Prekyba pagal planą
ANAPUS
Iš Maskvos ir iš satelitų leidžiamas gandas, kad okupuotuose kraštuose būsią duota daugiau teisinės ir ūkinės laisvės. Tariame aktualu susipažinti su viena to ūkinio gyvenimo dalimi — prekyba, kaip ji dabar yra pririšta prie Maskvos.
*
Okupuotos Lietuvos prekyba, išskyrus labai nereikšmingą smulkią privačią prekybą ir vadinamą “juodąją rinką”, yra suvalstybinta. Prekybinės įstaigos priklauso arba tiesiai Sov. Sąjungai, tai vadinamos “visasąjunginės”, arba pačios okupuotos Lietuvos valdžiai, tai vadinamos “respublikinės”, arba dar Maskvos priklausomoms vadinamoms “kooperacijos” ar artelių sąjungoms.
Pagal prekiaujamus dalykus okupuotoje Lietuvoje yra trys rūšys prekybinių įstaigų: 1) maisto dalykų parduotuvės, 2) pramonės gaminių parduotuvės ir 3) vadinamos viešojo maitinimo įstaigos, t. y. valgyklos, restoranai, kavinės, užkandinės ir pn.
Kadangi susovietinta prekyba turi eiti pagal iš anksto priimtą smulkmeniškiausią planą, kurio vyriausias vykdytojas formaliai yra Sov. Sąjungos prekybos ministerija, o faktiškai kompartija, tai ir prekių skirstymas, kaip bolševikai sako, “apipre-kinimas”, priklauso Maskvai. Maskva “apiprekina” ne tik Sov. Sąjungos parduotuves okupuotoje Lietuvoje, bet ir “respublikines”. Okupuotos Lietuvos vadinamos prekybos ministerijos atitinkami skyriai maisto dalykams, tekstilei, avalynei, trikotažo dirbiniams, naftai, benzinui, žibalui, indams, baldams, dviračiams, laikrodžiams ir kt. pramonės gaminiams gauna leidimus iš Maskvos. Tuose leidimuose nurodyta, kurios prekės ir iš kurių sandėlių yra skirtos. Kadangi kasdieninio vartojimo prekių Sov. Sąjungoje vis dar tebestinga, tai Maskvos atleidžiamoms prekėms visada galioja taisyklė: pirmoje eilėje ir geresnėmis prekėmis aprūpinti vadinamas “visasąjungines” parduotuves. Kadangi tik nežymią, palyginti, dalį prekių “respublikiniai” prekybos skyriai gali savo nuožiūra pasirūpinti, tai prekių rūšis "respublikinėse” parduotuvėse visada yra prastesnės, kaip “visasąjunginėse”. Be abejojimo, tatai daroma su aiškiu tikslu: nukreipti pirkėjus į rusiškąsias parduotuves.
“Respublikinis” prekių skyrius, gavęs Maskvos leidimą, pagal Maskvos patvirtintą planą atleistas prekes paskirsto “respublikinėms” parduotuvėms, valgykloms, restoranams ir t.t. Kadangi prekyba eina pagal planą, tai pvz. Kauno parduotuvės Kauno “Metalo”, “Veltinio”, “Trikotažo”, “Apkausto” ir kt. fabrikų gaminių negali gauti čia pat Kaune, o būtinai turi tuos gaminius atsigabenti iš tiekimo įstaigos sandėlių Vilniuje. Mat, pagal planą dauguma Kauno fabrikų savo gaminius būtinai turi teikti tik “Sojuzoptmetiztorg” įstaigai, kuri savo sandėlius teturi Vilniuje. Tai kas, kad dėl to susidaro keleriopos transporto išlaidos: Kaune iš fabriko į stotį, iš Kauno į Vilnių geležinkelis, iš Vilniaus geležinkelio stoties į sandėlį ir paskum vėl iš Vilniaus sandėlio į Kauną atgal. Ta pati procedūra su maisto dalykais, rūkalais ir kitomis prekėmis. Toks jau susovietintos prekybos planas.
Nors kiekvieneriems metams “respublikiniai” prekybos skyriai pateikia Maskvai iš anksto smulkius duomenis, kiek ateinančiais metais kurių prekių bus reikalinga, nors atitinkamą planą, pati Maskva patvirtina, bet kai tenka užplanuotąsias prekes skirti, plano vykdymas dažnai eina velniop. Parduotuvės šaukiasi cukraus, o Maskva joms paskiria saldainių. Parduotuvės šaukiasi miltų, Maskva skiria sausainių. Parduotuvės reikalingos verdamųjų puodų, Maskva paskiria kokį vagoną porcelano lėkščių.
Okupuotoje Lietuvoje todėl apsirūpinti kasdieninio vartojimo reikmenimis nėra lengva. Ypač nelengva viengungiams, nes paprastai po darbo parduotuvių lentynos jau būva tuščios, jei tą dieną ir buvo jos “api-prekintos”. Dėl prekių stigliaus okupuotoje Lietuvoje yra įprasta pirkti tai, kas parduotuvėje yra, nors tuo tarpu tatai ir nereikalinga; be to, pirkti ten ir tada, kur ir kada pasitaiko užeiti parduodamų prekių, o ne ten, kur patogu ir ne tada, kada nori ir yra reikalas.
Okupuotos Lietuvos susovietintoji prekyba faktiškai yra ne kas kita, kaip Maskvos priemonė juo daugiau iščiulpti iš Lietuvos gyventojų pinigo ir juo daugiau iškišti jiems netinkamų prekių.
Eli
