VĖL BUVOME DAINAVOJE

24-ji LFB poilsio ir studijų savaitė, įvykusi rugpjūčio 10-17 dienomis Dainavoje, Manchester, Mich., daugeliu atžvilgių buvo panaši į anksčiau surengtąsias Kennebunkporte, Dainavoje, Wasagoje-Kanadoje ar Union Pier stovyklas. Pagrindiniai stovyklautojai ir čia buvo “užkietėję bičiuliai”, kuriems tokios stovyklos yra jų metinė atgaiva, maloni proga susitikti su draugais, pabendrauti, ką nors išgirsti paskaitose, kuriose paprastai pateikiamos naujausios informacijos apie mūsų išeivijos problemas, kurios diena iš dienos didėja; apie mūsų brolius ir seses Lietuvoje, vedančius herojišką kovą, kad tauta išliktų gyva, tikinti, kūrybinga ir laisva. Čia susitelkiama ir ties mūsų pačių organizacijos buitimi.

Aišku, nepamirštama ir tokių susibėgimų pramoginė dalis. Ir šiemet turėta: susipažinimo vakaras, vyno ir sūrio ragavimo vakaras, iškilminga vakarienė su stovyklos “Gandonešiu” (red. Apolinaras Bagdonas), su dainomis, šokiais ir baigiamaisis koncertas su Los Angeles lietuvaite, bręstančia dainos ir scenos menininke, bei dailiojo žodžio kūrėjais.

Bičiuliai ir svečiai 24-toje LFB stovykloje Dainavoje

Dauguma stovyklautojų rytais išgirsdavo varpo kvietimą mišioms ir turiningiems kun. Viktoro Dabušio pamokslams. Čia specialiose pamaldose prisiminti Aloyzas Baronas, Juozas Brazaitis, Stasys Barzdukas ir kiti, kuriems maldauta Dangaus palaimos.

Stovykla pradėta su 50 ir baigta su 150 dalyvių. Stovyklos komendantas — Juozas Mikonis, moderatorius — LFB c.v. pirm. Juozas Ardys ir Jonas Vasaris — ūkio viršininkas.

Stovyklą pradedant, kalbėjo LFB Tarybos pirm. Algis Raulinaitis iš Burbank, CA ir LFB centro valdybos pirm. Juozas Ardys iš Fair-view, Penn.

Pagarbos ir prisiminimo verti

Stovykla, kad ir kukliai, paminėjo mūsų didįjį kūrėją Kristijoną Donelaitį jo 200 metų mirties sukakties proga. Apie jį kalbėjo poetas, pedagogas ir kultūrininkas Apolinaras Bagdonas iš Čikagos. Jo kruopščiai paruoštoj paskaitoj išryškintas Donelaitis kaip asmuo ir kūrėjas bei jo svarbiausias kūrinys “Metai”.

Lietuvių Fronto bičiuliai savo metinėse stovyklose nepamiršta mūsų kartos kraujo aukos didvyrių — partizanų — laisvės kovotojų. Šiemet jų prisiminimas buvo sujungtas su prof. Juozo Brazaičio minėjimu. Prisiminimui vadovavo kun. V. Dabušis, stovyklos kapelionas ir vienas iš Dainavos stovyklos kūrėjų, kuris mūsų ideologą, literatą, visuomenininką ir valstybininką prof. Brazaitį iš arti pažinojo, kartu dirbdamas Darbininke, vėliau buvo jo dvasios tėvu ir iki pat mirties teikė visokią pagalbą, jis papasakojo apie velionio paskutines šios žemės kelionės valandas.

Stovyklautojai meldžiasi už sergantį bičiulį Aloyzą Baroną

Auditorijai parodyta skaidrių iš partizanų judėjimo, pavad. “Partizanai 1944-1952”. Skaidrės, ne visos vienodos kokybės, padarytos iš privačių archyvų, šeimų albumų, knygų, laikraščių ir t.t., aišku, negalėjo duoti pilno ano karžygiško judėjimo vaizdo.

Skaidrių apžvalgos tekstą paruošė prof. Brazaitis, o įkalbėjimus atliko M. Žukauskienė. Iš juostelės pademonstruoti ir du paties Brazaičio įrekorduoti Putino eilėraščiai.

Vakaronės pabaigoje dr. Juozas Girnius, kuris čia po širdies smūgio atostogavo, savo žody nurodė, kaip okupantai mūsų veikėjus, jų tarpe ir prof. Brazaitį, pristato savo leidiniuose, iškraipydami faktus, arba apie juos visai nutyli. “Miršta asmens tik tada, kai jie užmirštami. Mes norime Brazaitį išlaikyti gyvą kaip kultūros ir mokslo vyrą” — baigė savo pastabas dr. Girnius.

“Miršta asmenys, kai jie užmirštami”, kalbėjo filosofas dr. Juozas Girnius; žemai — Vacys Rociūnas ir Juozas Baužys

JAV LB Krašto valdybos pirm. Vytautas Kutkus

 

Bendruomeniniais reikalais

Lietuvių Bendruomenės idėja frontininkams visada buvo ir yra prie širdies. Mūsų Stasys Barzdukas yra vienas iš pagrindinių ugdytojų šiame krašte. Stengiamasi talkinti, padėti darbu ir auka plačiuose LB veiklos baruose.

Šios stovyklos dalyviai buvo laimingi, galėdami apie tikrąją LB padėtį ir jos rūpesčius išgirsti iš vadovaujančių asmenų. Tais klausimais kalbėjo LB Krašto valdybos pirm. Vytautas Kutkus, Kultūros tarybos vicepirm. Viktoras Mariūnas, energingas ilgametis Clevelando apylinkės pirm. Jurgis Malskis, socialinių reikalų vadovas dr. Antanas Butkus, socialinių mokslų profesorė dr. Regina Kulienė, socialinėje srityje 20 metų dirbąs Jonas Šoliūnas ir rašytojas, buv. Krašto valdybos pirm. Vytautas Volertas.

Jų pranešimai buvo kondensuoti, gerai paruošti, iš auditorijos susilaukta gyvos reakcijos ir vertingų komentarų.

Pirm. V. Kutkus pasidžiaugė, kad turįs gerą valdybą, kad socialiniai, švietimo ir kultūriniai reikalai turi gerus vadovus ir tarybas. Visuomeninių reikalų taryba ir jos veikla randa vis daugiau ir daugiau pritarimo. Šiemet, pav., surinkta 30% daugiau aukų Vasario 16-sios proga — 50.5000 dol. Dėkojo frontininkams už talką.

Viktoras Mariūnas kalbėjo apie Kultūros tarybos planus ir jau atliktus darbus. Energinga pirm. Ingrida Bublienė ir jos bendradarbiai jau spėjo visuomenei įrodyti, su kokiu rimtumu žiūrima į jai patikėtus darbus: įsteigta metinė 3.000 dol. literatūros premija, paskirta premija Alfonsui Mikulskiui, švenčiančiam 50 metų muzikinio darbo ir 40 metų Čiurlionio ansamblio sukaktį, organizuojamas Spaudos mėnuo, šaukiama Kultūros darbuotojų konferencija, ruošiamas teatrų festivalis, skelbiamas dramos veikalų konkursas, paskirtos premijos Aidams, Metmenims, Draugui, Lituanus; rengiamas liet. kalbos rašybos vadovas, paruoštos Vasario 16-sios proga juostelės anglų kalba, pradėta mikrofilmuoti liet. laikraščiai ir t.t.

Kultūros tarybos pagrindinis finansuotojas — Lietuvių Fondas.

Jurgis Malskis kalbėjo apie LB apylinkių problemas: darbo jėgos trūkumas, lit. mokyklų silpnėjimas, bet pasidžiaugė kultūriniais laimėjimais vietos apylinkėse (čia jis turėjo galvoje jo vadovaujamą Clevelando apylinkę).

Simpoziumas socialiniais klausimais: Jonas Šoliūnas, dr. Regina Kulienė ir dr. Antanas Butkus, LB Socialinių reikalų tarybos pirm.

Dr. A. Butkus, dirbąs garsiose Clevelando klinikose tyrinėjimų centre, kalbėjo apie gerokai apleistą lietuvių savitarpinę pagalbą, apie lietuvių mišrias šeimas, pagalbą mūsų vyresnio amžiaus žmonėms, apie organizuotinas lietuvių sodybas, apie būdus gauti federalinės valdžios paramą ir t.t.

Prof. dr. Regina Kulienė yra paruošusi anketas, pagal kurias renkami duomenys apie mūsų vyresnės kartos žmones. Šie duomenys reikalingi, kad galėtumėm efektingiau kalbėti įvairiose valdžios įstaigose.

Jonas Šoliūnas pateikė įdomių faktų ir pažadėjo šiais klausimais ir toliau rašyti mūsų spaudoje. Bendrai, lietuvių išeivijos problematiką savo paskaitoje palietė Vytautas Volertas. Nors jo mintys apie “prarastą generaciją”, apie “veiklą, kuri nesirikiuoja į vertybes”, apie mišrias šeimas, apie lt. mokyklų ateitį, liet. spaudos likimą buvo gan realios, bet gal perdaug į šį tikrovės paveikslą įmaišyta tamsių dažų.

Buvome arti Lietuvos

Objektyvių žinių alkis apie Lietuvą verčia ieškoti ir naudotis visais šaltiniais, kurie sukurtų tikresnį vaizdą apie mūsų Tėvų žemę.

Šios stovyklos rengėjai — LFB centro valdyba — mėgino tą alkį sumažinti, pasikviesdama pranešėjus, kurie savo akimis ilgesnį laiką sekė Lietuvos ir lietuvių gyvenimą. Jaunimo simpoziume Dana Juodvalkytė ir Laura Vaičekauskaitė, prieš pusantrų metų atvykusios iš Lietuvos su savo tėvais, kalbėjosi su dviem vietinėmis studentėmis — Narutyte ir Radžiūnaite apie Lietuvos gimnazijas, universitetus, mokslo lygį, jaunimo tautinį susipratimą, okupantų pastangas įpiršti ateizmą ir internacionalizmą, rusų ir lietuvių santykius miestuose, apie užsienio radijo transliacijas. Apie partizanų judėjimą jaunimas sužino tik iš tėvų. Kalantos didvyriškas žygis pakėlęs jaunimo tautines nuotaikas. Bendrai, jaunimas esąs lietuviškai susipratęs, mišrių vedybų nedaug. Mokyklose pateikiama siaura iškraipyta Lietuvos istorija.

Keturios dailios jaunimo simpoziumo dalyvės: Narutytė, Radžiūnaitė ir prieš pusantrų metų iš Lietuvos atvykusios Juodvalkytė ir Vaičekauskaitė

UPI žinių agentūros korespondentas Emil Sveilis (centre) su, iš kairės, dr. K, Ambrazaičiu, dr. V. Majausku, dr. Z. Brinkiu ir J. Ardžiu, LFB c. v. pirm.

Pirmą kartą LFB stovykloje angliškai kalbėjo tarptautinės žinių agentūros UPI, latvių kilmės žurnalistas Emil Sveilis iš Philadelphijos. Jis tos agentūros buvo pasiųstas į Sovietų Sąjungą ir ten dirbo Maskvoje ir Leningrade, lankėsi Lietuvoje, akylai sekė Sovietuos gyvenimą, iki buvo išvarytas. Nors jo informacijų dalis jau buvo girdėta ir iš kitų šaltinių, Sveilio gyvas pranešimas įnešė šiek tiek daugiau šviesos apie gyvenimą Lietuvoje Jis sakėsi turėjęs ryšių su disidentais lietuviais ir rusais; nepagailėjo gražių žodžių apie lietuvių tautinį susipratimą, apie ekonominį gyvenimą, pabrėždamas, kad lietuviai tautiniu atžvilgiu žymiai geriau laikosi už latvius.

Inž. Povilas Vaičekauskas, taip pat prieš pusantrų metų su šeima atvykęs iš Lietuvos, ten baigęs mokslus, atidavęs “savo duoklę Sibirui”, kalbėjo apie lietuvių profesionalų darbo sąlygas, gyventojų nuotaikas ir t.t.

Visos LFB stovyklos nuotraukos Vytauto Maželio

Rašytojas Anatolijus Kairys ir Algis Raulinaitis

Prof. Vytautas Vardys, Ona Girniuvienė ir dr. Adolfas Damušis paskaitos metu

Įdomų įvykį stebi ir komentuoja K. Ambrazaitis, V. Volertas, M. Ambrazaitienė ir Z. Brinkis

Truputis politikos

Politiniame pranešime kalbėjo dr. K. Ambrazaitis, dabartinis PLB visuomeninių reikalų tarybos pirm.

Dr. Ambrazaitis plačiau apsistojo ties Madrido konferencija ir galimybes joje ką nors atsiekti; į JAV-bių delegaciją įtrauktas Rimas Česonis, LB visuomeninių reikalų tarybos vicepirmininkas. Lietuviai šiai konferencijai, anot pranešėjo, ruošėsi, bet nepakankamai. Iš lietuvių pusės bus pateikti faktai apie grubius žmogaus teisių laužymus, apie pol. kalinius, išskirtas šeimas, LKB Kronikos faktus ir t.t.

Užsiminęs apie mūsų pagrindinius veiksnius ir jų nesutarimus, dr. Ambrozaitis teigė, kad “yra juokas, kad Vlikas, Bendruomenė ir Alta negali susitarti”. LF bičiuliai yra Vliko narys ir trokšta, kad jis būtų stiprus veiksnys. Deja, dabartinė valdyba su dr. K. Bobeliu yra neveiksminga.

Dr. Vytautas Vardys, Oklahomos un-to profesorius, trumpesniame žodyje palietė tarptautinę padėtį.

Mūsų karta

Paprastai viena diena poilsio ir studijų savaitėse būna paskirta LFB sąjūdžio reikalams. Tarybos pirm. A. Raulinaitis kalbėjo apie “Į Laisvę” žurnalą, Tarybos atliktus darbus ir artėjančius jos rinkimus.

Dr. Ambrozaitis siūlė šaukti konferenciją, kuri iš naujo įvertintų mūsų sąjūdžio padėtį, mėgintų surasti daugiau rankų darbams atlikti ir paieškotų galimybių daugiau įtraukti jaunimą. Konferencijai laiką ir vietą turėtų parinkti ir programą nustatyti LFB taryba su centro valdyba.

Kalbėdamas apie tautinės gyvybės išlaikymą, dr. Ambrozaitis su tam tikra nostalgija liudijo, kad “mano karta atidavė didelę duoklę” ir ragino daryti viską, kad ši aukos dvasia neužgestų ir ateities dienose. LF bičiuliai nuoširdžiai jungėsi į tos kartos judėjimą, kuris atgaivino jau gerokai prislopusį JAV lietuvių gyvenimą.

Aukos dvasia ir dabar tebelydi LF bičiulius. Ir šiais metais LFB pasiuntė 1000 dol. Lietuvių informacijos tarnybai, 1200 dol. Wash-ingtono 18 demonstrantų bylai ginti, Stasio Barzduko filmui 500 dol. ir t.t.

Prieš 20 metų įsteigtas “Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti” išleido 10 vertingų knygų. Yra užplanuota ir jau paruošta naujų leidinių. Brazaičio raštų pirmasis tomas jau pasiekė skaitytojus, greit išeis antras tomas. Ruošiama J. Brazaičio monografija.

CV pirm. inž. J. Ardys padarė metinį valdybos pranešimą, o dr. Ambrazaitis, dr. V. Majauskas, dr. Z. Brinkis, dr. J. Girnius, Juozas Ardys, J. Paliulienė, Vytautas Maželis vėl kėlė jaunimo klausimą.

1980 metai yra sukaktuviniai metai: 40 metų nuo Lietuvių tautos sukilimo ir 25 metai nuo pirmosios LFB stovyklos Amerikoje. Sukaktuvinė stovykla bus liepos 12-19 dienomis Kennebunkporte pas lietuvius pranciškonus.

Koncertas — literatūros vakaras

Turininga stovykla buvo užbaigta vakaru, kuriame dalyvavo stovyklautojai ir svečiai iš apylinkių.

Rašytojas-dramaturgas Anatolijus Kairys skaitė savo humoristiką “Statutą” iš Lietuvos kariuomenės laikų, poetas Apolinaras Bagdonas savo kūrybos eilėraščių.

Kylanti dainos žvaigždė Vita Polikaitytė atlieka programą

Talentinga, jauna Los Angeles dainininkė Vita Polikaitytė, akomponuojant pusbroliui Vidui Neverauskui iš Detroito, atliko J. Gaižausko, K. Kavecko, S. Šimkaus, A. Bražinsko, B. Budriūno, O. Metrikienės ir G. Gudauskienės kompozicijų ir itališkai B. Marcello Il mio bel foco, vokiškai Fr. Schuberto Serenadą ir angliškai H. Arlen Somewhere Over The Rainbow.

Dr. Adolfas Damušis kalba stovyklos uždaryme.

Šilti ir triukšmingi plojimai lydėjo kiekvieną kylančios dainos menininkės atlikimą. Žodžio kūrėjai taip pat susilaukė gražaus dėmesio ir įvertinimo.

Po koncerto buvo smagūs šokiai, skambėjo dainos valgyklos salėje.

Sekmadienio rytą po mišių buvo nuleista stovyklos vėliava. Kalbėjo dr. A. Damušis. Pasidžiaugęs stovyklos programos temomis, gražia auka Washingtono 18-os bylai, iškeltu jaunu dainos talentu ir kūrybinio žodžio menininkais, priminęs dabartinio pasaulio problemas, kurios dažnai iškyla dėl praeity padarytų klaidų, kvietė mūsų jėgas koncentruotis j tris pagrindinius uždavinius:

(1)    talka jaunosios kartos ugdymuisi bei jų pozityvios veiklos apraiškoms,

(2)    parama herojiškiems kovotojams už žmogaus teises okupuotoje Lietuvoj; jie yra tie, kurie savo asmenines laisves ir net gyvybės auka yra nugalėję teroro baimę ir (3) solidarumo dvasios ugdymas mūsų tautinės bendruomenės gyvenime, ypatingai atkreipiant dėmesį į nelemtą politinio sektoriaus įsisiūbavimą kovoti prieš žmogaus ideologinius įsitikinimus prievartos priemonėmis.

Sugiedotas Lietuvos Himnas ir pasakyta “iki pasimatymo” kitais metais Maine pas lietuvius pranciškonus.

V. Rociūnas