VYRIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS
LAISVINIMO VEIKSNIUOSE
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas 1971 metų seimo sesijai buvo sukviestas į Detroitą gruodžio 4-5 d.d. Iš 15 Vliko grupių sesijoje dalyvavo 13 grupių su 39 atstovais. Kai kurių grupių atstovais pripuolamai pakviesti detroitiečiai; kai kurios jų nesumokėję 100 dol. nario mokesčio, o buvo ir tokių, kurios niekad tokio mokesčio nėra mokėjusios.
Daugelis sveikinimų vienodi, tik PLB valdybos pirm. St. Barzduko ir pulk. K. Škirpos ryškiau išsiskyrė iš kitų savo konkrečiais pasiūlymais. Barzdukas iškėlė bendros reprezentacijos, bendros informacijos ir bendro fondo politinei veiklai finansuoti suorganizavimo mintį, o Škirpa kvietė seimą pasisakyti Lietuvos Laikinosios vyriausybės atveiksminimo ir tos vyriausybės narių į Vliką įjungimo klausimais.
Iš padarytų ataskaitinių pranešimų ryškėjo, kad Lietuvos laisvinimo lauke išskirtinai judriai reiškėsi Vliko pirmininkas dr. Kęstutis Valiūnas. Vliko, kaip kolektyvo, veikla, blankesnė. Daugiausia koncentruotasi į Bražinskų bylą, tačiau Simo Kudirkos šuolis į laisvę nepakankamai buvo išnaudotas Lietuvos laisvės propagavimui. Pranešimų metu nemaloniai išryškėjo, kad net Vliko valdybos narių tarpe įvyksta pasimetimų dėl tarpusavio susižinojimo stokos. Iš Tautos Fondo pirm. prel. J. Balkūno pranešimo paaiškėjo, kad Vliko veiklą stipriausiai remia Kanados lietuviai per prie LB suorganizuotą Tautos Fondą.
Paskaitininkai buvo keli: A. Kasiulaitis “Dabarinis lietuvių tautos pasipriešinimas sovietinei okupacijai ir jo reikšmė Lietuvos suverenumui atstatyti” paskaitoje naujesnių minčių neiškėlė nei originalesnių planų nepateikė. Jaunimo atstovo G. Karoso pranešimas aktualus, nors turėjo perdaug kritikos, o permaža pozityvių siūlymų. Gerą įspūdį seimui padarė PLJ kongreso rengimo komiteto pirm. R. Sakadolskio žodis. Jis užtikrino, kad “Antrasis PLJ kongresas vyks patriotinėje dvasioje, su lietuvių tautos simboliais, trispalve, Tautos himnu; bus duota progų svarstyti Lietuvos laisvinimo klausimus bei jaunimo įjungimą į laisvinimo darbą”. Pagrindinę paskaitą skaitė dr. J. Puzinas tema “Lietuvos vadavimo pastangų derinimas ir praplėtimas”. Jei kai kam apžvalginė — istorinė paskaitos dalis atrodė ir perilga, tačiau antroje dalyje pozityviai išvedė mintį dabartinę Vliko struktūrą pritaikyti šių dienų reikalavimams. Paskaitoje, o vėliau ir diskusijų metu Puzinas kėlė reikalą į Vliko sąstatą įtraukti jaunimo ir PLB atstovus ir Vliko duris atidaryti visoms pajėgioms lietuviškoms grupėms. Siūlė sudaryti Vliko praplėtimo komisiją, o per LB Lietuvos reikalų komisijas Lietuvos laisvinimo darbui aktyvinti ir visą lietuvių visuomenę.
Dr. J. Puzino siūlymai seimo dalyvių šiltai buvo sutikti, nors pilnesnių diskusijų tais klausimais ir neišsivystė.
Sesija, atrodo, būtų pasibaigusi gan vieningoje ir darnioje dvasioje, tačiau ją pabaigoje suardė nutarimų komisijos seimui priimti pasiūlytos rezoliucijos. Nutarimų komisijos daugumą sudarė Amerikos Lietuvių Tarybos pareigūnai. Jie atkakliai įrodinėjo, kad tik Altas vertas oficialios padėkos už finansinę paramą Vilkui, ir lyg velnias kryžiaus išsigando Lietuvių Bendruomenės vardo. Susidarė įspūdis, kad jie už Amerikos lietuvių suaukotus pinigus norėjo sau padėką nusipirkti. Net spyrėsi pasiūlymui pareikšti padėką dosniausiai Vliką rėmusiam kanadiškiui Tautos Fondui. Aktyviausiai šioj disidentų grupėj reiškėsi Alto vicepirmininkas dr. K. Šidlauskas. Prieš nutarimų komisijos pasiūlytas rezoliucijas iškart pasisakė Valiūnas, Valaitis, Karvelis ir kiti. Rezoliucijos buvo atmestos ir iš naujo perredaguotos dr. J. Puzino ir kitų sesijos metu pareikštų pozityvių minčių dvasioje. Dar ir tada altininkai atkakliai spyrėsi prieš padėkos pareiškimą Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, tačiau rezoliucijos buvo priimtos, 17 atstovų pasisakius už, 5 — prieš ir 4 susilaikius.
Imant dėmesin esamas sąlygas, rezoliucijas reikai teigiamai vertinti, nes turi kai kurių jpareigaojimų Vliko valdybai.
Iš rezoliucijų reikalu susidariusio chaoso išeiti padėjo principinga ir taktiška pirmininkaujančio ranka.
Seimo prezidiumą sudarė dr. Ad. Damušis — pirm., K. Veikutis — vicepirm., Alb. Misiūnas ir J. Urbonas — sekret. Nutarimų komisijon jėjo B. Bieliukas, T. Blinstrubas, J. Daugėla, dr.Č. Kūras, J. Skorubskas ir dr. K. Šidlauskas.
Jonas Urbonas
