Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių

KAZYS BRADŪNAS

 

Poetas Kazys Bradūnas, kuriam Vilniuje paskirta 1992 metų Lietuvos valstybinė literatūros premija už dvi pastarąsias, jau Lietuvoje išleistas jo poezijos knygas: „Prie vieno stalo" (1990) ir „Duona ir druska" (1992). Nuotrauka Vytauto Maželio.

 

GYVENIMAS BE ANTRAŠČIŲ

Gyvenimas be antraščių praėjo —
Nei pavienių eilėraščių, nei skyrių,
Tik vieno gausmo žodžiai,
Tarti visatos tyloje
Ir skambtelėję giminės grandy 
Su ta pačia žeme, debesimis,
Su darbo prakaitu ir poilsio palaima,
Burtažodžiu, malda,
Su pūstery apgobta žarija,
Su peržegnotu pamatu.


Bet šiandien bus gana.
Eime už kluono pažiūrėti,
Kaip leidžiasi didžiulė saulė,
Pasiklausyti akmenų kalbos,
Paliesti duonos lašo branduolį
Ir trupinio vandens kartumą.

O ten prieš pradžią praeities,
Vos rytmečiui dienojant,
Pirmuonis atbrenda brasta
Ir išvynioja bradinį.
Tarp upių, ežerėlių, ežerų
Jis daugina žuvį ir duoną,
Jam kaukai tartumei apaštalui
Kojas mazgoja.
Ir visi renkamės
Genties komunijai,
Šventai vakarienei.

Štai anas gimė,
Kai tėvas mirė Sibire.
Čia žemininkai nuotraukoj
Augsburgo lagery.
Ten Broniaus broliai
Suguldyti ant grindinio,

Ir mirtis atsiprašo
Jauno Mačernio lūpom 
Ir pati išsigąsta,
Kai stribai automato estafetę
Perduoda melioratoriams,
Kad žydinčią tėvų sodybos obelį
Rautų kaip širdį.

O Dante, o Vergilijau,
Vargu dabar ar išeitumėt 
Iš mūsų žemės pragaro, 
Kur jau Rudžieri Ugolinui 
Graužia kruviną sprandą 
Ir vienas kitą keikia 
Lietuviškai.

Kur ir kaip rinktis
Genties komunijai, 
Sakramento vakarienei,
Kai už kluono, už Rutkiškių
Dingo vakaro saulė 
Ir kraujuoja po Katedra 
Rasta Nukryžiuotojo freska.

(Eilėraštis iš premijuotos knygos „Duona ir druska".)