Eilėraščiai

Leonardas Žitkevičius

     ARTOJO KRAUJAS

Nerašysiu eilėraščio naujo,
Neieškosiu jam rimų naujų. 
Teka upė iš pieno ir kraujo,
Bet ir pienas pavirsta krauju.

O krantu žengia brolis artojas.
Zvimbia kulkos. Jis krinta nuo jų.
Ir žinau— tai ne rimai kartojas:
Tai arimai patvinsta krauju.

     TREMTINIO DAINA

Žmogaus galva padangę remia.
Aš technika tikiu,
Nes praradau po kojų žemę,
Nes vis aukštyn lekiu.

Nes ir lėktuvas groja maršą
Ir žadina jausmus,
Nes laisvas kelias man į Marsą,
Tiktai ne į namus.