asmenį, išmanantį spaudos darbą, sukombinavo iš vieno senų spaudos priemonių sandėlio šrifto (petito) kasą ir senus presus karikatūroms atspausti. Visa tai buvo sutelkta vieno patikimo viengungio bute Kaime, Lukšio gatvėje. Ten ir gimė pirmas nelegalios „Į laisvę" numeris. Išvaizdą turėjo patenkinamą, o dėl labai primityvaus spaustuvo tiražas buvo labai mažas. Pirmą „Į laisvę" numerį gavau iš Povilo Malinausko, o kaip buvo gaminamas, papasakojo vėliau.
Tuo metu, susitikdami su Vladu Telksniu ir kt. galvodavome, kad reikia ką nors daryti. Netrukus Kazimieras Grigalevičius pasiūlė idealią patalpą (jo parduotuvės sandėlį) įrengti nelegaliai spaustuvei, o Vladas Telksnys, tuomet dirbdamas „Žaibo" spaustuvėje administratoriaus pareigose, žinoma, turėjo raktus nuo sandėlių, kur buvo sutelkta nemažai visokių spaustuvėlių seni įrengimai. Ten su juo parinkome vieną primityvią rankine spausdinimo mašinėle, kurią perkėlėme į jai paskirtą patalpą, kur ji ir buvo pastatyta ir paruošta darbui įrengiant šią spaustuve, turėjome mintyje „Į laisvę", o kai pasiūlėme Povilui Malinauskui perkelti ją pas mus spausdinimui, jis labai nudžiugo ir pargabeno iš savo turimos spaustuvės šrifto kasą ir kit.
Čia buvo atspausdinti visi kiti „J laisve" numeriai, baigiant 34-tuoju.
Tiražas pradžioje buvo mažesnis, o vėliau spausdinome 10 tūkstančių egzempliorių. Reikiamos rūšies popieriaus turėjome pakankamai. Greitai įsigijome naują šrifto (petito) kasą. Pagerėjo laikraščio išvaizda.
Pagrindiniais darbininkais buvome Malinauskas, aš ir iki vokiečių suėmimo talkininkavo Vladas Telksnys. Išmokome rinkti ir spausdinti. Mūsų spaustuvėje yra buvę tik šeši žmonės. Trys iš jų jau mirė, kiti gyvi.
Rankraščius dažniausiai atnešdavo P. Malinauskas iš A. Strabulio, kai ką iš Brazaičio.
Laikraštį iš spaustuvėlės išnešdavo ir atiduodavo platinimui taip pat Povilas Malinauskas. Žinoma, jį platinome ir mes ten dirbusieji. Dėl savo drąsos Povilas Malinauskas kartais net pažeisdavo konspiraciją. Bet viskas klostėsi laimingai. Netikėtai, mūsų grupėje, pirmoji auka. 1943.04.29. nacių suimamas, visad linksmas ir energingas, pilnas sumanymų Vladas Telksnys ir išvežamas į koncentracijos lagerį Štuthofą. Mūsų veikla nesutriko. Buvome tikri jo tvirta laikysena. Spaustuvė veikė. Ją surado ir likvidavo tik antrą kartą užėję Raudonosios armijos kariai. Turbūt ji pateko į KGB nagus.
Povilas Malinauskas antrą kartą pateko į saugumo rankas 1949 m. birželio mėn. gale. Gavo 10 m. speclagerio. Grįžo 1955 m. Mirė 1957 m.
Nuo šio mūsų neilgo darbelio užbaigos šią vasarą kaip tik sukanka 50 metų. Tada pasėtas mažytis grūdas per 50 metų išaugo į didelį medį, nešantį idėjinį turtą mūsų tautiečiams išeivijoje ir Tėvynėje. Garbė tiems, kurie šiame sunkiame vyksme aktyviai dalyvavo ir padėjo jam išaugti.
Tokios mano atsiminimų trumpos nuotrupos apie nelegaliosios ,,Į laisve" leidimą 1943 — 1944 metais.
Kaunas, 1994 m. liepos 20 d.
