PERSITVARKYMAS IR PASAULĖŽIŪRA

Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, energingai gindamas savosios respublikos suverenumą, pragmatiškai vertina pasaulėžiūrinius požiūrius. Programos svarstymuose gvildenami svarbiausi ūkio, visuomenės, politikos ir kultūros klausimai visų pirma tautos savarankumo, saviveiksmiškumo, pilnateisiškumo, atseit, pilnutinės ir tikros demokratijos požiūriu. O tai jau iš tikrųjų nėra grynai pragmatiškas požiūris, bet toks, kuris apima ir tam tikrą skaičių bendrai išpažįstamų vertybių, kurias išgvildenti yra visų pirma filosofų uždavinys. Tad neatsitiktinai ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje labai veikliai ir vadovaujančiose gretose reiškiasi jaunieji Lietuvos fiosofai.

Tai geras ir daug žadantis ženklas, kad dabartinis tautos atgimimo sąjūdis, siekdamas konkrečių, politinės situacijos sąlygojamų, tikslų, nepaskęs pragmatiškume, kuriam visuomet gresia seklumas ir pasimetimas vertybėse. Politikai ir visuomenei reikia vertybinių gairių, reikia doros, reikia filosofijos. Čia tuoj pat reikia pabrėžti, kad tėra tik vienas bendras filosofijos vardas, bet nėra ir neturėtų būti vienos visiems privalomos filosofijos, nes tai vėl vestų į tą patį totalizmą, iš kurio smaugiančio glėbio sąjūdis mėgina išsilaisvinti.

Visos filosofijos, kurios tik remiasi sveikais pagrindais bei tikromis žmogiškojo sambūvio vertybėmis, mums labai reikalingos. Jos visos turėtų rasti vietos sąjūdyje ir jį dvasiškai stiprinti kelyje į naujai atgimstančios lietuvių tautos siekiamą išsivadavimą. Todėl nuoširdi pagarba kitaip manantiems yra pagrindinė sąlyga, kurios turi laikytis visi skirtingų idėjinių pozicijų atstovai.

Toji pakanta kitaip manantiems sąjūdyje labai ryški. Regis, kitaip ir būti negali, nes dar taip neseniai „kitamanio" žodis buvo tiesiog keiksmažodis, net kelialapis į kalėjimą, lagerį, psichiatrines ligonines. Tie kitaminčiai savo kančia, kai kurie net mirtimi, davė mums nepamirštamą pasaulėžiūrinės pakantos pamoką, kurios niekada negalima užmiršti, jei mums tikrai rūpi tautos gerovė ir žmogiškojo bendrabūvio tobulėjimas. Galima džiaugtis esama pakanta, kurią neša ir skleidžia visuomenėje sąjūdis. Tai didelis ir istoriškai reikšmingas žingsnis. Bet jo reikšmingumui pajusti reikalingas kitas didelis žingsnis, kad būtų ką pakęsti, kad pakantos dorybė neliktų bergždžia be savo objekto.

Tą būtiną visuomeninės ir pasaulėžiūrinės pakantos objektą sudaro pasaulėžiūrų laisvė, užtikrinanti joms visoms galimybę reikštis. Tad ir kyla didelis uždavinys sąjūdžiui ne tik savo eilėse, bet ir viešame gyvenime užtikrinti kiekvienai pasaulėžiūrai nekliudomą saviraiškos laisvę, leisti joms kūrybiškai plėtoti tautos ir visuomenės dvasinio atgimimo pagrindus. Tegu ir toliau sau Lietuvoje reiškiasi marksistai, eksmarksistai ir naujosios konjunktūros ideologai, atsisakę monopolio teisės, bet pats laikas leisti prabilti ir kitokios filosofijos atstovams, kurie turi tiek daug ko vertingo pasakyti.

J. Vd.

„Europos LF bičiulio", Nr. 1 (130), 1988 lapkritis.