VLIK-AS LAISVINIMO DARBO DERINTOJO MISIJOJE

Pašnekesys su DR. JUOZU KĘSTUČIU VALIŪNU, VLIK-o pirmininku

Reikalingi pirmaujančių asmenų Lietuvos laisvės kovoje pasitarimai. — • VLIK-as pasigenda mūsų intelektualų paramos. — • VLIK-as sieks lietuvių veiklos JAV-se suderinimo. — • Finansinės priežastys neleidžia suorganizuoti aukšto lygio informacijos centro. — • Politinės grupės ir jaunimo organizacijos turėtų ruošti jaunimą politinei ir visuomeninei veiklai. — • Steigtinas vienas ir stiprus laisvojo pasaulio lietuvių politinis fondas.

DR. KĘSTUTIS J. VALIŪNAS, New York, New York, VLIK-o pirmininkas.

—Jūsų kontaktai su JAV-bių ir Europos politinio gyvenimo vairuotojais sudaro Jums galimybių iš teisingesnės perspektyvos vertinti laisvųjų valstybių vyriausybių nusistatymus Lietuvos ir kovos dėl jos laisvės klausimu. Kokios vyrauja nuotaikos: palankios ar abejingos?

— Į šį pirmąjį Jūsų klausimą turiu atsakyti, kad mes į Lietuvos nepriklausomybės atstatymo procesą turime žiūrėti iš istorinio požiūrio ir negalvoti trumpalaikiai. JAV-bių politika Lietuvos atžvilgiu buvo dramatiškai parodyta Rezoliucijoms Remti Komiteto organizuotos mums taip labai svarbios H. Con. Res. 416 (89th Congress) rezoliucijos priėmimu. Valstybės Departamento pareigūnai dažnai pabrėžia JAV-bių Atstovų Rūmų ir Senato nusistatymo svarbą JAV-bių politikos formulavime. Mes turime daug draugų abiejuose Rūmuose; ir svarbu jų skaičių plėsti. Man neteko sutikti jokiame krašte aukštų bei atsakingų pareigūnų, kurie nepabrėžtų mūsų darbo svarbos, ir principe visi pripažįsta teisę mūsų tautai gyventi laisvai ir nepriklausomai. Visi pabrėžia, kad tai yra tik laiko klausimas. Man niekur neteko matyti faktų, kurie verstų mus kristi į nusiminimą. Net Rusijos intelektualai paskutiniais mėnesiais yra kelis kartus pasisakę už būtiną nerusiškų tautų išjungimą iš Sovietų Sąjungos. Tie pareiškimai buvo padaryti pirmą kartą po Lietuvos okupacijos. Tai įrodymas, kad jau pačioje Rusijoje rusai išdrįsta pasisakyti už mūsų nepaneigiamą žmogaus teisių principą būti vėl laisvais.

—    VLIK-as yra sudaręs “santalką” su latvių ir estų organizacijomis, kurios yra atitikmenys Lietuvių Bendruomenei. Vargiai gali būti priekaištų, kad VLIK-as parodė respekto estų ir latvių bendruomeninėm organizacijom, tik kyla klausimas, kodėl VLIK-o ryšiai su Lietuvių Bendruomene yra šalti ir labai riboti? ALT-a ir VLIK-as siekia susitarimo; gi Lietuvių Bendruomenei duoda nurodymus beveik įsakymo forma.

—    Lietuviai yra vienintelė Pabaltijo tauta, kuri turi VLIK-ą. VLIK -as vadovavo Lietuvos laisvinimo kovai Lietuvoje, vėliau, sąlygų priverstas, užsienyje ir turi tą darbą vesti ir toliau. Estai ir latviai, neturėdami VLIK-o formos bei teisinio pagrindo organizacijos, išeivijoje sukūrė savo centrines organizacijas politiniam ir kultūriniam darbui dirbti. VLIK-as, kurio iniciatyva Santalka buvo įkurta, nesteigė “Baltų Sąjungos” ar “Pasaulinės Baltų Tarybos”, bet mūsų bendravimo formą pavadino “santalka”. Santalką sudaro visų trijų tautybių vyriausios politinio darbo koordinavimo ir vadovavime institucijos. Toks bendravimo būdas yra nuoseklus. Santykiai Santalkoje yra labai nuoširdūs ir kiekvienas joje žino savo vietą ir teisinę prigimtį.

Aš visai nesutinku su jūsų pareiškimu, kad VLIK-o ryšiai su Lietuvių Bendruomene yra šalti ir labai riboti. Kaip jūs gerai žinote iš paskutinio komunikato po visų veiksnių pirmininkų ir jų pavaduotojų įvykusio pasitarimo New Yorke, mes visi sutarėme dirbti darniai Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo darbą, pasidalindami darbo sritimis ir neeikvoti laiko ir energijos siekiant tų pačių tikslų.

—    Tur būt pripažinsite, kad VLIK-o metiniai seimai apčiuopiamesnės naudos VLIK-o veiklai neduoda. Ar nebūtų naudinga šalia seimų kviesti Lietuvos laisvės kovoje dalyvaujančių asmenų neperiodines konferencijas, kurių nutarimai VLIK-o neįpareigotų, bet praturtintų idėjomis? Taip pat ar nemanytumėte, jog būtų prasminga VLIK-o pirmininkui savo iniciatyva ir atsakomybe susiorganizuoti patarėjų tarybų iš asmenų, parodžiusių savo sugebėjimus politinėje veikloje?

—    Nėra jokios abejonės, kad VLIK-o metiniai seimai duoda daug naudos VLIK-o veiklai. Savo metu VLIK-ui buvo daromas priekaištas, jog jis neinąs į visuomenę. VLIK-o seimų rengimas įvairiose vietovėse kaip tik vieną iš tų tikslų ir atsiekia. Kuomet ruošėme paskutinį seimą Kanadoje, mums buvo sakoma, jog grupės nesugebėsiančios surasti nei vieno atstovo Kanadoje, nes ten nesą partijų. Tikrovė gi pasirodė esanti visiškai skirtinga: iš 41 seimo atstovo kanadiečių buvo 24, o atstovų iš kitų valstybių — 17.

Aš galvoju, kad būtų naudinga laiks nuo laiko sukviesti Lietuvos laisvės kovoje pirmaujančių asmenų pasitarimus. Tas šiuo metu vykdoma daugiausia partijų bei kovos sąjūdžių parodyta iniciatyva. Negalėdamas asmeniškai dalyvauti LFB politiniame studijų savaitgalyje Kalifornijoje, pasiunčiau savo įvairių sugestijų. Aš galvoju, kad tokie pasitarimai yra naudingi.

Man asmeniškai visuomet yra didelis malonumas pasitarti su protingais žmonėmis. Aš nuolat viešai kartoju, kad VLIK-as pasigenda mūsų intelektualų paramos ta prasme, kad jie neparašo mums savo sumanymų, patarimų bei pasiūlymų, kaip mūsų darbą sustiprinti bei pagerinti. Mano nuomone, tas būtų pasiekta, jei mūsų intelektualai patys konkrečiai ir pozityviai įsijungtų VLIK-o veiklon.

—    Kai JAV-se yra nemaža "veiksnių” ir bendro pobūdžio organizacijų, — ar VLIK-as negalėtų imtis derintojo, talkintojo misijos, suvesdamas žmones, kad jie išsiaiškinimo keliu sutartų konkrečių klausimų sprendimus, kuriuos jau kiekvienas galėtų vykdyti savom priemonėm?

—    Jūs čia iškėlėte, mano nuomone, nepaprastai didelės svarbos mūsų veiklai turintį faktą. VLIK-as deda visas pastangas ir tikrai jau ėmėsi ne vieną kartą mūsų veiklos derintojo misijos. Tai yra vienas iš jo uždavinių. Šiais metais per veiksnių pirmininkų pasitarimą buvo padarytas labai konkretus žingsnis pirmyn. Veiksnių sudaromos komisijos, kurios paruoš pagrindinius referatus veiksnių konferencijai, tuos klausimus konkrečiai spręs, ir aš jus užtikrinu, kad VLIK-as šioje konferencijoje visu savo svoriu ir autoritetu sieks lietuvių veiklos JAV-se suderinimo, darbo sričių pasiskirstymo ir našumo.

—    Eltos biuleteniams skiriama žymi VLIK-o biudžeto dalis. Jais iki tam tikro laipsnio pasinaudoja tik italų spauda, gi kitur ženklų veik nepasirodo. Ar nereiktų ekspertiškai patikrinti tų biuletenių naudą ir paieškoti naujų sprendimų? Pavyzdžiui, ar specialiais pranešimais spaudai ("press releases”) Lietuvos laisvinimo klausimais nebūtų lengviau pasiekti informacijos tinklus: spaudą, radiją, televiziją?

—    Eltos biuleteniais užsienio spauda pasinaudoja daugiausia ten, kur turime geriausius redaktorius. Kad juos pastatytume į visiškai profesionalinį lygį, reiktų daug lėšų. Tai ir vėl sugrįžtame prie to paties klausimo: kaip pasiekti kaip galima daugiau su turimais ištekliais. Mes turime daugiau pasiaukoti ir kuo daugiau mūsų turi įsijungti į darbą. Elta leidžia specialius pranešimus spaudai, bet, kaip žinote, didžioji spauda ir televizija daugumoj vaikosi sensacingų dienos įvykių. Tokie įvykiai ligi šiol pasitaikydavo ne per dažnai. Mes seniai kalbame apie aukšto lygio informacijos centro įsteigimą. Deja, netgi ir bendromis jėgomis su estais ir latviais dėl finansinių priežasčių tokio centro neturime.

—    Padejuojama, kad jaunimas nesijungia į Lietuvos laisvinimo darbą. Daugelis jų turi gerus norus, bet nežino, iš kurio galo tą darbą pradėti. Ar VLIK-as neturėtų suorganizuoti specialius kursus, sakysime, Dainavoje ir trumpesnius seminarus atskirose vietovėse jaunimui praktiškai politinei ir visuomeninei veiklai paruošti?

—    Sėkmingas politinis seminaras jaunimui įvyko 1969 metais New Yorke. Sekantį organizavome Čikagoje, Toronte VLIK-o seimo metu; taip pat suruošėme seminarą jaunimui, kuris parodė didelį susidomėjimą VLIK-o darbais. Mano nuomone, jaunimas išeivijoje apie veiksnius žino mažai todėl, kad ligi šiol lietuviškose šeštadieninėse mokyklose nebuvo dėstomas visuomenės mokslas. Šį klausimą nekartą esu diskutavęs su Stasiu Barzduku, jam esant PLB valdybos pirmininku. Esu painformuotas, kad toks vadovėlis jau paruoštas, bet, deja, man jo neteko dar matyti. Būtų praktiška, kad partijos bei grupės per savo jaunimo organizacijas patys tokius politinius seminarus ruoštų. Mes visuomet visais būdais prie jų pasisekimo prisidėsime.

—    Prieš porą metų, regis, VLI-K-as oficialiai buvo pareiškęs, kad jam jokių reformų nereikią. Paskutiniame VLIK-o seime Toronto mieste (Kanadoje) pasirodė ženklų, kad į reformas linkstama. Juk, sakysime, popierinės grupės VLIK-e veiklų ne stiprina, bet stabdo. Aišku, Jūs vienas pats reformų pravesti negalite. Tačiau būtų labai įdomu išgirsti jūsų asmeniškų nuomonę, kuria linkme VLIK-o reformos turėtų būti vykdomos?

—    VLIK-as paskutinę mažai kam pastebėtą reformą padarė, kuomet buvo sutarta, kad VLIK-o valdyba nebus sudaroma “politinės matematikos” principu. VLI-

K-o pirmininkas į Valdybą gali laisvai pasirinkti sugebančius VLIK-o darbą dirbti žmones. Valdybos darbas yra sunkus ir labai daug laiko reikalaująs iš kiekvieno valdybos nario. Su malonumu tenka pastebėti, kad kai kurie valdybos nariai į beveik kas savaitę vykstančius valdybos posėdžius vykdavo net iš Bostono ir Philadelphijos.

Kalbant apie dideles VLIK-o reformas, aš galvoju, kad jos šiuo metu dar nėra visai pribrendusios, bet, kaip jūs žinote, šis klausimas yra nuolat svarstomas. Tačiau nereikia pamiršti, kad VLIK-o teisinė padėtis yra labai išimtina, ir ji būtinai turi būti išlaikyta.

—    Kokie, Jūsų nuomone, yra svarbiausi VLIK-o dabartiniai uždaviniai?

—    Tarptautinėje veikloje mes turim išnaudoti vakariečių daugumos įsitikinimą, kad su Sovietų Sąjunga jokios rimtos detente būti negali. Turime išnaudoti kaip galima sėkmingiau rusų intelektualų pasisakymus prieš Sovietų Sąjungos kolonializmą, marksizmą ir ypatingai iškelti Solženitsyno ir Sacharovo raštus Kremliui ir Vakarų pasauliui, reikalaujančius Sovietų imperijos suskaldymo. Turime įtikinti Vakarų vyriausybes, kad toks suskaldymas yra ir jų interesuose. Lietuvių tarpusavinėje veikloje surasti vieningą, nuoširdų ir tikrai brolišką bendradarbiavimą. Mes turime siekti vieno stipraus pasaulinio lietuvių politinio fondo. Užtenka mums eiti takeliais. Pastatykime tiesų platų kelią ir visi juo žygiuokime Nepriklausomos Lietuvos atstatymo rytojun.