"Visasąjunginė'' prekyba okupuotoje Lietuvoje
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kituose okupuotos Lietuvos didesniuose miestuose geriausiuose prekybos rajonuose, geriausiose patalpose yra įsitaisiusios rusiškosios, vadinamos ‘‘visasąjunginės’’ prekybos įstaigos, bet ne lietuviškos, kaip bolševikai vadina, “respublikinės”. “Osobgastronom”, “Osobunivermag”, ’’Glavta-bak”, “Glavvino”, “Glavelektrosbyt”, “Glavchimsbyt”, “Teze”, “Juvelir-torg”, “Vojentorg”, “ORS”, “Dina-mo”, “Sojuzpiečat” ir kitos Sov. Sąjungos prekybos įstaigos bei įmonės yra užplūdę Lietuvą su savo skyriais, parduotuvėmis, kioskais ir t.t. Pvz. “Osobgastronom” turi Vilniuje vien Gedimino g-vėje dvi didžiules maisto dalykų parduotuves, Kaune vien Laisvės alėjoje taip pat dvi didžiules parduotuves. O kiek dar tokių “Osobgastronomų” Vilniaus, Kauno kitose g-se, kiek dar Klaipėdoj#, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.
Viena iš stambiausių okupuotos Lietuvos pramonės gaminių parduotuvių yra Vilniuje buv. Karvelio prekybos namų patalpose “Univermago” parduotuvė. Kaune vien Laisvės alėjoj tokių rusiškų “Univermagų” yra keturi. Rusiškasis “Glavtabak” tabako gaminių ir rūkymo priemonių parduotuves ir kioskus taip pat turi didesniuose Lietuvos miestuose. Išimtinai armėnų aptarnaujamos rusiškosios vyno parduotuvės yra “Glavvino” žinioje. Visuose didesniuose Lietuvos miestuose “Glavelektrosbyt” turi elektros reikmenų, radijo aparatų ir dalių parduotuves, žaislų, bakalito, gumos dirbinių, cheminių medžiagų dauguma krautuvių priklauso rusiškajam “Glavchimsbyt”. Leningrado kosmetikos gaminių fabrikas “Teze” didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi savo gaminių parduotuves. Laikrodžių, žiedų, sidabrinių bei auksinių dalykų prekyba didžia dalimi rusiškojo “Juvelirtorg” rankose. Didelė dalis Lietuvos prekybos eina per “Vojentorg” krautuves, kioskus, valgyklas, siuvyklas, kirpyklas, šios, kariuomenės žinioje esančios, rusiškosios įstaigos galima užtikti kiekviename Lietuvos mieste. O geležinkelių ir upių laivininkystės darbininkų aptarnavimo vardu rusiškoji “ORS” turi savo maisto ir pramonėsgaminių parduotuves, restoranus, užkandines, bufetus, kioskus ne tik geležinkelio stotyse, laivuose ar uostuose, bet ir dažname Lietuvos mieste, pvz. Kaune prie pašto rūmų ir Donelaičio g-je. Sporto reikmenų prekybą beveik yra monopolizavęs rusiškasis “Dinamo”. Ogi ne tik rusišką, bet ir lietuvišką, taigi “respublikinį” ar net vietinį laikraštį ar žurnalą užsisakyti lietuvis tegali per rusiškąjį “Sojuzpiečat.” Prie kiekvieno pašto ar agentūros veikia “Sojuzpiečat”. Be to turi savo kioskus, kurie prekiauja ne tik laikraščiais, bet ir knygomis, vokais, atvirukais.
Kokią žalą šios rusiškosios įstaigos daro Lietuvai?
Jos daro keleriopą žalą. Pirmiausio šios rusiškosios įstaigos yra tarsi Sov. Sąjungos siurbliai išpumpuoti Lietuvos gyventojų uždarbiui. Šių įstaigų apyvarta priklauso betarpiai Maskvos. Lietuvos apyvartoje jų pajamos nefigūruoja. Tuo būdu Lietuvos gyventojų uždarbio žymi dalis patenka tiesiai Sov. Sąjungos biudžetan, jį praturtindama, bet tiek pat nuskurdindama pačios Lietuvos biudžetą. Tuo būdu Lietuvos ūkis tampa vis labiau Maskvos malones priklausomas. Ūkiniu požiūriu šios rusiškosios įstaigos yra ne kas kita kaip sovietinio polipo čiuptuvai pavergtųjų kraštų ištekliam čulpti. Nuo to Sov. Sąjunga tunka pavergtosios Lietuvos sąskaita. Tai būdingas kolonizmo reiškinys. Tik kai Vakarų kolonizmas savo dienas baigia, tai sovietinis lyg tyčia visu smarkumu engia pavergtuosius kraštus. Kaikurių rusiškųjų krautuvių mėnesinė apyvarta prašoka milijoną rublių. Kiek tad Lietuvos žmonės milijonų tuo būdu sudeda Sov. Sąjungai ?
Antra, šios rusiškosios įstaigos daro žalą Lietuvos ūkiui ir tuo būdu, kad silpnina ar ir visai pakerta pačios Lietuvos tą pačią susovietintą prekybą. Kadangi vyriausias visoms prekybos įstaigoms prekių paskirstytojas yra tam tikra įstaiga Maskvoje, tai pigu suprasti, kad pirmoje eilėje prekėmis aprūpinamos savosios “visasąjunginės” prekybos įstaigos, ir tik, kas nuo jų atlieka, tenka “respublikinėms” įstaigoms. Todėl Lietuvas gyventojai dažnai yra priversti naudotis rusiškų prekybos įstaigų patarnavimais vien todėl, kad lietuviškosiose reikiamų dalykų visai negali gauti. Pvz. “Juvelirtorg” krautuvėse laikrodžių “Zvezda” ar “Po-bieda” visada galima gauti. Tuo tarpu “respublikinė” Kauno prekyba trims mėnesiams gauna tik 20 laikrodžių, kurių per vieną dieną nelieka. Ir ne tik su laikrodžiais tokia padėtis. Tas pats ir su kasdieninio vartojimo prekėmis, druska, cukrum, duona, miltais ir t.t.
Trečia, rusiškosios prekybos įstaigos kenkia Lietuvos ūkiui ir tuo būdu, kad silpnina ir žlugdo pačios Lietuvos gamybą. Pvz. “Teze” kosmetikos gaminiai labai neigiamai veikia Lietuvos kosmetikos pramonę. Ir kitas savo prekes rusiškosios prekybos įstaigos stengiasi atsigabenti iš Rusijos, nors jas kaip tik gamina Lietuvos pramonė, pv. sausainius, saldainius, šokoladą, konservus, gėralus ir t.t.
Pagaliau, tos rusiškosios įstaigos ne tik ūkiškai Lietuvai daro keleriopą žalą, bet ir tautiškai Lietuvą susina. Beveik visi tų rusiškųjų įstaigų tarnautojai yra rusai. Labai dažnoje rusiškoje parduotuvėje net susikalbėti lietuvių kalba negalima, nors oficialiai skelbiama, kad abi kalbos lygios.
Patys lietuviškieji kvislingai visa tai mato ir supranta, bet yra bejėgiai okupantui priešintis. Antai, vadinamas ministeris Ivaškevičius, kuriam savo metu teko okupuotos Lietuvos prekybiniai reikalai tvarkyti, neišsikentęs pradėjo skųstis, kad rusiškosios prekybos įstaigos privilegijuojamos, kad jos visada gauna geriausias prekes ir kiek reikiant, o “respublikinės” prekybos įstaigos gauna tik liekanas ir todėl negali įvykdyti plano. To rezultatas: ne tik iš ministerių Ivaškevičių pavarė, bet ir iš partijos išmetė.
Ką vokiečiai laike savo okupacijos per visokias savo bendroves tik planavo Lietuvoje, tai Sov. S-ga dabar tai tik daug platesniu mastu vykdo.
Eli
